Žemės ūkio naujienos: 2025-04-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimui bei realizavimui – parama
Įvairios asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, vėl gali kreiptis paramos jų populiarinimui ir realizavimui. Paraiškos pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintas Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles priimamos nuo balandžio 28 d. iki gegužės 23 d.
Ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei skyrė 136 500 eurų. Didžiausia pagalbos suma 1 metų laikotarpiui 1 pareiškėjui gali siekti iki 29 tūkst. Eur. Projektas gali būti įgyvendinamas per vienerius arba dvejus metus.
Pagalba teikiama didinti žinomumą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, paženklintų saugoma kilmės vietos ar geografine nuoroda, garantuoto tradicinio gaminio nuoroda, taip pat gaminamų pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą ir ekologiškų produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus).
Pagalba skiriama informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaidai, populiarinimo leidinių apie juos leidybai, taip pat viešiesiems renginiams, tokiems kaip konferencijos, konkursai, seminarai ir pan., išskyrus parodas ir muges, Lietuvoje organizuoti.
Paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti teikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-28
Invazinės rūšys: kokios prevencijos galime imtis ir kokią paramą galime gauti?
Invaziniai augalai bei gyvūnai tampa vis reikšmingesniu aplinkosaugos iššūkiu, jie tiesiogiai veikia biologinę įvairovę, daro neigiamą įtaką ekosistemų funkcijoms, žmogaus sveikatai bei ekonomikai. Greitą invazinių rūšių plitimą lemia jų biologinės savybės – jos greitai dauginasi, yra atsparios įvairioms sąlygoms, dažnai neturi natūralių priešų naujoje teritorijoje.
Kurios invazinės rūšys šiuo metu kelia daugiausiai problemų?
Aplinkos ministerija šiuo metu daugiausiai nusiskundimų gauna dėl dviejų rūšių – ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi).
Ispaniniai arionai – ypač aktyvūs ir minta įvairiais augalais, įskaitant kultūrinius augalus ir laukines augalų rūšis. Jie daro tiesioginę žalą tiek biologinei įvairovei, tiek žemės ūkiui – minta daržovėmis, vaisiais ir dekoratyviniais augalais, sunaikindami jaunus ūglius, lapus ir vaisius. Dėl jų mažėja derlius, jie užteršia žemės ūkio produkciją gleivėmis ir išmatomis, dėl to ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių.
Dažnai susiduriama ir su kita invazine rūšimi – Sosnovskio barščiu. Sparčiai augantis Sosnovskio barštis subrandina vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų. Dėl greitai susiformuojančio tankaus sąžalyno nustelbiamos vietinės rūšys, jos negali konkuruoti su Sosnovskio barščiais, kurie užstoja saulę žemiau esantiems augalams. Neturėdamos galimybės augti ir daugintis, vietinės augalų rūšys nyksta. Ši rūšis kelia pavojų ne tik dėl savo spartaus plitimo, bet ir dėl neigamo poveikio žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščio sultyse yra furanokumarinų – medžiagų, kurios, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, sukelia stiprius nudegimus: atsiranda pūslės, skausmas, gali likti randai ar tamsios dėmės. Kontaktas su augalu taip pat gali sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis – regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos jis ypač pavojingas vaikams.
Kokių prevencinių veiksmų galime imtis?
Invaziniai gyvūnai į Lietuvą patenka ir dėl žmonių veiklos, kai būna įkurdinami aplinkoje (pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į tvenkinius žuvininkystės ar akvakultūros tikslais, atsibodę laikomi egzotiniai gyvūnai paleidžiami į gamtą), atsitiktinai pervežami. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai, tokie kaip vabzdžiai ar šliužai atkeliauja kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėse. Kartais, nežinodami, kad konkretūs augalai yra invaziniai, juos sodiname arba dalinamės jais su kitais žmonėmis, taip prisidėdami prie jų plitimo.
Sužinoti daugiau apie invazines rūšis galima Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA. Čia pateikiama išsami informacija apie rūšių paplitimą, jų atpažinimo požymius, suteikta galimybė pranešti apie pastebėtus individus, užpildant stebėjimo anketą.
Invazinių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Turime nepamiršti, kad invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą (tai ypač aktualu sodininkams, gyvūnų laikytojams). Už tai Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė. Pastebėjus pažeidimą dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, raginame nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Prie invazinių rūšių naikinimo galime prisidėti kiekvienas ir tiesiogiai, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis reikalavimų, vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
Parama invazinių rūšių naikinimui
Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra buvo paskelbusi kvietimą pasinaudoti parama ES lėšomis finansuojamam projektui „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Šiuo projektu numatyta investuoti 6 mln. eurų ES lėšų. Per ketverius projekto vykdymo metus (2025 – 2029 m.) bus kovojama su šešiomis invazinėmis rūšimis: Sosnovskio barščiu (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barščiu (Heracleum mantegazzianum), bitinė sprige (Impatiens glandulifera), didžiąją rykštene (Solidago gigantea), kanadine rykštene (Solidago canadensis), ispaniniu arionu (Arion vulgaris). Projektu siekiama apsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę bei ekosistemas, kovojant su invazinėmis rūšimis.
Parama bus teikiama tiek privatiems, tiek valstybinės žemės valdytojams. Patirtos išlaidos bus apmokamos pagal nustatytus įkainius.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-04-28
Gerosios praktikos gairės planuojant vėjo elektrinių parkus
Siekiant šalies nepriklausomos energetikos šaltinių, pastaruoju metu itin suaktyvėjo vėjo jėgainių statymas mūsų krašte. Statant vėjo jėgainių parkus, galutinę išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos priima Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau pakeitus Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba irgi yra atsakinga už visų planuojamų ūkinių veiklų galimo poveikio kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimą.
Tačiau didelė problema yra vėjo jėgainių statytojų teikiamų dokumentų kokybė. Labai dažnai vertinimui pateikti dokumentai teikiami be išsamios informacijos (ji yra būtina išvadai parengti) apie biologinę įvairovę, paukščius, šikšnosparnius. Dažnai nurodoma, kad poveikis bus, tačiau nenumatomos jokios neigiamo poveikio mažinimo priemonės.
PAV ataskaitose trūksta stebėsenos duomenų arba šie duomenys nėra išsamūs, kad pagal juos būtų galima įvertinti galimą poveikį biologinei įvairovei ar kraštovaizdžiui, todėl PAV ataskaitų rengėjai turi atlikti papildomus tyrimus.
Tarnyba sudaro galimybes vėjo jėgainių statytojams ataskaitas papildyti, pasitaisyti darbo tvarka, rengėjams teikiamos profesionalios konsultacijos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainės rubrikoje „Dažnai užduodami klausimai“ galima rasti išsamią informaciją, ką reiktų žinoti planuojant vėjo elektrinių parkus, yra pateiktos gerosios praktikos gairės.
Minėtoje rubrikoje galima rasti įvardintas teikiamų nekokybiškų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų problemas, klaidas ir rekomendacijas, kaip jų išvengti.
Štai tik kelios klaidos, kurios įvardintos kaip problematiškos, teikiamuose vertinimui dokumentuose:
• pateikti paukščių ar šikšnosparnių tyrimai yra nepakankamos apimties, todėl gauti rezultatai neleidžia prognozuoti ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei, dėl ko Tarnyba negali pateikti išvados šiuo aspektu.
• Reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo priemonės parenkamos nesiekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, o tik jį sumažinti. Priemonės siūlomos neatsižvelgiant į teritorijos ar rūšių jautrumą.
• Vėjo energetikos parkai planuojami artimoje „Natura 2000“ tinklo teritorijų, kuriose saugomos vėjo jėgainių poveikiui jautrios rūšys, aplinkoje.
• Poveikio reikšmingumas vertinamas neatsižvelgiant faktinę biologinės įvairovės situaciją ir rūšių ekologinius erdvės poreikius.
• Vėjo jėgainės planuojamos gamtinio karkaso migracijos koridoriuose.
• Vėjo jėgainės planuojamos arti šikšnosparniams svarbių kraštovaizdžio elementų ir t.t.
Tad vėjo jėgainių statytojams, prieš teikiant PAV ataskaitas gamtosaugininkų vertinimui, būtų vertinga susipažinti su klaidomis, dažniausiai pasitaikančiomis dokumentuose.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba supranta atsinaujinančių išteklių energijos objektų svarbą siekiant energetinio nepriklausomumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad planuojant ar vykdant veiklas turi būti užtikrinamas ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Lietuva turi daug įsipareigojimų – ne tik užtikrinti energetinę nepriklausomybę, bet taip pat išsaugoti biologinę įvairovę, kitas vertybes.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-04-28
Šalia Radviliškio kyla didžiulis pieno ūkis – bus laikoma 10 tūkst. galvijų, fermose dirbs pusšimtis žmonių
Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, „Agrokoncerno“ įmonių grupė stato vieną didžiausių ir moderniausių karvių fermų kompleksą Europoje. Šiuo metu yra pasiektas darbų pusiaukelės etapas, kurį pažymint buvo surengta simbolinė „Stogo šventė“, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
Komplekse jau pastatytos pagrindinės pastatų konstrukcijos, taip pat pradėta montuoti viena moderniausių rinkoje „Delaval“ 100 vietų karuselinė karvių melžimo aikštelė. Ši įranga užtikrins didesnį melžimo efektyvumą, greitą, tikslią ir gyvulių gerovei palankią melžimo eigą. Automatizuoti procesai padės optimizuoti personalo poreikį, o savalaikė duomenų analizė melžimo metu leis priimti efektyvius sprendimus dėl karvių šėrimo, gydymo ar veisimo. Lyginant su standartiniais Lietuvos ūkiais, per kiekvieną melžimo ciklą bus užtikrinama geresnė higiena ir pieno kokybė.
Taip pat optimizuotas elektros, vandens ir ploviklių naudojimas prisidės prie tvaresnio ūkininkavimo. Melžimo karuselės montavimo darbus planuojama baigti iki gegužės pabaigos. Planuojama, kad į 53 hektarus teritorijos užimantį kompleksą pirmosios telyčios atvyks lapkričio pradžioje. Iš viso fermoje bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – 4 tūkst. melžiamų karvių. Komplekse dirbs apie 50 darbuotojų. „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad tai yra vienas ambicingiausių projektų, kuris reikšmingai keičia visą šalies žemės ūkio sektorių.
„Augalininkystėje sėkmingai pritaikėme bendradarbiavimo su mokslu modelį, todėl jo laikysimės ir gyvulininkystėje. Karvidėse bus diegiami sprendimai, leidžiantys realiu laiku stebėti kiekvienos karvės būklę. Tikslus šėrimas, lazeriniai pieno analizatoriai, automatizuota įranga ir mūsų ūkiuose ruošiami pašarai padės užtikrinti pieno kokybę ir gyvulių sveikatą“, – sako R.Karbauskis.
Pasak jo, šis projektas padeda spręsti ilgalaikę sektoriaus problemą – mažėjantį pieną parduodančių ūkių skaičių. Statistikos duomenimis Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 12 tūkst. pieno ūkių, kai 2016 metais jų buvo daugiau nei 28 tūkstančiai. Apie 30 proc. žaliavinio pieno šalis vis dar importuoja iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
„Planuojame, kad pastačius šį kompleksą, kasdien bus primelžiama apie 140 tonų pieno, o metinis kiekis viršys 51 tūkstantį tonų. Tai leis mažinti importo priklausomybę ir ženkliai padidinti Lietuvoje pagaminamo žaliavinio pieno kiekį“, – sako R.Karbauskis. Karvių fermų kompleksą statančios tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad tai yra vienas didžiausių objektų, kuriame tenka dirbti, kur vien betonavimo darbų apimtis siekia 53 tūkst. kubinių metų.
Šiuo metu jau pastatyti 8 iš 9 fermų pastatų karkasai, išbetonuoti 5 iš 12 rezervuarų, baigiamos įrengti pašarų tranšėjos, nutiesta pusė vidinės infrastruktūros kelių, o visa teritorija aptverta segmentine tvora. „Tarp technologiškai sudėtingesnių darbų – specifinis grindų įrengimas, o išskirtinių techninių sprendimų prireikė dėl aukšto gruntinio vandens lygio. Nepaisant tam tikrų projekto ypatumų, reikalaujančių papildomo dėmesio, darbai vyksta intensyviai, grafiko laikytis padeda darniai ir profesionaliai dirbanti visa projekto komanda“, – komentuoja K.Vanagas.
„Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančio „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis aptarė pagrindinius sprendimus. Karvidėse suplanuotos aukštos lubos, platūs praėjimai, karvės daug laiko praleis maitindamosi savarankiškai, bus užtikrinamas pastovus judėjimas.
Visa tai leis sukurti gyvuliams palankias sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su pieno kokybe ir produktyvumu. Šis projektas vystomas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Universiteto mokslininkai komplekse planuoja vykdyti taikomuosius tyrimus, o studentai turės galimybę atlikti praktiką.
„Mūsų tikslas yra stiprinti šalies pienininkystės sektorių, skatinti technologijų diegimą ir mokslinių žinių pritaikymą praktikoje. Siekiame, kad šis kompleksas taptų ne tik pieno gamybos centru, bet ir gyvulininkystės inovacijų centru Lietuvoje“, – sako D.Medžiuolis. Pasak jo, projekto įgyvendinimas vyksta pagal planą, todėl pieno gamybos procesus planuojama pradėti 2026 metų ketvirtį. Pilnai komplekso statybas planuojama užbaigti kitų metų vasarą.
Šalia fermų iki 2027 metų pabaigos bus įrengta biometano jėgainė, kurioje gyvulių mėšlas bus perdirbamas į biodujas ir biotrąšas. Tai leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Remiantis preliminariais skaičiavimais, dėl tvarios gyvulių mėšlo tvarkymo sistemos bei pieno surinkimo centralizavimo, projektas kasmet leis išvengti daugiau kaip 7200 tonų CO₂ ekvivalentų emisijų.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-04-23
Telšių rajono ūkis – kaip iš siaubo filmo: kieme mėtėsi gaišenos, vyravo didžiulė netvarka
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus pareigūnai, reaguodami į gautą pranešimą, atliko patikrinimą pas gyvulių laikytoją Telšių rajone ir užfiksavo grubių biologinės saugos pažeidimų: ūkininkas visiškai neprižiūrėjo savo ūkio teritorijos, nesilaikė tinkamų gyvūnų laikymo ir gaišusių gyvūnų utilizavimo sąlygų: kieme aptiktos besimėtančios gyvulių gaišenos ir didžiulė netvarka.
Patikrinimo metu teritorijoje, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, buvo aptikta daugybė netvarkingai besimėtančių daiktų: ūkyje naudojami ir nenaudojami padargai, plastikinės talpos, aštrios skardos, maišai, metalo tinklai, pašaro likučiai bei netinkamai sandėliuojamas mėšlas.
Ūkiniai pastatai – apgriuvę, sukrypę, kai kurių durys paramstytos atramomis arba visai jų nėra. Rastos ir besimėtančios veršio gaišenos liekanos, oda ir kitos gyvūninės kilmės atliekos. Prie šiltnamio bei mėšlo krūvos rastos dar dviejų veršelių kūno dalys. Pašarų laikymo patalpose taip pat nustatyti pažeidimai – jose gausu pašalinių daiktų.
Ganyklose, kuriose ganomi palaidi suaugę galvijai ir veršeliai, buvo rasta pavojingų objektų – plastikinių tinklų, metalinių vielų, skardos lakštų. Kitoje ganykloje laikomos karvė ir telyčia buvo rišamos prie žemės ūkio technikos metalinių korpusų – telyčia buvo surišta už ragų.
Čia taip pat rasta bent trijų veršelių gaišenų liekanos, paliktos prie pat gyvulių. Be to, ūkyje nevedama sergančių ir gydomų gyvūnų apskaita, nors jų gaišenos buvo akivaizdžiai matomos. VMVT pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Ūkio savininkas įpareigotas pašalinti visus nustatytus pažeidimus. VMVT inspektoriai situaciją šiame ūkyje stebės ir toliau.
