Žemės ūkio naujienos: 2025-05-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Klientų patogumui NMA parengė pranešimo šabloną dėl valdos dalies ir įsipareigojimų perdavimo
Pareiškėjų ir paramos gavėjų, norinčių perduoti valdos dalį ar įsipareigojimus kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, patogumui Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė pranešimo formą – kviečiame ja naudotis. Pranešimo formą galite atsisiųsti čia.
Visus pranešimo formos laukelius (perdavėjo valdos numeris, kontaktiniai duomenys, perėmėjo valdos numeris bei kontaktiniai duomenys ir kita reikalinga informacija) reikia užpildyti, taigi NMA klientai, naudodamiesi pranešimo forma, galės tinkamai informuoti apie perduotą valdos dalį / įsipareigojimus.
Primename, jog norintieji perduoti valdos dalį ar įsipareigojimus pasirašytą pranešimą turi atsiųsti NMA el. paštu dokumentai@nma.lt arba adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Taip pat dokumentus galima pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkciją, pasirinkus meniu punktą „Pranešimai“/“Siųsti“ ir gavėją NMA.
Kitas aktualias dokumentų formas galite rasti NMA svetainėje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-15
Aiškesni žemės naudojimo apribojimai – Seimas pritarė svarbioms pataisoms
Ketvirtadienį Seimas pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybes teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Buvo atsisakyta arba patikslinti kai kurie nepagrįsti apribojimai, kad jie labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Taip pat priimti nauji apribojimai dirvožemio ir bioįvairovės būklei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose gerinti.
Šių teisės aktų pakeitimų projektą rengė Aplinkos ministerija kartu su Energetikos, Kultūros, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis.
Įstatymo pataisose numatytos priemonės, sudarančios sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, užtikrinti valstybinių kultūrinių rezervatų apsaugą, kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgą kultūriniuose draustiniuose.
Nustatytos papildomos apsaugos zonos geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonos padidintos nuo 1 iki 2 metrų.
Sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonos. Nuo šiol vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų vamzdynams, kurių skersmuo yra nuo 400 iki 1 000 mm, apsaugos zona bus 5 metrai į abi puses (anksčiau buvo 10 m). Jei vamzdynų skersmuo yra 1 000 mm ar didesnis, apsaugos zona mažinama nuo 10 iki 7 metrų į abi puses. Taip pat sumažintos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos – vietoje buvusių 5 metrų dabar bus taikomi 2 arba 3 metrai, priklausomai nuo tinklų specifikos.
Įvesti papildomi apribojimai miškų kirtimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Nuo šiol draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ant statesnių nei 15 laipsnių šlaitų ir arčiau nei 1 metras nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos. Taip pat ribojami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai pakrančių apsaugos juostoje. Siekiant apsaugoti vandens telkinių aplinką nuo užstatymo, nustatyta, kad kaimų neurbanizuotose teritorijose urbanistinė plėtra vandens telkinių apsaugos zonose bus galima tik iki 200 metrų nuo jau esamų kompaktiškai užstatytų kaimų.
Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje bus taikomos išimtys statinių ir įrenginių statybai ir įrengimui. Išimtys numatytos, kai įrengiami melioracijos statiniai, laiptai, esamų sodybų pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Taip pat papildytos išimtys, kada galima pakrantės juostoje vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą.
Įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas įveisti naujus miškus – atsisakoma reikalavimo įveisiant mišką gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau vietoje šio reikalavimo atsiranda pareiga atlikti miško veisimo reikšmingumo vertinimą, kurį atlieka saugomų teritorijų direkcijos. Šie pakeitimai prisidės ir prie administracinės naštos mažinimo.
Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui. Paviršiniuose vandens telkiniuose nebus draudžiama įrengti salas ir atviras sąvartas.
Taip pat nustatytos detalesnės ūkinės veiklos ribojimų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose išimtys, kurios leis apsaugoti požeminio vandens išteklius nesukuriant perteklinių ribojimų žemės naudotojams.
Įstatymo pataisose įteisinama galimybė lankytis valstybiniuose rezervatuose mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.
Visi šie pakeitimai aiškiau reglamentuos veiklą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, teisinis reguliavimas bus skaidresnis ir nuoseklesnis, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsauga.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-05-15
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2024 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 54,7 mln. t
Ttai būtų 9,9 proc. mažiau nei 2023 m. ir 19,8 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Kviečių derlius analizuojamu laikotarpiu, turėtų sudaryti 22,4 mln. t ir tai būtų 12,8 proc. mažiau negu paskutinių penkerių metų vidurkis. Grūdų derlius Ukrainoje 2025 m. derliui prognozuojama, kad gali sudaryti 22 mln. t – tai būtų nedaug mažesnis, palyginti su 2024 m. ir penkerių metų vidurkiu.
Kviečių derliaus sumažėjimas prognozuojamas dėl nepalankių augalų augimo sąlygų ir mažesnių pasėlių plotų. Ukrainoje 2025 m. kviečių plotai tikimasi bus didesni nei praėjusių metų, tačiau vis tiek gerokai mažesni nei penkerių metų vidurkis, nes tęsiantis karui augintojams vis dar sudėtinga patekti į laukus, o dideli finansiniai suvaržymai ir infrastruktūros pažeidimai riboja kviečių produkcijos pelningumą. Kritulių trūkumas šalyje dar labiau pablogina grūdų derliaus prognozes.
FAO duomenimis, Rusijos Federacijoje 2024 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 121,5 mln. t, tai būtų 11,3 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. derliumi. Kviečių derlius iš minėto skaičiaus 2024 m. turėtų sudaryti 82,4 mln. t – būtų 10,9 proc. mažesnis negu prieš metus, kai buvo gautas rekordiškai didelis derlius, bei 5 proc. būtų mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Rusijoje 2025 m. derliui žieminių kviečių plotai prognozuojami mažesni trečius metus iš eilės. Esant, drėgmės trūkumui dirvožemyje ir plonam sniego sluoksniui, kuris kelia iššalimo riziką, kviečių derlius 2025 m., palyginti su praėjusiais metais, prognozuojama, kad gali sumažėti 2 proc. ir sudaryti 80 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025 m. Gegužės 12 d. Nr. 5 (463)
Pagal vidutines pieno supirkimo kainas ES Lietuva smuktelėjo į 14 vietą
Vertinant Europos Sąjungos mastu Lietuvą pagal žaliavinio pieno supirkimo kainas, mūsų šalis bendrame ES šalių-narių sąraše pastaraisiais mėnesiais šiek tiek užleidžia pozicijas. Europos Komisijos duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos pieno gamintojams vidutiniškai buvo mokama po 52,84 Eur už 100 kg žaliavinio pieno.
Jei 2024 m. gruodį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo pasiekusi rekordinį 58,04 Eur/100 kg rodiklį (5 vieta ES), tai 2025 m. sausį kaina smuktelėjo iki 54,89 Eur. Nors vasarį ji šiek tiek kilstelėjo (iki 55,01 Eur), kovo mėnesį vėl ženkliai sumažėjo.
Jei vertintume tai, kas vyksta globaliose rinkose, tai, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos kooperatyvo „Fonterra” valdomos pieno produktų prekybos platformos „Global Dairy Trade” (GDT) indeksas nuo 2023 m. rugpjūčio nuosekliai didėja su nedidelėmis korekcijomis.
Jei 2023 m. rugpjūtį GDT indeksas buvo nukritęs iki 850 punktų (arba mažiausios reikšmės nuo 2018 m. lapkričio), tai per paskutinę prekybos sesiją jis kilo iki 1 285 punktų. Tai aukščiausia GDT indekso reikšmė nuo 2022 m. liepos 5 dienos.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-05-05
Rusijos grūdų tranzitas per Latviją sunyko 11,5 karto
Pirmąjį šių metų ketvirtį per Latviją tranzitu transportuota 52,6 tūkst. grūdų ir jų produktų iš Rusijos – 11,5 karto mažiau nei prieš metus, rodo Valstybės pajamų tarnybos paskelbti duomenys. Grūdų ir jų produktų iš Rusijos Latvija šiemet sausį-kovą neimportavo. Latvijos parlamentas (Saeima) pernai vasarį priėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis buvo laikinai uždraustas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importas, taip pat ir per trečiąsias šalis.
Be to, Europos Sąjungoje nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojo grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos stabdantys muitai, o iki tol šis importas iš esmės nebuvo apmuitinamas.
2024-iaisiais Latvija Rusijos grūdų ir jų produktų tranzitą sumažino 16,3 proc. iki 1,877 mln. tonų, importą – 49,3 proc. iki 214,8 tūkst. tonų.
