Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-01

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Renkamos paraiškos norintiems didinti vartojamos energijos efektyvumą bei naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius

Nuo birželio 30 d. iki rugpjūčio 30 d. žuvininkystės sektoriaus atstovai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos (EJRŽF) priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“.

Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad besikreipiančios įmonės turi būti užregistruotos ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, o pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Šios paramos tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

Finansuojamos išlaidos ir intensyvumas

Paramos lėšomis remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei akvakultūros įmonės modernizavimą, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai.

Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc.) ir valstybės biudžeto (25 proc.). Šiam paramos paraiškų priėmimo etapui skiriama 410 000 eurų. Didžiausia galima paramos projektui suma yra 100 000 Eur. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didelėms įmonėms, kurios neatitinka (MVĮ) statuso, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turi užtikrinti pareiškėjas.

Svarbu nepamiršti, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektai, kuriems skiriama parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Projektų pirmumo atrankos vertinimas

Tuo atveju, kai visa pareiškėjų prašoma paramos suma viršija planuojamą paskirstyti paramos sumą, NMA pirmiausia atlieka paramos paraiškų pirmumo atrankos vertinimą ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal projektų pirmumo atrankos kriterijus. Jeigu visa pareiškėjų prašoma paramos suma yra mažesnė arba lygi planuojamai pagal kvietimą paskirstyti paramos sumai, vertinant bus vadovaujamasi taisyklėse nustatytu reikalavimu – projektas turi surinkti privalomą mažiausią projektų pirmumo atrankos balų skaičių – 30 privalomųjų balų. Jeigu paraiškos vertinimo metu nustatoma, kad projektui neskirta privalomojo mažiausio 30 balų skaičiaus, paraiška toliau nebus vertinama ir NMA apie tai informuos pareiškėją, nurodydama priežastis.

Papildomus 20 balų galima gauti 3 atvejais:

Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą, ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos.
Pareiškėjas yra labai maža įmonė, užsiimanti akvakultūros veikla.
Generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio.

Su projektų pirmumo atrankos kriterijais ir už atitiktį kriterijams skiriamais balais galima susipažinti kvietime teikti paraiškas.

Reikalavimai projektui ir pareiškėjui

Projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Projektas nebus tinkamas gauti paramą, jeigu iki paramos paraiškos pateikimo dienos projektas buvo fiziškai baigtas arba visiškai įgyvendintas, taip pat, jei buvo įsigytos visos su projektu susijusios investicijos.
Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų, kitų viešųjų lėšų.
Turtas, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, kurio tinkamų kompensuoti investicijų vertė (įskaitant PVM) viršija 10 000 Eur, turi būti apdraustas nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Turi būti užtikrinta, kad pareiškėjui / paramos gavėjui, yra suteiktas veterinarinis patvirtinimas ar registravimas.
Pareiškėjas turi sutikti, kad pateiktus duomenis kontrolės tikslams gali panaudoti ir kitos Lietuvos Respublikos ir ES institucijos.
Neprieštarauti, kad duomenys apie gaunamą (gautą) paramą būtų viešinami visuomenės informavimo tikslais, taip pat gali būti perduoti audito ir tyrimų institucijoms siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Sutikti, kad veikla, susijusi su projekto įgyvendinimu, būtų tikrinama po paramos paraiškos pateikimo dienos bet kuriame projekto įgyvendinimo etape ir projekto kontrolės laikotarpiu.
Nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus galimai neteisėtai sukurtos paramai gauti reikalingos sąlygos (remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika).

Paramos paraišką ir su paramos paraiška pateikiamus dokumentus galima teikti šiais būdais:

asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar per kurjerį;
elektroniniu paštu adresais, nurodytais NMA internetinėje svetainėje (https://www.nma.lt/);
Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt.

Karantino metu pareiškėjas pasirašytą paramos paraišką kartu su ja teikiamais dokumentais NMA darbo laiku gali pateikti pasinaudodamas „paraiškų dėžutėmis“ (specialiai įrengtomis vietomis, kuriose pareiškėjas gali pateikti paramos paraišką tiesiogiai nekontaktuodamas su kitais asmenimis), kurios įrengtos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto tinklalapyje.

*Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje pateikta tik dalis sąlygų ir įsipareigojimų. Norint gauti paramą svarbu, kad pareiškėjas atitiktų visus taisyklėse keliamus reikalavimus ir laikytųsi visų taisyklėse nurodytų įsipareigojimų. Nustatytų įsipareigojimų turi būti laikomasi iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-29

Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino, kokia bus likusi vasara: laukia permainos

Pirmasis vasaros mėnuo ir lepino, ir stebino – saulę keitė stiprus lietus, svilinantį karštį keitė vėsa. Tačiau laiko pasimėgauti vasara dar yra, mat etnologo prof. Liberto Klimkos teigimu, antrojoje vasaros pusėje orai bus pastovesni, ne tokie permainingi, o šiltasis metų laikas gali ir užsitęsti.

Protėvių išmintis bylojo, kad orus spręsti galima stebint gamtą – ypač atėjus kalendorinėms šventėms, naujienų portalui tv3.lt sakė etnologas. „Galime pasiremti mūsų protėvių, probočių išmintimi, kurie šimtus metus kaupė žinias apie gamtą ir tuos stebėjimus apibendrindavo kaip tradicinius papročius. Tie papročiai sako, kad per išskirtines metų dienas, kalendorines šventes, reikia stebėti gamtą ir iš to galima šiek tiek numatyti ateitį, prognozuoti“, – kalbėjo profesorius.

Kontrastų bus mažiau Gamta nuo pat žiemos leido spėti, jog iki vasaros vidurio orai bus itin permainingi, gerus orus keis niūrūs, o džiuginanti saulė pasislėps po lietaus debesimis.

„Galėjom spėti, kad pirmoji vasaros pusė, birželis ir dalis liepos, bus labai kontrastinga. Na, ta senolių išmintis šiek tiek pasitvirtino. Gal net ne tik šiek tiek, bet gerokai, nes kontrastai buvo dideli. Gegužę buvo ir šaltų dienų, lietingų, birželį buvo labai kaitrių.“ Vasarai persiritus į antrąją pusę, didelių kontrastų turėtų nebelikti – orai bus ramūs, pastovesni. „Antroji vasaros pusė bus vienodesnė, ne tokia kontrastinga, ramesnė. Iš anksto, pagal senolių išmintį, atrodė, kad bus ramesnė – be viesulų, baisių karščių“, – apie orus pasakojo L. Klimka.

L. Klimka sako, kad senoliai žinojo, jog kiekvieną kartą, atėjus išskirtinei šventei, orus reikia patikrinti iš naujo pagal gamtos siunčiamus ženklus. Artimiausioji šventė, pagal kurią galėsime prognozuoti orus – už kiek daugiau nei savaitės.

„Artimiausia šventė bus liepos 10-oji, vadinama septynių brolių miegančių diena. Tie septyni broliai, pasirodo, senovėje yra susiję su dangaus kūnų stebėjimu. Broliai yra Sietyno žvaigždynas, septynios ryškios akimis įžiūrimos žvaigždės”, – apie artėjančią šventę pasakojo etnologas.

Viena diena parodys, kokie orai laukia

O senoliams ši diena buvo ypač svarbi, kaip ir paties Sietyno judėjimas – juk lietuviai yra duonos valgytojai, todėl buvo itin svarbu žinoti, ar sulauks lietaus, kad rugiai spėtų pilnai subrandinti grūdus. „Kažkada mūsų senoliams buvo labai svarbus šito žvaigždyno stebėjimas, tiek svarbus, kad net dainos yra sukurtos apie Sietyną kaip apie brolelį, padedantį žmonėms ūkininkauti.

Pasirodo, kad senovėj Sietyno kelionė dangaus skliautu ir jos pasekimas tam tikrų pozicijų buvo labai svarbus auginant rugius, pradedant nuo pavasario, kada Sietynas leidžiasi su saule už horizonto, tai yra laikas dirvą arti ir paskui ankstyvą rudenį, kai Sietynas aukščiausiai pakyla, jis kulminuoja – kaip tik žiemkenčių sėjos metas. Sietynas, kurio vasaros pradžioj iš viso danguj nesimatė, liepos 10 dieną anksti ryte jis pateka kartu su Saule. Žmonės pastebėjo, kad kaip tik tuo metu prasideda lietūs, antroji vasaros pusė paprastai būna lietinga.

Etnologas sako, jog mokslininkai tam turi paaiškinimą – būtent tuo metu virš Azorų salų susiformuoja galingas šilto oro sūkurys, kuris pasislenka arba į šiaurę, arba į pietus, priklausomai nuo judėjimo krypties atveriantis vartus ciklonams, kurie atneša lietų, arba juos užverdamas. „Jeigu vartais bus atidaryti ciklonams, šią dieną lis, kaip lietuviai sako, nuo liepos 10-osios lis septynias savaites arba net 40 dienų. O jeigu į kitą pusę – bus blogai, tada nesubręs rugiai ir derlius bus labai menkas. Šią dieną jau galutinai nuspręsim, kokia bus antroji vasaros pusė“, – aiškino L. Klimka.

Ilgai džiuginančią vasarą išduoda ir paukščiai, mat veda antrą vadą, o tai parodo, jog sąlygos paukštukams išgyventi tinkamos. „Špokai antrą vadą paukštukų išveda, tai yra požymis, kad yra daug maisto, dar vasara neskuba.

Jei būtų mažai maisto, antros vados nebūtų“, – apie neskubančią pabėgti vasarą kalbėjo etnologas. Pro akis nepraslydo ir prabėgusi Joninių šventė – etnologas sako, kad per jo gyvenimą vos antrą kartą ši šventė sutapo su pilnatimi. „Buvo nuostabi diena ir nuostabi naktis – labai reta, kad sutapo pilnatis su Rasos švente, buvo gražus oras. Tai rodo, kad vasara tikrai dar tęsis ir tęsis.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-30

Turi keistis valdžios požiūris į žemės ūkio finansavimą

Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė, komentuodami EP ir ES Tarybos pasiektą neformalų politinį susitarimą dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos nuo 2023-iųjų, ragina Lietuvoje keisti požiūrį į žemės ūkio finansavimą – būtinas didesnis nacionalinio biudžeto prisidėjimas.

Sutarimas dėl ekologinių schemų

Derybininkai sutarė dėl kelių labai svarbių nuostatų – bent 35 proc. Kaimo plėtros biudžeto turi būti skiriama su aplinka ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų (TI) voko – ekologinėms schemoms.

Ekologinės schemos galės būti lanksčiau taikomos pradedant nuo 2023 m., tačiau dar dvejus metus truks pereinamasis laikotarpis. 25 proc. TI voko dalis ekologinėms schemoms taps privaloma nuo 2025 m. Ūkininkams jos bus neprivalomos – pasirenkamos savanoriškai.

Lietuva turės suderinti su Europos Komisija (EK) ekologinių schemų taikymą. Pasak europarlamentaro B. Ropės, galvojantieji apie ekologinę gamybą ir kitas galimas ekologines schemas tam turėtų ruoštis. „Pinigų bus sočiai, ir konkurencija nedidelė“, – tikino jis.

Išmokų perskirstymas arba lubos

Sutarta dėl paramos mechanizmo mažiems ir vidutiniams ūkiams schemos – mažiausiai 10 proc. nacionalinių TI voko, vadinamajai papildomai perskirstymo išmokai, arba TI lubos – palaipsniui mažinti išmokas ūkams, kurių gaunamos išmokos viršija 60 tūkst. Eur, ir apriboti jas 100 tūkst. Eur. Pasirinkus pastarąją schemą, nacionalinės vyriausybės galėtų atsižvelgti į šių subjektų išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu žemės ūkio darbuotojams. „Lietuva turės apsispręsti. Labai svarbu neperkelti daug lėšų į BŽŪP antrąjį ramstį“, – B. Ropė akcentavo, kad itin svarbu nekartoti praeities klaidų.

Atkreipdamas dėmesį į susitarimo suteikiamą lankstumą šalims narėms jis linki Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) „labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti efektyviausius, pigiausius ir didžiausios naudos aplinkai duodančius sprendimus“.

Antrindamas jam europarlamentaras J. Olekas linkėjo, kad ministerija ūkininkams neužkrautų dvigubos naštos ir neprigalvotų reikalavimų, kurių ES nereikalauja.

Daugiau paramos jauniesiems ūkininkams

Pasiektas politinis sutarimas dėl paramos jauniesiems ūkininkams. Jiems remti ES valstybės galėtų atseikėti mažiausiai 3 proc. nacionalinio BŽŪP biudžeto. Lietuvos atstovus EP tai džiugina, nes paramos jauniesiems ūkininkams galimybės, palyginti su dabartine situacija, išaugs du kartus.

Dėmesys darbuotojų teisių apsaugai

ES taryba turėtų 2023 m. sukurti darbo kodekso mechanizmą, kuris nuo 2025-ųjų jau taps privalomas. Nacionaliniai darbo inspektoriai bus sujungti su mokėjimo agentūromis, būtų baudžiama už ES darbo taisyklių pažeidimus.

Europarlamentaras J. Olekas vertina dėmesį socialiniam aspektui. Anot jo, turės būti laikomasi socialinių garantijų, darbo teisės. Darbo inspektoriai informuos apie galimus darbo santykių pažeidimus, galės taikyti sankcijas. „Lietuvoje gal per lankstūs darbo santykiai, įdiegta kvitų sistema, daug pažeidimų. Darbo santykius reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad darbuotojai galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, atėjus laikui – pensijas“, – pokyčius, dėl kurių susitarta, komentavo europarlamentaras.

Daug priklausys nuo sprendimų šalyje

Europarlamentarai pripažįsta, kad susitarimas nėra idealus, TI išorinės konvergencijos kol kas nepavyko pasiekti. Tačiau dabartiniai sprendimai nuteikia optimistiškai, nors jiems dar turės būti formaliai pritarta.

Kartu B. Ropė ir J. Olekas ragina ŽŪM nespausti žemdirbių, neįpareigoti jų kažko daryti papildomai, ko nereikalauja ES. Apgailestavo, kad iš Atsigavimo fondo (RRF) žemės ūkiui paremti nerasta lėšų, išskyrus 16 mln. Eur pelkėms atkurti.

Visos galimybės klimato ambicijoms žemės ūkyje siekti – tai ekoschemos ir 35 proc. iš BŽŪP antrojo ramsčio. To tikrai negana. Todėl europarlamentarai siūlo keisti Lietuvoje požiūrį į žemės ūkį. Pasak jų, be paramos iš nacionalinio biudžeto nepavyks pasiekti klimato tikslų, išlaikyti gyvybingo kaimo.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Irma DUBOVIČIENĖ, 2021-06-29

Liūtys ir kaitra paliks savo pėdsaką žemdirbių kišenėje

Praėjusią savaitę Lietuva gamtos išbandymus patyrė du kartus – iš pradžių visą šalį alino kaitra – kai kur termometro stulpelis rodė net 34 laipsnius šilumos, o savaitei baigiantis didelę Lietuvos dalį užklupo audros su liūtimis. Žemdirbiai jau skaičiuoja patirtus nuostolius – kai kur liūtys išguldė javus, pasėlius, daržus aplamdė kruša.

Ražienų geriau neskusti

Ūkininkas Martynas Puidokas džiaugėsi, kad į neskustas ražienas pasėtiems jo javams net kaitros metu dirvožemyje pakako drėgmės ir šiuo metu jie puikiai atrodo.Augalai reagavo į stichinius reiškinius, bet jie esą yra prie to prisitaikę.

Tad kaitra kokios nors žalos padaryti vargu ar galėjo, nes žemėje dar buvo drėgmės.

„Kombainas, kaip visada, parodys, ką tokie reiškiniai – sausros ar liūtys – galėjo padaryti. Nepastebėjau, kad mano pasėliai kur nors būtų išgulę, nors girdėjau, kad kituose rajonuose jau yra ir pagulusių javų, – kalbėjo M. Puidokas. – Teigiama, jog daugiau nukentėjo vasariniai augalai – miežiai, bet Kelmės krašte – lyg ir ne. Cukrinius runkelius sėjame į gerai įdirbtą žemę, tad pastebėjau, kad kalvelėse yra dirvožemio, nuo stipraus lietaus paslinkusio žemyn, yra vandens išplautų griovių.“

Ūkininkas tvirtino, kad pasiteisino javų sėja į nuskustas ražienas ir tiesiai į ražienas. Per tuos karščius jis specialiu termometru išmatavo dirvožemio temperatūrą maždaug dviejų centimetrų gylyje. Ir įsitikino, kad augalų liekanos apsaugo žemę nuo tiesioginių saulės spindulių. Mat dirvožemis, kuriame javai augo nuskustose ražienose, buvo įkaitęs iki 32 laipsnių karščio, o kur pasėta neskustose ražienose, termometras rodė tik 29 laipsnius šilumos.

„Mano eksperimentas patvirtino, kad javai apsaugomi trimis laipsniais mažesniu karščiu. Trys laipsniai – daug ar mažai, palieku spręsti mokslininkams ir kiekvienam ūkininkui. Vieną dieną – trys laipsniai, kitą dieną – trys laipsniai, o iš viso tai tikrai nemažai. Vėsesniame dirvožemyje mažesnį stresą patiria augalai, o tai šiemet yra tikrai aktualu. O buvo metų, kai tą drėgmę taupyti buvo tikrai labai svarbu“, – aiškino Martynas. Jis teigė, jog drėgmė labiau išsaugoma sėjant javus į skustas ražienas nei į arimą. Ūkininkas neturėjo galimybės minėto eksperimento metu išmatuoti suarto dirvožemio temperatūros, į suartą dirvą sėja tik retkarčiais – tai yra į naują lauką, norėdamas jį išlyginti, nes tai gerai padaryti galima tik ariant. Plūgą dar tebeturi, bet jį naudoja tik išimtinais atvejais.

Pačių skęstančiųjų reikalas?

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Nebeaišku, kelinta jau valdžia kalba, jog savo kadencijos metu išspręs melioracijos sistemų priežiūros problemą.“

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, po kaitros kai kur praūžusios liūtys išryškino melioracijos problemas – dirvose susikaupė vanduo, kuris negali iš ten pasišalinti. Nors kai kurie ūkininkai jau ir yra susitvarkę drenažą, sovietmečiu didžiuliuose plotuose įrengtų sausinimo sistemų rinktuvai tebėra neprižiūrimi ir dėl to kenčia daug žemdirbių.

Pasak LŪS vadovo, svarbu tai, kad labai didelė dalis melioracijos įrenginių vis dar yra valstybės, o ši neturi galimybių arba nenori spręsti susidėvėjusio valstybinio turto problemos.

Sinoptikų teigimu, Joninių dieną, smarkios audros metu, Šiaulių apylinkėse per dvi valandas iškrito 52 mm kritulių, buvo pasiektas stichinis lygis. Visos šios paros kritulių kiekis – 64 mm, o tai yra viso birželio mėnesio norma.

Netoli Šiaulių ūkininkaujantis R. Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad lietus, palyginti su praėjusiais metais, kai visus javus guldė, buvo šiek tiek mažesnis. „Šis reiškinys pasitaikė ne pačiu pavojingiausiu javams augimo metu. Todėl ir labai didelių nuostolių neturime. Ačiū Dievui, pas mus nebuvo škvalo ar krušos. Todėl galima būtų teigti, kad šį kartą mums pasisekė, esame kaip laimės kūdikiai. Gegužę turėjome drėgmės perteklių, buvo viršytos mėnesio normos. Prognozuota, kad birželį bus mažiau kritulių nei norma, bet atsitiko priešingai. Todėl turime tą patį rūpestį kaip ir ankstesniais metais, kai dirvos, kuriose yra problemų dėl melioracijos, jau apsemtos. Tai atvėrė seną žaizdą, kad melioracija ir toliau degraduoja, o dėmesys jai per menkas.“ R. Juknevičius piktinosi, kad valstybė ne pirmus metus gerokai mažiau skiria pinigų, o melioracijos sistemos ir toliau vis daugiau nusidėvi. Ir tos problemos metai iš metų vis labiau kaupiasi.

Penktadienį LŪS pirmininkui teko važiuoti iki Biržų, Pasvalio ir šiuose rajonuose jis matė daugiau išguldytų pasėlių nei aplink Šiaulius. Akivaizdu, kad ten meteorologinės sąlygos buvo dar prastesnės.

„Gaila, kad problema yra kaip pereinamasis prizas. Nebeaišku, kelinta jau valdžia kalba, jog savo kadencijos metu išspręs melioracijos sistemų priežiūros problemą, bet ji taip lengvai nesisprendžia. Joms sutvarkyti reikia didelių pinigų, pati sistema verta 2 mlrd. eurų, jos nusidėvėjimas kai kur siekia net 70 proc. Akivaizdu, kad reikia labai didelių investicijų, todėl yra valdžios noras finansinę naštą permesti kitiems. Ir bandoma įtikinti, kad skęstančiųjų gelbėjimas turėtų būti pačių skęstančiųjų reikalas. Tai nuvilia“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė R. Juknevičius.

Kaitra birželį – pirmą kartą!

Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė įsitikinusi, kad augalai buvo alinami ne tiek sausros, kiek labai aukštų temperatūrų.

Birželiui įpusėjus Lietuvoje registruotas stichinis reiškinys – kaitra, apie tai paskelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Birželio 19–24 dienomis kaitra registruota visose LHMT priklausančiose meteorologijos ir agrometeorologijos stotyse, išskyrus Nidą. Šis stichinis reiškinys fiksuojamas, kai 30 laipsnių ar didesnė maksimali paros oro temperatūra vyrauja tris ar daugiau parų iš eilės. Atskirose meteorologijos stotyse kaitra truko net iki 7 dienų. Šios kaitros metu aukščiausia oro temperatūra registruota birželio 23 dieną Rokiškyje, kur termometrai rodė net 34 laipsnius šilumos.

Birželio mėnesį kaitra, apimanti visą Lietuvą (išskyrus Nidą), registruota pirmą kartą. Ji išsiskyrė ir savo ilga trukme – tai ne tik visą Lietuvą apėmusi, bet ir ilgiausiai trukusi birželio kaitra Lietuvoje.

Pasak sinoptikų, kaitros Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau vykstant klimato kaitai stebimas šio reiškinio pasikartojimo augimas. Nuo 1961 m. iki 2021-ųjų kaitra, apėmusi visą Lietuvą, buvo registruota tik 1994 m. ir 2006 m. liepos mėnesiais. Birželio 25 dieną jau nė vienoje meteorologijos stotyje oro temperatūra nepasiekė 30 °C, todėl kaitros laikotarpis baigėsi.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tokie karščiai iš tikrųjų buvo neprognozuoti, iki šio reiškinio žemdirbiai džiaugėsi gražiai augančiais pasėliais. Pasiguosti galima nebent tik tuo, kad kaitros laikotarpis nebuvo labai ilgas.

„Vis dėlto tai buvo žieminių kviečių žydėjimo metas, todėl augalui tokie karščiai sukėlė stresą, – pasakojo R. Semaškienė. – Bet šių metų Joninių dieną ir po jų per Lietuvą praėjo debesys ir tikriausiai visoje šalyje kliuvo lietaus. Ta situacija tikrai pagerino javų būklę ir didesnės žalos galbūt jiems nebus padaryta. Gal jos daugiau galima pastebėti vasariniuose kviečiuose, kurie yra jautresni, ir lengvesniuose dirvožemiuose daugiau matomas labai aukštos temperatūros poveikis. Bet iš esmės tai nėra tokie ypatingi padariniai, palyginti su tuo, kai sausros laikotarpis būdavo labai ilgas. Dabar augalai ne tiek sausros buvo alinami, bet labai aukštų temperatūrų.“

Parazitai slepiasi šešėlyje

Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojos teigimu, aukšta temperatūra yra mažiau palanki augalų kenkėjams ir ligoms. Jeigu kai kuriuose laukuose tų ligų buvo, jų plitimą ir vystymąsi karščiai pristabdė. Bet ir po karštų dienų naktys irgi buvo šiltos, o augalai – rasoti. Todėl negalima teigti, kad ligų plitimas buvo visiškai sustabdytas.

Dar šiandien galima pastebėti, kad žieminių ir vasarinių miežių pasėliuose yra nemažai tinkliškosios dryžligės. Ši liga plinta, kai vyrauja šilti orai ir naktimis pakanka rasų drėgmės.

„Kenkėjams, kurie plinta ir daro žalą, optimali temperatūra mūsų sąlygomis yra ne 30 ir ne 33 laipsniai. Šie metai yra tikrai kenkėjų metai – javuose matome amarų, pupiniuose augaluose – pupinių amarų, taip pat cukriniuose runkeliuose, daug kenkėjų ir žirniuose, kurių kenkėjams šie metai palankūs. Per karščius kenkėjai ne iškepė, bet sumažėjo jų galimybės maitintis, nes augalai gal ir nebuvo pavytę, bet jau nebe tokie vešlūs. Amarams toks maitinimasis nebuvo palankus. Bet kadangi cukriniuose runkeliuose ir bulvėse amarai slepiasi šešėlyje, po lapais, karščiai didesnės įtakos jiems nepadarė“, – teigė R. Semaškienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad kaitros laikotarpiu tik dienos metu javai būdavo pavytę, bet lietus atėjo pačiu laiku.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-06-29

Nuo liepos 1 d. keičiasi mėsa turgavietėse prekiaujančių verslininkų apskaitos taisyklės

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Žemės ūkio ministerija pakeitė Turgavietės apskaitos žurnalo pildymo reikalavimus, todėl nuo liepos 1 d. smulkieji verslininkai, mėsa ir paukštiena bei jų produktais prekiaujantys turgavietėse ir kitose viešuosiuose prekybos vietose, nebeprivalės pildyti popierinių apskaitos žurnalų.

Apie 800 prekybininkų nuo šiol supaprastintą apskaitą galės vesti elektroniniuose. Sklandžiam perėjimui prie Turgavietės e. žurnalo naudojimo VMI sistemoje i.ŽUR prekybininkams yra skirtas 2 mėn. laikotarpis, t. y. e. žurnalą jie privalės pildyti nuo rugsėjo 1 d.

„Pagrindinis Turgavietės e. žurnalo tikslas – užtikrinti turgavietėse parduodamų maisto produktų pajamų apskaitą, ko pasekoje užtikrinamas produktų atsekamumas“, – teigia VMI i.ŽUR projekto vadovė Laima Bendikienė, pridurdama, kad verslininkai dar du mėnesius galės rinktis, kokią apskaitą vesti, o šiuo pasiruošimo laikotarpiu, visoje šalyje bus vedami mokymai, teikiamos konsultacijos, kad perėjimas prie Turgavietės e. žurnalo pildymo prekybininkams būtų sklandus.

Kaip reikės pradėti pildyti e. apskaitos žurnalą?

Nuo liepos 1 d. verslininkai, kurie turi VMVT išduotą leidimą prekiauti mėsa, paukštiena ar jų produktais galės prisijungti prie i.ŽUR sistemoje jiems automatiškai sukurtų Turgavietės e. žurnalų. Prisijungimas prie sistemos nereikalaus papildomų žinių, tą bus galima padaryti iš kompiuterio ar mobiliojo įrenginio per išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) tuo pačiu būdu kaip jungiantis prie kitų VMI informacinių sistemų (pvz.: Mano VMI, EDS ir kt.)

Iki šiol, prekybininkai turėjo kasdien ranka pildyti popierinius žurnalus bei juos saugoti, o prekiaujantys keliose skirtingose prekybos vietose – net kelis. Sistema palengvins apskaitos procesą – tuo atveju, kai asmuo turi kelias prekybos vietas ar planuoja jas turėti, sistema sukurs tiek skirtingų e. apskaitos žurnalų, kiek VMVT yra užregistravusi pardavimo vietų.

E. apskaitos žurnalo pildymas

Kaip ir popierinį apskaitos žurnalą, taip ir elektroninį, prekybininkai pildys kiekvieną dieną. Prieš pradedant darbą ir darbo metu į Turgavietės e. žurnalą reikės suvesti duomenis apie naują gautą, atsivežtą produkciją (pavadinimas, kiekis ir suma, lydimojo dokumento informacija, kilmės šalis, tiekėjas). Dienos gale – suvesti duomenis apie nurašytą, išvežtą bei parduotą produkciją.

„Atsižvelgiant į Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pastabas ne tik buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis verslininkams, bet ir įdiegėme kai kuriuos procesą palengvinančius funkcionalumus, pvz. prekybininkui nebereikės pačiam skaičiuoti neparduotos produkcijos, tai už jį padarys sistema“, – teigia L. Bendikienė, pridurdama, jog supaprastės ir produkcijos suvedimo į žurnalą procesas, nes sistema geba įsiminti produktų pavadinimus ir juos vedant laukeliuose pasiūlys kaip pasirinkimą. Prekybininkai įrašus galės tikslinti, taigi padarius klaidą, ją bus lengva ištaisyti, tačiau Turgavietės e. žurnale duomenys išliks atsekami.

Duomenų sąsajos užtikrins skaidrios konkurencijos sąlygas

Turgavietės e. žurnalo pildymas i.ŽUR posistemyje leis suvienodinti ir susieti apskaitos duomenis tarp skirtingų institucijų taip praplėsdamas priežiūros galimybes tuo pačiu užtikrinant skaidrios konkurencijos sąlygas prekybininkams.

VMI duomenimis 2019 m. – 2020 m. kontrolės veiksmų metu, turgaviečių mėsos ir paukštienos sektoriuje nustatyta apie 400 įvairių pažeidimų. Lyginant abiejų laikotarpių duomenis pastebėta, jog pažeidimų pobūdis išlieka toks pat – daugiau kaip 50 proc. susiję su pajamų neapskaitymu. Dažniausiai nustatomi pažeidimai: kasos kvito neišdavimas, apskaitos taisyklių pažeidimai pildant apskaitos žurnalą, komercinės ar ūkinės veiklos taisyklių pažeidimai, į apskaitą neįtraukti pinigai. 2020 m. atliktos stebėsenos rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog šešėlio paplitimo pokytis išlieka didelis – 53 proc.

VMVT per praėjusius metus atliko daugiau kaip 1 tūkst. patikrinimų, iš kurių 25 proc. atvejų buvo nustatyta, jo prekybininkai neteisingai pildo arba visai nepildo apskaitos žurnalų, o jų parduodama mėsos ir paukštienos bei jų gaminiai – neapskaityti. Tokie produktai didžiausią riziką kelią pačių klientų ir jų artimųjų saugumui.

Po atliktų patikrinimų iš viso buvo uždrausta prekiauti daugiau nei 1 tūkst. kilogramų maisto, iš kurių 700 kilogramų dėl to, jog pardavėjai nepateikė lydimųjų dokumentų apie produkciją, kurie reikalingi produkto kilmei ir patikimumui nustatyti.

Daugiau informacijos mokesčių klausimais galima rasti VMI internetinėje svetainėje, https://www.vmi.lt/evmi/i.zur1. Mokesčių klausimais konsultuoja VMI specialistai numerių 1882.

Šaltinis: vmvt.lt, 2021-06-30

Izraelis – vis dar neatrasta rinka Lietuvos eksporto įmonėms

Populiariausia eksporto į Izraelį prekė yra kviečiai, tačiau Lietuva siekia šios šalies vartotojams pasiūlyti ir aukštos pridėtinės vertės produktų. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) bei Lietuvos ambasados Izraelyje surengtame virtualiame verslo susitikime mūsų šalies maisto pramonės įmonės turėjo galimybę pristatyti savo gaminamą produkciją Izraelio verslininkams.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, maisto pramonė turi dar neišnaudotas galimybes eksportuoti į Izraelį. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 mln. eurų. Palyginti su 2019 m., jis išaugo vos ne 50 proc. Eksporto struktūroje pagal šalis Izraelis buvo 28 vietoje iš 155 eksporto partnerių.

Į Izraelį daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės kviečių, taip pat – sūrių ir varškės, kviečių glitimo, ledų, konservuotų daržovių. „Tai nėra visa produktų paletė, kurią Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime daug daugiau“, – teigia viceministras. Išrankūs Izraelio vartotojai taiko ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl šioje šalyje savo nišą turėtų rasti ir lietuviški aukštos pridėtinės vertės produktai.

Nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo žemės ūkio ir maisto produktų eksporto padidėjimą, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, prekybiniai santykiai su Izraeliu nėra itin išvystyti. Ši šalis – dar neatrasta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai ir gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazerių ir kitų aukštųjų technologijų sektoriai.

Anot žemės ūkio viceministro P. Lukševičiaus, virtualūs verslo susitikimai yra dar vienas žingsnis intensyvinant bendradarbiavimą visose įmanomose srityse.

Žemės ūkio ministerija yra nustačiusi prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Didžiausias dėmesys skiriamas aukštesnės pridėtinės vertės ir inovatyviems maisto produktams, ekologiškai produkcijai. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai – tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat dėmesys skiriamas ir tiksliniams renginiams, pristatymams, degustacijoms, kurios orientuotos į tam tikros rinkos prekybos tinklų poreikius. Už eksporto skatinimą atsakinga ministerijai pavaldi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos