Žemės ūkio naujienos: 2025-08-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪM siūlo skelbti nacionalinę ekstremaliąją situaciją dėl šalį skalaujančių liūčių
Žemės ūkio ministerija antradienį kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) su siūlymu skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl didelio kiekio kritulių, skelbia ministras Ignas Hofmanas. „Dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo derliaus nuėmimas vėluoja. Kai kur dėl per daug įmirkusios dirvos ūkininkai negalės iki rugpjūčio 15 d. pasėti pasėlio, kaip tai reikalaujama pagal ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“, – trečiadienį feisbuke rašė I. Hofmanas.
Pasak jo, paprastai šios datos pakeisti negalima, nes ji yra suderinta su Europos Komisija (EK) ir įrašyta į strateginį planą.
„Reikalingas naujas derinimas su EK, o tai gali užtrukti mažiausiai 2-3 mėnesius. Tiek laiko neturime, kiekviena diena yra svarbi. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų į šiuos bei kitus įsipareigojimus žiūrėti lanksčiai“, – argumentuoja laikinasis žemės ūkio ministras.
Tiesa, anot I. Hofmano, ūkininkai nepraranda teisės gauti išmokų, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.
„Tokiais atvejais pareiškėjas, ar jo įgaliotas asmuo, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Nacionalinei mokėjimų agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Ieškome sprendimų, kad tai būtų galima padaryti dar paprasčiau“, – tikino ŽŪM vadovas.
Pasak I. Hofmano, ŽŪM politinė vadovybė artimiausiu metu taip pat ieškos sprendimų, kaip ūkininkai, kurie deklaravo tiesioginę sėją ir turi ilgalaikius įsipareigojimus, galėtų spręsti provėžų problemą laukuose.
Kaip skelbta anksčiau, keturios rajono savivaldybės – Rokiškio, Kaišiadorių, Akmenės ir Kėdainių – paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl smarkių liūčių.
Šią vasarą daug Lietuvoje gausiai lijo, ne kartą buvo užlietos gatvės, įvairūs pastatai. Ūkininkai skundžiasi, kad liūtys naikina derlių.
ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės mėnesį paskelbė nacionalinio lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Atlikus patikrą, pareiškėjai informuojami ir apie teigiamą rezultatą
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama didinti ir gerinti informacijos teikimą klientams, atlikusi patikrą vietoje, el. paštu arba trumpąją žinute informuoja ne tik apie neigiamą, bet ir teigiamą patikros rezultatą. Informacija apie patikrų rezultatus nuo šiol teikiama ne tik investicinių, bet ir plotinių priemonių atveju. Nuo šiol NMA specialistai, atlikę tiek investicinių ūkių, tiek plotinių priemonių patikrą, informuoja pareiškėjus apie patikros rezultatus.
Pareiškėjai pranešimą apie teigiamą arba neigiamą patikros rezultatą gauna elektroniniu paštu arba trumpąja (SMS) žinute, priklausomai nuo pasirinko informavimo būdo.
Taip pat NMA Informaciniame portale pareiškėjai gali matyti informaciją apie atliktą teigiamą patikrą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-08-06
Per „NMA agro“ programą praneškite apie sutvarkytus naujus plotus
Primename, jog pareiškėjai, sutvarkę netinkamus paramai plotus ir pavertę juos tinkamais, apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas gali informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą per nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą, nelaukdami gruodžio 1 d. Pareiškėjai, kurie buvusius netinkamus paramai plotus pavertė tinkamais (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas bei kt.), gali iš karto pranešti apie pakeistas KŽS ribas.
Tai lengvai ir paprastai galima padaryti naudojantis „NMA agro“ programa – reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas.
Kaip išsiųsti pranešimą per „NMA agro“ programą?
Norint išsiųsti pranešimą, reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“ ir nufotografuoti paspaudus fotoaparato ženkliuką. Nuotraukas išsiųsti galima paspaudus laiško ženkliuką.
Atkreipiame dėmesį, jog dėl kiekvieno atlikto pakeitimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukas, kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją būtina nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą.
Patikslinę KŽS ribas pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už sutvarkytus ir tinkamais paramai skirti tapusius plotus.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-08-06
ŽUDC skelbia naujausius žemės ūkio valdų ekonominius dydžius: kokį Lietuvos portretą atskleidžia ūkio vizitinė kortelė?
Ar žinojote, kad kiekvienas Lietuvos žemės ūkio subjektas turi savo „ekonominę vizitinę kortelę“, kuri padeda įvertinti, kokio masto yra ūkis? Tai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) – pinigais išreikštas rodiklis, parodantis, kokio dydžio yra žemės ūkio valda. Jis apskaičiuojamas pagal visą valdos produkcijos standartinę vertę (vidutines rinkos vertes už tam tikrą kiekį produkcijos) bei pajamas už žemės ūkiui suteiktas paslaugas.
Žemės ūkio duomenų centras skelbia naujausius žemės ūkio valdų ekonominius dydžius. „Šie duomenys yra svarbūs tiek ūkio subjektams, tiek valstybės institucijoms – nes pagal jį sprendžiama, kokiose paramos priemonėse pagal Lietuvos kaimo plėtros programas gali dalyvauti ūkis. Pagal minimą rodiklį taip pat galima stebėti, kaip keičiasi šalies žemės ūkio portretas“, – sako ŽŪDC Administravimo departamento direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Lina Zinkevičienė
Augalininkystė išlieka pagrindine ūkių varomąja jėga, dominuoja fiziniai asmenys
Pasak Žemės ūkio duomenų centro Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų skyriaus vadovės Loretos Čeikauskienės, pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir praėjusiais metais, didžiausią žemės ūkio valdų ekonominio dydžio dalį sudarė augalininkystės produkcija – net 70,5 % visos vertės, o gyvulininkystė sudarė 29,3 %. Pernai šie skaičiai buvo labai panašūs – atitinkamai 70,4 % ir 28,8 %.
Kaip ir pernai, dauguma žemės ūkio valdų priklauso fiziniams asmenims. 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo 146 tūkst. žemės ūkio valdų:
Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 147 205 ir 1 824.
Daugiausia valdų – Vilniaus, Kauno, Utenos ir Šiaulių apskrityse
Geografiškai didžiausia valdų koncentracija išlieka Vilniaus (18 685), Kauno (18 348), Utenos (17 494) ir Šiaulių (14 380) apskrityse. Palyginti su pernai, visose šiose apskrityse valdų šiek tiek sumažėjo.
Pernai Vilniaus apskrityje buvo 19 167, Kauno – 18 763, Utenos – 17 784, Šiaulių – 14 683 žemės ūkio valdos.
Kaip ūkių valdos pasiskirsto pagal ekonominį dydį?
Pagal VED dydį Lietuvos valdos pasiskirsto:
-Nuo 0 iki 8 000 Eur – net 71 % visų valdų
-Nuo 8 001 iki 15 000 Eur – 15 %
-Daugiau kaip 15 001 Eur – 14 %
Pernai šios proporcijos buvo 75 %, 9 % ir 16 %.
* Tai rodo, kad dauguma Lietuvos ūkių išlieka smulkūs ir sudaro didžiąją dalį žemės ūkio žemėlapio. (*Iki 8 000 Eur – smulkus ūkis, 8 000–15 000 Eur – žemesnis vidutinis, 15 000–25 000 – vidutinis, 25 000–50 000+ – stambus ūkis)
Kodėl svarbu žinoti savo ūkio VED ir ar galima jį tikslinti?
L. Čeikauskienė akcentuoja, jog VED – ne tik statistinis rodiklis, mat nuo jo priklauso, į kokias paramos priemones ūkio subjektas gali pretenduoti.
Jeigu manote, kad Jūsų VED apskaičiuotas netiksliai (pvz., neįtraukti kai kurie duomenys), galite kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą su prašymu patikslinti VED. Prašyme reikėtų nurodyti, kokių duomenų trūksta ar kokios klaidos pastebėtos.
-pagalba@zudc.lt
-05 266 0620
Kada ir kaip skaičiuojamas VED?
VED skaičiuojamas už laikotarpį:
-nuo praėjusių metų liepos 1 d. iki šių metų birželio 30 d. 2025 m. duomenys buvo paskelbti liepos 28 d., juos galite rasti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro bei Ūkininkų ūkių registro portale bei prisijungus per elektroninius valdžios vartus, t. y. reikia prisijungti prie e. valdžios portalo (epaslaugos.lt) ir pasirinkti norimą paslaugą.
-už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų iki sausio 30 d. bei iki einamųjų metų balandžio 10 d. gali būti patikslinta);
Skaičiuojant VED, naudojami šie duomenys:
-Valdos valdytojo ir partnerių (valdos valdytojo šeimos narių duomenys neįtraukiami) informacija;
-Deklaruoti pasėliai, kuriuos galima tikslinti paraiškų tikrinimo metu;
-Gyvūnų skaičius, apskaičiuojamas pagal kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenis iš Ūkinių gyvūnų registro.
Kokią produkciją vertina skaičiuojant VED?
VED apima daug įvairių žemės ūkio produkcijos rūšių, pavyzdžiui:
-Augalininkystė: kviečiai, rugiai, avižos, rapsai, cukriniai runkeliai, daržovės (lauko ir šiltnamių), prieskoniniai augalai, žolės, grybai ir pan.
-Gyvulininkystė: galvijai, ėriavedės, paršavedės, dedeklės vištos, elniai, danieliai ir pan.
-Akvakultūros: tvenkinių žuvys bei uždarosiose akvakultūros sistemose veisiamos ir (ar) auginamos žuvys ir pan.
-Ir kitoms žemės ūkio produkcijos rūšims, kurių išsamų sąrašą galite rasti čia: Teisės aktas Seimo svetainėje
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacija ES šalyse šiemet prognozavo didesnį grūdų ir rapsų derlių nei pernai. Tačiau iš to kol kas jokio džiaugsmo Lietuvoje ir mūsų krašte nėra. Veikiau ima viršų nerimas, kad dėl nesibaigiančio lietaus dalis derliaus gali paprasčiausiai supūti lauke. Juolab kad ir artimiausios orų prognozės nieko gero nežada. Tokių nuogąstavimų gaidelė buvo juntama ir praėjusį penktadienį pokalbio su Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininke Lina Židoniene metu.
Pirmiausia pašnekovė sakė, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, derliaus nuėmimo pradžia, priklausomai nuo grūdinių kultūrų veislės, vėluoja maždaug nuo pusantros iki dviejų savaičių. Anot rajono ūkininkų vadovės L. Židonienės, šiųmetis derlius turėtų būti neblogas, žinoma, jei jį įmanoma bus paimti. Tuo tarpu aukštos kokybės tikėtis turbūt neverta. Pašnekovės nuomone, neigiamos įtakos turės ne tik vos ne kiekvieną parą pliaupiantis lietus, bet ir užsitęsusios pavasarinės šalnos. Tad didesnio kiekio vadinamųjų „extra“ klasės gūdų tikėtis, matyt, nebeverta.
„Kai kombainai galės įvažiuoti į laukus, pamatysime, koks iš tikro yra derlius. Tuo tarpu dabar galime tik spėlioti“, – tvirtino L. Židonienė. Kalbėdama apie kviečių laukus, ji atkreipė dėmesį, kad nemažai pastebėta vėjo ir lietaus išguldytų javų. „Tam įtakos galėjo turėti javų auginimo procese padarytos technologinės klaidos. Kita vertus, ir iki galo sureguliuoti technologiniai procesai galėjo neatsilaikyti prieš vandens gausą. Vos per pusvalandį „prakiuręs dangus“ spėjo išpilti net iki 30 mm lietaus. Ne kiekvienas javų laukas tokį milžinišką kiekį kritulių gali atlaikyti. Keli ūkininkai, bandę kulti miežius, sakė, kad kombainai važiavo per vandenį. Net lengvesnėse žemėse jis nebespėja susigerti“, – toliau aiškino rajono ūkininkų vadovė L. Židonienė. Pašnekovė prognozavo, kad bus bėdų ir su rudeniniu žemės dirbimu bei sėja, nes visus būtiniausius darbus reikės atlikti tuo pačiu metu. „Bus daug reikalų šiemet, o laiko turime mažai“, – svarstė L. Židonienė.
Ūkininko žieminių rapsų derlius jau elevatoriuje
Praėjusį penktadienį, kuomet kalbėjomės su Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininke L. Židoniene, jos duomenimis, į žieminių rapsų laukus buvo įvažiavę vos kelių ūkininkų kombainai. Tuo tarpu prieš metus tokiu laiku dauguma ūkininkų jau buvo baigę šiuos darbus.
Vienas pirmųjų šiemet suspėjęs nuimti žieminių rapsų derlių – Ustukių kaimo ūkininkas Vidmantas Janeliūnas. Vakar telefonu kalbintas mūsų pašnekovas sakė, kad žieminius rapsus baigė kulti užvakar, sekmadienį. Šį sezoną žieminius rapsus jis augino 70 ha laukuose. Anot ūkininko, gaudant kiekvieną giedrą valandą rapsus pavyko nukulti per kelias dienas. Derlius taip pat geras – byrėjo nuo 3 iki 3,5 tonos iš hektaro. Tai beveik tona daugiau nei pernai. Geresnis ir aliejaus kiekis, kuris šiemet siekia 46–48 proc.
Visas šiųmetis ūkininko V. Janeliūno žieminių rapsų derlius jau supiltas į žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ elevatorių. Šiemet tikimasi ir keliasdešimt eurų didesnių rapsų supirkimo kainų. Jos turėtų siekti 450-480 Eur už toną.
Pagal derliaus nuėmimo eiliškumą, toliau Ustukių ūkininko kombainas turėtų riedėti į žieminių kviečių laukus. Permirkę bręstantys javai boluoja 250 ha užimančiuose laukuose. „Būtų gerai, kad išvis liautųsi liję“, – atsisveikindamas visų žemdirbių norą lakoniškai išreiškė ūkininkas V. Janeliūnas.
