Žemės ūkio naujienos: 2025-08-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vėluojant javapjūtei, ūkininkai įspėja dėl grūdų kokybės ir kylančių kainų
Javapjūtės sezonas neįprastai vėlyvas. Iki rugpjūčio būdavo nukulta didžioji dalis rapsų, o šiemet tik pradedama. Dėl gausaus lietaus grūdai į elevatorius keliauja drėgni, o jų džiovinimas brangsta. Javų supirkimo kainos šiemet mažesnės nei pernai. Dalis ūkininkų pelno neturės. Prastas sezonas esą atsilieps ir vartotojams. Ūkininkų kombainai nurimus lietui rikiuojami prie laukų. Vos saulė pradžiovins javus prasidės didžioji javapjūtė. Derlius subrendęs, tačiau dėl drėgmės galima įvažiuoti ne į visus laukus.
„Žieminius miežius spėjom šiaip ne taip nusikult – kaip ir tvarkoj, bet tik įvažiavom į rapsus vieną dieną ir prasidėjo lietūs visą savaitę, tai žiūrim ir į dangų kas čia vyksta, žiūrim ir į žemę, kiek ji šlapia. Tai gan sudėtinga situacija ir didžiulė baimė, kas čia bus toliau“, – tikina ūkininkas Edikas Drupas.
Javapjūtė vėluoja apie porą savaičių. Vėluos ir sėja. Tai turės įtakos kitų metų derliui.
„Ypač rapsai jautrūs tai vėlyvai sėjai. Realiai rapsų sėja prasidėdavo rugpjūčio 15, o jeigu dar mes nė nepradėję javapjūtės, tai kaip pasėti laiku rugpjūčio 15 aš neįsivaizduoju. Aišku, vėlinsim, tikriausiai ieškosim kitų veislių“, – sako Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Vėluojant javapjūtei, ūkininkai priversti imti drėgnesnį derlių. Jis keliauja į elevatorius, kurie netrukus bus perpildyti. Lietuvoje džiovinimo kainos net du kartus didesnės, nei Latvijoje. Dalis ūkininkų produkciją veš ten.
„Vienas procentas nudžiovinti vienai tonai kainuoja nuo 7,5 net kai kur iki 9 eurų. Latvijoje šiandien kaip tik mačiau skelbimą, kad vežtume pas juos grūdus, nes pas mus yra džiovinimas tik 3,5 euro“, – teigia jis.
Kol derlius nesuvežtas į aruodus, jį suskaičiuoti sunku. Kai kur kuliama po 5, kai kur ir po 9 tonas iš hektaro, bet rekordinio derliaus nesitikima – kokybė bus prastesnė. Jau dabar matyti, kad dalis derliaus bus tinkama tik pašarams.
„Kai kuriuose rajonuose jau ir rapsai sudygę pačiuose ankštaruose. Tai rapsas toks bus netinkamas, o javai bus tikriausiai pašarinės klasės. Gali net ir taip būti“, – tikina G. Špakauskas.
„Matome, kad ekstra klasės kviečių labai mažuma gali būti Lietuvoje, o gal iš viso to nebus. Duok dieve, kad nebūtų vien tik pašariniai“, – sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Supirkimo kainos žemesnės, nei pernai.
„Miežiai apie 150 eurų kažkas eina girdėti parduoda. Matome ir tą nuimtą derlių žieminių miežių jau šiaip ne taip nuimtą ūkininkų. Tai tas derlius vidutiniškas, nors buvo tikimasi labai kažkokio įspūdingo“, – tikina jis.
Kainos žemesnės, derliai vidutiniai, tad sunku bus konkuruoti ne tik su Europos šalimis.
„Spaudimas jaučiasi. Latviai, panašu, kad turės derliaus, turės ir kitos, ir Juodosios jūros regiono šalys, ta pati Prancūzija. Kaip girdime, tie derliai nėra blogi. Tai tas spaudimas kainai yra. Turime susilpnėjusį dolerio kursą, kai konkurencingi darosi ir Amerikos grūdai“, – sako A. Vanagas.
Ūkininkų sąjunga tikina, kad vidutinis derlius ir prasta grūdų kokybė atsilieps vartotojams. Gali brangi aukščiausios rūšies miltai.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2025-08-03
Nuo šiol – galimybė be sankcijų įteisinti nelegalius vandens gręžinius
Gyventojai, turintys nelegaliai įrengtus vandens gręžinius, galės juos įregistruoti be jokių sankcijų. Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d., nurodoma Lietuvos geologijos tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Jei iki sklypo ribos yra nutiesta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir gyventojas yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė privalo pritarti paraiškai.
Svarbu:
• Įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d.
• Jei yra duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba jei sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai.
• Jei dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype jau buvo gauta neigiama išvada, paraiška taip pat nebus patvirtinta, o esamą gręžinį reikės likviduoti.
Kaip įteisinti gręžinį
1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Paraiškos formą parsisiųsite čia.
Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).
Kilus klausimų dėl paraiškos pateikimo ar pildymo, jus pakonsultuos savivaldybių darbuotojai. Visų Lietuvos savivaldybių kontaktiniai duomenys skelbiami čia.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugų sistemą. Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
– savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
– savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
– žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
– dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.
Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau – per 6 mėnesius.
Svarbu žinoti:
• Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai.
• Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu.
• Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške.
• Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu.
• Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-01
Aktualūs šienavimo darbai įgyvendinantiems agrarinės aplinkosaugos veiklą
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (Priemonė), iki rugsėjo 1 d. turi atlikti šienavimo darbus. Pareiškėjai ir paramos gavėjai visoje valdoje privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų.
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Priemonės veiklą „Dirvožemio apsauga“ (išskyrus tuos atvejus, kai apsėjama ankštinėmis kultūromis), pievas privalo nušienauti bent vieną kartą ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-08-04
Nuo šiandien valstybinės žemės paslaugas galima gauti ir internetu
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, teikiamos ir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nors galima pateikti prašymus dėl valstybinės žemės ir seniau buvusiomis priemonėmis, NŽT kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe teikti prašymus ir elektroniniu būdu. Tai leis žmonėms greičiau gauti paslaugas bet kuriuo jiems patogiu metu, nebereikės vykti į savivaldybes, NŽT ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius. Sudarytų sandorių sutartys bus perduodamos automatiškai registruoti į Registrų centrą be papildomo mokesčio.
„Perkeldami dalį paslaugų į elektroninę erdvę siekiame sudaryti sąlygas žmonėms reikalingus sprendimus gauti greičiau, skaidriau ir patogiau. Prisijungus prie sistemos, bus galima matyti, kaip vyksta prašymo nagrinėjimas, kokie yra terminai ir iš karto elektroniniu paštu gauti informaciją apie priimtus sprendimus. Tačiau gyventojai, kurie tikrai neturės galimybės teikti prašymų elektroniniu būdu, galės tai daryti įprasta tvarka, kaip darė iki šiol. Tarnybos darbuotojai suteiks žmonėms reikiamą konsultacinę pagalbą, padės pateikti prašymus ir kitus dokumentus“,- teigia Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Saulius Mickus.
Per ŽIS bus galima gauti paslaugas dėl valstybinės žemės
Nuo rugpjūčio 1 d. per ŽIS sudaro galimybę gauti šias paslaugas: valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymas, žemės sklypų perdavimas panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas, žemės servitutų nustatymas ar panaikinimas, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimas, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimas, valstybinės žemės perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, žemės įsigijimas valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimas (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).
Kaip naudotis sistema?
Sistema prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Taip pat yra galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
