Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir pieno ūkio gyvenimas. Nebereikia spėlioti, kada tinkamiausias laikas sėklinti, naktimis budėti prie apsiveršiuoti besiruošiančių karvių ar gaišti laiką popieriniuose užrašuose ieškant galvijo istorijos. Pasikeitė ir veršelių auginimas. Vis dažniau net ir žiemos metu jie laikomi atviro tipo nameliuose, o kelias valandas trunkantį pašaro ruošimą pakeitė greiti automatizuoti sprendimai.
Visą sezoną – lauke
Prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje populiarėti pradėjęs veršelių laikymas lauke dar ir šiandien daliai ūkininkų kelia nuostabą. Visgi rezultatai kalba patys už save. Prieš devynerius metus dviviečius (kuriuos greitai pakeitė vienviečiai) veršelių namelius įsigijusios Pelaniškių ŽŪB fermos vadovas Marius Misiulis tikina, kad šis sprendimas padeda ne tik sutaupyti, bet ir išvengti galvijų ligų.
„Pastebiu, kad rudenį ir pavasarį, vyraujant drėgnesniems orams, nuolat lyjant lietui, veršeliai serga dažniau nei žiemomis ar vasaromis. Tačiau prieš keletą metų, kai jie gyveno uždarame tvarte, sergamumas buvo gerokai didesnis. Auginant tvarte, susidurdavome su daugybe problemų, įvairiomis infekcijomis, o dabar šio galvos skausmo neliko, ir galim mažiau pinigų skirti gydymui ”, – teigė M. Misiulis.
Tam pritaria ir Plokščių žemės ūkio bendrovės pavaduotoja gyvulininkystei Milda Jurkša. Kelis šimtus galvijų laikančiame ūkyje itin svarbu užauginti sveikus ir neprobleminius veršelius.
„Pastebėjome, kad atviruose nameliuose veršeliai įgauna gerokai stipresnį imunitetą, atrodo sveikesni ir gražesni, greičiau auga jų raumenų masė. Jeigu palygintumėme tvartuose ir tokiuose nameliuose augančius veršelius, skirtumas būtų akivaizdus“, – įsitikinusi specialistė.
Išties, nuogąstauti ar gailėti galvijų, kad žiemomis jiems tenka kęsti šalį – nereikia. Auginant juos lauke nereikia papildomai galvoti apie ventiliaciją, išvengiama per didelės amoniako koncentracijos ir drėgmės, o šios priežastys neretai tampa pagrindinėmis tvarto sąlygomis laikomų veršelių kritimo priežastimis.
Tyrimais pagrįsta nauda
Toks auginimas turi teigiamos įtakos ir priesvorio augimui. Vokietijoje buvo atliktas 84 dienas trukęs tyrimas, kurio metu 90 holšteinų veislės veršelių (3 sav. amžiaus, svoris – 50 kg.) buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė – į Igloo tipo namelius po 15, o nameliai pastatyti lauke. Antroji grupė augo viduje, veršelių gardeliuose po 20.
Pirmosios grupės veršelis po eksperimento svėrė 20,5 kg daugiau, jo dienos priesvoris buvo didesnis 252 g, lyginant su augintu bendruose veršelių gardeliuose (atitinkamai dienos priesvoris 973 ir 721 g per dieną). Igoo tipo nameliuose auginti veršeliai suėdė daugiau koncentruotų pašarų, kukurūzų kruopų ir siloso (atitinkamai 1,79 ir 1,59 kg per dieną), išgėrė mažiau pieno pakaitalų (5,51 ir 6,19 kg per dieną), rečiau ir trumpiau sirgo kvėpavimo ligomis (1,24 ir 3,57 %), mirčių šioje grupėje buvo 2, o kitoje grupėje -8.
Šaltis ar vėjas gąsdinti taip pat neturėtų. Nors virš lauke stovinčių namelių dažnai statomos stoginės, to labiau reikia veršeliais besirūpinantiems darbuotojams, o ne paties galvijams.
