Žemės ūkio naujienos: 2022-09-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija paragino NMA užtikrinti, kad avansinės išmokos ūkininkams nevėluotų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) avansines išmokas ūkininkams šiemet planuoja pradėti mokėti įprastai – nuo spalio 17 dienos. Žemės ūkio ministerija kartu su NMA ir ŽŪIKVC taip pat sudarys darbo grupę, kuri pasiruoš išmokų mokėjimui naujuoju finansiniu laikotarpiu – nuo 2023 metų. Tai surengtame susitikime aptarė ministerijos ir NMA vadovai.
„NMA atstovams viešai išsakius abejones dėl galimybių išmokas mokėti laiku, paprašėme įstaigos vadovų pateikti priemones, kurių agentūra imsis, kad vėlavimų būtų išvengta.
Įstaigos vadovai patikino, kad NMA intensyviai ruošiasi išmokų mokėjimui pagal kasmetinį planą. Tai labai svarbu šiuo metu, kai situacija rinkoje yra labai neapibrėžta.
NMA atstovai taip pat pateikė paaiškinimus, kodėl vėluoja paraiškų pagal KPP priemones vertinimas“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Žemės ūkio ministerijos ir NMA sudaryta darbo grupė taip pat padės įstaigai pasiruošti ateinančiam finansiniam laikotarpiui.
Iki kitų metų pradžios planuojama parengti agentūros struktūros keitimo poreikio analizę ir siūlomą atnaujintą struktūrą bei ateinančių 5 metų darbo krūvio tendencijų ir reikiamų darbuotojų skaičiaus analizę, kad paraiškų vertinimas ir išmokų mokėjimas nevėluotų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-20
Strateginio plano įgyvendinimą stebės specialus komitetas
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumą stebės specialus komitetas. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui pritarta Vyriausybės posėdyje. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetas nagrinės Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pažangą, taip pat klausimus, darančius poveikį strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumui.
Komitetas taip pat teiks savo nuomonę dėl planuojamų Strateginio plano pakeitimų, dalyvių, siekiančių paramos pagal šiame plane patvirtintas priemones, atrankos metodikas ir kriterijus.
Tokį komitetą įkurti privalės kiekviena ES šalis narė per tris mėnesius nuo tada, kai Europos Komisija patvirtins Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginį planą.
„Siekdami tinkamai pasirengti BŽŪP strateginio plano įgyvendinimui, iš anksto inicijavome komiteto steigimą. Jis bus įtrauktas ir į pasirengimo procesą, o patvirtinus Strateginį planą, tęs savo veiklą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, būsimas komiteto pirmininkas. Jo pavaduotoju taps žemės ūkio viceministras.
Šiame komitete kartu dirbs ir Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijų atstovai. Taip pat – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo bei Lietuvos ūkininkų sąjungų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos savivaldybių ir „Aplinkosaugos koalicija“ asociacijų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Vietos veiklos grupių tinklo atstovai ir Ministrės Pirmininkės patarėjas.
Komitetas vadovausis darbo reglamentu, kurį patvirtins pirmajame posėdyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-21
Pašokus energijos kainoms, duona taps prabangos gaminiu? „Kas baisiausia, gali tapti labai greitai“
Brangstant energetiniams ištekliams, 70 procentų šoktelėjus miltų kainoms kepėjai skaičiuoja, kad gaminio kainą prilyginus kaštams duona gali tapti prabanga. Kainodarą peržiūrintys gamintojai sako, kad kainos vartotojui didinimas – nebe išeitis. Toks žingsnis mažintų vartojimą, kartu ir pajamas.
Kauno „Spurginėje“ kainos keitėsi prieš kelis mėnesius. Artimiausiu metu jų keisti „Spurginės“ vadovė sako nenorėtų.
Tačiau svarstyti verčia išaugusi spurgų kepimo savikaina.
„Per metus miltai pabrango dvigubai, mėsa, kurią verdam, jautiena, dvigubai pabrangusi, elektra už praeitą mėnesį mums pabrango du su puse karto“, – sako vadovė Milda Miklaševičienė.
Panorama. Penktadienį planuojama pradėti pseudo referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos
Apie 15 tonų kasdien iškepančios „Baltojo pyrago“ kepyklos vadovas skaičiuoja, kad energetiniai resursai palyginti su praėjusiais metai pabrango iki 7 kartų.
Pabrangus ne tik energetiniams ištekliams, bet daugiau kaip dvigubai kitus didžiąją dalį duonos kepinių sąnaudose sudarančių miltų kainai, klausimas – batonas ar duona tampa prabangos gaminiais?
„Iš tikrųjų, kas baisiausia, gali tapti labai greitai“, – teigia „Baltojo pyrago“ direktorius Valdas Tratulis.
Grūdų kaina rinkose kyla jau antri metai. Bene stipriausiai šoktelėjo vos prasidėjus karui. Dabar biržoje grūdai brangesni nei praėjusių metų rugsėjį, apie 300 eurų už toną.
Didžiausia nežinomybė – kiek brangs elektra, be kurios nesisuktų grūdų malūnai. Energetiniai kaštai miltų gamyboje antri po atlyginimų.
„Jeigu energetikos kaštai didės, gali ir produktų kaina gali didėti, bet paskutines keturias savaites dujų kaina nukrito šimtu eurų, trečdaliu, didmeninė elektros kaina šiek tiek pamažėjo, mes gi visi suprantame, kad čia toks burbulas, realiai paklausos, pasiūlos ypatingos problemos nėra nei agro žaliavose, nei energetikoje“, – teigia „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.
Maisto gamintojai sako, dabar kainos didinimas vartotojams nėra išeitis.
„Pakėlę kainas mes negauname to efekto, kurį turėtume gauti, papildomas pajamas iš to, o papildomų pajamų negauname, nes krenta vartojimas, mažiau perka žmogus tada“, – sako V. Tratulis.
„Visus šiuos ir praeitus metus maisto pramonė daugelius atveju negalėjo taip tiesiogiai perkelti augančių kaštų į galutinę kainą“, – teigia Maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis.
Maisto pramonę vienijančios asociacijos Vyriausybės prašo kompensacijų ar lengvinti sąlygas įmonėms investuojant į atsinaujinančius energetinius šaltinius.
„Esu atsidaręs šios dienos „Nord Pool“ kainas, visi suprantam, kad šiandien, kai estai turi vidurkį 94 eurus, lenkai – 130 eurų, o Lietuva turi 478 eurus, ką tai reiškia mūsų kaštams, mūsų savikainoms ir mūsų vartotojams“, – kalba M. Snarskis.
Premjerė ragina verslininkus investuoti į sprendimus, mažinančius energijos kainas, ir sako, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigais negali kompensuoti visų padidėjusių sąnaudų.
Šaltinis: Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-09-21
JK žemės ūkyje trūksta darbuotojų, vis dar nenurinkta tonos derliaus
Dėl darbo jėgos trūkumo Didžiosios Britanijos ūkiuose vis dar nenuimta tonos derliaus, o tai ūkininkams atsieina milijonus svarų ir taip pat didina ūkius paliekančių maisto produktų kainas iki 20 proc.
Ūkininkai teigia, kad šių metų derlius nukentėjo dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija neišdavė pakankamai vizų sezoniniams darbuotojams, vėlavo jų tvarkymas, o taip pat po Rusijos invazijos į Ukrainoje sumažėjo į Jungtinę Karalystę atvykstančių ukrainiečių darbininkų skaičius. Praėjusiais metais daugiau kaip 60 proc. gavusiųjų sezoninio darbuotojo vizą buvo ukrainiečiai, o 8 proc. – rusai. Šis skaičius labai sumažėjo, nes suaugę ukrainiečiai vyrai šiuo metu negali išvykti iš šalies.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-19
Valdininkams nebelikus landos deklaruoti valstybinę žemę, „atliko“ 30 tūkst. hektarų ir milijonai eurų
Po pernykščio skandalo, kai paaiškėjo, kad kai kurie valdininkai įsigudrino neteisėtai deklaruoti valstybinę žemę ir už ją gauti tiesiogines išmokas, pakeitus deklaravimo tvarką, paaiškėjo, kad „niekam nebereikia“ dešimčių tūkstančių hektarų dirbamos žemės ir milijonų eurų išmokų už šį plotą.
2021 m. tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Šios išmokos 2020 m. siekė apie 2 mln. eurų. Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai. Tuo pačiu pakeista ir pati deklaravimo tvarka.
Nedeklaruota 30 tūkst. ha
Dabar deklaruojant valstybinę žemę reikia pateikti teisę naudotis tais sklypais įrodančius dokumentus, šiemet, palyginti su ankstesniais metais valstybinės žemės deklaruota apie 30 tūkst. ha mažiau. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, papildomi reikalavimai ir griežtesnė kontrolė atskleidė, kad anksčiau būta ir piktnaudžiavimo atvejų, kai valstybinės žemės sklypus deklaruoja jų faktiškai nenaudojantys pareiškėjai, ir netikslių kadastro registro duomenų, ir paprasto gyventojų, kurie per kelias dešimtis metų neprisiruošė įregistruoti sklypų, kuriuose turi teisę vykdyti veiklą, aplaidumo.
„Anksčiau vienas dažniausiai pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų būdavo, kai deklaravimo laikotarpiui artėjant į pabaigą laisvus valstybinės žemės plotus deklaruodavo prieigą prie duomenų bazių informacijos turintys asmenys ar su jais susiję pareiškėjai. Tokio deklaravimo tikslas – gauti plotines ES išmokas, mat deklaruojant nereikėjo pateikti jokių įrodymų, kad žmogus turi teisę tą žemę nuomotis ar kitaip naudoti, nei įrodymų, kad jis ją faktiškai dirbo. Pareikalavus pateikti dokumentus, įrodančius teisę naudoti valstybinę žemę (ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos sutartis ir pan.) tokios galimybės deklaruoti laisvus valstybinės žemės sklypus neliko“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos komentare.
Nesutvarkyti dokumentai
Šia sistema naudojosi nesąžiningi tarnautojai ir ūkininkai. Tačiau toli gražu ne visi 30 tūkst. ha liko nedeklaruoti dėl to, kad jais naudojosi nesąžiningi valdininkai. Dauguma paprasti ūkininkai, kurie laiku nesusitvarkė dokumentų. Iš minėtų valstybinės žemės plotų beveik 5000 ha iki 2022 m. buvo įbrėžiami pagal faktinį žemės naudojimą, neatsižvelgiant į žemės sklypų ar laikino naudojimo plotų ribas. Tokiu atveju būdavo deklaruojami ir privačiuose sklypuose įsiterpę valstybinės žemės plotai.
Dėl to siūloma praplėsti įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto sąvoką ir nustatyti, kad privačių žemės sklypų savininkai turėtų teisę be aukciono įsigyti tokius žemės plotus, kur formuoti naujus atskirus žemės sklypus neracionalu. Daugiau nei 9000 ha iki 2022 m. buvo deklaruojama neatsižvelgiant į NT registre įregistruoto ir NT kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas, žemė buvo deklaruojama pagal faktinį žemės naudojimą – į deklaruojamus plotus įtraukti viešiesiems keliams žemės reformos žemėtvarkos projekte skirti plotai.
Dalis 2022 m. nedeklaruotų plotų (2300 piliečių nedeklaravo 2700 ha) patenka į asmenims suteiktą asmeninio ūkio žemę, kurios naudotojai nėra susitvarkę nuosavybės dokumentų, o žemę galimai naudoja kitas asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo. Dėl likusio iki 2022 m. deklaruojamo, o šiemet nedeklaruoto valstybinės žemės ploto ŽŪIKVC dar tikslina duomenis – preliminariai šių valstybinės žemės plotų pareiškėjai negalėjo deklaruoti dėl netikslių kadastrinių žemėlapių, neįregistruotų sutarčių ir kitų aplinkybių. Dalis privačios žemės sklypų – 3180 sklypų, užimančių 2300 hektarų – yra įregistruoti NT registre, tačiau jie nėra pažymėti NT kadastro žemėlapyje.
Nuosavybės teisių atkūrimo pradžioje (maždaug iki 1998 m.) buvo rengiami laikini žemės sklypų planai. Šiuose planuose pažymėtos žemės sklypų ribos buvo nesusietos su koordinačių tinkleliu, todėl Registrų centras neturi (neturėjo) galimybės tokių žemės sklypų pažymėti NTK žemėlapyje. Išspręsti šią problemą galima tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Išmokos už kiekvieną hektarą
Pasak Žemės ūkio ministerijos, skaičiuojama, kad šiais metais už praėjusių metų deklaravimo laikotarpį pareiškėjas, deklaravęs pievų plotą ir pagal reikalavimą ją nušienavęs bei žolę išvežęs, gautų vidutiniškai apie 200 eurų už hektarą tiesioginių išmokų: apie 70 eurų bazinių išmokų, 60 eurų už žalinimo reikalavimus ir apie 70 eurų papildomą išmoką už pirmuosius 30 ha. Jeigu plotas didesnis negu 30 ha, perskirstymo išmoka santykinai mažėja.
Tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog kad Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Įtariama, kad dalis paramos gavėjų valstybinę žemę deklaravo neturėdami tam teisėto pagrindo. Beje, šiais metais pasikeitus teisės aktams valstybinę žemę galima deklaruoti tik turint dokumentus, pagrindžiančius teisę naudotis valstybine žeme.
Tyrimas tęsiamas
Tyrimas vyko atrinkus asmenis, kurie atitiko antikorupciniu požiūriu padidintos rizikos kriterijus. Vienas iš tokių kriterijų – 2020 m. deklaruojamoje valdoje valstybinė žemės plotas sudarė daugiau kaip 30 proc. deklaruoto ploto. Atliekant tyrimą buvo atrinkta 40 ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių paraiškų, apie kurias duomenys buvo perduoti NŽT ir NMA, prašant atlikti papildomus sutikrinimus. NMA, atlikusi pakartotinį paraiškų vertinimą, pareiškėjams, kurie deklaravo valstybinės žemės plotus neturėdami šios žemės valdymo teisės, pritaikė sankcijas dėl neteisingo plotų deklaravimo, informaciją apie dalį pareiškėjų perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) tolimesniam tyrimui dėl galimai neteisėto valstybinės žemės deklaravimo.
Be to, valstybinę žemę be teisėto pagrindo buvo deklaravę ne tik ŽŪM ir pavaldžių įstaigų darbuotojai ar jų giminaičiai. Buvo atliktas platesnis tyrimas dėl 2020 ir 2021 metais galimai neteisėto valstybinės žemės plotų deklaravimo tiesioginėms išmokoms gauti. NMA atlikus deklaruotų valstybinės žemės plotų sutikrinimą dėl šiuose plotuose vykdomos žemės ūkio veiklos valdymo pagrindų teisėtumo, pagal 2020 m. paraiškas sankcijos pritaikytos beveik 5000 ha valstybinės žemės plotui ir apie 700 paraiškų perduota FNTT, o pagal 2021 m. paraiškas sankcionuotas apie 7000 ha valstybinės žemės plotas, FNTT tolimesniam tyrimui dėl galimai neteisėto valstybinės žemės deklaravimo perduota apie 1000 paraiškų.
Milijonai valdininkams
Preliminariai 2020 m. tiesiogines išmokas gavo beveik 500 ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų įmonių (daugiausia NŽT, NMA, „Pieno tyrimų“, LŽŪKT, VAT) darbuotojų, kuriems išmokėta per 2 mln. eurų tiesioginių išmokų. Tik dalis jų paramą gavo galimai neteisėtai – neturėdami teisės valdyti deklaruotą valstybinę žemę.
Pavyzdžiui, iš preliminariam tyrimui pagal rizikos kriterijus atrinktų jau minėtų 40 ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių paraiškų tik daliai paraiškų buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo plotų deklaravimo. Likę pateikė dokumentus įrodančius teisę valdyti deklaruotą valstybinę žemę. Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia ūkininkauti ir dalis žmonių ar jų artimųjų turi legalius ūkius.
