Žemės ūkio naujienos: 2025-08-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl lėšų skyrimo nukentėjusiems nuo pavasarinių šalnų ūkininkams
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama kuo skubiau ieškoti galimybių skirti lėšų nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui. Ši valstybės biudžeto parama būtų ypač reikšminga sodų ir uogynų augintojams. Šį pavasarį dideli ir ilgai trunkantys šalčiai padarė milžiniškos žalos žemės ūkio sektoriui. Dėl šalnų patiriami nuostoliai tampa nepakeliama našta sodų ir uogynų augintojams, kurie negali apdrausti savo derliaus nuo pavasarinių šalnų, nes dėl didelės rizikos ir nenuspėjamumo tokios paslaugos neteikia nė viena draudimo bendrovė.
Jau anksčiau Žemės ūkio ministerija raštu kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama kompensuoti nuo šalnų nukentėjusių ūkininkų nuostolius suteikiant išskirtinę finansinę paramą iš žemės ūkio rezervo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-31
Galimybė pakeisti žemės ūkio augalo kodą arba atsisakyti paramos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad ūkininkai, atsižvelgdami į Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus, iki rugpjūčio 15 d. gali pakeisti žemės ūkio augalo kodą, o iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką. Ūkininkai NMA informaciniame portale šiuo metu gali matyti tokius ALNSIS stebėjimo rezultatus:
-juodojo pūdymo įdirbimas;
-deklaruotas pasėlis atitinka esantį lauke (KVŽ, MIV, MIŽ, RAŽ, RUŽ, KRŽ, PUP, ŽIR, CUR, KUK, KVV, RAV, KRV, AVI, GRI);
-ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje auginami žemės ūkio augalai;
-deklaruota pieva nesuarta nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d.
Pareiškėjai, atsižvelgdami į NMA informaciniame portale skelbiamus ALNSIS duomenis, iki rugpjūčio 15 d. gali patikslinti žemės ūkio augalo kodą, kai ALNSIS nustatė žemės ūkio augalo kodo neatitiktį deklaruotam pasėliui.
Taip pat pareiškėjai turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-31
Gilesnis žvilgsnis į dirvožemį
Dirvožemis – tai ne tik terpė augalams augti, bet ir gyvas, sudėtingas organizmas, kurio būklė tiesiogiai lemia žemės ūkio tvarumą, derlių bei gamybos efektyvumą. Norint pasiekti ilgalaikį dirvožemio derlingumą, būtina ne tik stebėti pagrindinius agrocheminius rodiklius, bet ir įvertinti dirvožemio biologines bei fizines savybes. Gilesnis dirvožemio supratimas apie derlumo potencialą ilguoju laikotarpiu pagerins ūkio tvarumą ir produktyvumą.
Kodėl svarbu pažinti savo dirvožemį?
Atsakykite sau į šiuos klausimus: ar norite naudoti trąšas tik tiek, kiek reikia? Siekiate išlaikyti derlių, bet mažinti sąnaudas? Norite, kad jūsų dirvožemis būtų atsparus sausroms, liūtims ir suslėgimui? Jei nors į vieną atsakėte „Taip“, tuomet metas pradėti nuo pagrindų – dirvožemio sveikatingumo įvertinimo.
LŽŪKT Dirvožemio sveikatingumo paketas – tai kokybinis dirvožemio tyrimų kompleksas, apimantis svarbiausius fizikinius, cheminius ir biologinius dirvožemio rodiklius bei jų tarpusavio ryšį, kurį įvertinus galima numatyti dirvožemio derlumo ir tuo pačiu augalų derlingumo gerinimo strategiją.
Fizikinės dirvožemio savybės leis įvertinti dirvožemio struktūros būklę – ar tinkamai dirvožemyje cirkuliuoja oras ir drėgmė, kas labai svarbu augalų šaknims, ar dirvožemis atsparus užmirkimui, erozijai. Fizikinės dirvožemio savybės vertinamos nustačius dirvožemio tankį, struktūrą ir granuliometrinės sudėtį.
Jeigu užtikrinsite pakankamą kiekį
Dirvožemis, kuriame užtikrinamas pakankamas kiekis anglies bei organinių medžiagų (Corg., OM) geriau išlaikys šilumą ir drėgmę, pasižymės patvaresne dirvožemio struktūra, bus atsparesnis suslėgimui, jame bus daugiau augalams reikalingų mitybos medžiagų bei palankesnė terpė mikroorganizmams.
Optimalus anglies ir azoto (C/N) santykis, mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas suteiks informacijos apie dirvožemio mineralizacijos lygį, kuris svarbus tiek augalų mitybos medžiagų pasisavinimui, tiek mitybos medžiagų išsiplovimui, tiek organinių medžiagų kaupimo strategijai numatyti. Pagal tyrimų rezultatus rekomenduojami organinių medžiagų kiekiai, reikalingi dirvožemiui.
Mitybos prieinamumas augalams
Suminių mitybos elementų (NPK) kiekiai, taip pat augalams prieinamoje formoje (P2O5, K2O, Ca2+, Mg2+) esančios mitybos medžiagos leis pasirengti tręšimo planavimo strategiją. Mineralinio azoto kiekių, esančio dirvožemyje bei azoto, galinčio atsipalaiduoti iš dirvožemio organinės medžiagos per metus, žinojimas svarbus pavasarį, kad būtų galima tiksliau planuoti žieminių rapsų, žieminių kviečių ar kitų augalų tręšimą azoto trąšomis.
Katijonų mainų geba ir dirvožemio pH leis sužinoti apie dirvožemio sugebėjimą iš jame esančio mitybos medžiagų „banko“ papildyti dirvožemio tirpalą augalams prieinamomis mitybos medžiagomis. Šie rodikliai tiesiogiai atspindi mitybos medžiagų prieinamumą augalams ir užtikrina tinkamas sąlygas augalams augti ir gauti jiems reikalingas mitybines medžiagas.
Ką šie rodikliai padeda suprasti?
· Kokia dirvožemio struktūra, granuliometrinė sudėtis ir tankis. Ar jūsų dirvožemis kvėpuoja, ar užmirksta?
· Kokia yra organinės medžiagos kokybė, mikrobiologinis aktyvumas, anglies ir azoto santykis.
· Kiek azoto kg/ha iš humuso bus atpalaiduota kasmet.
· Kiek organinės medžiagos reikės įnešti kasmet, kad būtų galima išlaikyti dirvožemio gerą struktūrą, mikroorganizmų veiklą ir organinių medžiagų kiekį.
· Ar dirvožemyje aktyvūs mikroorganizmai, palaikantys dirvožemio derlingumą?
· Kiek azoto, fosforo, kalio jūsų dirvožemis gali duoti be papildomų investicijų?
· Ar reikia kalcio, koks kalcio ir magnio santykis?
· Kokia katijonų mainų geba leis sužinoti, ar dirvožemyje esančios maisto medžiagų atsargos lengvai prieinamos augalams.
· Ar reikia kalkinimo, o gal pakanka koreguoti tręšimo planą?
· Veiksmų planas 4 metams į priekį.
Kodėl verta tirti?
Tyrimai padeda ne tik suprasti esamą dirvožemio būklę, bet ir priimti sprendimus, kurie pagerina trąšų panaudojimo efektyvumą, mažina maisto medžiagų išplovimo riziką, palaiko aktyvų mikroorganizmų aktyvumą dirvožemyje, stiprina dirvožemio atsparumą klimato kaitai ir ilgainiui padidina žemės ūkio produktyvumą ir leidžia susidaryti veiksmų planą ketveriems metams į priekį.
Ką gauna ūkininkas?
· Mitybos medžiagų poreikio rekomendacijas.
· Galimybę pagal tyrimo rezultatus parengti tikslųjį tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis planą.
· Kalkinimo reikalingumo bei kalcio ir magnio (Ca:Mg) santykio įvertinimą.
· Rekomendacijas kiek ir kokių organinių trąšų būtina įterpti, norint išlaikyti mikroorganizmų aktyvumą bei organinių medžiagų kiekį dirvožemyje.
· Galimybę atlikti mineralinio azoto tyrimus savo laukuose ir efektyvinti augalų tręšimą azoto trąšomis.
· Žinias, kurios padeda priimti agronomiškai ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus.
· Ilgalaikę investiciją į derlingą ir sveiką dirvožemį.
Kam tai aktualu?
· Jauniesiems ūkininkams, kuriems svarbu pradėti ūkininkauti tvariai ir efektyviai, suprasti savo dirvožemio poreikius ir potencialą.
· Patyrusiems ūkininkams, siekiantiems optimizuoti veiklą ir užtikrinti dirvožemio našumą ateityje.
Dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė,
LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-31
Siekiantiems apsaugoti savo ūkius nuo vilkų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atnaujino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles. Pagrindiniai pakeitimai: · Trumpinamas projekto kontrolės laikotarpis. Siekiant sumažinti administracinę naštą, projekto kontrolės laikotarpis trumpinamas nuo 5 iki 3 metų. · Išplėstas tinkamų finansuoti apsaugos priemonių sąrašas. Bus kompensuojamas ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių įsigijimas. · Atnaujintas savivaldybių grupių suskirstymas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis (žalos atvejų skaičius).
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.
Paraiškos pagal priemonę galės būti teikiamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-31
Ar „dangus griūva“? Lietuvos mokslininkai pristatė išvadas žemdirbiams
„Dangus griūva“ būna pirmas įspūdis, kai liūtis, kruša ar audra niokoja pasėlių laukus. Ar tai tiesa – mokslininkai šią savaitę pristatė tyrimus apie tai, kiek augalai geba regeneruoti po juos užklupusių meteorologinių reiškinių. „Žala, kurią patiria augalai, priklauso nuo daugelio dalykų: kiek jie išsivystę, kokios aplinkos sąlygos prieš ir po meteorologinio reiškinio, todėl labai svarbu pasižiūrėti, kokie nuostoliai būna skirtinguose augalų išsivystymo tarpsniuose būtent Lietuvos klimato sąlygomis“, – komentuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė.
Tiksliai įvertinti gamtos stichijų augalams padarytą žalą svarbu ir žemdirbiams, ir pasėlių draudikams. Todėl jau kelintus metus LAMMC mokslininkai atlieka bandymus imituodami stichijų pažeidimus pašarinių pupų pasėliuose (prieš tai tyrė rapsų pasėlius) ir stebi, kaip, pažeistos įvairiu lygmeniu, pupos atsikuria.
Apsaugo nuo stresinių situacijų
Bandymus mokslininkai kartoja mažiausiai 3 metus, sulygina duomenis ir įtraukia juos į pasėlių draudimo vertinimo metodikas. Tai užtikrina maksimaliai tikslų pasėlių žalų vertinimo ir kompensavimo mechanizmą būtent Lietuvos klimato sąlygomis.
„Tokie tyrimai apsaugo žemdirbius nuo stresinių situacijų. Gamtos stichijoms nusiaubus laukus dažnai žemdirbį užlieja emocijos ir būna baisu, kad viską prarado, nes augalai atrodo baisiai. O bandymai rodo, kad dangus negriūva, kad ir po gamtos reiškinių vienoks ar kitoks derlius vis tiek bus, be to, veikia adekvatus žalų kompensavimo mechanizmas“, – sako žemdirbius jungiančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Žemdirbiams tokie tyrimai įdomūs, nes jie kasmet susiduria su naujomis situacijomis, kaip kruša, liūtis, vėtra ar kiti gamtos reiškiniai pažeidžia augalus.
„Mums svarbu, kad tokie tyrimai atliekami Lietuvoje, o ne atkeliauja iš kažkur toli. Tada būna tikslu, aišku, nedviprasmiška“, – sako tyrimų rezultatų pristatymo renginyje dalyvavęs Raseinių rajono žemdirbys Alfredas Bardauskas.
Pupos regeneruoja silpniau nei rapsai
„Darydami bandymus mes viską fiksuojame: kurią augalo išsivystymo dieną įvyko pažeidimas ir kaip augalas į jį reaguoja bei regeneruoja, – paaiškina O. Auškalnienė. – Pupos atsitiesia mažiau nei rapsai, bet šiek tiek regeneruoja, ypač jei būna silpniau pažeistos ankstyvojoje brandoje. Jei augalas nulaužiamas, ypač vėlesniame tarpsnyje, – viltis, kad jis atsigaus ir subrandins derlių – visai maža. Tuo tarpu nulenktos pupos, ypač ankstyvuose tarpsniuose, gali šiek tiek atsitiesti ir kartais derliumi nedaug skiriasi nuo nenulenktų“.
„Šie bandymai išplėtė mūsų žinias apie orų poveikį pupoms ir jų galimybes suformuoti derlių po pažeidimo. Eksperimentai akivaizdžiai rodo, kad augalas yra gyvas organizmas, kuris bando išgyventi“, – liudija O. Auškalnienė.
Šiemet dėl pakankamos drėgmės sąlygos ankštiniams augalams ypač palankios, todėl ir regeneracija gera. Pernai metų duomenys buvo kitokie: kadangi vasara buvo sausa, tai imituotos krušos pažeisti pupų pasėliai beveik neregeneravo.
Žemdirbių iššūkiai ateityje
Mokslininkė prognozuoja: jeigu neišlaužys audros ir nepažeis kruša – šiais metais ankštiniai augalai turėtų duoti gerą derlių.
Žvelgdama į ateitį, mokslininkė sako, kad didžiausi Lietuvos žemdirbių laukiantys iššūkiai bus netolygus drėgmės pasiskirstymas, dažnėjančios sausros bei staigiai užeinantys lokalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip krušos ir liūtys.
„Kontroliuoti gamtos stichijų mes negalime, o tik maksimaliai prie jų prisitaikyti, išmokti su jomis gyventi būtent Lietuvos klimato zonoje, kad nepritrūktume derliaus“, – sako M. Rusteika.
Turėti tikslią gamtos stichijų pažeistų pasėlių žalų vertinimo metodiką – svarbu, kadangi nuostolių žemės ūkyje pasitaiko kasmet.
„Šie metai – ne išimtis. Pastarosiomis dienomis baigėme vertinti pavasarinių šalnų pasėliams padarytą žalą, kuri yra rekordinio dydžio – pasėlius apdraudusiems ūkininkams išmokėsime beveik 13 mln. eurų.
Dabar mūsų ūkininkai nuostolių patiria dėl liūčių ir vėjų išguldytų javų pasėlių. Jau pranešta apie išguldytus daugiau nei 50 tūkst. hektarų, o apskaičiuota draudimo išmoka – apie 4 mln. eurų. Kadangi javapjūtė dar tik prasideda, tai situacija keičiasi kiekvieną dieną”, – informacija dalinasi pasėlių savidraudos fondo vadovas.
Lauko diena, kurioje mokslininkai, žemdirbiai ir pasėlių draudikai keičiasi naujienomis, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos mūsų šalyje, LAMMC eksperimentiniuose laukuose Kėdainių rajone, Akademijoje, yra rengiama kasmet ir sulaukia didelio dėmesio.
Daugiau informacijos:
Dr. Ona Auškalnienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, ona.auskalniene@lammc.lt; +370 687 13 954
Šaltinis: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras
