Žemės ūkio naujienos: 2025-06-27

„Buvo mūsų atstovai iš Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir jie atėjo su savo pasiūlymais ir jų niekas neišklausė“, – kalbėjo kitas Šiaulių ūkininkas, Irmantas.

Seimo priimtas sprendimas ūkininkams taikyti lengvatinį GPM modelį, yra šiek tiek geresnis, sakė Irmantas, tačiau tai vis tiek iki galo protestuotojų netenkina.

„Būtų geriau, jei 20 proc. GPM tarifas būtų taikomas nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tai būtų pats geriausias variantas“, – kalbėjo ūkininkas.

Tuo metu biržietis Eligijus aiškiai teigė, kad priimtas kompromisinis sprendimas Lietuvos ūkių neišgelbės.

„Ūkių nykimo tas vis tiek nesustabdys. Žmonės turi suprasti, kam tie ūkiai reikalingi, kitaip nebus nieko“, – tvirtino ūkininkas iš Biržų.

Dalis protestuotojų atėjo stebėti Seimo posėdžio

Seimo plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį vykstant balsavimams dėl mokesčių reformos, dalis protestuotojų atėjo į virš salės esantį balkoną stebėti posėdžio.

Tiesa, parlamentarams sprendžiant dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM), baltais marškinėliais vilkintys protestuotojai atsuko nugaras su nupieštomis raidėmis. Iš jų susideda frazė: „Atgal į šviesų rytojų?“.

Seimui nutarus, jog, padidinus GPM progresyvumą, bus taikomos lengvatos žemdirbiams, protestuotojai tai laiko daline pergale.

„Tas balsavimas – mūsų darbo rezultatas. Mes pradirbome ir su vienmandatininkais, ir su frakcijomis, buvome Prezidentūroje“, – Eltai teigė Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis.

„Dalinė pergalė, čia pirma kova. Tačiau mes jau parodėme, kad dirbdami, darydami tą pasiekėme“, –akcentavo jis.

ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc.

Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.

Kaip jau buvo skelbta, birželio 19 d. greta Seimo susirinkę ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės mokesčių reformą ir reikalavo, kad parlamentas sumažintų siūlomus gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifus. Įspėjamajame proteste „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai pasirodė su keliais šimtais traktorių.

Šadžius: nuolaidų ūkininkams Seimas padarė dėl socialinių įtampų

Protestuojančių ūkininkų reikalavimams nusileidęs Seimas sprendimą sumažinti jiems taikomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus priėmė atsižvelgęs į socialines įtampas, sezoninį žemės ūkio veiklos neapibrėžtumą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Iš tikrųjų, Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje. Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų“, – Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Viena iš jų – tai pajamų, gaunamų žemės ūkyje, netolygumas skaičiuojant metais. Vieni metai yra geresni, per kitus metus nutinka visokių bėdų“, – pridūrė jis.

Parlamentas ketvirtadienį įteisino 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifus, tačiau ūkininkams padarė išimtį – jiems bus taikomi 15 proc. (iki 36 vidutinių darbo užmokesčių) ir 20 proc. tarifai (virš 36 VDU). Būtent to reikalavo antrą savaitę protestuojantys ūkininkai.

Ministras sutiko su dalies parlamentarų pozicija, jog ūkininkai, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis, turi daugiau privilegijų, mokestinių išlygų.

Jis pakartojo jau anksčiau ir žemės ūkio ministro Igno Hofmano išsakytą ketinimą siūlyti GPM apmokestinimą ūkininkams atsižvelgus į jų trejų metų apmokestinamų pajamų vidurkį.

R. Šadžiaus teigimu, pasiūlymas, kuris bus parengtas rudenį, būtų sąžiningesnis.

„Rudenį pasiūlysime variantą, kaip galima būtų ir ūkininkų pajamas suvidurkinti, sakykim, per trejų metų laikotarpį. Ir tas būtų žymiai labiau sąžininga. Manau, kad diskusijoje su žemės ūkio darbuotojais, su ūkininkais, mes galiausiai prieisime prie teisingų variantų“, – sakė ministras.

R. Budbergytė kritikuoja ūkininkams suteiktas lengvatas: bendras gėris nukentės

Seimui nusprendus žemdirbiams taikyti lengvatinį gyventojų pajamų apmokestinimo tarifą, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, jog taip tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukenčia.

„Iš principo (…) daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje (…) neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo Eltai sakė socialdemokratė.

Pasak jos, dėl ketvirtadienį ūkininkų atžvilgiu įvestų mokestinių lengvatų veikiausiai nukentės kitos, didesnio finansavimo reikalaujančios sritys.

„Suprantu ūkininkų padėtį, kad jiems visada yra sunku, kad jie visada nori kažkokių išimčių, bet žiūrėkite – mes gi dabar davėme pažadą, kad padarysime apmokestinimo suvidurkinimą rudenį (…), kad tikrai tie ūkininkai nenukentėtų. Tiesioginės išmokos yra nepamokestinamos, kelių mokesčio klausimu vėl yra ūkininkams lengvatos. Šiandien jie dar kartą išsikovojo tą lengvatą – nebus į kelių fondą tų kelių milijonų, kiek ten gaus ūkininkai“, – aiškino parlamento vicepirmininkė.

„Visi žmonės pajaus, kad kažkoks gabaliukas žvyrkelio bus nepatvarkytas. Bendras gėris visumoje nukenčia“, – akcentavo R. Budbergytė.

Anot parlamentarės, šiuo sprendimu veikiausiai bus nepatenkinti tokių lengvatų negaunantys gyventojai

„Manau, kad žmonės, kurie neturi tokių nuolaidų, jie tikriausiai sako: kaip tas Seimas vėl neapgalvotai neapdairiai pasielgė“, – kalbėjo socialdemokratė.

„Tą („gyvulių“ – ELTA) ūkį yra labai sunku, kaip sakoma, išnaikinti, bet vis tiek reikia daugiau to supratimo ir iš tų pačių interesų grupių, kad jie irgi jaustų savo pareigą, kad negali būti visą laiką išskirtinėje privilegijuotoje padėtyje. Kol jie to nejaučia, o mes nepakankamai komunikuojame, to pilno supratimo ir susišnekėjimo nėra“, – aiškino politikė.

V. Čmilytė-Nielsen: blogai, kad vėliau reikia priiminėti išimtis

Savo ruožtu opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas. Pasak jos, ūkininkams tekusi lengvata – geriausias to įrodymas.

„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priiminėti išimtis, jog būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, – Eltai sakė politikė, pažymėdama, kad pačią išimtį ūkininkams Seimo salėje palaikė.

„Tačiau pasisakiau prieš visą (GPM – ELTA) projektą. Tai skaudžiai kirs per vidurinę klasę ir stabdys ekonomiką“, – apibendrino ji.

Šaltinis: lrt.lt, Vygantas Tuzas, Austėja Paulauskaitė, Benas Brunalas, ELTA, Lukas Juozapaitis, BNS, 2025-06-26

Viceministras Gediminas Tamašauskis (kab. 383)
Liepos 14 d.
13.30 – 14.45 val.
Viceministras Andrius Palionis (kab. 286)
Rugsėjo 2 d.
10.00 – 11.15 val.
Viceministras Arūnas Jagminas (kab. 387)
Rugsėjo 9 d.
13.00 – 14.15 val.

Viceministro A. Jagmino kuruojamos sritys: žemės valdų struktūrų gerinimas ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimas, žemės išteklių stebėsena, žemės ūkio infrastruktūros plėtra, ištekliai ir melioracija, žuvininkystė (įskaitant Europos Sąjungos paramos žuvininkystei politiką), žemės ūkio technika, žemės ūkio inžinerinė plėtra ir techninė pažanga, žemės ūkio paskirties statinių normatyvų rengimas, energetinio efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Viceministro G. Tamašauskio kuruojamos sritys: strateginis planavimas ir valdymas, žemės ūkio ekonomika, mokslas, mokymas ir konsultavimas, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, tvarus dirvožemio naudojimas, ekologinis žemės ūkis, agrarinė aplinkosauga, augalų tręšimas ir apsauga, sėklininkystė, fitosanitarija, biokuras ir biodujų gamybos plėtra, gazoliai, valstybės pagalbos koordinavimas, kooperacijos plėtra, žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių teisinis reglamentavimas, rinkos reguliavimo priemonės.

Informacija (konsultacijos) apie viceministrų priėmimo organizavimo tvarką teikiama telefonais: +370 5 239 1281, +370 5 239 1391; el. paštu Maryte.Vitoniene@zum.lt, Vilija.Gaigaliene@zum.lt ar atvykus į ministerijos priimamąjį J. Lelevelio g. 6, 172 kab.

Registruodamiesi asmenys turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis ir trumpai pateikti klausimo ar problemos esmę.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-25

R. Darvydas jau turi solidžią ūkininkavimo patirtį, tad papasakojo NMA darbuotojams, su kokiais iššūkiais teko susidurti vykdant veiklą, kokia technika ir įranga labiausia praverčia ūkininkaujant ir kodėl dabar ūkio pagrindinė auginama daržovė yra burokėlis. NMA specialistai apžiūrėjo daržovių sandėliavimo angarus, už paramos lėšas įsigytas investicijas, aktyviai gilino žinias apie vykdomos veiklos subtilybes, smalsiai domėjosi, ko dar reikėtų tokiam ūkiui išlaikyti.

Po šilto bendravimo su ūkininku R. Darvydu, NMA specialistai patraukė arčiau kito paramos gavėjo – Š. Cijūnaičio ir jo jau uogas brandinančių uogienojų. Jaunas ūkininkas kartu su žmona papasakojo apie savo ūkininkavimo kelią, pasirinkimus ūkyje, darbo specifiką. NMA darbuotojams buvo aprodyta kol kas dar derliaus laukianti uogų laikymo patalpa, kartu pavaikščiota po čia pat augančių uogų krūmų lauką, apžiūrėta uogų laistymo sistema.

Antroje savaitės pusėje kita grupelė NMA darbuotojų vyko susitikti su VVG projektų vykdytojais sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria pagal VVG vietos projektus paramą gaunančios kaimo bendruomenės. Priimti NMA specialistus, kuriems aktualūs būtent tokio pobūdžio projektai, bei pasidalinti savo patirtimi mielai sutiko Kėdainių r. įsikūrę Sirutiškio bendruomenės centras ir Skaistgirių bendruomenės centras.

Sirutiškyje NMA darbuotojus pasitiko aktyvi šios bendruomenės atstovė Kristina, geranoriškai parodžiusi bendruomenės patalpas, kuriose bendruomenės nariams sudarytos sąlygos ir susirinkti, ir įvairiomis saviugdos veiklomis užsiimti, ir pasportuoti, ir svarbius renginius čia pat įkurtoje scenoje minėti. Be to, visi bendruomenės nariai čia turi galimybę paramos lėšomis įsigytu „šalčio aparatu“ savo užaugintas uogas, vaisius ir daržoves liofilizuoti – tai įdomi naujovė, prie kurios vyresnioji karta dar pratinasi, tačiau vis aktyviau tokia galimybe naudojasi.

Sužinoję apie Sirutiškių bendruomenės veiklas, gyvenimą, aktualijas ir aptarę jos plėtros ir tolesnio stiprėjimo galimybes, NMA specialistai vyko į Skaisgirį. Čia, renovuotos pradinės mokyklos patalpose, vėl laukė jaukus ir šiltas pokalbis su jaunu bendruomenės pirmininku Martynu bei jo kolegėmis. Iš jų NMA darbuotojai sužinojo, kaip stūmėsi šios nedidelės bendruomenės gaivinimo reikalai, kaip sekėsi vykdyti NMA administruojamus projektus, aptarė bendruomenės ateities planus ir galimybes.

Artimas ir betarpiškas bendravimas su šiais paramos gavėjais – iniciatyviais ir geranoriškais kaimo bendruomenių atstovais, NMA darbuotojams leido geriau suprasti jų problemas ir iššūkius, o jų optimizmas ir paprastumas įkvėpė darbams.

NMA primena, kad išvykų ciklas „Arčiau paramos gavėjų“ – tai išvykstamieji renginiai, kuomet norintys iš arčiau susipažinti su savo paramos gavėjais NMA specialistai kviečiami vykti į skirtingas veiklas vykdančius ūkius ir gyvai pamatyti įvykdytų projektų rezultatus, taip plečiant savo žinias ir kompetenciją. Tai galimybė betarpiškai pabendrauti projektų vykdytojams ir NMA specialistams, kartu gvildenant ir jų projektų vykdymo, administravimo ar priežiūros klausimus, diskutuojant ir siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti projektus. Į išvykas darbuotojai vyksta pasirinkę jiems svarbią ar mažiau pažįstamą ūkininkų vykdomą veiklą, turint tikslą gautas žinias panaudoti administruojant skiriamą paramą.

Šaltinis: nma.lt, 2025-06-26

Išlikimo kryžkelėje

Dzūkijos regione dešimtmečiais pienininkystės tradicijos persikeldavo iš kartos į kartą. Tam palankios vietovės – tarp klonių ir miškų plyti daug pievų. Tad ir žemės ūkio verslai dažnai glaudžiai siejosi su pieno žaliava. Deja, šeimos ūkiams išgyventi iš melžiamų karvių pastaraisiais metais tapo itin sudėtinga. Per regioną nusirito pieno ūkių retėjimo banga.

Šį pavasarį socialiniuose tinkluose pasirodė dar vieno ūkininko iš Alytaus rajono viešas skelbimas, kuriame buvo siūloma pirkti visas ūkio karves bei žemės ūkio techniką. Ūkininko šeima skelbė: „Išparduodamas pienininkystės ūkis Alytaus rajone. Karvių – 35, beveik visos antros laktacijos, tik kelios vyresnės, beveik visos pačių išaugintos, ramios ir numylėtos. Vienos karvės kaina – apie 2 tūkst. eurų. Traktorius „CASE PUMA“ 2019 m. su frontaliniu krautuvu – 70 tūkst. eurų, presas „Dublis“ apynaujis 2021 m. – 45 tūkst. eurų, grėblys „Kwerneland“ 8 m – 11 tūkst. eurų, traktorius 70 AG – 27 tūkst. eurų.“ Toks išsipardavimas atkreipė ne vieno žmogaus, neabejingo žemdirbių likimams, dėmesį – ką dzūkiškose apylinkėse galės veikti pardavę karves, iš ko jie gyvens?

„Dar nieko nepardavėme – sustabdėme visus pardavimo procesus. Jau truputėlį ir sveikata pagerėjo – abu su vyru buvome po didelių operacijų. Kita negerovė – turėjome labai didelį finansinį smūgį iš įmonės, prekiaujančios technika, kuri reikalavo sumokėti netesybas. Tad finansinės problemos mus buvo prispaudę labai stipriai. Atvirai pasakius, turėjome tik tokį pasirinkimą – arba parduodame viską patys, arba antstolis išparduos. Tad nenorėjome rizikuoti“, – kalbėjo pienininkystės ūkio savininkė Laura iš Pavarčių kaimo (Daugų sen.), nenorėjusi viešai skelbti savo pavardės.

Ūkininkės teigimu, tuo metu, kai pasiskelbė „išparceliuojantys“ visą ūkį, buvo didelėje kryžkelėje ir gal jau nematė šviesos tunelio gale. Galvojo, kad nebepajėgs įveikti sunkumų „Buvo psichologinis spaudimas iš visur ir visaip – abiem sušlubavo sveikatos, nebepajėgėme kibti į darbus. Ir dar šis pavasaris buvo labai sunkus. Nežinojome, ar bus iš ko pasiruošti gyvuliams pašarų. Žolė neaugo, tiesiog džiūvo. Viskas susidėjo į vieną didelį rūpestį. Bet po to pasėdėjom, pagalvojom, o gal dar bandom? Birželio mėnesį dar bandome, o po to jau kaip Dievas duos“, – savo ūkyje susiklosčiusią nedėkingą situaciją aiškino Alytaus rajono ūkininkė.

Lyg užburtame rate

Lauros šeimos ūkis – ekologinis. Šalia Rimėnų, viduryje miškų, valdo 40 ha nuosavos žemės. Iki negandų nemažai žemės dar ir nuomojo, bet šių plotų, pablogėjus finansinei situacijai, šiemet atsisakė. Pasvarstė, kad taip būsią geriau, nes nebūtų kam žemę dirbti. Laura pasakojo, kad abu su vyru Mindaugu turi labai rimtų sveikatos problemų. Ji pati – po stuburo operacijos. Mindaugui taip pat likimas nepagailėjo sveikatos išbandymų, kelis kartus buvo traumuotas gyvulių. Todėl buvo priversti susimažinti dirbamų laukų ir laikomų gyvulių.

Ketinta parduoti, bet taip ir neparduota Lauros ir Mindaugo ūkio technika.

Jų šeimos ūkis orientuotas į ekologišką pieną bei kiaušinius, anksčiau parduodavo ir mėsą. Ekologiniame ūkyje produktams keliama gana aukšta kartelė, be to, ūkyje daug rankų darbo. Jie nesamdo darbuotojų – neturi finansinių galimybių mokėti atlyginimų. Pastaruoju metu patiems išgyventi sunku – už parduodamą ekologišką pieną, palyginus, gauna nedaug. Birželio mėnesį bandys irtis pirmyn, vildamiesi, kad dar pavyks išsaugoti ūkio „branduolį“.

Laura VL papasakojo, kad ūkininkauti į kaimą su vyru Mindaugu grįžo iš Kauno. Pablogėjus tėvų sveikatai, prireikė visapusės vaikų pagalbos. Iš pradžių padėjo tėvams, tvarkėsi sodyboje, bet netrukus Laura įkūrė savarankišką ūkį. Pradėjo nuo kelių hektarų žemės. Jauna ūkininkė vieną po kitos gavo kelias paramas ūkiui plėsti. Pamažu didino melžiamų karvių bandą ir vienu metu fermoje laikė apie 140 karvių. Kartu su nuosava bei nuomojama žeme tuomet rūpinosi apie 200 ha žemės. Sklandžiai ūkininkauti pavyko apie 4 metus.

Jauna moteris neneigė, kad iš pradžių sekėsi neblogai, bet po sėkmingų metų lyg griaustinis iš giedro dangaus, prasidėjus pieno krizei, stipriai krito pieno supirkimo kainos. Tačiau liko finansiniai įsipareigojimai, o apčiuopiamos pagalbos iš šalies nesulaukė. Tuomet prasidėjo sudėtingas metas – atsirado skolų, buvo priversti mažinti ūkio apimtis. Sunkiu metu rajono savivaldybė rajono ūkininkams už vieną melžiamą karvę skyrė po 30 eurų. Ūkininkės teigimu, tuomet kiekvienas į ūkį atėjęs euras buvo svarbus, todėl gavę paramą tuo metu užkišo „skylę“ – nusipirko gyvuliams papildomų pašarų. Bet tokio dydžio išmoka nebuvo „kosminė“, kad vėl galėtų atsistoti ant savo kojų. Tad per pieno krizę šie pinigai ūkio neišgelbėjo.

Iki tol mielai su jais bendravę bankai, prasidėjus pieno krizei, anot ūkininkės, iš karto atšovė, kad tais metais jiems negalės duoti paskolos. Dėl pienininkus ištikusios krizės niekas nežinojo, kaip bus ateityje. Banko atstovai patikino: jeigu melžtų nors 100 karvių, gal ir būtų padarę išimtį. Galėjo tik paguosti, jog pabandytų kitais metais, kai galbūt pieno ūkis ir visa pieno rinka atsigaus. Tuo metu ūkininkės šeimos planuose jau buvo robotizuoti ūkį, nusipirkti naują kombainą, tačiau pasikeitus finansinėms aplinkybėms, vietoje modernių naujovių, prasidėjo bėdos – netesybos, teismai.

„Buvome pasirašę preliminarias sutartis, bet vis tiek padavė mus į teismą. Pirmąjį teismo etapą laimėjome. Per antrąjį iš mūsų priteisė beveik 40 tūkst. eurų“, – apie karčią patirtį pasakojo pienininkystės ūkio savininkė.

Pirktų kaimynai lenkai

Pienininkystės ūkio įkūrėjams šiandien labiausiai skauda širdį, jeigu viską, ką taip sunkiai kūrė, tektų parduoti. Dar nenorėtų skirtis nei su telyčaitėmis, nei su piendavėmis. Kai pasiskelbė parduodantys ūkį, sulaukė nemažai besidominčių, bet didžiausias susidomėjimas buvo iš kaimynų lenkų pusės.

„Buvo ir lietuvių iš didesnių ūkių, kurie skambino, bet beveik visi norėtų išsirinkti tik pačias geriausias, produktyviausias karves. Pas mus ūkyje 20–25 karvės, kurios tikrai labai geros, produktyvios, nes motininės karvės parsivežtos iš Lukšių ŽŪB, iš kitų didelių ūkių. O kitos senesnės. Tai ir tapo kliuviniu – visi norėjo tik pačių geriausių karvių, o prastos, žinoma, lieka mums. Aiškinau, kad mums patiems labai gerai būtų, kad pirktų visas, o ne po vieną ir ne po dvi. Visų ūkio galvijų norėjo vieninteliai lenkai. Jie būtų mokėję 1,6–1,7 tūkst. eurų už karvę“, – pasakojo Laura.

Jauna ūkininkė šiuo pasiūlymu kol kas nesusigundė, laikinai pardavimus sustabdė. Per tą laiką ieškojo ir kitų būdų išsaugoti ūkio branduolį. Laura su Mindaugu nepraranda vilties, jog su vieno pažįstamo verslininko finansine pagalba galbūt pavyks ilgesniam laikui refinansuoti ūkį. Tad bandys dar tokį gelbėjimosi būdą – į ūkį įsileistas pažįstamas refinansuotų jų skolas ir ištrauktų iš bėdų. „Tiesiog jo pagalba bandytume stotis, bet jau tikrai nebus ūkininkavimas tokio masto, kaip buvo. Mes dabar truputėlį einame į kitą pakraipą. Norime turėti mažiau, bet kaip ekologinis ūkis pasiūlyti kokybišką produkciją: kiaušinius, pieną“, – išeities variantą nusakė ūkininkė.

Ji minėjo prieš porą metų auginusi iki 350 vištų dedeklių, todėl šį rudenį norėtų vištų būrį padidinti iki 300. Vištų ūkį buvo gerokai apmažinusios lapės. O kai kreipėsi į medžiotojus, šie atsakė, kad dėl lapių šovinių negadina. Tuo tarpu kaimiškų kiaušinių poreikis – nemažas. Jeigu reikėtų atsisakyti karvių, jas parduoti, galėtų išsiplėsti vištų ūkį.

Iš ko gyvens daugiavaikė šeima?

Kol kas ir karvių ūkio žada „neišparceliuoti“, artimiausiu metu gaminsis pašarų. „Birželio pradžioje dar nešienavome. Dabar, kai lyja, jau ir pievos gražiau atrodo. Bet prieš lietų net baisu buvo, viena kita žolė ir beveik plikos pievos žvyrynuose, net buvo matyti, kaip skruzdėlės laksto“, – pastebėjo ūkininkė.

Moteris sulaukė vieno kito kraštiečio raginimo, kad į jų laukus gintų ganytis savo ūkio karves. Laura patikino, kad negali išvežti gyvulių iš namų ir su karvių banda keliauti už 10–15 km, nes karves reikia laiku melžti. Jų ūkyje yra įrengta stacionari melžimo aikštelė, šaldytuvai, todėl ir gano galvijus aplink namus, o melžti parsigena į kiemą. Be to, svetimoje vietoje gyvuliai gali išsigandę pabėgti.

„Jeigu ir toliau bus lietaus, kaip dabar, tai mes rankomis plosime“, – pridūrė ūkininkė. Šiemet ir pernai patys grūdinių kultūrų pašarams neaugina. Užsiima viena kryptimi – pienininkyste. Laura minėjo, kad tiesiog neįmanoma jiems dviem ūkyje pasidaryti tiek daug. Tėvams į pagalbą atskuba vyresnysis sūnus, pratinasi ir vidurinysis. Patys tėvai dar jauni: Laurai – 35, Mindaugui – per 40 metų. Jie turi tris vaikus: vienam 12 metų, kitam – 11, mažiukui – 3 metukai. Vaikai ūgtelėję, o daugiavaikei ūkininkų šeimai dabar labiausiai trūksta finansinės pagalbos, kad ir ūkis finansiškai galėtų atsigauti.

„Po stuburo operacijos parvažiavusi namo jau ketvirtą parą ėjau melžti karvių. Vyras ir taip pusantro mėnesio buvo vienas namuose su mažais vaikais, melžė karves. Nėra kam nei mus pakeisti, nei prireikus padėti“, – apie tai, kad dieną naktį patys viskuo turi rūpintis net sirgdami, kalbėjo 7 metus ūkininkaujanti Daugų seniūnijos ūkininkė.

Anot Lauros, karvės pačių užaugintos, jau duoda pieno. Jas augino, stengėsi, investavo, o dabar, kai jau galėtų ir grąžą pradėti pasiimti, jau patiems sveikatos nebeliko. Žiemą pardavusi karvių pieną šeima per mėnesį gaudavo apie 600 eurų. Vasaros laikotarpiu primelžia ir parduoda daugiau – apie 500 litrų pieno per parą. Kai daugiau pieno, tai ir pinigų grįžta šiek tiek daugiau. Tačiau, ūkininkės teigimu, pieno supirkimo kaina nėra įspūdinga – moka 30–32 ct/kg. Šiame krašte pieną ūkiai parduoda supirkėjams iš Rokiškio.

Komentaras

Vasarą didėja primilžiai, bet ne kainos

Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius

Lietuvos pieno rinkoje stebimas pieno supirkimo kainų mažėjimas. Nuo šių metų pradžios žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo apie 5 proc. Nuo birželio pradžios pieno gamintojams pieno supirkimo kainos ir toliau mažinamos. Kaip jau įprasta, mažinamas tik kainos priedas, ir apie tai pieno gamintojas informuojamas jau prasidėjus mėnesiui. Jau tapę tendencija, kad vasaros mėnesiais dažnai mažinamos pieno supirkimo kainos, nors objektyvių priežasčių tam nėra. Vienintelė tikėtina priežastis – vasaros laikotarpiu padidėjęs primelžiamo pieno kiekis, tačiau tai neturėtų būti pretekstu mažinti kainas.

Stebint ES pieno supirkimo kainas ir produktų kainas, matyti stabilumas: vidutinė ES pieno supirkimo kaina per pirmus šių metų mėnesius išliko gan stabili – apie 53 ct/kg. ES pieno gamyba taip pat išliko stabili, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gamyba pamažėjo apie 2 proc. Pieno produktų kainos ES rinkose neigiamų tendencijų nerodo ir laikosi stabilios. Tai rodo susibalansavusią pasiūlą ir paklausą.

Šių metų pavasaris nebuvo dėkingas pienininkystės ūkiams – buvo gan vėsu, kai kuriuose rajonuose gan sausa, todėl pirmoji žolė prasta. Tai atsiliepia ir pašarų gaminimo savikainai. Atšilus orams ir esant pakankamai lietaus, tikėkimės, kad žolės augimas suaktyvės ir bus galima nebrangiai pasigaminti pašarų. Tačiau kombinuoti pašarai ir pašarų priedai yra gana brangūs. Ūkininkai susiduria su nežinomybe dėl mokestinių pakeitimų ir galimai augsiančios mokestinės naštos. Tikėtina, tai apstabdys planavusius investuoti į plėtrą ūkius.

Be to, nors pieno ūkių ir karvių skaičiaus mažėjimas, lyginant su 2024 m., šiek tiek sulėtėjo, tendencijos išlieka neigiamos. 2025 m. gegužės 1 d., lyginant su 2024 m. gegužės 1 d., sumažėjo per 2 300 pieno ūkių ir daugiau nei 7 300 melžiamų karvių. Tai nėra tik skaičiai statistikoje – jie rodo, kad toks skaičius ūkių nebepirks gamybai reikalingų priemonių, nesinaudos transportavimo paslaugomis. Taip pat atitinkamai netekome vietinės žaliavos, kurią būtų reikėję perdirbti, pakuoti, parduoti vartotojams – visa tai būtų kūrę pridėtinę vertę ir generavę valstybės biudžetui pajamas.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-06-25

Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, pareiškėjai paraiškas dar gali pateikti nuo 2025 m. birželio 24 d. iki spalio 1 d., kai vėlavimą lėmė nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės (paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas ir kt.). Pareiškėjai šias paraiškas gali pateikti savarankiškai prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per E. valdžios vartų portalą arba nuvykę į seniūniją pagal žemės ūkio valdos (valda) centro adresą.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie pareiškėjai deklaravimo metu negalėjo deklaruoti laukų dėl to, kad nebuvo baigtos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartys su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT), vyksta jų įregistravimas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre arba yra pastebėta neatitikimų NŽT perduotuose duomenyse, nuo 2025 m. birželio 24 d. iki liepos 4 d. PPIS patys arba seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dar gali padaryti paraiškos pakeitimą ir įbraižyti valstybinės žemės plotus bei apie tokius pakeitimus turi informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).

Pažymime, kad pareiškėjai, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, iki kitų metų kovo 1 d. PPIS patys arba seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą gali deklaruoti pagal ekologinę gamybą sertifikuojamus laukus arba pataisyti einamaisiais metais patvirtintoje paraiškoje esančias akivaizdžias klaidas, kurias, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu, pripažino NMA:

-deklaruotame lauke netiksliai išimtas netinkamas paramai plotas, kurio nebuvo galima tiksliai nustatyti ant neatnaujintos kartografinės medžiagos (ortofotografinio žemėlapio arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinės nuotraukos),
-deklaruotam laukui lentelės „Lauko informacija“ lauke „19. Pageidaujami sertifikuoti laukai“ nepasirinkti sertifikavimo sutartiniai kodai: EKS, NKS, DKS,
-deklaruotam laukui lentelės „Lauko informacija“ lauke „Naudmenos kodas“ nepasirinkti naudmenų kodai, žymintys dalyvavimą pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: RZV, 5PT-7, 5PT-11, 5PT-12, ir (arba) lauke „9. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas, Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūra, Ekologinis ūkininkavimas“ nepasirinkti sutartiniai kodai: DV, RŽ, jei laukui prisiimti tęstiniai įsipareigojimai pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir įsipareigojimų laikomasi ne pirmus metus,
-deklaruotam laukui lentelės „Lauko informacija“ „9. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas, Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūra, Ekologinis ūkininkavimas“ neteisingai pasirinkti Strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklą žymintys sutartiniai kodai: JE, JS, ŽE, EI, EŪ,
-deklaruotam laukui lentelės „Lauko informacija“ lauke „Naudmenos kodas“ nepasirinktas naudmenų kodas, žymintis dalyvavimą tęstinėje Strateginio plano kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, DGJ, arba skiltyje „Veiklos ariamojoje žemėje“: nepažymėtas žymimasis langelis „13. Augalų kaita“; lauke „16. Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ nepasirinktas sutartinis kodas BS; lauke „17. Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ nepažymėtas žymimasis langelis, jei laukui prisiimti tęstiniai įsipareigojimai pagal Strateginio plano kompleksinės ekologinės „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas ir šiose veiklose dalyvauja antrus metus bei turi tęsti įsipareigojimus, arba lauke „11. „Natura 2000“ nepasirinktas sutartinis LP, jei laukui prisiimti tęstiniai įsipareigojimai pagal Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ ir šioje priemonėje dalyvauja antrus metus bei turi tęsti įsipareigojimus,
-esant kitiems nenumatytiems atvejams, prieš tai pasikonsultavus su NMA administratoriumi.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo einamųjų metų pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpio pabaigos iki rugsėjo 15 d. pareiškėjai dar gali atsisakyti paramos už lauką ar iki rugpjūčio 15 d. keisti Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus kodą, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-06-25