Žemės ūkio naujienos: 2025-08-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio viceministras: Maisto taryba aiškinsis, kodėl brangus grūdų džiovinimas
Artimiausiame Maisto tarybos posėdyje bus aiškinamasi, kodėl Lietuvoje dideli grūdų džiovinimo įkainiai, sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis. „Ši tema bus įtraukta į artimiausios Maisto tarybos, kurios sudėtyje yra ir grūdų perdirbėjai, ir ūkininkai, darbotvarkę. Akivaizdu, kad neproporcingos kainos galiausiai nugula ant produktų vartotojų pečių“, – antradienį pranešime teigė G. Tamašauskis, pranešdamas, kad kai kurios grūdų supirkimo įmonės savo pelno sąskaita sumažino džiovinimo įkainius.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais.
„Nors ministerija negali tiesiogiai daryti įtakos džiovinimo paslaugų įkainiams, akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui“, – teigė viceministras.
G. Tamašauskis nurodo, kad ministerijos analizė parodė, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – lyginant Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių maksimalius grūdų džiovinimo įkainius, Latvijoje jie mažesni 22 proc., o minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia net 53 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-05
Pelnas ar solidarumas? ŽŪM ragina verslą mažinti grūdų džiovinimo įkainius
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atidžiai stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais – jie kelia didelį nerimą šalies ūkininkams. Tačiau ŽŪM pasiekė ir geros žinios – kai kurios grūdų supirkimo įmonės jau solidarizuojasi su augintojais ir sumažino įkainius.Nors ŽŪM negali tiesiogiai daryti įtakos džiovinimo paslaugų įkainiams, akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui.
„Mūsų atlikta išsami analizė rodo, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių maksimalius grūdų džiovinimo įkainius, Latvijoje jie mažesni 22 proc., o minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia net 53 proc. Mūsų ūkininkai susiduria su didesnėmis grūdų džiovinimo išlaidomis, o tai tiesiogiai mažina jų konkurencingumą ir pelną“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
Pasak viceministro, ŽŪM supranta šios situacijos jautrumą ir jos poveikį ūkininkų finansinei padėčiai. Nors nėra galimybių tiesiogiai reguliuoti kainas, ŽŪM ir toliau analizuos rinkos tendencijas, bendradarbiaus su suinteresuotomis šalimis ir ieškos būdų, kaip palengvinti ūkininkų naštą.
Ši tema bus įtraukta į artimiausios Maisto tarybos, kurios sudėtyje yra ir grūdų perdirbėjai, ir ūkininkai, darbotvarkę. „Akivaizdu, kad neproporcingos kainos galiausiai nugula ant produktų vartotojų pečių“, – atkreipia dėmesį G. Tamašauskis.
Šiandien, kai energijos kainos svyruoja, o oro sąlygos tampa vis labiau nenuspėjamos, ūkininkams būtina ne tik parama, bet ir aiškus signalas – jie nėra vieni. „ŽŪM imasi aktyvaus vaidmens – analizuojame rinką, skatiname technologinį atsinaujinimą ir siekiame, kad informacija apie galimas pagalbos priemones pasiektų kiekvieną ūkį“, – teigia viceministras.
Atsižvelgė į situaciją ir sumažino įkainius
ŽŪM žiniomis, šiomis dienomis kai kurios grūdų supirkimo įmonės solidarizavosi su ūkininkais ir savo pelno sąskaita sumažino džiovinimo įkainius. „Matome, kad vietinis verslas reaguoja į ūkininkų laukiančius iššūkius dorojant derlių lietingu sezonu. Džiaugiamės, kad verslininkai vienijasi su negandų užkluptais ūkininkais“, – sako viceministras, raginantis ir kitas įmones būti solidariomis ir ieškoti galimybių bendradarbiauti su ūkininkais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-05
Klientų patogumui supaprastinta plotinių priemonių patikros ataskaita
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama dar labiau didinti kontrolės procedūrų skaidrumą, supaprastino plotinių priemonių patikros ataskaitos formą. Nuo šiol NMA klientams informacija apie patikros metu nustatytus neatitikimus bus pateikiama aiškiau ir paprasčiau. NMA klientai, gavę patikros ataskaitą, bus išsamiai informuoti apie užfiksuotus neatitikimus valdoje. Ataskaitoje bus pateikiami konkrečiuose laukuose patikros metu užfiksuoti neatitikimai:
-nustatyto įsipareigojimo nesilaikymas lauke ar valdoje;
-nustatytas mažesnis plotas nei deklaruotas;
-rastas kitas naudmenos kodas, nei deklaruota;
-rastas kitos kultūros nedeklaruotas laukas;
-bendros pastabos apie neatitikimus.
Tikimasi, jog siunčiamos ataskaitos formos pakeitimai padės dar labiau didinti kontrolės procesų skaidrumą bei aiškumą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-08-04
Ūkininkams – išbandymų metas ir bankroto grėsmė: laukai skęsta
Šiais metais liūtys negailestingai talžo Lietuvos ūkininkų pasėlius – vandenyje skęsta bulvės, svogūnai, kopūstai, o smarkūs vėjo sūkuriai išguldė javus, prie žemės priplojo žirnius, pupas. Panevėžio rajone dėl itin gausių kritulių galimai paveikta apie 3 600 ha pasėlių. Kadangi orų prognozės nežada nieko gero, į vandenį bus įmurkdyti dar didesni žemės plotai. Nuo lietaus nukentėjo ūkininkai bene visose seniūnijose. Vandens apsemtuose laukuose žuvo įvairūs pasėliai – pupos, kviečiai, rapsai, cukriniai runkeliai, svogūnai, bulvės.
Per 2025 metų pirmą pusmetį „VH Lietuva“ fondas ūkininkams išmokėjo per 13 mln. eurų draudimo išmokų, o beveik tokia pati draudimo išmokų suma buvo sumokėta per 2024 metus.
Įvertinti nuostolius – sudėtinga
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė aiškino, kad dar neturi iš rajono ūkininkų nusiskundimų dėl lietaus pasėliams padarytos žalos.
„Žinoma, ten, kur buvo smarkios liūtys, javai bus išguldyti. Tačiau dabar įvertinti padarytus nuostolius – sudėtinga. Be to, šie metai ūkininkams tikrai ne kokie – prasidėjo ekstremalia situacija dėl šalnų. Todėl sakoma, ko šalna nenušaldė, tai dabar lietus nuplaus. Žalos padariniai ir dydžiai paaiškės, kai prasidės javapjūtė.
Kita vertus, šiuo metu vertiname šalnų padarytus nuostolius, nes turime nemažai prašymų ir jau esame atlikę pakartotinas laukų apžiūras žalai įvertinti. Važiavome nušalusius laukus apžiūrėti net du kartus – pirmą kartą pavasarį, o antrą kartą vasarą“, – pasakojo Z. Bakanienė ir teigė, kad sinoptikai gerų naujienų dar nepraneša.
Ilgalaikiai lietūs – draudiminis įvykis
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, gal liūtys ir lietus nepakenks kukurūzams.
„Tačiau žirniai, pupos gali būti suguldyti. Nors miesto žmonės sako, kad žemdirbiai vis dejuoja, bet stebint gamtos anomalijas nėra ko stebėtis, kodėl ūkininkai dejuoja. Tačiau ne viskas priklauso nuo ūkininko. Beje, į mus ūkininkai kreipiasi tada, kai jau nieko nebegalima padaryti, bet reikia prisiminti, kad ilgalaikis lietus yra draudiminis įvykis. Ilgai lyjant, žemdirbiai privalo fotografuoti laukus ir naudotis „NMA agro“ programa. Mobilioji programėlė „NMA agro“ sparčiai populiarėja, nes užsitęsus ilgalaikiams lietums, žemdirbiai negalės įvykdyti įsipareigojimų supirkėjams“, – pasakojo Z. Bakanienė.
Ji priminė, kad ūkininkai turi pagrįsti, kodėl produkcijos nepristatė.
„Jie iškart duomenis apie liūčių padarytas bėdas gali siųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Dar ūkininkai gali kreiptis į seniūnijas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Žemdirbiai išsiima pažymas dėl įvykusio gamtos reiškinio, kad nebūtų taikomos sankcijos dėl sutarčių nevykdymo supirkėjams.
Minėtus dokumentus ūkininkai pristato į Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus, o iš ten gauna force majeure pažymas, kurios galioja derliaus supirkimo įmonėms, kad nebūtų taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus. Ūkininkams tai labai svarbu, tik reikia laiku pristatyti force majeure pažymas supirkėjams“, – akcentavo Z. Bakanienė.
Traktoriai neįvažiuoja į laukus
Panevėžio rajono ūkininkė Milda Mikelionienė aiškino, kad liūtys vietomis apsėmė laukus. „Lijo labai smarkiai. Dar gerai, kad liūtys ėjo ruožais. Todėl tose vietose į laukus įvažiuoti ir įeiti nėra galimybės. Tačiau į laukus, esančius aukštėliau, įeiti galima. Apsemtuose plotuose pasodinti brokoliai ir jų nupurkšti nėra galimybės – traktorių ratai klimpsta, o purkšti reikia būtinai. Kadangi brokoliai pasodinti neseniai, purkšti reikia ant drėgnos žemės, kad susidarytų plutelė. Bet purkšti ant stovinčio vandens, negalima – traktorius negali įvažiuoti“, – pasakojo ūkininkė ir teigė, kad brokolių pasodinta apie hektarą. M. Mikelionienė augina ir Pekino kopūstus. „Pekino kopūstai pasėti anksčiau, bet ir jų yra apsemtų – nuo kalniuko vanduo nubėgo vagomis. Tai dabar tose vietose kopūstai mirksta. Praėjusios savaitės liūtys buvo labai smarkios, tai gavome pakankamą dozę lietaus“, – aiškino ūkininkė ir teigė laukianti orų prognozės pagerėjimo.
Liūtys ir vėjas išguldė javus Miežiškių seniūnijos ūkininko Kęstučio Rudžio laukuose banguoja javai, bet per smarkias liūtys daug jų buvo išguldyta. „Kai per Jonines siautėjo smarkios liūtys, tai jos guldė javus. Ypač nukentėjo vienas laukas, į kurį buvo įsisukęs vėjas. Tačiau kokie nuostoliai bus, dabar pasakyti negaliu. Dar tik nupjovėme apie 50 ha, o turime apsėję virš 300 ha. Jeigu lietingi orai neleis kulti javų, tai nuostoliai bus nemaži – iš kviečių išplaus baltymus. Turime sutartis pristatyti antros klasės kviečius, bet jeigu kviečių klasė dar labiau kris, derliaus gali ir nepriimti. Tačiau viliuosi, kad nepasikartos 2017 metų scenarijus, kai palikome grikius, žirnius nekultus. 2022 metais buvo šlapia, bet ne taip, kaip šiais metais“, – aiškino ūkininkas ir vylėsi, kad lietingi orai baigsis.
Skęsta bulvės ir svogūnai
Miežiškių seniūnijoje ūkininkaujantis Mantas Rudys prisipažino, kad skęsta bulvės ir svogūnai. „Baltagūžių kopūstų lietus nenuplovė, bet, va, su bulvėmis ir svogūnais ne kažkas – skęsta. Bulvių turime apie 30 ha, o svogūnų iki 18 ha. Jeigu lietūs baigsis, dar turėsime iš ko raugti kopūstus. Tačiau, jeigu lis, viskas gali supūti laukuose. Praėjusios savaitės penktadienis buvo tragiškas.
Liūtys skandino laukus. Dar nemačiau, kad tiek lytų. Pernai tai laistydavau – turiu įsigijęs laistymo sistemas. Šiais metais laistyti nereikia – atvirkščiai, džiovinti reikėtų. Tik dar tokie džiovintuvai neišrasti“, – išsamiai pasakojo M. Rudys. Drėgmės per daug Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Antanas Jackevičius pasidžiaugė, kad lietus kol kas daug bėdos nepridarė. „Drėgmės gal per daug, bet kol kulti nepradėjome, tai sunku pasakyti, kaip bus. Kur laukuose yra drenažas, ten galima įvažiuoti. Yra ir paguldytų javų, o kai kuriuose laukuose dėl drėgmės priaugo nemažai piktžolių. Turime apie 200 ha plotus. Auginame apie 40 ha rapsų, 30 ha – žirnių, o daugiau – įvairūs javai: miežiai, kvietrugiai, kviečiai. Piktžolėmis labiausiai apaugo žirniai. Kai kurių laukų javuose irgi pasitaiko piktžolių“, – vardijo A. Jackevičius, kokių bėdų pridarė lietus.
Negali nupjauti visų plotų
Smilgių seniūnijos ūkininkas Donatas Tumas sakė, kad lietus nenusiaubė jam priklausančių laukų. „Dar tiek lietaus negavome kaip kitų seniūnijų ūkininkai. Galiu sakyti, kad kol kas normalu, bet drėgmės užtenka. Auginu sėklinę žolę, tai per lietų negaliu visų plotų nupjauti. Liko pusantro hektaro ir teks palikti – labai suguldyta žolė. Žinoma, nuostolis bus, bet ne toks didelis. Turiu 360 ha plotus, kuriuose, be sėklinės žolės, auginame miežius, soją, kviečius, rapsus, žirnius.
Dar negaliu pasakyti, kokius nuostolius patirsime, nes kitos kultūros dar nepribrendusios ir kulti jų negalima. Drėgmė gal išgaruos. Juolab kad vasara tai ne ruduo – drėgmė garuoja greičiau. Kita vertus, ūkininkams gerų metų nebūna, arba per šalta, arba per sausa, arba per drėgna. Savotiškai grįžtame į tikrą lietuvišką vasarą“, – lyg ir juokavo ūkininkas, šiuos metus pavadinęs specifiniais, nes pavasaris pasitiko su šalnomis, o javapjūtė vėluoja apie porą savaičių.
Drausti pasėlius būtina
Ūkininkams draustis pasėlius – verta: ypač turintiems finansinių įsipareigojimų – kompensacijos padeda sumažinti riziką ir užtikrina, kad stichijoms įvykus, nebūtų taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus. Tačiau šiuo metu draudimas nuo ilgalaikio arba intensyvaus lietaus Lietuvoje dar tik įvedamas kaip nauja rizikos kategorija – Žemės ūkio ministerija pasiūlė įtraukti šią riziką į draudžiamų įvykių sąrašą. Tačiau dauguma ūkininkų pasėlių dar nedraudžia būtent nuo lietaus, nes ši rizika dar nėra plačiai įtraukta į esamas draudimo programas. Kompensacijos už šią riziką dar nėra visiškai įdiegtos, o draudikai iki šiol nelaiko to standartine apdraudimo rizika.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-04
Melioracijos sektoriaus pulsas: 2025 m. I pusmečio rezultatai
Ar žinojote, kad didžioji Lietuvos žemių dalis yra melioruota – nusausinta ir pritaikyta žemės ūkiui? Kad šie plotai būtų prižiūrėti, atnaujinami ir saugūs, būtina nuolat sekti tikslius duomenis apie melioracijos būklę. Todėl Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyrius, įgyvendindamas sutartį su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, nuolat atnaujina ir papildo Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį* (Mel_DR10LT). 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo tinkamai parengta ir Žemės ūkio ministerijos patvirtinta išsami atliktų darbų ataskaita.
„Per 2025 m. pirmąjį pusmetį parengti 583 skaitmeniniai rastriniai melioracijos inžinerinių tinklų planai, o 921 erdvinio objekto duomenys buvo atnaujinti pagal naujai įvykdytų rekonstrukcijos projektų informaciją“, – dalinasi Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos žemės ūkio duomenų centras fiksavo svarbius melioracijos sektoriaus rodiklius. Bendras melioracijos projektų užimamas plotas Lietuvoje siekia 2 725 329,82 hektaro, iš jų melioruotos žemės plotas sudaro 2 669 571,38 ha. Nurašytų melioruotos žemės plotų šiuo metu yra 16 447,95 ha, o blogos būklės melioruotos žemės plotas siekia 2 668 797,76 ha.
Šalyje veikia 87 melioracijos siurblinės, 1 376 tiltai ir 362 tvenkiniai, kurie yra svarbi infrastruktūros dalis, užtikrinanti efektyvų žemės ūkio naudmenų nusausinimą ir priežiūrą.
Kviečiame ir Jus prisidėti prie šių duomenų tikslumo!
Visi duomenys yra vieši ir pasiekiami juos rasite atvirų duomenų platformose Geoportal ir ŽISIS. Jeigu pastebėjote netikslumų žemėlapiuose ar turite klausimų apie melioracijos situaciją Jūsų krašte, informuokite mus:
užpildydami pranešimą svetainėje geoportal.lt,
parašydami laišką el. paštu melioracija@zudc.lt,
arba paskambindami tel. +370 646 92025.
*Mel_DR10LT duomenų rinkinys apima
Skaitmenizuoti (skenuoti) melioracijos ir rekonstrukcijų planai
Naujausi melioracijos sistemų rekonstrukcijos inžinerinių tinklų planai
Duomenys apie įgyvendintų projektų ribas, šalies melioruotus žemės plotus, blogos būklės ir nurašytus plotus
Melioracijos tvenkiniai, hidrotechniniai statiniai (siurblinės, tiltai), jų būklė
Melioruotos žemės apsaugos zonos
