Žemės ūkio naujienos: 2026-09-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Pieno žvaigždės“ sausį–birželį pajamas augino 2,6 proc., keturis kartus padidėjo pelnas
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per šešis šių metų mėnesius uždirbo 9,7 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno – keturis kartus daugiau negu per 2025 metų sausį–birželį, kai gavo 2,4 mln. eurų grynojo pelno.
„Pieno žvaigždžių“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per pirmąjį pusmetį buvo 13 mln. eurų – 2,2 karto daugiau nei prieš metus (5,9 mln. eurų).
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-29
Pasitikėjimo linija: praneškite apie pažeidimus ir teikite pasiūlymus
Skaidri ir atsakinga veikla prasideda nuo mūsų visų atvirumo ir pilietiškumo. Ministerija atnaujino pranešimų kanalą „Pasitikėjimo linija“, todėl nuo šiol apie pažeidimus galima informuoti atnaujintu būdu. Ne kiekvienas kreipimasis į Ministeriją turi prasidėti nuo problemos, todėl atnaujintame informacijos kanale „Pasitikėjimo linija“ taip pat galite pasidalinti idėjomis ir patarimais.
Pasinaudokite šiuo informavimo būdu, jeigu pastebėjote galimą neteisėtą veikimą arba neveikimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tarnybinio nusižengimo požymių, arba kitus teisės aktų pažeidimus, susijusius su Ministerijos, jos valdymo srities įstaigų ar įmonių veikla.
Tai galite padaryti elektroninėje formoje Pranešk, telefonu +370 5 239 1333, elektroniniu paštu pasitikejimolinija@zum.lt
Teikiant informaciją svarbu kuo tiksliau nurodyti, kas, kada ir kur įvyko, kokie asmenys ar veiksmai yra susiję su pranešimu. Prašome pateikti ir kitą turimą informaciją ar dokumentus, kurie galėtų padėti objektyviau įvertinti pranešimo informaciją
PATARK – kai turi pasiūlymų
Pasinaudokite šiuo informavimo būdu, jeigu turite minčių ar patarimų, kaip mažinti korupcijos rizikas ar tobulinti Ministerijos veiklos procesus.
Tai galite padaryti elektroninėje formoje Patark.
Kartais svarbiausia – gera idėja, galinti padėti išvengti rizikų.
Būkite aktyvūs ir padėkite savo patarimais, galinčiais prisidėti prie korupcijos rizikų mažinimo ir Ministerijos veiklos tobulinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-29
Vytenis Grigas: kartų kaitos žemės ūkyje neišspręs viena išmoka
Kartų kaita tampa vienu svarbiausių Europos žemės ūkio ateities klausimų. Europos Komisija yra iškėlusi tikslą iki 2040 m. padvigubinti jaunų ir naujų ūkininkų dalį, o tarp numatomų priemonių – jaunųjų ūkininkų starto paketas, geresnės galimybės gauti finansavimą ir žemę, ūkių perėmimo parama ir investicijos į gyvenimo kokybę kaimo vietovėse.
Kaip vertinate Europos Parlamento ir Europos Komisijos iniciatyvas dėl kartų kaitos? Kiek jos aktualios Lietuvai?
Vertiname jas teigiamai. Tai, kad kartų kaita pagaliau keliama ne kaip viena atskira paramos priemonė, o kaip strateginis Europos žemės ūkio ateities klausimas, yra labai svarbus pokytis.
Daugiau nei trejus metus dalyvauju Europos jaunųjų ūkininkų tarybos CEJA veikloje. Kartu su kitų Europos valstybių jaunųjų ūkininkų atstovais ne kartą raštu, susitikimuose ir diskusijose kreipėmės į Europos Komisiją, ragindami kartų kaitą įtvirtinti kaip vieną strateginių ES žemės ūkio politikos prioritetų. Todėl tai, kad šiandien šis klausimas užima deramą vietą Europos darbotvarkėje, yra svarbus žingsnis į priekį.
Lietuvai ši problema ypač aktuali. Per maždaug 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo nuo daugiau kaip 41 tūkst. iki mažiau nei 20 tūkst., o jaunesni nei 40 metų valdytojai sudaro tik apie 13 proc. visų valdų valdytojų.
Todėl kalbame jau ne tik apie paramą žemės ūkiui. Kalbame apie tai, kas po 10 ar 20 metų dirbs Lietuvos žemę, gamins maistą ir išlaikys gyvybingus mūsų regionus.
Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunų ir naujų ūkininkų dalį yra ambicingas ir reikalingas. Tačiau svarbu, kad jis nevirstų vien nauju procentiniu rodikliu ar didesne išmoka. Kartų kaitai reikia visos sistemos – prieigos prie žemės ir finansavimo, veikiančio ūkių perdavimo mechanizmo, konsultavimo ir normalių gyvenimo sąlygų kaime.
Iki 300 tūkst. eurų siekiantis jaunųjų ūkininkų starto paketas būtų reikšmingas instrumentas, jei toks modelis bus galutinai įtvirtintas būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP). Tačiau net ir tokio dydžio parama pati savaime problemos neišspręs. Ji turi veikti kartu su lengvatiniu finansavimu, garantijomis ir realia prieiga prie žemės.
Ar Lietuvoje jaunam žmogui realiai įmanoma pradėti ūkininkauti neturint šeimos žemės ar kapitalo?
Įmanoma, tačiau šiandien tai labiau išimtis nei lengvai pasiekiamas kelias.
Turime jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramą, lengvatinio finansavimo ir garantijų priemones, konsultavimo galimybes. Tačiau pirmosios kartos ūkininkas startuoja visiškai kitoje pozicijoje nei žmogus, perimantis šeimos ūkį.
Perimdamas šeimos ūkį jaunas žmogus dažnai gauna bent dalį žemės, pastatų, technikos, praktinių žinių, susiformavusius ryšius su tiekėjais ir pirkėjais. Pradedančiajam nuo nulio visa tai reikia susikurti arba įsigyti pačiam.
Todėl dažnai sakome, kad pirmosios kartos ūkininkas turi ne tik pradėti verslą, jis pirmiausia turi nusipirkti sau darbo vietą.
Ir negalime sakyti, kad jaunimas nenori ūkininkauti. Norinčių yra. Tai labai aiškiai parodė 2023 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos kvietimas – buvo pateiktos 1022 paraiškos, jose prašyta daugiau kaip 61 mln. eurų dotacijų, kvietimui buvo skirta tik 15 mln. eurų.
Taigi problema nėra vien jaunimo noras ar nenoras rinktis žemės ūkį. Klausimas – kokias realias galimybes pradėti ūkininkauti jam suteikiame.
Kokios šiandien yra pagrindinės kliūtys jaunam žmogui, norinčiam kurti ūkį?
Pirmiausia išskirčiau tris dalykus – žemę, kapitalą ir ilgalaikį ekonominį gyvybingumą.
Pirmoji problema – žemė. Jei žmogus jos nepaveldi, įsigyti pirmuosius hektarus labai sunku. Jaunas žmogus žemės rinkoje konkuruoja su jau veikiančiais, kapitalą sukaupusiais ūkiais.
Antroji – finansavimas. Pradedančiajam daugiausia investicijų reikia būtent tada, kai jis dar neturi kredito istorijos, pakankamo užstato ir sukaupto kapitalo. Todėl vien dotacijų neužtenka. Reikia realiai veikiančių valstybės garantijų ir ilgalaikių lengvatinių paskolų.
Trečioji – perspektyva iš ūkio pragyventi. Jaunas žmogus vertina ne tik tai, ar gaus paramą pradžiai. Jis žiūri, ar po penkerių ar dešimties metų jo ūkis leis išlaikyti šeimą, investuoti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Todėl ne mažiau svarbios rinkos priemonės – kooperacija, vietos perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės ir galimybės Lietuvos ūkininkų produkcijai patekti į mokyklas, darželius, ligonines ir kitas viešojo maitinimo įstaigas.
Daug kalbama ir apie ūkių perdavimą. Ar čia Lietuva panaudoja visas galimybes?
Tikrai ne. Turime paradoksalią situaciją: vienoje pusėje yra vyresnio amžiaus ūkininkai, kurie neturi kam perduoti savo ūkių, o kitoje – jauni žmonės, norintys ūkininkauti, bet neturintys nuo ko pradėti.
Valstybė turi padėti šias dvi grupes sujungti. Ūkio perdavimas neturėtų būti suprantamas vien kaip perdavimas vaikams ar kitiems šeimos nariams. Reikia mechanizmų, kurie leistų gyvybingą ūkį perduoti ir jaunam žmogui, nesusijusiam su ūkininku giminystės ryšiais.
Tai svarbu ir vyresniam ūkininkui – jis turi žinoti, kad pasitraukęs iš aktyvaus ūkininkavimo nepraras ekonominio saugumo. Todėl ūkių perėmimo politika turi būti derinama su socialine ir pensijų politika.
Kiek dabartinė parama išsprendžia vieną didžiausių problemų – žemės prieinamumą?
Man atrodo, nepakankamai. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama labai reikalinga ir jos negalima nuvertinti. Ji padeda finansuoti startui reikalingas investicijas ir sukurti ekonominį ūkio pagrindą.
Tačiau žemės rinkos problema yra struktūrinė. Net gavęs paramą jaunas žmogus nebūtinai gauna realią galimybę įsigyti ar išsinuomoti žemės.
Todėl Lietuvoje reikėtų diskutuoti apie atskirą jaunųjų ir pirmosios kartos ūkininkų žemės prieinamumo politiką. Matytume prasmę svarstyti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos, pagrįstos išpirkimo galimybe, modelį, aktyvesnius žemės mobilumo mechanizmus ir sistemą, padedančią vyresniems ūkininkams perduoti veikiančius ūkius jaunajai kartai, įskaitant atvejus, kai perėmėjas nėra šeimos narys.
Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad žemės prieinamumas yra viena pagrindinių kliūčių. Todėl ES kartų kaitos strategijoje numatyta kurti Europos žemės observatoriją, skatinti skaidresnes žemės rinkas, ūkių perėmimą ir jaunų bei naujų ūkininkų galimybes naudotis valstybine ir savivaldybių žeme.
Ko labiausiai reikia, kad kartų kaita iš politinio tikslo taptų realiu procesu?
Kartų kaitos neišspręs viena išmoka. Jeigu norime, kad jaunas žmogus pasirinktų žemės ūkį, turime sukurti aiškų kelią – nuo galimybės gauti pirmuosius hektarus ir finansavimą iki ekonomiškai gyvybingo ūkio, rinkos produkcijai ir normalių gyvenimo sąlygų regione.
Ir čia labai svarbu kalbėti ne tik apie ūkininkavimą. Jaunas žmogus ar šeima renkasi ne paramos priemonę – jie renkasi gyvenimo vietą.
Jiems reikia būsto, vaikų darželio, mokyklos, sveikatos paslaugų, susisiekimo, interneto ir darbo galimybių kitam šeimos nariui. Jei šių dalykų nėra, net ir gera įsikūrimo parama nebus pakankama paskata šeimai savo ateitį kurti kaime.
Todėl kartų kaita žemės ūkyje nėra vien Žemės ūkio ministerijos ar BŽŪP klausimas. Tai kartu yra regioninės, demografinės, socialinės ir ekonominės politikos klausimas.
Jeigu norime, kad po dvidešimties metų Lietuvoje būtų kas ūkininkauja, sprendimus turime priimti šiandien.
Parengta pagal ŽŪR
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-09-29
2026 m. sausio–liepos mėn. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės padidino sviesto ir sūrių gamybą, o pardavimo* kainą (gamintojų, be PVM) – sumažino
Šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc. masės, įskaitant išrūgų sviestą (PGPK kodas 10.51.30.30.00), gamybą (išskyrus tarpinius gaminius) padidino 97,1 proc. (iki 12,74 tūkst. t). Nagrinėjamu laikotarpiu minėto gaminio iš viso buvo parduota* 11,58 tūkst. t. – 86,2 proc. daugiau nei 2025 m. sausio– liepos mėn., o Lietuvoje – pardavimai* padidėjo 22,6 proc. (iki 6,32 tūkst. t). 2026 m. sausio-liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės trintų sūrių, sūrių miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių (PGPK kodas 10.51.40.50.00) pagamino 2,8 proc. daugiau nei 2025 m. sausio–liepos mėn. (iš viso 14,92 tūkst. t). Nepaisant išaugusios gamybos, 2026 m. sausio–liepos mėn. minėtų gaminių bendri pardavimai* sumažėjo 11,2 proc. (iki 14,36 tūkst. t.), o Lietuvos rinkoje –10,6 proc. (iki 5,37 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu vidutinė minėtų sūrių pardavimo* kaina (be PVM) Lietuvoje sumažėjo 5,6 proc. (iki 5,94 EUR/kg), į kitas ES valstybes – 3,7 proc. (iki 5,78 EUR/kg), o į trečiąsias šalis – 1,1 proc. (iki 6,41 EUR/kg) palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
* Gamintojų (perpardavimai neįtraukti).
Šaltinis:
Ruduo – kupinas iššūkių: pataria pasirūpinti žiemkenčių apsauga nuo piktžolių
Įsibėgėjantį rudenį ūkininkams netrūksta iššūkių: gausios liūtys gerokai apsunkino tiek javapjūtės pabaigą, tiek ir naujos sėjos pradžią. Nepaisant to, darbai nesustoja, o eilėje laukia pasėtų žiemkenčių apsauga nuo piktžolių. Rudeninė piktžolių kontrolė gali tapti rentabiliu sprendimu, ne tik palengvinsiančiu būsimą pavasarį, bet ir prisidedančiu prie gerų ūkio rezultatų. Pasak žemės ūkio ekspertų, dėl užsitęsusios darganos dalis ūkio darbų gali vėluoti. Tačiau lietui nurimus ir dirvai pradžiuvus, ūkininkai vėl galės išvažiuoti į laukus ir imtis neatidėliotinų darbų.
„Šioms piktžolėms sudygimas – itin palankus 2 cm gylyje. Nuo sudygimo piktžolės sparčiai auga dėl adaptacijos, jos yra neveikiamos aplinkos veiksnių, todėl nekontroliuojamos laimi konkurencinę kovą prieš javus. Be herbicidų panaudojimo rudenį piktžolės drėgnose sąlygose ir palankioje temperatūroje geba užauginti didelę žaliąją masę, o palyginti su sausesniais metais – ir esmingai didesnę“, – sako G. Pšibišauskienė.
Ji pabrėžia, kad didelės masės vienskiltes piktžoles – vienmetę miglę, dirvinę smilguolę, pelinį pašiaušėlį, taip pat dviskiltes piktžoles – daržinę žliūgę, dirvinę veroniką bei kai kurias kitas – pavasarį sukontroliuoti yra sunku, todėl verčiau imtis jų kontrolės dar rudenį. To nepadarius, pavasarį jos gali itin išvešėti ir pridaryti daug žalos pasėliams. Piktžolės konkuruoja su žieminiais javais dėl maistinių medžiagų, dėl ko pastarieji gali išretėti, silpniau krūmytis ir prasčiau žiemoti, paaiškina G. Pšibišauskienė.
Ji papildo, kad rudenį svarbu pasirūpinti ir rapsų – tiek vasarinių, tiek ir žieminių – pabirų kontrole. „Šie augalai užima gan ženklią sėjomainos dalį, po jų dažniausiai sėjami žieminiai javai, dėl ko rapsų pabirų kontrolė žieminių javų pasėliuose taip pat kelia nemažai iššūkių. Pavasarį su jomis susitvarkyti gali būti itin sunku, todėl geriau tai padaryti dabar, kai turim dar tik vieną–du lapelius.“
Išskiria itin agresyvią piktžolę
Paklaustas, kokios piktžolių kontrolės priemonės yra veiksmingiausios, Linas Agro pesticidų produkto ekspertas Petras Kiseliovas dėmesį atkreipia į augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius prosulfokarbo, pendimetalino bei chlorotolurono. Anot jo, šios priemonės pasitelkiamos kovojant su vienskiltėmis ir dviskiltėmis piktžolėmis, o mišiniuose su kitomis veikliosiomis medžiagomis (diflufenikanu, aklonifenu) leidžia pasiekti pakankamai gerą rezultatą.
„Pavyzdžiui, prosulfokarbas, esantis tokiuose produktuose kaip „Boxer“, „Fidox“ ar „Quidam“, apsaugo pasėlius nuo piktžolių tiek iki jų sudygymo, tiek ir joms sudygus ankstyvuosiuose javų augimo tarpsniuose. Ši medžiaga – saugi, tinkama naudoti su kitomis augalų apsaugos priemonėmis – diflufenikanu („Diflanil“) arba diflufenikano formuliacijoje su aklonifenu („Mateno Duo“).
Savo ruožtu, herbicido „Legacy Pro“ sudėtyje esanti veiklioji medžiaga chlorotoluronas slopina fotosintezės elektronų perdavimo procesą, kuris būtinas augalo gyvybinėms funkcijos palaikyti. Chlortoluronas efektyvus prieš daugelį vienaskilčių piktžolių – dirvinę smilguolę ar pelinį pašiaušėlį, taip pat veikia pagrindines dviskiltes piktžoles“, – sako P. Kiseliovas.
Jis išskiria pastarąją piktžolę – pelinį pašiaušėlį, kuri – viena agresyviausių ir kelianti nemažai rūpesčių ūkininkams. Anot P. Kiseliovo, ši piktžolė, jei yra itin išplitusi ir tinkamai nekontroliuojama, gali sunaikinti beveik visą derlių.
„Pasikeitus žemės dirbimo metodams ir daugeliui ūkių perėjus prie beariminės žemės dirbimo technologijos, susidarė palankios sąlygos tokių piktžolių kaip pelinis pašiaušėlis, vienmetė miglė, daržinė žliūgė plitimui. Pelinio pašiaušėlio sėklos dabar sudygsta kur kas lengviau nei prieš 10–15 metų, nes jos dygsta vos 2 cm gylyje, o skutimas būtent ir leidžia sėklai likti tame dygimui palankiame gylyje. To negalima sakyti apie kokybišką arimą, kuris piktžolių sėklas „palaidoja“ 15–18 cm gylyje“, – tvirtina Linas Agro atstovas.
Ekspertas papildo, kad peliinio pašiaušėlio sėklos dygsta ne vienu konkrečiu laikotarpiu, bet visą rudenį, net ir gruodį, jei dirvos temperatūra vis dar išlieka teigiama. „Joms sudygus, susiformuoja tarsi piktžolių kilimas, kuris „užkloja“ pasėlių laukus, dėl ko derliaus nuostoliai gali siekti net iki 80 procentų. Todėl sukontroliuoti pelinį pašiaušėlį – itin sudėtinga. Vieno stebuklingo vaisto nėra – tam reikalinga priemonių visuma, pradedant žemės dirbimo būdais, tinkama sėjomaina ir baigiant efektyviausių herbicidų ar jų kombinacijų panaudojimu visos augalų rotacijos laikotarpiu.“
Piktžolių kontrolė rudenį – lengvesni darbai pavasarį
Renkantis tinkamiausius augalų apsaugos produktus, P. Kiseliovas pabrėžia vieną taisyklę: rudeninei piktžolių kontrolei reikia visiškai kitokių priemonių nei pavasarį. Pasak jo, pavasarį naudojami produktai savo sudėtyje turi visiškai kitas veikliąsias medžiagas nei rudenį naudojami produktai. Todėl rudeninė ir pavasarinė piktžolių kontrolė ženkliai sumažina piktžolių atsparumo tam tikroms veikliosioms medžiagoms išsivystymo tikimybę.
„Rudens sezonui skirtos priemonės padės lengviau sukontroliuoti pavasarį sudėtingiau kontroliuojamas ar atsparumą kai kurioms veikliosioms medžiagoms įgavusias piktžoles, dėl ko ir rekomenduojama ūkininkams imtis šių veiksmų. Atėjus pavasariui, beliks tik užbaigti tai, kas buvo pradėta rudenį. To nepadarius, pavasarį gali prireikti ženkliai daugiau pastangų kovojant su nepageidaujamais augalais: anksčiau, esant nepakankamai palankioms oro sąlygoms išvažiuoti į laukus, naudoti maksimalias herbicidų normas, tuo pačiu išleidžiant ir daugiau pinigų“, – teigia ekspertas.
Jis papildo, kad atlikus rudeninę piktžolių kontrolę, pavasarį augalų apsaugos produktus bus galima naudoti mažesnėmis normomis. Be to, gali prireikti ir mažiau važiavimų į laukus, o tai ūkininkui – ekonomiškai naudingiau.
„Rudenį atlikus namų darbus, pavasarį nereikės sukti galvos, kada geriausia išvažiuoti į laukus, kai juose – vis dar šlapia ir šalta, o ir pasėlius ne taip kankins išvešėjusios piktžolės, nes jos, bent jau didžiąja dalimi, bus suvaldytos rudenį. Prie pavasarinių purškimų herbicidais galima priderinti ir pasėlių purškimą augimo reguliatoriais, fungicidais ar kitomis priemonėmis“, – paaiškina Linas Agro pesticidų produkto ekspertas P. Kiseliovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad rudeninė piktžolių kontrolė gali leisti tikėtis ir geresnio derliaus kitąmet. „Bet kuris ūkininkas patvirtins, kad piktžolės „suvalgo“ daug pinigų: jų laiku nesukontroliavus, gali nukentėti būsimas derlius. Tačiau investavus į žieminių pasėlių apsaugą nuo piktžolių rudenį, nepaliekant visko pavasariui, galima tikėtis geresnių kito sezono rezultatų – su tokiomis pat investicijomis.“
Herbicidai – tinkamai piktžolių augimo kontrolei
Nenuspėjami orai šį rudenį dalį ūkininkų privertė pavėlinti žieminių javų sėją. Tačiau, kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, vėlinant sėją, mažėja tiek vienskilčių, tiek ir dviskilčių piktžolių sudygimas. Vis dėlto neįmanoma prognozuoti, kada dirvos paviršius bus sukaustytas šalčio ir ar piktžolės, ne tik nesudygs, bet ir nustos augti.
„Kai kurių vienskilčių piktžolių, pavyzdžiui, dirsių, kontrolė yra komplikuota: jos sudygsta vėlai rudenį, dygimo procesas trunka ilgiau – jos geba sudygti ir didesniame nei 2 cm gylyje, o sudygusios auga net ir šaltuoju metų laiku. Todėl galutinė jų kontrolė įmanoma tik pavasarį“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.
Tuo metu kibusis lipikas, kaip aiškina specialistė, dygsta rudenį, net ir vos 1–2 laipsnių temperatūroje, o peržiemojusių sėklų daigumas siekia 50 procentų. Ji papildo, kad jei lipikas vešėjo priešsėliniuose augaluose, gali tekti rinktis tuos herbicidus, kurie šią piktžolę kontroliuoja itin ilgai, pavyzdžiui, priemones su prosulfokarbu ir jo mišiniais.
„To gali prireikti ir kontroliuojant daržinę žliugę. Todėl įgyvendinant rudeninę piktžolių javuose kontrolę galima nutiesti sėkmingą kelią derliaus potencialo didinimui, nes piktžolių adaptyvumo reguliavimas herbicidais yra viena iš pagrindinių priemonių javų auginimo technologijose“, – pabrėžia Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
Šaltinis: linasagro.lt, 2026-09-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
