Žemės ūkio naujienos: 2026-10-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kęstutis Mažeika: bus siūloma suvaržyti dirbamos žemės įsigijimą
Lietuvoje vienam ūkininkui arba susijusių asmenų grupei galint nusipirkti daugiau negu 500 hektarų dirbamos žemės, jeigu užsiimama gyvulininkyste, žemės ūkio ministras siūlo tvarką griežtinti. Kęstutis Mažeika sako, kad šią išimtį reikia arba panaikinti, arba palikti tik galvijų augintojams, nes, pasak jo, dabar išimtimi piktnaudžiaujama.
„Turi atsirasti pokyčiai – kažkada reikia tą brūkšnį užbraukti, nes situacija atrodo grėsmingesnė. (…) Turime šią išimtį eliminuoti arba taikyti tik gyvulininkystės ūkiams, kurie augina pienines karves arba skirtas mėsai. Dėl kitų atvejų reikia diskutuoti arba iš viso atsisakyti išimčių“, – trečiadienį sakė jis Aplinkos apsaugos komitete, kur aptarti ribojimai.
„Matome, kad yra galimybė prisidengti ir turėti lygiagrečiai tuos koncentruotus žemės plotus“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, paukštynų savininkai neturėtų naudotis šia išimtimi: „Paukštynai nesigamina patys pašarų – neaugina javų, grūdų, neperdirba jų į pašarus, o juos nusiperka“.
Jam antrino Aplinkos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas: „Paukštininkystės ūkiams dirbama žemė nėra būtina – jie perkasi pašarus“.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis siūlė nustatyti daugiau suvaržymų įsigyjant žemės. Jo duomenimis, ariamos žemės Lietuvoje yra apie 2,2–2,3 mln. hektarų, o su pievomis – apie 3 mln. hektarų.
Pasak S. Dimaičio, dabar žemės ploto didinimas turint gyvulių yra nesukontroliuojamas: „Kas tuos gyvulius skaičiuoja?“
Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys įsitikinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) turi stebėti, kaip laikomasi reikalavimų.
NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė teigė, kad jau buvo analizuoti atvejai, kai įsigyta gyvulininkystei plėtoti daugiau žemės nei leidžiama, bet pažeidimų nenustatyta.
G. Valentaitė pranešė, kad pakartotinę analizę planuojama baigti iki metų pabaigos: „Bus aiškinamasi, ar yra pokyčių, kurie leistų žemę valstybei susigrąžinti, nes gyvulių pas jos pirkėjus sumažėję, nes įsigijo sklypus papildomai, atsižvelgiant į gyvulių skaičių“.
BNS rašė, kad Aplinkos ministerija pernai žadėjo aiškintis, kokiu mastu dabar apeinamas ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 ha žemės. Panašių pažadų buvo ir anksčiau.
2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.
Ribojimas dėl žemės įsigijimo taikomas nuo 2006 metų.
Mažeika: tranzitu gabenami grūdai uoste bus sulaikomi iki jų kilmės tyrimų rezultatų
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad per Lietuvą gabenami grūdai Klaipėdos uoste turės būti sulaikomi iki tol, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai. Pasak ministro, atitinkamas sprendimas galėtų būti priimtas jau kitą savaitę, o nauja tvarka įsigaliotų dar po dviejų savaičių.
„Iki šiol buvo tokia procedūra, kad mėginiai paimami, o grūdai kraunami į laivą ir laivas plaukia į savo galutinį tašką. Dabar bus keičiama tai, kad grūdai turės būti sulaikomi uoste, kol bus gauti galutiniai tyrimų rezultatai“, – Eltai trečiadienį sakė K. Mažeika.
Pasak K. Mažeikos, siūlymas grūdus sulaikyti iki tyrimų rezultatų jau suderintas su Teisingumo ministerija, šiuo metu laukiama likusių tarpinstitucinių suderinimų.
„Esminį suderinimą iš Teisingumo ministerijos jau gavome, todėl greičiausiai per penkias dienas sprendimas bus priimtas. Tada jau per dvi savaites šis naujas įsakymas įsigalios“, – pabrėžė ministras.
Kaip jau skelbta, apie poreikį griežčiau tikrinti pervežamų grūdų kilmę pradėta kalbėti po to, kai šalies grūdų perdirbėjai paskelbė apie rusiškos kilmės grūdus, gabenamus per Baltijos šalių uostus, tarp kurių gali būti ir kultūrų, pavogtų iš Ukrainos okupuotų teritorijų.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) yra pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Anksčiau žemės ūkio ministras įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.
Lietuvos ūkininkų interesai – dėmesio centre Briuselyje
Stipresnė grūdų kilmės kontrolė, lankstesnė finansinė parama ūkininkams, stabilesnės pieno ir trąšų rinkos, efektingesnis rizikų valdymas, žuvininkystės laivyno modernizavimas ir konkurencingumo stiprinimas – šiuos tikslus akcentavo Lietuva Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų
Diskusijose dėl BŽŪP ateities po 2027 m. Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pasisakė už lankstesnes, paprasčiau įgyvendinamas paramos priemones nesukuriant papildomos administracinės naštos be aiškios pridėtinės vertės bei akcentavo tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimo būtinybę. Lietuva palaikė pirmininkaujančios Airijos pastangas spalio mėnesį susitarti dėl dalinio bendrojo požiūrio. Taryboje taip pat buvo paliesti tiesioginių išmokų ribojimo klausimai, aktyvaus ūkininko apibrėžtis, parama jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams.
„Aktyvaus ūkininko apibrėžimas turi būti privalomas Europos Sąjungos lygiu. Pajamų parama turi būti nukreipta realiai žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams, tačiau konkrečius kriterijus turėtų nustatyti pačios valstybės narės“, – teigė viceministras.
Didesnis dėmesys grūdų kilmei ir atsekamumui
Susitikime Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis išreiškė susirūpinimą dėl Juodosios jūros blokados daromos įtakos šalies vietinei gamybai, eksportui ir tarptautiniam apsirūpinimui maistu. Kas penktas Ukrainos ūkis, pernai dar sėjęs, šiemet to padaryti nebegali, o dėl logistikos apribojimų susidariusios ilgos transporto grandinės didina logistikos kaštus. Atsižvelgdamas į sudėtingą Ukrainos žemės ūkio padėtį, žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius ragino užkirsti kelią rusiškų grūdų patekimui į ES rinką per Lietuvos uostus.
„Lietuva išlieka tvirtai įsipareigojusi visapusiškai remti Ukrainą. Tai, be abejo, apima ir su prekyba susijusius klausimus. Kaip jau minėjo Ukrainos ministras, turime atsakingai atkreipti dėmesį į pastaruosius įspėjimus, kad Rusija gabena iš okupuotų Ukrainos teritorijų kilusius grūdus ir, galimai pateikdama melagingas kilmės deklaracijas, tiekia juos į tarptautines rinkas. Per ES teritoriją gabenamų krovinių kontrolė, skaidrumas ir atsekamumas yra itin svarbūs ir turėtų būti stiprinami kiek įmanoma“, – akcentavo R. Taraškevičius.
Lietuvos pieno sektoriui reikalingas atidus stebėjimas
Taryboje viceministras taip pat atkreipė Europos Komisijos dėmesį į įtemptą ir jautrią padėtį Lietuvos pieno sektoriuje. Žemės ūkio ištekliai bei gamybos sąnaudos ir toliau brangsta dėl geopolitinių neramumų, o žaliavinio pieno kaina Lietuvoje tebėra mažiausia ES.
„Šiame kontekste padėtis Lietuvos pieno sektoriuje išlieka ypač sudėtinga. Pastaruoju metu fiksuotas 2 proc. kainos padidėjimas yra gerokai mažesnis, palyginti su didelėmis gamybos sąnaudomis. Tai reikalauja labai atidaus stebėjimo. Jei nebus realios teigiamos pažangos didėjant žaliavinio pieno kainai ir, ypač, stabilizuojantis gamybos sąnaudoms, krizė sektoriuje gali sugrįžti‘, – pabrėžė viceministras.
Trąšų sektoriuje – augančių sąnaudų iššūkiai
Ministrų pietų metu buvo aptartas trąšų prieinamumas ES ūkininkams vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. R. Taraškevičius pažymėjo, kad vėl augančios energijos ir dujų kainos neigiamai veikia trąšų rinką. Tai verčia dalį gamintojų stabdyti veiklą, o vien vietos gamybos pajėgumai neapsaugo ūkininkų nuo pasaulinės rinkos kainų svyravimų. Vykstant deryboms dėl Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) reglamento pakeitimo, Lietuva paragino Komisiją suteikti galimybę greitai reaguoti į reikšmingą trąšų rinkos pablogėjimą, prireikus laikinai netaikant CBAM trąšoms.
Lankstesnė parama nuo ekstremalių oro reiškinių nukentėjusioms valstybėms
Taryboje ministrai įvertino tebesitęsiančių sausrų ir kitų ekstremalių klimato reiškinių žalą žemės ūkiui, daugiausia dėmesio skirdami ūkių atsparumo, rizikos valdymo ir prevencijos stiprinimui. Vien šių metų rugpjūčio audra Lietuvoje padarė didžiulės žalos ir nuniokojo per 24 tūkst. hektarų pasėlių. R. Taraškevičius pabrėžė būtinybę stiprinti strateginį atsaką į šiuos iššūkius ES lygmeniu – užtikrinti tinkamai finansuojamą BŽŪP, didesnį jos priemonių lankstumą ir greitesnę reakciją krizių metu.
Žuvininkystės sektoriui – sprendimai dėl ES paramos ir dėmesys išorės politikai
Taryboje, remiantis pirmininkaujančios Airijos pasiūlytu kompromisu, pasiektas dalinis bendrasis požiūris dėl reglamento, nustatančio ES paramos bendrajai žuvininkystės politikai, Europos vandenynų paktui ir Sąjungos jūrų bei akvakultūros politikai įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. Lietuva palaikė kompromisą, kuriame atsižvelgta į jos poziciją dėl laivyno modernizavimo ir investicijų į akvakultūros sektoriaus plėtrą. Derybos su Europos Parlamentu, siekiant susitarimo dėl šio teisės akto, numatomos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Be to, Ispanijos iniciatyva, prie kurios prisijungė ir Lietuva, aptartas ES žuvininkystės išorės dimensijos stiprinimas. Pabrėždamas tolimojo žvejybos laivyno strateginę reikšmę ir indėlį į apsirūpinimą maistu, R. Taraškevičius atkreipė dėmesį į silpnėjančias ES pozicijas tarptautiniuose žuvininkystės formatuose ir paragino žuvininkystės ir akvakultūros vizijoje iki 2040 metų numatyti konkrečias priemones laivyno veiklos tęstinumui ir sąžiningoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-30
Traktorių techninės apžiūros rinkliavos rajonų savivaldybėse nedidės
Rajonų savivaldybėse traktorių ir kitos žemės ūkio technikos techninės apžiūros rinkliavos nedidės. Šiuo metu rajonuose už traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninę apžiūrą mokama 16 Eur, už traktoriaus priekabos – 12 Eur. Vyriausybės priimtu nutarimu miestų savivaldybėse traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninės apžiūros rinkliava didinama nuo 8,90 iki 22Eur, o traktoriaus priekabos – nuo 8,10 iki 16Eur. Rajonuose šių apžiūrų tarifai buvo padidinti 2025m. rugpjūtį.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekė, kad, nesikeičiant aplinkybėms, traktorių ir kitos žemės ūkio technikos techninės apžiūros rinkliavos rajonų savivaldybėse nebūtų didinamos nei šiemet, nei kitąmet.
„Rajonuose techninių apžiūrų rinkliavos jau buvo padidintos praėjusiais metais. Mums svarbu, kad ūkininkams nereikėtų mokėti daugiau vien todėl, kad didesnis tarifas nustatomas miestuose. Kiekvienas siūlymas didinti rinkliavą turi būti pagrįstas realiomis paslaugos teikimo sąnaudomis ir aiškiais skaičiavimais“, – sako Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė.
ŽŪM pabrėžia, kad miestams ir rajonams taikomų rinkliavų skirtumai turi būti aiškiai pagrįsti. Technines apžiūras atliekantys savivaldybių specialistai vyksta į technikos buvimo vietą, o pagal iš anksto skelbiamus grafikus siekiama vienoje vietoje apžiūrėti kuo daugiau technikos. Todėl vertinant paslaugos sąnaudas svarbūs kelionės atstumai, darbo laikas ir per vieną išvykimą patikrinamos technikos kiekis.
„Didesnis tarifas mieste savaime nepagrindžia didesnio tarifo rajone. Svarbu, kad, nesikeičiant aplinkybėms, rajonuose techninių apžiūrų rinkliavos nebūtų didinamos nei 2026, nei 2027 metais“, – pažymi D. Visalgienė.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro informacinėje sistemoje buvo sukaupti duomenys apie daugiau kaip 318 tūkst. objektų visoje šalyje. Tai traktoriai, savaeigės mašinos, savaeigės žemės ūkio mašinos ir jų priekabos bei puspriekabės.
Technikos savininkams svarbu žinoti, kad traktorių techninei apžiūrai galima pateikti savivaldybei nepriklausomai nuo jo registracijos vietos. Taigi mieste registruotos technikos savininkas gali kreiptis ir į rajono savivaldybę.
Dėl apžiūros vietos, laiko ir mokėjimo rekvizitų reikėtų iš anksto susisiekti su pasirinktos savivaldybės specialistais. Jeigu dėl techninės apžiūros specialistų prašoma atvykti ne pagal iš anksto paskelbtą grafiką, už tokį išvykimą papildomai imama 9,90 Eur valstybės rinkliava. Todėl planuojant apžiūrą verta pasitikrinti savivaldybės paskelbtą grafiką.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-30
Svarbu laikytis 3 GAAB standarto reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena aktualius 3 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“ reikalavimus. Įgyvendinant 3 GAAB standartą, pareiškėjams draudžiama deginti ražienas, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Šiuo reikalavimu siekiama išsaugoti dirvožemio organines medžiagas ir apsaugoti dirvožemį bei aplinką.
Atkreipiame dėmesį, jog ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, laikomi atitinkančiais 3 GAAB standartą (taikoma 2026 m. ir vėlesniais metais pateiktoms paraiškoms).
