Žemės ūkio naujienos: 2021-07-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pristatyta parama jauniesiems ūkininkams
Vakar, birželio 30 d., tiesioginės transliacijos metu žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2021 m. Kviečiame susipažinti su transliacijos įrašu, jį rasite čia: https://youtu.be/uh8Op3DS-7k • PRezentacija • Kita naudinga informacija apie paramą – čia.
Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jau renkamos, o paraiškų rinkimas truks dar mėnesį, iki liepos 30 d. Transliacijos metu Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Alma Valskytė pristatė paramos teikimo sąlygas, paraiškų vertinimo tvarką, prisiimamus įsipareigojimus.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-01
Europos Komisija įvertino, ar Lietuva gali atimti tiesiogines išmokas iš didžiųjų žemvaldžių ir jų giminaičių
Lietuvoje daug triukšmo sukėlė Seimo nario Mykolo Majausko pateiktas teisės aktas, pagal kurį stambiems ūkiams ir su jų savininkais susijusiems piliečiams būtų mažinamos 150 tūkst. eurų viršijančios tiesioginės išmokos.
Lietuvos Žemės ūkio ministerija kreipėsi į EK ir paprašė įvertinti, ar šis teisės aktas nepažeistų europinių reglamentų. „Kol kas oficialios EK nuomonės neturime, tačiau jie oficialiai nenurodė, kad tas teisės aktas, kurį pateikėme, prieštarautų ES teisės aktams. Jie netgi pabrėžia, kad valstybėms yra prievolė užkardyti tuos atvejus, kai stambūs konsorciumai suskaldo savo veiklą tam, kad būtų išvengta išmokų mažinimo“, – laidoje „Delfi tema” sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Primename, kad pagal Seimo nario siūlymą, 150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas galėtų pretenduoti visa susijusi asmenų ar įmonių grupė, o ne atskira žemės ūkio bendrovė ar ūkininkas. Branduolinę pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Šiuo metu šis teisės aktas laukia Vyriausybės išvados. Jei ji būtų priimta, tai reikštų, kad didžiausios žemės ūkio grupės, tokios kaip „Auga“, „Agrokoncernas“ ar „Linas Agro“, netektų milijonų eurų. Taip pat, netgi tolimi stambaus ūkininko giminaičiai būtų laikomi susijusiais asmenimis ir turėtų kartu neviršyti apribojimo.
Pats M. Majauskas paaiškina, kad jau 2019 metais buvo patvirtintos tiesioginių pagrindinių išmokų lubos, siekiančios 150 tūkst. eurų, tačiau jos nebuvo taikomos susietiems asmenims, tai sudarė galimybę skaidyti nuosavybę ir iš išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal trumpai galiojusią tvarką, buvo leidžiama išskaičiuoti atlyginimus ar susijusius mokesčius. „Šis apribojimas nebuvo efektyvus. Todėl siūlome riboti tiesioginę pagrindinę išmoką ne tik vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims taip, jog ji iš tiesų negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu“, – siūlo M. Majauskas.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-01
Žemės ūkis – efektyvumo ir tvarumo paieškose
Europai judant žaliojo kurso link, žemės ūkio sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, kurių pagrindinis – kaip užtikrinti produkcijos patrauklias kainas ir Europoje užauginamos produkcijos konkurencingumą taikant vis griežtesnius tvarumo reikalavimus. Apie valstybiniu mastu svarbius sprendimus žemės ūkio sektoriui jo atstovai diskutavo parodos „Agrovizija“ organizatorių surengtoje diskusijoje „Daugiau su mažiau“.
ES Žaliasis kursas numato emisijų ir taršos mažinimo tikslus žemės ūkyje. Renginio dalyviai sutartinai kartojo, kad siekiant šių tikslų būtina matyti visą paveikslą ir daryti pokyčius matant visas sektoriaus dedamąsias, o ne imtis pavienių priemonių, kurios naikintų, o ne augintų žemės ūkio sektorių. Todėl visi pokyčiai turėtų būti įgyvendinami remiantis mokslu, technologijomis, atlikus skaičiavimus, įvertinus ir socialinius-ekonominius sprendimų padarinius, teigiama pranešime spaudai. Kaip pastebėjo renginyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuva, nedarydama nieko, greičiausiai pasiektų iškeltus žaliojo kurso tikslus dėl tam tikrų sektorių savaiminio nykimo.
„Pagrindiniai klimato kaitą veikiantys teršalai, kuriuos išskiria žemės ūkis, yra metanas (iš gyvulininkystės) ir azoto suboksidas (iš augalininkystės ūkių). Nedarydami nieko mes greičiausiai iškeltus tvarumo tikslus pasiektume, nes gyvulininkystės sektorius labai sparčiai traukiasi ir nematau galimybių sustabdyti tą mažėjimą. O augalininkystė greičiausiai irgi trauktųsi, nes neatlaikytume konkurencijos iš Ukrainos ar kitų šalių.
Todėl reikia išminties ir pastangų formuojant žemės ūkio politiką, kad ir pasiektume tvarumo tikslus, ir išsaugotume žemės ūkio sektorių, kuris užtikrina saugų Lietuvos gyventojų ir europiečių aprūpinimą maistu“, – sakė A.Macijauskas. Anot jo, pokyčius, susijusius su aplinkosauga, reikia daryti taip, kad ūkininkai, žemdirbiai nenukentėtų finansiškai. Ir tam pirmiausia turime pasitelkti mokslo žinias, naujas technologijas, kurios padeda su mažiau išgauti daugiau.
Jam antrino ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. Anot jos, įgyvendinant tokius visą sektorių transformuojančius pokyčius būtina tinkamai įvertinti sprendimų poveikį, remtis mokslu, o ne emocijomis ar paviršutinišku požiūriu, nes antraip sprendžiant vienas problemas sukuriamos kitos. „Nauji ūkininkavimo metodai, kurie remiasi mokslu, tyrimais, skaitmeninėmis technologijomis, papildys esančius dabar, tokius kaip sėjomaina. Labai svarbu, kad ir valstybinis reguliavimas padėtų ūkininkams tvariai ūkininkauti, o ne trukdytų“, – sakė Z.Varanavičienė.
Didelio dėmesio sulaukė dirvožemio tema
Ekspertų diskusijos metu daug dėmesio skirta ir dirvožemio būklei. Renginį atidaręs Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas akcentavo, kad dirvožemis, jo saugojimas ir tausus naudojimas yra Vyriausybės prioritetuose. Ūkininkų atstovai taip pat pritarė, kad dirvožemis turi būti tausojamas, o tam labiausiai trūksta jo būklės monitoringo – anksčiau jį valstybė vykdė, tačiau nuo šių metų stebėjimas buvo nutrauktas. Pasak ūkininkų, Lietuva galėtų išsiskirti visame pasaulyje, jeigu pradėtų nuolat tirti dirvožemio būklę visoje šalyje ir šiuos duomenis skaitmenizuotų, padarytų atvirai prieinamus.
Tai leistų sudaryti labai tikslinius tręšimo planus kiekvienam plotui, panaudojant technologijas tręšti ir naudoti augalų apsaugos produktus labai tikslingai, tvariai. Dar daugiau – su dirvožemio „sveikata“ galėtų būti susieta ir ūkininkams skiriama finansinė parama, išmokos, ir tai dar labiau skatintų ūkininkauti tvariai. Apskritai, ekspertų teigimu, galime pasidžiaugti, kad jau dabar Lietuvoje turime daug tvarių ūkių pavyzdžių, kur ūkininkai patys atlieka dirvožemio tyrimus, sudaro tikslinius tręšimo planus, taiko sėjomainos principus, apsėja laukų kraštus žydinčiais augalais, kurios lanko apdulkintojai.
Tai rodo, kad ūkininkai ir patys suinteresuoti turėti sveiką dirvožemį. Anot Z.Varanavičienės, LAAA vadovės, turėtume atsižvelgti į esamą situaciją: Lietuvoje jau šiandien ūkininkai naudoja kelissyk mažiau augalų apsaugos produktų – 1 kg veikliosios medžiagos hektarui, kai Belgijoje, Olandijoje, į 1 ha purškiama 5-6 kg veikliosios medžiagos. Renginio dalyviai pastebėjo, teigiama pranešime spaudai, kad ekologinis ūkis nėra panacėja, kuri leistų užauginti pakankamai kokybiško maisto, užtikrinant tvarumą ir efektyvumą. Kaip rodo Velse atlikti tyrimai, ekologiniai ūkiai į aplinką išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu tradiciniai ūkiai (skaičiuojant emisijas 1 kg maisto išauginimui).
Aplinkos viceministro Dano Augučio teigimu, dar vienas svarbus aspektas – biologinės įvairovės apsauga. Ir nors žemės ūkio veikla yra laikoma viena iš trijų didžiausių grėsmių biologinės įvairovės užtikrinimui, jis taip pat yra ir vienas potencialiai didžiausių sąjungininkų ją išsaugant.
A.Macijauskas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, apie kurią mažai kalbama. „Europoje mes gyvename saviapgaulėje, mes nepasigaminame pakankamai maisto sau. Esame pilnai priklausomi nuo importinių baltymų, kurie vežami iš Pietų ir Šiaurės Amerikos. Kasdien atplaukia didžiuliai laivai į Europos uostus, taip pat ir Klaipėdą, ir iškraunami sojos rupiniai. Tai genetiškai modifikuota soja, auginta intensyviomis technologijomis, mažiausiai du kartus apdorota glifosatais.
Visi gyvuliai, naminiai gyvūnai ES yra šeriami amerikoniška soja, nes nesugebame užsiauginti pakankamai pašaro Europoje. Ir mes apsimetame, kad tos problemos nėra“, – pasakojo A.Macijauskas. Tad, pasak jo, iš vienos pusės mes draudžiame naudoti augalų apsaugos produktus savo pupiniuose augaluose, kurie galėtų būti puikus pakaitalas sojos rupiniams, iš kitos pusės Europoje iškraunama genetiškai modifikuota soja ir visos karvės, avys vištos, antys, žąsys, visi gyvūnai bus pašerti šita soja.
Svarbus visų įsitraukimas
Ėjimas ES žaliojo kurso link nėra tik sprendimų priėmėjų ar ūkininkų rūpestis, tai turi tapti kiekvieno iš mūsų atsakomybe ir vartojimo įpročių pokyčiu, rašoma pranešime. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad tvarumo keliu turi eiti visi – nuo gamintojo iki vartotojo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek ŠESD emisijų išskiriama vienai maisto kilo kalorijai pagaminti. Dalis pasaulio gyventojų badauja, bet kita dalis turi per daug maisto, kurio nemaža dalis išmetama. Tad išauga perdirbimo ir antrinio atliekų panaudojimo svarba.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-07-02
Ukrainoje atveriama šalies žemės ūkio paskirties žemės rinka
Ukrainoje įsigaliojo pernai pavasarį parlamento priimtas ir prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytas įstatymas, kuriuo atveriama ir legalizuojama šalies žemės ūkio paskirties žemės rinka.
Įstatymas skelbia, jog nuo 2021 metų liepos žemės ūkio paskirties žemės sklypus nuosavybės teise galės įsigyti tik Ukrainos piliečiai, tačiau galės jos valdyti po ne daugiau kaip 100 hektarų.
Nuo 2024-ųjų tokią galimybę turės ir Ukrainos piliečiams priklausantys juridiniai asmenys, jie galės turėti iki 10 tūkst. hektarų bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebus leidžiama teroristinių organizacijų nariams ir asmenims, atstovaujantiems Rusijos Federacijai. Bankai turės galimybę perimti įkeistą žemę, tačiau tokie sklypai turės būti parduoti aukcione per dvejus metus.
Taip pat numatoma, kad nuo 2030-ųjų žemės ūkio paskirties sklypų, perleistų natūra akcininkams, pardavimo kaina negali būti žemesnė už jų norminę finansinę vertę.
Įstatymas skelbia, kad galimybė pardavinėti žemės ūkio paskirties žemės sklypus užsieniečiams turi būti sprendžiama per visuotinį referendumą. Premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė manantis, jog žemės ūkio paskirties žemės kainos per artimiausius 3-5 metus gali mažiausiai padvigubėti. Laikinasis draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę Ukrainoje įsigaliojo nuo 2002-ųjų ir nuo to laiko buvo kasmet pratęsiamas metams. Per visą šį laikotarpį visi tokios žemės naudojimo santykiai šalyje grindžiami nuomos principu.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-07-01
NŽT daugiau paslaugų teiks elektroniniu būdu
Nuo liepos Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradeda teikti dar keturias naujas elektronines paslaugas, nurodė tarnyba.
Taip siekiama gerinti administracinių paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad daugėtų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų. Bus galima elektroniniu būdu teikti prašymus išduoti dažnai prašomus sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu ar statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybine žeme ar valstybei priklausančia žeme, kurioje dar nesuformuoti sklypai.
Taip pat bus galima kreiptis dėl valstybės sutikimo statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, o taip pat statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius. NŽT prognozuoja, kad elektroniniu būdu prašymus dėl įvairius sutikimų galės pateikti beveik 4 tūkst. žmonių.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-07-01
Pasirašyta trišalė sutartis dėl KPP finansinių priemonių fondo finansavimo
Š. m. birželio 28 d. Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, UAB Žemės ūkio garantijų fondas pasirašė trišalę sutartį dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) finansinių priemonių fondo finansavimo. Šio fondo lėšos skirtos lengvatinėms paskoloms teikti įgyvendinant KPP investicinius projektus.
Fondų fondo „KPP finansinių priemonių fondas“ tikslas – padidinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio veiklos, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo bei kaimo plėtros srityse, ir prisidėti prie KPP tikslų siekimo. Fondų fondo valdytojas – UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Bendrą fondo biudžetą sudaro 16 mln. Eur KPP lėšų. Paminėtina, kad dalis šio fondo lėšų (8 mln. Eur) šiais metais buvo skirta lengvatinėms paskoloms pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (paraiškos buvo renkamos nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d.).
