Žemės ūkio naujienos: 2025-04-22

Paramos sąlygų reikalavimus sudaro dvi reikalavimų grupės – geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai (VR). Šių reikalavimų privalo laikytis visi ūkininkai, kurie gauna tiesiogines išmokas ir bet kokią paramą pagal kitas su plotu ar gyvuliais susijusias Strateginio plano intervencines priemones.

Kadangi Europos Sąjungoje ne daugiau nei 10 ha deklaruojančių ūkių plotas sudaro tik apie 10 proc. viso kasmet deklaruojamo ploto, Europos Komisija nusprendė, kad tokių ūkių kontrolės atsisakymas nepakenks paramos sąlygų reikalavimų tikslams ir leis sumažinti smulkiems ūkiams tenkančią administracinę naštą.

Taigi pagal pasikeitusį Europos Sąjungos reglamentą NMA jau nuo 2024 m. sumažino tikrinamų ūkių skaičių, kuriuose vykdomos atitiktiems paramos sąlygų reikalavimams (GAAB ir VR) patikros. Tikimąsi, kad šių patikrų skaičius kasmet sieks nuo 415 iki 550, vietoj įprastų 1 300 ūkių.

Taip pat pažymėtina, kad tinkamumo reikalavimai ir įsipareigojimai (tokie kaip šienavimas, pūdymo įdirbimas ir kt.) pagal Strateginio plano intervencinių priemonių taisykles tikrinami visuose ūkiuose, net ir mažesniuose nei 10 ha, kurie gauna paramą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-22

Iš viso pagal SP priemonę gautos 23 Tinklo narių paraiškos. Bendra jose prašoma paramos suma sudaro 1 385 829 Eur, t. y. beveik 2,5 daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta paramos lėšų (555 750 Eur). Šiuo metu jau atliekamas paraiškų administracinis vertinimas, vėliau, įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir skyrus atitinkamą balų skaičių, bus sudaroma paraiškų prioritetinė eilė.

Primintina, jog parama pagal priemonę dėl paramos buvo kviečiami kreiptis nacionaliniu ir vietos lygmeniu veikiantys Tinklo nariai vykdyti Tinklo narių komunikacijos projektus, t. y. organizuoti ir vykdyti renginius, supažindinančius su SP priemonėmis, galimybėmis ir kt., taip pat siekiant pagerinti SP įgyvendinimo kokybę ir t. t., tai: teminius renginius (seminarus, konferencijas, tarptautines konferencijas), renginius „Atviras ūkis“ (kaimo vietovėse žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdančių subjektų lankymas), SP viešinimo akcijas (įvairių kitų renginių (parodose, mugėse ir pan.) metu vykdomos akcijos apie SP įgyvendinimą), taip pat vykdyti elektronines komunikacijos priemones bei vykdyti mokymus (fizinius ir nuotolinius seminarus, kursus, skirtus nepriklausomų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąją patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse).

Primename atrankos kriterijus, kuriuos atitikus paraiškai bus suteiktas atitinkamas balų skaičius:

1. Komunikacijos projektas bus įgyvendinamas:

* daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;

* nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;

* 2 Lietuvos apskrityse – suteikiama 10 balų.

2. Komunikacijos projektas prisideda prie SP žinomumo didinimo bei SP įgyvendinimo kokybės gerinimo. Per visą komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose ir (arba) mokymuose dalyvauja:

* daugiau nei 200 asmenų – suteikiami 25 balai;

* nuo 151 iki 200 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;

* nuo 101 iki 150 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;

* nuo 51 iki 100 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;

* nuo 31 iki 50 asmenų (įskaitytinai) – suteikiami 5 balai;

3. Komunikacijos projektas įgyvendinamas:

* pareiškėjo, kuris yra nacionaliniu lygmeniu veikiantis Tinklo narys (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus), – suteikiama 20 balų;

* kartu su 3 ir daugiau partnerių – suteikiama 15 balų;

* kartu su 2 partneriais – suteikiama 10 balų.

4. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie didesnio skaičiaus SP priemonių žinomumo didinimo bei jų įgyvendinimo kokybės gerinimo:

* prie 4 ir daugiau SP priemonių – suteikiami 25 balai;

* prie 3 SP priemonių – suteikiama 20 balų;

* prie 2 SP priemonių – suteikiama 15 balų.

5. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines, tam tikros srities problemas, taip prisidedant prie efektyvesnio SP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl SP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 10 balų.

Žinotina, jog, norint toliau pretenduoti į paramą, būtina surinkti 45 atrankos balus. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta.

Įvykęs paraiškų pagal SP priemonę „Lietuvos kaimo tinklas“ teikimo etapas buvo pirmasis iš šiais metais numatytų dviejų etapų. Antrą kartą paraiškos pagal priemonę NMA bus priimamos rudenį – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 10 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-22

„EK jau dabar imasi konkrečių veiksmų, kad ūkininkams būtų lengviau dirbti ir kurti verslą. Siekiama, kad ūkininkai daugiau laiko skirtų savo veiklai, o ne dokumentų pildymui. Todėl bus mažinami pertekliniai reikalavimai, peržiūrimos patikrų sistemos ir supaprastintas paramos gavimo procesas“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Dėmesys jauniesiems ūkininkams ir kaimo plėtrai

Per du narystės ES dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis sparčiai keitėsi – pridėtinė vertė išaugo 2,8 karto, eksportas – beveik 10 kartų, o kaimo bendruomenių skaičius pasiekė beveik 2 tūkst. Tačiau ekonominė plėtra turėjo savo kainą – nors darbo našumas išaugo 3,8 karto, kaimo vietovėse užimtumas sumažėjo 67 proc., o jaunųjų ūkininkų skaičius nuolat traukiasi.

Situacijai spręsti EK ruošia naują kartų kaitos strategiją ir jau šiemet planuoja įsteigti ES žemės stebėsenos centrą, kuris padės skaidrinti žemės rinką ir jauniems žmonėms palengvins patekimą į sektorių. Jis ne tik užtikrins skaidresnę žemės rinką, suteiks aiškesnę informaciją apie žemės sandorius bei kainų tendencijas, bet ir leis valstybėms narėms priimti geriau pagrįstus sprendimus.

Taisyklės turi būti efektyvios ir palankios ūkininkams

Nors lietuviai turi daug dirbamos žemės ir didelį potencialą augti, šiuo metu tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų. Pastarąjį dešimtmetį iš sektoriaus pasitraukė beveik pusė jaunų ūkininkų. Vienos pagrindinių priežasčių – netolygus finansinės paramos paskirstymas ir efektyvų jos panaudojimą stabdanti biurokratija.

„Siekiant skatinti jaunuosius ūkininkus, būtina spręsti tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimą – nustatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą. Šiuo metu Lietuvoje 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų gauna iki 500 eurų tiesioginių išmokų, o jiems tenkanti parama sudaro vos 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo metu 40 didžiausių paramos gavėjų, kuriems skiriama daugiau nei 300 tūkst. eurų, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos. Naujasis 2023–2027 m. finansinis laikotarpis suteikia galimybę imtis ryžtingesnių veiksmų ir laikytis Europos Vadovų Tarybos rekomendacijų – nustatyti 60 tūkst. eurų ribą tiesioginėms išmokoms. Tai leistų daugiau paramos skirti vidutiniams ir mažesniems ūkiams, o didelės bendrovės turėtų veikti konkurencingesnėmis ekonominėmis sąlygomis“, – pabrėžia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Planuojama, kad jau artimiausiais metais tiesioginių išmokų sistema bus peržiūrėta daugiau dėmesio skiriant tiems, kurie realiai dirba žemę ir kuria vietos ekonomiką.

Tuo tarpu žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas atkreipia dėmesį ir į būtinybę mažinti perteklinę biurokratiją. „Kai atsirado ES subsidijos, buvo nustatytos bazinės taisyklės, kurios tuomet atrodė tinkamos. Tačiau šiandien jos tiesiog nebeveikia – perteklinė biurokratija, gausios patikros ir perdėtas nepasitikėjimas ūkininkais stabdo sektoriaus augimą. Turime grįžti prie pasitikėjimo ir veiksmingų procesų“, – teigia G.Kvietkauskas.

Pasak jo, būtina ne tik supaprastinti paramos gavimo procedūras, bet ir užtikrinti sklandų lėšų išmokėjimą: „Net ir patvirtinta parama dažnai pasiekia ūkininkus tik po 6–9 mėnesių. Tai žlugdo jų planavimą ir stabdo visą rinką. Paprastesnės taisyklės leistų ūkininkams bei technikos tiekėjams dirbti efektyviau, greičiau reaguoti į verslo poreikius.“

Ūkininkė Jolanta Greinienė taip pat sutinka, kad šiandien biurokratinių procedūrų yra gerokai per daug. Tie, kurie kreipiasi dėl paramos, turi įveikti ilgą ir sudėtingą procesą, kad įrodytų jos reikalingumą. „Su biurokratija šiandien sunku susitvarkyti net dideliems ūkiams, ką kalbėti apie mažus. Labai trūksta vieningos organizacijos, į kurią būtų galima kreiptis visais su ūkio įkūrimu susijusiais klausimais“, – sako J.Greinienė.

EK taip pat pabrėžia, kad ūkininkams skirta parama turi būti išmokama laiku ir be perteklinių administracinių kliūčių. Naujose politikos gairėse numatyta spartesnė išmokų sistema bei paprastesnė paramos prieiga.

Dar 2025 m. planuojama pristatyti naują biurokratijos mažinimo dokumentų rinkinį. Jame numatyti aiškesni paramos gavimo principai ir optimizuotas patikrų mechanizmas – siekiama, kad jis būtų veiksmingas, bet netrukdytų kasdienei ūkininkų veiklai.

„Jau ilgą laiką ūkininkai susiduria su pertekliniais reikalavimais ir tikrinimo procedūromis, kurios dažnai neatitinka realybės. Nauji sprendimai turėtų būti pritaikyti tikriesiems ūkininkų poreikiams ir būti paprastesni, greitesni bei labiau orientuoti į efektyvumą“, – sako M.Vaščega.

Anot G.Kvietkausko, biurokratinių kliūčių mažinimas turi tapti prioritetu visam sektoriui: „Šiandien galiojanti tvarka dažnai nesutampa su realia ūkininkų situacija ir rinkos ritmu. Jei siekiame sektoriaus augimo, būtina naikinti perteklinę biurokratiją ir optimizuoti procesus.“

Investicijos turi skatinti augimą, o ne jį stabdyti

Nepaisant iššūkių, žemės ūkio finansavimas išlieka vienu didžiausių ES biudžeto prioritetų. EK duomenimis, 2021–2027 m. laikotarpiu bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirta net 386,6 mlrd. eurų. Lietuvai 2023–2027 m. laikotarpiu numatyta 4,28 mlrd. eurų ūkininkams ir kaimo plėtrai.

Šios lėšos turi būti panaudotos skatinti sektoriaus plėtrą, o ne slopinti jo potencialą. „Kad investicijos kurtų realią vertę, būtina sumažinti perteklinę biurokratiją ir daugiau dėmesio skirti tikriesiems sektoriaus poreikiams. Technologijų diegimas, ūkininkavimo modernizavimas ir aiškesnės paramos sąlygos – tai esminiai žingsniai, kurie padėtų ūkininkams ne tik išlikti, bet ir augti“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkas.

Anot jo, ypač svarbu palaikyti ūkininkus, kurie imasi inovacijų, drąsiai diversifikuoja veiklas ir kuria šiuolaikišką žemės ūkį. A.Svitojui pritaria ir J.Greinienė: „Jaunimas moka skaičiuoti, gerbia vyresniąją kartą, klauso jų patarimų, bet nori drąsiau investuoti į ūkius, atsinaujinti, daugiau rizikuoti. Jie jau yra verslininkai ir strategai. Negaliu atsidžiaugti, kad per tokį trumpą laiką mes turime tokius didelius pokyčius. Aš esu ta vidurinioji karta ir aplink save turiu du puikius pavyzdžius – fiziškai sunkiai dirbusius tėvus ir vaikus, kurie mato galimybes atnaujinti, dirbti lengviau, inovatyviau ir paprasčiau.“

Tą patį akcentuoja ir EK atstovas Lietuvoje M.Vaščega. „ES parama ir toliau išliks svarbi, tačiau reikia diegti inovacijas ir naujus verslo modelius, pavyzdžiui, bioekonomiką, kaip papildomą pajamų šaltinį. Investicijos turi būti naudingos ūkininkams, o ne tapti kliūtimi. Parama turi būti lengvai pasiekiama, panaudojama efektyviai ir orientuota į augimą – tik tada žemės ūkis bus konkurencingas ir tvarus“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas M.Vaščega.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-19

Valstybinės žemės perdavimas kaimų gyvenamosiose vietovėse ir savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir XIX Vyriausybės programoje ir yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų.

„Džiaugiuosi, jog šios kadencijos metu parengėme įstatymų pakeitimus, kuriuose numatyti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos. Tikime, jog šie numatomi pokyčiai padės greičiau ir efektyviau savivaldybėms bei kaimų gyvenamosioms vietovėms pasiekti savo tikslų įgyvendinimą, savarankiškai valdant žemę. Ne kartą esu girdėjęs, kad biurokratinė našta susijusi su žemės naudojimu yra stipriai per didelė šalyje ir neįgalina pilnai atlikti savivaldai savo kaip šeimininko funkcijų. Mūsų šios kadencijos tikslas – mažinti biurokratinę naštą, suteikiant tiek savivaldybėms, tiek kaimo gyvenamosioms vietovėms daugiau savarankiškumo bei įgalinti jas priimti sprendimus. Inicijuojamos reformos leis savivaldybėms greičiau įveiklinti žemę, pritaikyti ją gyventojų poreikiams – nuo miestų infrastruktūros plėtros iki gamtinio turto puoselėjimo. Kaimiškose vietovėse sprendimai taip pat bus priimami greičiau, atsakingiau ir arčiau vietos bendruomenių“, – pažymėjo aplinkos ministras P. Poderskis.

Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.

Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje galima nemokėti, kai atstatomi sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio) ir nesikeičia valstybinės žemės sklypo užstatymo statiniu plotas ir bendras statinio plotas.

Žemės įstatymo pataisose nustatyta tvarka, kuomet savivaldybės patikėjimo teise valdomas valstybinės žemės sklypas turi būti perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Tai atvejai, kuomet sklypas reikalingas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms nekilnojamojo turto valdymo funkcijoms atlikti. Taip pat nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galės sudaryti servitutų nustatymo sandorius.

Tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai, o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.

Taip pat peržiūrėti kriterijai, kuriuos atitinkantiems sandorių projektams privalomai turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsisakyta privalomos Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorių, susijusių su įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais.

Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.

2024 metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos pirmąjį etapą, savivaldybėms jau perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.

Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų įstatymų pakeitimų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gegužės 7 d.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-04-17

Anksčiau balandį importo draudimas buvo pritaikytas ir prekėms iš Slovakijos.

Lenkijoje kol kas SNL nebuvo užfiksuota, o paskutinis ligos atvejis buvo 1971 metais. Šalies Žemės ūkio ministerija ėmėsi prevencinių priemonių dėl šios ligos, pavyzdžiui, veterinarinių patikrinimų prie valstybių sienos, kur ši liga užfiksuota.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-04-18