Žemės ūkio naujienos: 2025-08-06

O. Puronaitės teigimu, apie planus nustoti tiekti pieną jos vadovaujama bendrovė pranešė 2025 metų vasarį, o balandį „Pienas LT“ kainodaros aprašo atnaujintoje redakcijoje atsirado punktas – galimybė anuliuoti sukauptas sumas, jei pieno tiekimas nutraukiamas. Pasak jos, tuo laikotarpiu bendrovė „Berčiūnai“ buvo sukaupusi 98 tūkst. eurų lojalumo priedų, kurie turėjo būti išmokėti pagal anksčiau galiojusias tvarkas.

„Dar 2019 metais kooperatyvui atėjo sunkūs laikai ir tada visi nariai nusprendė padėti. Nutarta, kad 2 centai nuo litro bus skolinami kooperatyvui kaip beprocentinė paskola – dabar vadinama lojalumo priedais. Tai reiškia, ūkininkams laikinai bus mokama mažesnė kaina, sulaikant tam tikrą dalį pinigų“, – sakė O. Puronaitė.

„Buvo aptarta, kad rinkai susiklosčius palankiau, bus ieškoma galimybių tą įsiskolinimą mažinti, tačiau nebuvo jokių kalbų, kad nutraukus tiekimą įsiskolinimas būtų anuliuotas. Prisidėdami tais dviem centais tikėjome, kad pinigai sugrįš ir kartu sukursime kažką tvaraus ne tik savo ūkiuose, bet ir bendrai“, – pridūrė ji.

O. Puronaitė pasakojo, kad paskolinta kainos dalis, priklausomai nuo situacijos, buvo išmokama pilnai, dalinai arba atidedama kaupimui ir ūkininkų nepasiekdavo.

„Pavyzdžiui, jei rinkos kaina yra 430 eurų už toną, tai mums sumokama 410 eurų už toną. Tie 20 eurų atidedami ir tampa tarsi beprocentine paskola. Pradžioje viskas veikė gerai, gaudavome ir aiškias ataskaitas, tačiau esminiai pokyčiai prasidėjo pastaruosius dvejus metus, kuomet pasikeitė kooperatyvo vadovybė ir ėmė prastėti mikroklimatas“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, atėjus metui atlikti galutinį atsiskaitymą, ataskaitoje buvo pastebėta, kad priedas anuliuotas. Pašnekovė pabrėžė, kad aptariant pasitraukimo sąlygas apie pinigų anuliavimą nebuvo kalbama.

„Raštu užklausėme, koks visgi mūsų likutis ir kiek buvo priskaičiuota, kodėl anuliuota. Gavome atsakymą, kad gegužės 15 dienai likutis yra nulis ir tai, švelniai tariant, yra nekorektiška iš kooperatyvo pusės, nes iš tiesų ši suma turėjo būti virš 98 tūkst. Eurų“, – teigė O. Puronaitė.

Ginčą spręs teisme

ŽŪB „Berčiūnai“ vadovės teigimu, tolimesnė ginčo eiga jau perkelta į teismą. Bendrovė pateikė ieškinį ir imasi teisinių veiksmų, savo sukauptoms lėšoms atgauti. Savo ruožtu kooperatyvo „Pienas LT“ vadovybė kito sprendimo kelio irgi nemato, valdybos pirmininko Petro Viršilo teigimu, kooperatyvas kaltinimų nepripažįsta, todėl tikisi sulaukti teismo išaiškinimo.

„Norime aiškiai pabrėžti, kad „Pienas LT“ su visais savo nariais atsiskaito pagal vieningą, Kooperatyvo visuotiniame narių susirinkime patvirtintą tvarką. ŽŪB „Berčiūnų“ atstovė puikiai žino šias taisykles – ji buvo aktyvi narė, priklausė Kooperatyvo Stebėtojų tarybai ir dalyvavo priimant sprendimus. Tokia pati tvarka taikoma visiems nariams be išimčių. Nesame skolingi, o kilusius nesusipratimus, tikime, išspręs teismas“, – pažymėjo P. Viršilas.

Savo ruožtu, O. Puronaitė patikina, jog visuotiniuose susirinkimuose nebuvo kalbama apie lėšų nusavinimą.

„Mums net minties nekilo tokių klausimų klausti, nes susitarimas atrodė tvarkingas – nariai skolina, o vėliau sulaikytas lėšas atgauna. Apie pinigų anuliavimą, nusprendus trauktis iš kooperatyvo nebuvo jokių kalbų“, – pabrėžė pašnekovė.

O. Puronaitės teigimu, šiuo metu sudarytos sąlygos kelia grėsmę ir kitiems nariams, mat, pasak jos, norėdami pasitraukti iš kooperatyvo ir pradėti veiklą savarankiškai, jie prarastų kauptas lėšas.

„Noriu išnešti žinutę kitiems nariams, nes tai, kas vyksta, apriboja konkurenciją, ūkininkų galimybę rinktis palankesnes sąlygas ir veikti konkurencinėje rinkoje. Nuostoliai, pasitraukus iš kooperatyvo, dažnam ūkiui būtų reikšmingi,“ – atskleidė ji.

Konkurencijos taryba skundo negavo, ministerija – nesikiša

Paklausta apie galimus konkurencinius pažeidimus, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė pažymi, kad kol kas joks skundas nebuvo gautas, todėl komentuoti situaciją – sudėtinga.

„Iš matomos pirminės informacijos galime daryti prielaidą, kad ginčas yra susijęs su dviejų ūkio subjektų sutartiniais santykiais, kurių metu kilę nesutarimai turėtų būti sprendžiami civiline tvarka teisme, ką bendrovė ir ketina daryti. Taigi, šiuo metu neturime informacijos, kuri leistų preliminariai vertinti, kad ginčo objektu tapę įmonių santykiai yra susiję su Konkurencijos tarybos kompetencijos sritimis“, – teigė E. Malonytė.

Žemės ūkio ministerija nuo vertinimo atsiribojo, teigdama, kad tai nėra jų kompetencija. Analogišką atsaką pateikė ir Žemės ūkio agentūros, kuri atsakinga už kooperatyvų priežiūrą ir prekybos praktikas žemės ūkio sektoriuje, Komunikacijos ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Aistė Kanevičienė. Anot jos, tokio pobūdžio konfliktai taip pat nėra agentūros sritis.

„Vykdydama veiksmus, susijusius su nesąžiningos prekybos praktika, agentūra prižiūri, ar neatliekami draudžiami veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnyje“, – teigė A. Kanevičienė.

„Stebima, ar nevėluojama atsiskaityti už produktus, ar vienašališkai nekeičiamos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir pan. Pažymėtina, kad agentūra nevertina civilinių teisinių santykių, kurie nesusiję su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu pagal įstatymo taikymo sritį“, – pridūrė ji.

Pasak institucijų, šioje situacijoje be abipusio susitarimo lieka nebent teisinis kelias. Savo ruožtu, O. Puronaitė įsitikinus, jog po susitarimo atlikti pakeitimai negali turėti įtakos ankstesnių susitarimų sąlygoms, todėl tiki, jog bendrovė „Berčiūnai“ pradėti teisminiai procesai sukurs precedentą kitiems kooperatyvo nariams.

ELTA primena, kad kiek anksčiau kooperatyvui „Pienas LT“ pieną nustojo tiekti ir kai kurios kitos didelės žemės ūkio bendrovės: „Okainiai“, „Lytagra“, „Pauliukai“. Stambūs tiekėjai nebuvo patenkinti kooperatyvo siūlomomis kainomis.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-05, Ieva Kniukštienė, ELTA

Prieš tai laukai turėtų būti kruopščiai apžiūrimi ir valomi nuo akmenų, tačiau net ir tai negarantuoja visiško saugumo. Dažnai pasitaiko, kad į pjovimo mechanizmą patenka nepastebėtas akmuo ir sugadina svarbias dalis. Norint tokių situacijų išvengti, rekomenduojama investuoti į papildomas apsaugos priemones – akmenų detektorius ar specialias gaudykles. Jos padeda aptikti arba sulaikyti akmenis dar prieš jiems patenkant į techniką“, – sako „If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas.

Remiantis bendrovės „If“ duomenimis, tokio pobūdžio žalos vidutiniškai siekia apie 10 tūkst. eurų, o kai kuriais atvejais – dar daugiau. Pavyzdžiui, vienu atveju, dirbant laukuose, nepastebėtas akmuo buvo įtrauktas į kombainą – sulaužyta sraigė ir pažeistos kitos dalys, nuostoliai siekė 21 tūkst. eurų. Kitame atvejyje technika kliudė pasėliuose buvusį rąstą – apgadintas pjovimo mazgas, žala sudarė 18,5 tūkst. eurų. Dar vienoje situacijoje į pjaunamąją patekęs akmuo ją apgadino, patirta 17,5 tūkst. eurų nuostolių. Kuldamas grikių lauką, kombainas įtraukė betoninį stulpelį su viela – žala siekė 18 tūkst. eurų. Vienas didžiausių atvejų fiksuotas tuomet, kai technika kliudė tiek požeminius, tiek paviršinius akmenis, buvo deformuota sraigė ir kiti mechanizmai, bendra žala sudarė 27 tūkst. eurų. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai dirbant laukuose technika atsitrenkė į kelmą, nuostoliai siekė net 22,7 tūkst. eurų.

Gaisrų rizika – dar vienas iššūkis

Anot eksperto, kombainai dažnai dirba itin sausomis ir karštomis oro sąlygomis. Dulkės bei augalų likučiai kaupiasi įkaitusiose vietose, o aukšta temperatūra gali sukelti gaisrą. Todėl labai svarbu techniką reguliariai valyti pagal gamintojo rekomendacijas. Siekiant maksimalios apsaugos, derėtų investuoti į automatinę gaisro gesinimo įrangą. Rekomenduojamas sprendimas – sistema, atitinkanti Švedijoje sukurtą SBF 127:17 standartą.

Deja, gaisrai – ne teorinė grėsmė, o realybė. Vienu atveju, dirbant kombainu, šis užsiliepsnojo, nuostoliai siekė daugiau nei 92 tūkst. eurų. Kitu atveju, bekuliant javus, užsidegė technika, žala pasiekė net 233 tūkst. eurų.

Navigacijos sistemos – vagių taikinys

„Sezono metu nemažą grėsmę kelia ir vagystės. Nors patys kombainai pavagiami itin retai, dažniausiai nusikaltėlių taikiniu tampa jų navigacinės sistemos ir kita vertinga elektroninė įranga. Technika neretai paliekama laukuose ar ūkio teritorijose, todėl tampa lengvai pasiekiama. Įranga pavagiama greitai – kartais vos per kelias minutes. Nuostoliai gali siekti ir daugiau nei 15 tūkst. eurų. Dažniausiai dingsta GPS įranga, monitoriai ar kita papildoma valdymo technika“, – atkreipia dėmesį S. Baranauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-05

Politikai pritarė taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar žemdirbys per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų). Už siūlymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 16, o susilaikė 35 parlamentarai.

„Naujoji mokestinė reforma didžiausią įtaką turės patiems stambiausiems žemdirbiams. Mažiesiems, kurie per metus uždirba iki 20 tūkst. apmokestinamų pajamų, GPM liks nepakitęs – 5 proc. Vadinasi, nauji mokesčiai jiems apskritai neturės jokios įtakos“, – paaiškino Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, ūkininkė bei konsultantė Viktorija Švedienė.

Iki šiol didžiausias ūkininkams taikytas GPM tarifas buvo 15 proc. V. Švedienės nuomone, dabar daugiausiai pajamų uždirbantiems žemdirbiams iš dalies bus užkirstas kelias atlikti naujas investicijas.

„Jei pinigai lieka ūkyje, galima juos investuoti į gamybą, didinti bendrąjį vidaus produktą. Dabar dalį investicijoms skirtų lėšų ūkininkai bus priversti sumokėti valstybei, tad tam tikra prasme tai kažkiek paveiks jų ūkių gyvybingumą. Svarbu, kad Valstybė, surinkusi naujus mokesčius, tinkamai juos investuotų ir dalį jų skirtų padėti tiems patiems ūkininkams. Aišku, saugumas mus irgi motyvuoja, tad gynybai numatyti lėšų taip pat būtina“, – pabrėžė V. Švedienė.

Panašiai mąstė ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Anot jo, ūkininkai tikrai nevengia mokėti mokesčių, tą puikiai supranta tiek jauni, tiek vyresni žemdirbiai. Pasak jo, mokėti mokesčius turėtų būti kiekvieno Lietuvos piliečio garbės reikalas, tačiau valdžios atstovai taip pat privalo aiškiai ir konkrečiai komunikuoti, kokioms sritims tie mokesčiai išleidžiami.

„Dabar kartais susidaro įspūdis, kad iš pradžių iš gyventojų surenkamos lėšos, o po to galvojama, ką su jomis daryti. Dėl to visuomenėje kyla daug nepasitenkinimo, nusivylimo, trūksta palaikymo. Naujoji mokestinė reforma lėmė, kad kai kuriems ūkininkams GPM išaugs net 5 proc. Manau, kad tai – pernelyg didelis šuolis. Mokesčiai turėtų kilti palaipsniui – po 1-2 proc.“, – savo nuomone dalijosi dr. A. Svitojus.

Jis taip pat baiminosi, kad Seimo rudens sesijoje dalis su ūkininkais susijusių mokestinių pakitimų dar gali būti pakoreguoti, nes jau dabar pradeda aiškėti paliktos įstatymų spragos ir trūkumai.

„Dar yra visokių niuansų, kuriuos reikia išspręsti, išaiškinti. Svarbu, kad tie pakitimai nebūtų nukreipti prieš žemdirbius. Mūsų ūkininkai tikrai nori dirbti, užsidirbti, investuoti, išlaikyti savo šeimas ir tikrai neatsisako mokėti mokesčius. Svarbu, kad jie būtų adekvatūs“, – pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pasigenda išaiškinimo

Nors nauji įstatymų paketai jau priimti, tačiau jie ir toliau tarp žemdirbių kelia daug diskusijų. V. Švedienė teigė labiausiai pasigendanti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kai kurių kitų institucijų išaiškinimo, kaip reikėtų traktuoti pasikeitusius kai kuriuos teisės aktus.

„Guodžia tik tai, kad nauji mokesčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, o realiai juos mokėsime tik dar po metų. Vadinasi, institucijos turi šiek tiek laiko smulkmenoms išaiškinti“, – svarstė pašnekovė.

Kaip pavyzdį ji pateikė situaciją, kai daugiau nei pusę savo pajamų ne iš žemės ūkio veiklos gaunantis žemdirbys visai „netyčia“ gali tapti ne ūkininku ir jam gali būti pradėti taikyti visai kitokie mokestiniai kriterijai. V. Švedienės nuomone, tokias ir panašias situacijas reikėtų kuo greičiau išaiškinti, kad jos žemdirbiams nekeltų jokių abejonių.

„Tarkime už 200 tūkstančių eurų aš parduodu grūdų kūlimo kombainą, o tais pačiais metais likusios mano pajamos yra kiek mažesnės. Tai kas aš esu – ūkininkas ar technikos pardavėjas?“ – retoriškai svarstė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė.

Ištaisyta neteisybė

Analizuodama naują mokestinę sistemą V. Švedienė pasidžiaugė, kad joje pagaliau ištaisyta iki šiol galiojusi absurdiška tvarka. Nuo 2026 m. nuostolingai metus baigusiems ūkininkams vėl bus leidžiama sumokėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) mokestį, skaičiuojamą nuo galiojančios minimalios mėnesinės algos. Nuo 2023 m. sausio 1 d. tokia galimybė buvo panaikinta.

„Pasitaikydavo absurdiškų situacijų. Pavyzdžiui, grūdus nukūlusius žemdirbius tais metais netenkindavo grūdų supirkimo kainos, todėl jie prikultą produkciją realizuodavo po Naujųjų metų. Vadinasi, tai metais jie neturėdavo apmokestinamų pajamų, nesvarbu, kad jų grūdai vis dar gulėdavo aruoduose. Iki šiol tie, kurie neturėdavo apmokestinamų pajamų negalėdavo susimokėti nei valstybinio socialinio draudimo, nei privalomo sveikatos draudimo mokesčių. Dabar jau bus leidžiama tą daryti. Iki šiol tokiais atvejais žemdirbiams nesikaupdavo nei pensijos stažas, jie negalėjo išeiti tėvystės ar motinystės atostogų, negalėjo gauti ligos pašalpos. Lietuvoje tikrai buvo tokių žmonių, kuriems reikėjo tokios paramos. Pagaliau ūkininkams bus garantuotas bent šioks toks socialinis saugumas“, – džiaugėsi V. Švedienė.

Savotiškas palengvinimas

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė pasidžiaugė ir tuo, kad naujoji mokesčių sistema žemdirbiams suteikė dar vieną palengvinimą. Atsirado vadinamieji „įrangos nusidėvėjimai“, susiję su dirbtinio intelekto dalykais, kompiuteriais ar kita išmaniąja technika.

„Pavyzdžiui, ūkininkas nusiperka kompiuterį, kuris per trejus metus turėtų nusidėvėti. Jei už jį sumoka 9 tūkstančius eurų, iki šiol kasmet į išlaidų sąrašą galėdavo įrašyti po 3 tūkstančius eurų, taip mažindamas savo apmokestinamąsias pajamas. Nuo šiol bus leidžiamas į išlaidas iškart įtraukti visus 9 tūkstančius, su sąlyga, kad žemdirbys įsipareigos tą kompiuterį naudoti trejus metus, tačiau likusiais metais į išlaidų eilutę jis jau negalės įtraukti nusidėvėjimo išlaidų. Kitaip tariant, ūkininkai dabar galės daugiau laviruoti ir spręsti, kas jiems geriau“, – paaiškino pašnekovė.

Jos teigimu, nauja mokestinė sistema nors ir sumažins kai kurių ūkininkų investicines galimybes, tačiau ji tikrai netaps kokiu nors akmeniu po kaklu, kuris galėtų paskandinti žemės ūkio sektorių.

„Kadangi atsiranda daugiau galimybių laviruoti, nurodant apmokestinamas pajamas, ūkininkams reikės tiesiog protingai tuo naudotis. Čia, aišku, nebus apsieita be gabių finansų tvarkytojų. Kita vertus, kūrybiškumo reikės ne tik žemdirbiams, bet ir Valstybei. Jei valstybė nepadės savo gyventojams uždirbti, nebus kam mokėti mokesčių. Įvertinus dabartinę geopolitinę padėtį, stringančius eksportus, išties didėja rizikų, kad ūkininkai pakankamai neuždirbs. Nesinorėtų, kad taip būtų. Kaip tik norėtųsi palinkėti, kad mūsų žemdirbiai gyventų gerai. Tada ir valstybei viskas bus gerai“, – šypsojosi V. Švedienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-08-05

Augalų apsaugos produktų gamintojai ieško veiksmingų sprendimų, tačiau jų pasirodymą rinkoje nutolina griežti teisiniai naujų produktų registracijos reikalavimai“, – sako Povilas Viganauskas, „Bayer“ atstovas, atsakingas už pardavimus Baltijos šalims.

Kaip priduria „BASF“ Baltijos šalių rinkodaros vadovas Luca Annesi, žemės ūkio bendrovės turi imtis visų priemonių, kurios leistų užtikrinti tvarią ūkininkavimo apimtį. Anot jo, tai apima ir ūkininkų skatinimą pasitelkti inovacijas.

„Norint užtikrinti tvarų pasaulio aprūpinimą maistu, būtina remti ūkininkus. Žemės ūkis turi keistis, kad atitiktų augančio gyventojų skaičiaus poreikius ir tuo pat metu kuo labiau mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Tai apima sėklas ir jų savybes, taip pat pasėlių apsaugą, skaitmeninius sprendimus ir tvarumą. Šis pokytis – būtinas siekiant užtikrinti maisto saugumą klimato kaitos sąlygomis“, – teigia L. Annesi.
Augalų apsaugos priemonių kainos neturėtų keistis

Tarp kitų iššūkių, su kuriais susiduria ūkininkai, patenka ir augančios ūkininkavimo sąnaudos: elektros energija, kuras ir kt. Energinių išteklių, taip pat kitų naudmenų kainų augimo spaudimą jaučia ir augalų apsaugos priemonių gamintojai. Vis dėlto, pasak „BASF“ atstovo, įmonės stengiasi išlaikyti stabilų kainų lygį.

„Žinoma, kai kurių produktų, vertinant konkrečias veikliąsias medžiagas, kainos gali keistis. Tačiau darome viską, kad bendras kainų lygis išliktų nepakitęs ar netgi mažesnis, taip padedant ūkininkams tiek geriau suplanuoti savo veiklą, tiek ir sumažinti jiems tenkančią naštą“, – teigia L. Annesi.
Kuriant inovacijas pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas

Augalų apsaugos priemonių gamintojai vieningai sutaria: klimato kaita skatina ieškoti naujų veikliųjų medžiagų ir kurti inovatyvius produktus, kurie būtų veiksmingi tiek dabartinėmis, tiek ir ateities sąlygomis.

„Pavyzdžiui, įmonės pasitelkia dirbtinį intelektą, kad galėtų greičiau atrasti ir sumodeliuoti, kaip veikia naujos veikliosios medžiagos, kaip jos prisitaiko prie lauko sąlygų ir atitinka tvarumo kriterijus“, – sako P. Viganauskas.

Erika Cesiulė, „Adama“ Baltijos šalių vadovė, pabrėžia, kad tarptautinės įmonės investuoja milijardines lėšas į naujų sprendimų paiešką.

„Augalų apsauga remiasi ne vien tik konkrečia veikliąja medžiaga – ne mažiau svarbu yra ir formuliacijos. Gamintojai ieško naujos kartos formuliacijų, kurias kintančio klimato sąlygomis augalai greičiau įsisavina, yra efektyvesnės ir saugesnės aplinkai. Tam reikia didelių investicijų, bet jos – atsiperka“, – teigia E. Cesiulė.
Nauji produktai Lietuvą pasiekia vėlai

Nors augalų apsaugos priemonių gamintojai stengiasi sukurti kuo daugiau veiksmingų produktų, ne visi pasiekia ūkininkus, arba jų reikia laukti ne vienerius metus. Tai, anot „Bayer“ atstovo, yra nulemta itin griežtų teisės aktų, kuriais atliekama patentuotų produktų patikra.

„Vertinant geopolitines tendencijas, taip pat Žaliąjį kursą, Europoje sunku konkuruoti ir užregistruoti naujus produktus. Todėl augalų apsaugos produktų gamintojai pirmiausia susitelkia į kitus regionus, kur registruoti naujus produktus – lengviau ir paprasčiau. Europoje registracijos standartai – aukšti, o Šiaurės zonoje jie – dar aukštesni. Čia esanti Lietuva išsiskiria savo aukščiausiais standartais, kas reiškia, jog norint čia užregistruoti naują produktą, reikia pereiti ilgą registracijos procesą“, – sako P. Viganauskas.

Tačiau, kaip tvirtina L. Annesi, patentuoti produktai labiausiai ir nulemia žemės ūkio bendrovių galimybes diegti inovacijas šiame sektoriuje. Pasak jo, patentai užtikrina būtiną mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų apsaugą, bei leidžia įmonėms užsitikrinti investicijas į naujas technologijas ir procesus.

„Žemės ūkio sektoriuje chemijos pagrindu sukurtos inovacijos yra labai svarbios kuriant sprendimus, kurie didina produktyvumą ir mažina anglies dioksido išmetimą. Patentai leidžia glaudžiai bendradarbiauti su klientais, užtikrinant, kad kuriame novatoriškus produktus, kurie atitinka jų poreikius ir prisideda prie tvaraus žemės ūkio ateities“, – teigia „BASF“ atstovas.
Išeitis – generiniai produktai?

Dėl itin ilgo registracijos proceso nauji augalų apsaugos produktai Lietuvą pasiekia bene vėliausiai. Todėl šalies ūkininkai renkasi įvairias alternatyvas, pavyzdžiui, generinius produktus, kurie neretai būna pigesni už originalius.

Kaip teigia E. Cesiulė, išsirinkus norimą augalų apsaugos produktą – tiek generinį, tiek ir originalų, svarbu laikytis naudojimo rekomendacijų ir naudoti tuo laiku, kada reikia. Jos teigimu, ūkininkai turėtų įsivertinti, kokius produktus jiems verta rinktis, ir vertinti ne vien tik jų kainą, bet ir kitus kriterijus.

„Trumpalaikė nauda gali būti mažesnė už ilgalaikius rezultatus, todėl kaina ne visada nulemia ūkio rezultatus. Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į prekių prieinamumą, kurį gali paveikti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, geopolitiniai iššūkiai, kariniai konfliktai viename ar kitame regione ir pan. Norint to išvengti, geriausia rinktis tą produkciją, kuri – ne tik tinkama, bet ir prieinama pas tiekėjus“, – paaiškina „Adama“ vadovė.

Šaltinis: linasagro.lt, 2025-07-31

„Nuolaidos nuo 15 iki 35 proc. grūdų džiovinimui bus taikomos nuo rugpjūčio 1 dienos ir galios visam šių metų derliui, kad ūkininkai, susidūrę su neįprastai nepalankiomis oro sąlygomis nuimant derlių, nepatirtų milžiniškų grūdų džiovinimo kaštų“, – teigia bendrovės direktorius Darius Karpavičius.

Grūdų augintojams, stebintiems grūdų kainą rinkoje ir norintiems palaukti jiems palankesnės, „Jonavos grūdai“ įsipareigoja nemokamai saugoti pristatytus grūdus iki metų pabaigos (gruodžio 31 d.), jeigu saugomus grūdus parduos bendrovei, bei tuo pačiu siūlo augintojams lanksčias atsiskaitymo sąlygas. Bendrovė siekia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms grūdai iš laukų kuo greičiau sugultų į aruodus ir būtų maksimaliai išsaugota jų kokybė.

„Šios priemonės padės ūkininkams išvengti skuboto derliaus pardavimo ir leis sulaukti palankesnių supirkimo kainų. Jie patys galės nuspręsti, kada parduoti savo produkciją. Džiaugiamės, kad prie Žemės ūkio ministerijos raginimo solidarizuotis jungiasi vis daugiau įmonių, kurios supranta šių metų iššūkius ir demonstruoja atsakomybę prieš ūkininkus“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad valstybės valdomų įmonių kainodara yra jų vadovų kompetencijos sritis, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas. Ministerija nenustatinėja grūdų džiovinimo įkainių, tačiau tikisi, kad „Jonavos grūdai“ pavyzdys įkvėps ir kitas grūdų supirkimo įmones prisidėti prie pagalbos ūkininkams. O ji jiems labai reikalinga, nes pasaulio rinka diktuoja labai žemas grūdų supirkimo kainas. Ūkininkai, pristatę drėgnus grūdus, patiria didelių nuostolių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-06