Žemės ūkio naujienos: 2025-04-08

Konferencijos metu buvo pristatyti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, su plotu susijusių priemonių ir susietosios paramos už gyvulius taisyklių pakeitimai, paramos administravo ir patikrų atlikimo aktualijos bei naujovės, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) pakeitimai, ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo naujienos, informacija apie Valstybinei augalininkystės tarnybos (VAT) atliekamus patikrinimus ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) priskirtų ūkio subjektų vykdomą veiklos priežiūrą.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė žemės ūkio viceministras Andrius Palionis: „Deklaravimo pasikeitimai kiekvienais metais tikriausiai įvyksta vieno ar kito pobūdžio ir ši konkreti konferencija, išsamūs pakeitimų pristatymai jie yra reikalingi. Ir tie susitikimai, kurie atskirai dar yra organizuojami ir pristatomos naujovės ir subtilybės, tai išties yra būtini ir reikalingi, kad deklaravimo procesas būtų sklandus ir efektyvus“.

NMA direktorius Fortunatas Dirginčius pasveikino konferencijos dalyvius ir pabrėžė:

„Paramos administravimas tai nėra vien tik taisyklių taikymas – tai yra ir partnerystė. Partnerystė su ūkininkais, su savivaldybėmis, ministerija ir su visais kitais, dalyvaujančiais šiame procese. Todėl kviečiu drąsiai naudotis visomis mūsų priemonėmis, kurios yra prieinamos, kelti klausimus viešai ir privačiai, siūlyti idėjas. Šiandien esame ta organizacija, kuri klauso, reaguoja ir veikia. Tai darysime ir toliau kartu su jumis“, – teigė NMA direktorius.

NMA sieks, kad deklaravimas ir paramos administravimas būtų kuo sklandesnis ir tikslesnis, todėl, teiks konsultacijas, o patikrų metu dalins atmintines, kad reikalavimai būtų visiems aiškūs, atliks išankstinį duomenų tikrinimą, siųs priminimus dėl įsipareigojimų ir kt. Taip pat NMA klientai nuo deklaravimo pradžios galės konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga, kuris padės greitai rasti atsakymus į klausimus, susijusius su NMA teikiamomis paslaugomis.

Konferencijos metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas Gediminas Dūdėnas ir Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čiučkienė pristatė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus. Pristatymas I. Pristatymas II.

ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas Skirmantas Ramoška pristatė su plotu susijusių priemonių taisyklių pakeitimus. Pristatymas.

Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėja Lina Šimonienė ir Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistas Jonas Gritė pristatė susietosios paramos už gyvulius taisyklių pakeitimus. Pristatymas I. Pristatymas II.

Su 2024 m. paramos administravimo aktualijomis supažindino NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė. Pristatymas.

2025 m. patikrų atlikimo aktualijas ir naujoves pristatė NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus. Pristatymas.

Žemės ūkio duomenų centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė pristatė 2025 m. PPIS pakeitimus. Pristatymas.

Ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo naujienas pristatė VšĮ „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė. Pristatymas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) patikrinimų aktualijas ir naujoves pristatė VAT Vilniaus regioninio skyriaus vedėja Liudmila Rybnikova. Pristatymas.

VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento vyr. specialistė Aleksandra Minajeva pristatė VMVT kompetencijai priskirtų ūkio subjektų vykdomos veiklos priežiūrą. Pristatymas.

Tradiciškai konferencijos metu pagerbti ir NMA direktoriaus padėkomis apdovanoti seniūnijų darbuotojai.

Už pagalbą ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, apdovanoti: Traksėdžio sen. žemės ūkio specialistė Adelė Noreikienė, Žemaičių Naumiesčio sen. žemės ūkio specialistė Stefanija Freitakienė ir Tauragės sen. specialistė Rita Toleikienė.

Už ūkininkų skatinimą naudotis elektroninėmis bendravimo su NMA priemonėmis padėkos įteiktos Punios sen. vyresniajai specialistei Ritai Valiūnienei, Obelių sen. vyriausiajai specialistei Sigitai Gasiūnienei ir Trakų sen. specialistui Antanui Sindaravičiui.

Dėkojame dalyviams ir visiems linkime sėkmingo deklaravimo.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-07

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) turimą informaciją šiuo metu užsienio šalyse pastebimas spartus mėlynojo liežuvio ligos (MLL), snukio ir nagų ligos (SNL) plitimas ūkiuose, Lietuvoje – nustatytas patogeniškas paukščių gripo protrūkis komerciniuose ūkiuose ir vis dar fiksuojama afrikinių kiaulių maro atvejų šernų populiacijoje.

Kontaktą su gyvūnais turintys asmenys, kurie šiuo metu lankosi snukio ir nagų ligos patvirtintose Europos Sąjungos valstybėse (Vokietijoje, Vengrijoje, Slovakijoje), taip pat Turkijoje, Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, kurių epidemiologinė situacija itin nepalanki, turi būti ypač atsargūs bei vengti kontakto su gyvūnais, nesilankyti gyvulininkystės ūkiuose, gyvūnų globos, priežiūros įstaigose, zoologijos soduose, turguose, kur prekiaujama gyvais gyvūnais ar gyvūnų mėsa. Būtina laikytis asmens higienos, o grįžus į Lietuvą 14 dienų vengti eiti į gyvūnų laikymo vietą, aptvarą, vengti kontakto su laukiniais ir ūkiniais gyvūnais.

Išsamios rekomendacijos ir nuolat atnaujinama informacija apie snukio ir nagų ligos ir kitus užkrečiamųjų gyvūnų ligų protrūkius skelbiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.

Europoje sparčiai plinta snukio ir nagų liga ir mėlynojo liežuvio liga, paveikiančios galvijus, kiaules, avis, ožkas, elnius, mėlynojo liežuvio liga – kupranugarinius gyvūnus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja medžiotojus, kad šernai, stirnos, danieliai, taurieji elniai, briedžiai, stumbrai, muflonai, kiti porakanopiai gyvūnai gali sirgti snukio ir nagų liga. Ši liga kelia grėsmę, todėl būtina imtis visų saugumo priemonių.

Snukio ir nagų liga yra gyvūnų užkrečiamoji liga, kurią sukelia virusas. Gyvūnai ja užsikrėsti gali tiesioginio kontakto metu per užterštus objektus, oro lašeliniu būdu. Dėl to būtina vengti lankytis gyvūnų laikymo vietose, atvejais, kai to išvengti negalima, būtina kruopščiai dezinfekuoti rankas, avalynę, nesilankyti pas kitus gyvūnus su tais pačiais drabužiais.

Mėlynojo liežuvio ligą taip pat sukelia virusas, šią ligą perneša kraujasiurbiai vabzdžiai, liga gali plisti oro lašeliniu būdu, gali būti pernešta transporto priemonių (lėktuvų, sunkvežimių).

Siekiant išvengti snukio ir nagų ligos ir mėlynojo liežuvio ligos bei kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir jų sukeltų padarinių, būtina laikytis biologinio saugumo reikalavimų, ypač nelaisvėje laikomų galvijų, avių, ožkų, elnių laikymo vietose. Svarbu nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę, o kilus įtarimų dėl ligos pasireiškimo, reikia nedelsiant informuoti privatų veterinarijos gydytoją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Medžiotojai, sumedžioję neįprastos elgsenos gyvūnus ar radę įtartinas gaišenas, turėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai užpildydami anketą arba paskambinę telefonu 1879 ir +370 5 242 0108.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-04-07

Nuo 2024 m. lapkričio mėn. Lietuvos žalio pieno supirkimo vidutinės kainos pradėjo lenkti ES-27 žalio pieno supirkimo kainų vidurkį. Stambiems Lietuvos pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, už žalio natūralaus riebumo pieną Lietuvos pieno supirkėjai šių metų vasario mėn. vidutiniškai mokėjo 580,06 EUR/t (be PVM) – 0,21 proc. daugiau nei sausio mėn. Analizuojamą laikotarpį supirkto pieno dalis iš stambių pieno gamintojų sudarė apie 71 proc. viso supirkto žalio natūralaus riebumo pieno kiekio Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų.

Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. vasario mėn. ES-27 vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina siekė 537,30 EUR/t (be PVM) ir ji buvo 0,45 proc. didesnė nei sausio mėn. bei 15,82 proc. didesnė nei 2024 m. vasario mėn. Šių metų vasario mėn., palyginus su sausio mėn., vidutinė žalio pieno supirkimo kaina padidėjo ir Latvijoje (+0,5 proc.), Estijoje (+4,3 proc.), Lenkijoje (+0,2 proc.). Pagrindinėse ES-27 pieno gamintojų šalyse žalio pieno supirkimo kainos svyravo įvairiai: Vokietijoje – nepakito, Prancūzijoje – padidėjo 1,1 proc., Italijoje – padidėjo 4,0 proc., o Nyderlanduose – sumažėjo 1,8 proc. Šių metų. vasario mėn. vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, palyginus su 2024 m. vasario mėn., buvo gerokai didesnės beveik visose ES-27 šalyse.

ŽŪDC duomenimis, 2025 m. vasario mėn. Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų buvo supirkta 98,70 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – 10,34 proc. mažiau nei sausio mėn. ir 3,27 proc. mažiau nei 2024 m. vasario mėn. Pieną parduodančiuose ūkiuose karvių skaičius 2025 m. kovo 1 d., palyginus su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo 4,8 proc., o gamintojų, pardavusių pieną, skaičius buvo 14,8 proc. mažesnis. Analizuojant pieno pardavimus pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių matyti, kad pieno pardavimas labiausiai mažėjo iš ūkių, kurie laiko 1–5 karvių ir 6–14 karvių. Supirkto pieno kiekis iš ūkių, laikančių 1–5 karves (kurių pieno pardavimai visų pieno ūkių pardavimuose tesudaro 3,5 proc.), 2025 m. sausio–vasario mėn. sumažėjo 19,8 proc., 6–14 karvių laikančių pieno gamintojų (kurių pieno pardavimai visų pieno ūkių pardavimuose sudaro 5,7 proc.) parduodamo pieno kiekis sumažėjo 14,2 proc., o ūkių, kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių (kurių pieno pardavimai sudaro 90,8 proc. visų pieno pardavimų), parduodamo pieno kiekis padidėjo 1,5 proc. – nuo 186,81 tūkst. t (2024 m. sausio–vasario mėn.) iki 189,52 tūkst. t (2025 m. sausio–vasario mėn.). ŽŪDC duomenimis, 2025 m. sausio–vasario mėn. Lietuvoje nuo viso iš pieno gamintojų supirkto žalio pieno kiekio 43,6 proc. minėto pieno buvo supirkta iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių, kita dalis – iš ūkininkų ir šeimos ūkių.

Šaltinis: Agro RINKA nr.4 (462), 2025-04-07

Prieš 20 metų ūkis pirmą kartą Lietuvoje įdiegė inovaciją rinkoje – pradėjo auginti vištas ant kraiko. Plečiant verslą, čia buvo pradėti gaminti ir papildomi produktai, kurių receptūroje dominuoja kiaušiniai – nuo šakočių, makaronų iki įvairiausių pyragų.

Pasak bendrovės direktoriaus Dainiaus Spirikavičiaus, šiandien ūkyje kasdien surenkama apie 100 tūkstančių kiaušinių, todėl užtikrinti sklandžius procesus yra itin svarbu, o tam būtinas nuolatinis ūkio atnaujinimas. Naujausias bendrovės sprendimas – investicinis projektas, kurio metu renovuojama keturių paukštidžių įranga.

„Pagrindinis mūsų bendrovės tikslas – kokybiška produkcija, kuriai užtikrinti reikia naujausių technologijų. Paskola su ILTE garantija yra didžiulė pagalba kiekvienam ūkiui, nes norint išlikti konkurencingiems šiame besivystančių technologijų pasaulyje, būtina modernizuoti gamybą. Garantijos gavimo procesas buvo greitas ir sklandus, o ir bankas reagavo teigiamai“, – pasakoja D. Spirikavičius.

Norėdamas gauti finansavimą investiciniam projektui, žemės ūkio bendrovės „Sparnai“ vadovas pirmiausia kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl galimybės gauti paramą. Gavęs patvirtinimą, jis kreipėsi į finansų įstaigą, kuri įvertinusi bendrovės galimybes pasiskolinti, įvertino trūkstamo užstato dydį ir kreipėsi į ILTE dėl individualios garantijos suteikimo. ILTE suteikė 80 proc. garantiją paskolai, kuri šio projekto atveju prilygsta 600 tūkstančių eurų.

Dažniausiai sulaukiama teigiamo atsakymo

Nacionalinio plėtros banko ILTE klientų ir finansavimo sprendimų vadovė bei valdybos narė Giedrė Gečiauskienė sako, kad per praėjusius metus buvo suteikta 461 individualios garantijos žemės ūkiui, kurių bendra vertė siekė 43,3 mln. eurų. Ji pabrėžia, jog garantijų dėka, žemdirbiai gali lengviau pasiskolinti ne tik investicijoms, bet ir apyvartinėms lėšoms: sėkloms, trąšoms, kurui. Tiesa, norint užsitikrinti finansavimą su garantija, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus.

„Norint pasinaudoti individualios garantijos privalumais, klientams svarbu vesti dvejybinę buhalterinę apskaitą: finansinės skolos neturi būti didesnės už turimą turtą, o būsimą veiklą reikia prognozuoti realiai. Investicinių projektų atveju klientai į projektą turi investuoti ne mažiau kaip 10 proc. nuosavų lėšų. Svarbu žinoti, kad ES paramos lėšos nėra priskiriamos nuosavoms lėšoms“, – įžvalgomis dalijasi G. Gečiauskienė.

G. Gečiauskienės teigimu, daugiau nei 97 proc. besikreipiančiųjų dėl garantijos suteikimo gauna teigiamą atsakymą, todėl verta nepraleisti šios galimybės ir pateikti reikiamus dokumentus.

„Paslauga gali pasinaudoti klientai, kurie žemės ūkio veiklą vykdo bent 1-erius metus ir už šį laikotarpį yra gavę pajamų. Garantijos nesuteikiame tuo atveju, jeigu atlikus kliento rizikos vertinimą identifikuojame aukštesnį rizikos lygį – pavyzdžiui, bendrovei taikomos tarptautinės sankcijos arba įžvelgiame bankroto galimybę“, – sako G. Gečiauskienė.

ILTE atstovės teigimu, garantijos suteikia daugiau galimybių pasiskolinti lengvesnėmis sąlygomis, o tai prisideda prie investicijų į žemės ūkį didinimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-07

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už vaisių, uogų ir riešutų bei daržovių auginimą atvirame grunte, privalo:

* deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha vaisių, uogų, riešutų ar daržovių atvirame grunte plotą;

* daugiamečius sodinius išlaikyti nuo paraiškos pateikimo visus kalendorinius metus, kuriais yra pateikta paraiška, o tais atvejais, kai daugiamečiai sodiniai neišlaikomi iki kalendorinių metų pabaigos, pareiškėjai privalo per „NMA agro“ mobiliąją programą pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas;

* deklaruojant bendrai 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų, cukinijų, juodųjų serbentų, obelų, ridikų ar riešutų plotą, ar bet kokį klasifikatoriaus V grupės daugiamečių sodinių plotą, deklaruojamą ne daugiamečių sodinių plote žemės ūkio naudmenų sluoksnyje, išskyrus braškes ir krienus, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius (šakniavaisių atveju – jų šaknys) ir bendras lauko vaizdas;

* įdirbtoje ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad auginamos daržovės būtų auginamos eilėmis ir vyrautų;

* sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tarpueilius, kuriuose yra pieva) privalo periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės, o kuriuose yra pieva, nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose), privalo:

* deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamų daržovių plotą;

* šiltnamiuose gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose – gamybinės veiklos pradžia nustatoma pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą, surašytą ir patvirtintą NMA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sėjos arba daigų sodinimo pabaigos, apie kurį likus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pareiškėjas raštu informuoja NMA;

* gamybinės veiklos laikotarpiu realizuoti užaugintą produkciją – pareiškėjas ne vėliau kaip iki kiekvieno gamybinės veiklos laikotarpio kalendorinio mėnesio 10 dienos turi NMA pateikti informaciją apie realizuotą produkciją;

* turėti veikiančias stacionarias (nuolatinę, ilgalaikę sistemą, kuri užtikrintų tolygų šilumos paskirstymą visame šiltnamyje) šildymo ir automatines laistymo sistemas;

* šiltnamius įregistruoti kaip statinius Nekilnojamo turto registre iki lapkričio 15 d.

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, privalo:

* deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha baltyminių augalų ar jų mišinių, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc.;

* žolinius baltyminius augalus nušienauti bent vieną kartą per metus arba nuganyti ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Pareiškėjai, kurie yra įtraukti į Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) administruojamą Atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, gali gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės, jei:

* deklaruoja ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės;

* įsipareigoja VAT nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves.

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, privalo:

* deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginami cukriniai runkeliai;

* su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu būti sudarę cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-07