Žemės ūkio naujienos: 2022-09-27

Avansinės išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl pareiškėjai, norėdami išmokas gauti laiku, iki spalio 16 d. turėtų pasitikrinti, ar nepasikeitė paraiškose nurodyti banko duomenys, ir, esant reikalui, juos atnaujinti.

Lengviausias ir paprasčiausias būdas atnaujinti duomenis yra prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu https://portal.nma.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-23

Paramos paraiškos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti priimamos nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Paramos lėšos paskirstytos sektoriams: pienininkystės sektoriui – 50 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 15,47 mln. Eur, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriui – 25 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 14,83 mln. Eur.

Paramos paraiškų atranką numatyta vykdyti pagal atskiriems žemės ūkio sektoriams nustatytus atrankos kriterijus. Parama teikiama finansuojant 40 arba 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, priklausomai nuo žemės ūkio sektoriaus.

Paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) ir jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos (visuose žemės ūkio sektoriuose).

Paramos dydis pareiškėjo projektui negali viršyti 300 tūkst. Eur. Pareiškėjo projektui gali būti suteikta 600 tūkst. Eur parama, jei pareiškėjas įgyvendina kolektyvines investicijas arba pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).

Traktorių įsigijimas nefinansuojamas, o kombainų įsigijimas finansuojamas gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių pareiškėjams, bet nefinansuojamas augalininkystės sektoriaus pareiškėjams.

Taip pat galima teikti paraišką lengvatinei paskolai gauti. Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur, ilgiausias paskolos laikotarpis yra 5 metai.

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad įgyvendinimo taisyklės keičiamos nebus ir pratęsti paraiškų teikimo laikotarpio neplanuojama, todėl ūkininkai turėtų suskubti teikti paraiškas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-26

Paramos gavėjai

Pagal KPP veiklos sritį dėl paramos galės kreiptis:

kaimo vietovių VVG,
dvisektorės VVG.

Jų partneriais įgyvendinant projektą gali būti:

kaimo vietovių VVG,
dvisektorės VVG,
miesto VVG,
žuvininkystės VVG,
kiti viešieji juridiniai asmenys, t. y. viešojo ir privataus sektoriaus partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją, – tik kai prašoma parengiamosios paramos ir paramos tarptautiniam bendradarbiavimui.

Partnerių skaičius nėra ribojamas ir paramos dydis nuo jo nepriklauso.

Paramos dydžiai

Šiuo paraiškų rinkimo etapu skiriama:

veiklai „Parengiamoji parama (tarptautinių projektų inicijavimas)“ – 12 000 Eur paramos lėšų (vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 3 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų);
veiklai „Teritorinio bendradarbiavimo projektai“ – 7 037 Eur paramos lėšų (vienam projektui – iki 100 000 Eur, kompensuojant 95 proc. tinkamų finansuoti investicijų);
veiklai „Tarptautinio bendradarbiavimo projektai“ – 180 541 Eur paramos lėšų (vienam projektui gali būti skirta iki 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų).

Bendra paramos suma, suteikta įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, neturi būti didesnė kaip 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Paramos lėšomis gali būti kompensuojamos komandiruočių, ryšių, vertimo, susitikimų su projekto partneriais išlaidos (parengiamoji parama (tarptautinių projektų inicijavimas)), projekto koordinavimo (banko mokesčiai, kelionių ir (arba) transporto nuomos ir kt.), bendrosios išlaidos, projekto įgyvendinimo išlaidos ir kt. (teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo).

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklos srities „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ visas veiklas bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikti balai.

1. Įgyvendinant projektą dalyvaujančių projekto partnerių (VVG) skaičius:

4 ir daugiau partnerių – suteikiama 30 balų;
3 partneriai – suteikiama 20 balų.

2. Projekte dalyvaujančių partnerių įvairovė:

kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir dvisektorė VVG – suteikiama 20 balų;
kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiama 10 balų;

dviejų skirtingų rūšių VVG:

kaimo vietovių VVG ir dvisektorė VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir miesto VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiami 5 balai.

3. Projekto pagrindinis tikslas – siekti šio Europos Sąjungos kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities įgyvendinimo:

6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ A veiklos srities „Veiklos įvairinimas, mažų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ – suteikiama 30 balų;
3 prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ A veiklos srities „Pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės schemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas“ – suteikiama 30 balų;
6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ B veiklos srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ – suteikiama 20 balų;
5 prioriteto „Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“ C veiklos srities „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimas bioekonomikos tikslais“ – suteikiama 20 balų;
4 prioriteto „Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ A veiklos srities „Biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei“ – suteikiama 10 balų.

4. Projekto tikslinė grupė:

socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (senyvo amžiaus žmonės, negalią turintys asmenys, skurdą ir skurdo riziką patiriančios šeimos, daugiavaikės šeimos, bedarbiai, kt.) – suteikiama 20 balų;
jauni žmonės (asmenys iki 40 metų) – suteikiama 10 balų.

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiškos pagal priemonę bus renkamos tik elektroniniu būdu: el. paštu dokumentai@nma.lt teikiant kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą paraišką ir kartu skenuotus privalomus dokumentus arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) (adresu www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu esančiu punktu „Pranešimai“), pateikiant skenuotą paraišką ir prašomus dokumentus.

Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti bei pateikti ir įgalioto asmens. Visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-23

Nuo vaikystės abu žinojo, kiek daug darbo reikalauja galvijų priežiūra, kuo gyvena ūkininkai, kaip atsiranda jų gaminami produktai. Vėliau J.Gabrinovičiūtė išvyko studijuoti – Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė inžinerinę nekilnojamojo turto vadybą, Vilniaus universitete – tarptautinės prekybos magistro studijas. Baigusi mokslus karjerą kūrė įvairiose kompanijose Lietuvoje ir užsienyje. „Niekada gyvenime negalvojau grįžti į kaimą, gyvenimas buvo susijęs su plačiuoju pasauliu, keliavau, gyvenau ir Vilniuje, ir Barselonoje. Vėliau, tėčiui susirgus, ūkyje reikėjo pagalbos. Aš grįžau padėti su ūkio organizavimu ir valdymu, tačiau juk nėra pastovesnio dalyko už laikiną. Planavau grįžti į kaimą tik kol reikės pagalbos, o išėjo, kad likau „amžinai“, jau dešimt metų. Prie manęs prisijungė ir brolis, todėl mažo ūkelio jau ėmė nepakakti“, – apie pradžią pasakojo J.Gabrinovičiūtė.

Vienantas ir Jolita įkūrė dvi fermas, kurias jie puoselėja draugiškai viskuo dalindamiesi, o Jolita džiaugiasi, kad daug laiko ūkyje leidžia ir brolio sūnus, atsiranda kartų tęstinumas. Ūkyje padeda ir dešimt darbuotojų.

„Norint užsiimti tokiu darbu, reikia turėti pašaukimą, mėgti ir mylėti gyvūnus, nes karvėms tenka atiduoti didelę dalį savo laiko, reikia prisitaikyti prie jų ritmo. Nors ūkis yra automatizuotas, jam vis tiek yra reikalinga žmogaus priežiūra, o ūkiai susiduria su darbo jėgos trūkumu. Žmonėms neretai būna atgrasu eiti į pieno ūkį, bet aš atšaunu, kad pas mane ūkyje yra karšto vandens. Joks vanduo neatplaus gyvenant, pavyzdžiui, intrigų ir melo pasaulyje, o karvės tortai nusiplauna – užtenka karšto vandens“, – šypsojosi J.Gabrinovičiūtė.

Didžiausi – finansiniai iššūkiai

J.Gabrinovičiūtė, nusprendusi likti kaime, iš karto ieškojo galimybių kurti inovatyvų ūkį, tačiau susidūrė su finansiniais iššūkiais. „Nemačiau ateities kaime be pažangos ir inovacijų, nes juodas rankų darbas yra be galo sunkus. Mes išgyvenome sudėtingą laikotarpį be technologijų, o ta pradžia buvo nelengva, todėl labai džiaugiuosi ir esu dėkinga kredito unijai, kuri – nė kiek neperdedant – man tapo kaip šeima.

Dažniausiai finansavimo įstaigos žiūri labai formaliai, o čia į mūsų situaciją buvo žiūrima supratingai ir labai asmeniškai, jaučiausi išklausyta, priimta. Kyla pojūtis, kad esame tikri partneriai“, – sakė J.Gabrinovičiūtė. Bendradarbiavimą su kredito unija pradėjo dar J.Gabrinovičiūtės mama, todėl ieškodami finansavimo savo ūkiui Jolita ir Vienantas pažintį pratęsė. Fermos įkūrimui ir įrangai J.Gabrinovičiūtė skolinosi 500 tūkst. eurų.

Šiuo metu ūkis dalyvauja projekte „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonė Investicijos į materialųjį turtą“, kurio bendra vertė – 3, 56 mln. eurų: paramos planuojama gauti beveik pusantro milijono eurų, o iš kredito unijos pasiskolinti iki 1,7 mln. eurų. J.Gabrinovičiūtė sako, kad kuriant savo verslą iškyla visokių klausimų ir nėra su kuo pasitarti, ko paklausti, todėl finansavimo specialistai tapo žmonėmis, su kuriais buvo galima pasikonsultuoti verslo klausimais.

„Mes neturime artimųjų, kurie būtų parėmę pinigais, todėl reikėjo paskolos fermos statybai, visai įrangai, technikai ir apyvartai. Pieno ūkis yra tarsi bedugnė, kuri valgo ir valgo pinigus, todėl be finansinio partnerio tikrai būtų daug sudėtingiau judėti tikslo link. Buvo situacijų, kai teko kiek atidėti mokėjimus, taigi džiugina, kad kredito unijos darbuotojai žiūri lanksčiai ir supratingai, nes pieno ūkis yra nenuspėjama ir jautri sritis.

Veikiausiai tariantis su bankais tokio lankstaus požiūrio sulaukti nepavyktų“, – pabrėžė J.Gabrinovičiūtė. Šiuo metu Gabrinovičių planuose – robotizuotos fermos statybos, tam jie jau yra gavę paramą, tačiau iššūkių kelia infliacija, kylančios statybų, energijos ir degalų kainos. Išaugus išlaidoms, tenka ieškoti būdų suvaldyti finansus krizės akivaizdoje, o kai kuriuos planus – keisti arba koreguoti.

„Pieno ūkiui šiandienos problemos, dėl infliacijos brangstantys degalai ir elektra, pingančios pieno supirkimo kainos, daro didelę įtaką. Pabrangus ūkio išlaikymo išlaidoms, norisi solidarumo su kitų pieno kelio grandžių dalyviais, nes susidaro įspūdis, kad pieno perdirbėjams kainos auga, o mums tarsi ne. Tačiau ilgalaikių planų kol kas nekeičiame, nes turime įsipareigojimus, tiesiog bandome krizę išlaukti išsaugant tai, ką jau turime“, – dalijosi J.Gabrinovičiūtė.

Pataria nebijoti rizikuoti

J.Gabrilovičiūtė sakė nebijojusi rizikuoti, o daug ką darė spontaniškai – tiesiog svajojo ir ieškojo būdų svajones įgyvendinti. Dabar ūkio šeimininkai sako norintys pralaukti pasaulį ištikusią krizę, kurios pakeisti negali, išlaikyti tai, ką jau yra sukūrę ir, kiek pavyks, plėsti ūkį, judėti toliau savo tikslų link. „Patarčiau ir kitiems, nutarusiems steigti savo verslą ar ūkį, nebijoti kredituotis, tačiau atsakingai įvertinti, pasverti visas galimybes ir atsakomybes.

Aš skaičiavau, kad turėsime daugiau pieno, bus ir daugiau pajamų – kol kas viskas taip ir klostėsi. Užsidirbus galima daugiau investuoti, plėstis, didėja galimybės. Žinoma, reikia įvertinti, ar užteks žemės, ar bus pakankamai darbo jėgos. Tačiau svarbiausia nebijoti konsultuotis: specialistai išmano rinką, įvertino ūkio situaciją, matė mūsų galimybes ir nurodė klaidas“, – sakė J.Gabrinovičiūtė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-26

Gyvulininkystė – Lietuvos ateitis

Specializuota mėsinių galvijų paroda pirmą kartą atvyko į Kauną. Tai vienuolikta veislinių mėsinių galvijų paroda Lietuvoje ir pirmoji atkeliavusi į Kauną. Po vienu stogu čia įsikūrė net keturios dešimtys galvijų. Iš skirtingų Lietuvos kampelių atvežti gražiausi aubrakų, limuzinų, šarole, simentalų, hailendų, herefordų galvijų veislės gyvuliai. Šie įstabūs gyvūnai traukė ne tik patyrusių ūkininkų dėmesį, bet prikaustė ir miestiečių akis. Jie domėjosi ne tik gyvuliais, noriai kalbino jų augintojus, bet ir vėliau vaišinosi jų ruoštais patiekalais. Parodos svečiai patys galėjo įsitikinti, koks tikros jautienos skonis, ne parduotuvinės, karvienos, kuri oficialiai taip pat vadinama jautiena.

Veislinių galvijų parodos atidaryme dalyvavęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, vaikščiodamas po gyvulininkystės paviljoną, džiaugėsi matydamas didelę gyvulininkystės pažangą. Jo manymu, tai tiek pačių augintojų, tiek ir mokslo bendruomenės nuopelnas, mat vis daugiau bendradarbiaujama ne tik auginimo technologijų klausimais, bet ir tiesiant tolimesnę gamybos grandį – maisto ruošimą rinkai. „Gyvulininkystė – Lietuvos ateitis ir stiprybė. Viliuosi, kad tokios parodos bus tęstinės ir bus organizuojamos nuosekliai, o ne tik susibėgant rudenį ir pavasarį“, – tikisi dažniau Akademijoje matyti mėsinius galvijus J.Augutis.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė taip pat patenkinta, kad į Akademiją sugrįžo mėsiniai galvijai. Anot jos, šalia sparčiai išvystytos grūdininkystės, žemės ūkis yra neįsivaizduojamas be gyvulių.

Paroda ir miestui, ir kaimui

Gyvulininkystės paroda itin naudinga pradedantiems ūkininkauti ar vis dar svarstantiems apie mėsinę galvijininkystę. Po vienu stogu pristatytos šešios mėsinių galvijų veislės leido gerai susipažinti su kiekviena, jas palyginti, pakalbinti jų šeimininkus ir apsispręsti, kokios veislės galvijas tinkamiausias konkrečiam ūkiui. Vieniems svarbu, kad gyvulius būtų galima ištisus metus laikyti lauke, kiti dairėsi veislės, kuri pasiekia geriausią mėsos išeigą, tretiems tiesiog reikia gyvulių, kurie gerai nuganytų pievas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas pabrėžė, kad idėja organizuoti parodą Kaune gimė dar pernai, Biržuose vykusioje specializuotoje veislinių mėsinių galvijų parodoje. „Tada Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mus pakvietė atvykti į Akademiją. Noriu jam padėkoti už suteiktą galimybę dalyvauti. Kaunas yra patogi vieta pritraukti ir miesto gyventojus, norime juos supažindinti su mūsų darbu, produkcija. Tai puiki proga pabendrauti su klientais, parodyti jiems, kad jautiena nuo karvienos skiriasi. Labai svarbu, kad mieste žmonės pamatytų, kaip atrodo gyvuliai, kaip jie auginami, ateitų padegustuoti mūsų gaminių. Be to, penktadienį vyko ir mėsinių galvijų aukcionas, pritraukęs naujus mėsinės galvijininkystės entuziastus. Didžiuojamės, kad ši žemės ūkio šaka sulaukia vis didesnio susidomėjimo“, – VL pasakojo V.Barkauskas.

Viliojo jautienos degustacija

Susipažinti su tikros jautienos skoniu lankytojus visos parodos metu viliojo malonūs kvapai, sklindantys iš LMGAGA lauko stendo. Jame vyko patiekalų iš jautienos degustacija. Čia buvo galima ne tik pasivaišinti rankų darbo kibinais su jautiena, bet ir pasmaguriauti brandinta angusų mėsa, profesionalaus šefo iškepta jautiena. Lauke sušilti kvietė gardžiai kvepiantis jautienos sultinys. Pasak asociacijos, šiuo metu ne patys geriausi laikai, todėl augintojai orientavosi ne į pačias brangiausias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Štai vien iš jautienos kaulų išvirtas sultinys stiprina imuninę sistemą, mitybos specialistai ragina vartoti kokybišką jautieną, kuri padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant onkologinėmis ligomis. Augintojai taip pat lankytojams pasakojo, kaip paruošti jautieną, kad ji išsaugotų savo vertingąsias savybes.

„Ateiti ir paragauti – pats geriausias būdas sužinoti, koks yra tikras jautienos skonis“, – stende, gausiame būryje svečių, kalbėjo V.Barkauskas.

Tačiau LMGAGA prezidentas pabrėžė, kad norint skatinti kokybiškos jautienos vartojimą šalyje, būtina spręsti mėsos ženklinimo problemą. Paprastai sakant, perkant mėsą parduotuvėje turėtų būti aiškus atsekamumas, kokia tai mėsa ir iš kokio ūkio atkeliavo, kokio amžiaus paskerstas gyvulys. Pasak V.Barkausko, net ir dabar paskersta karvė yra laikoma jautiena. Jis įsitikinęs, kad pirkėjai turėtų žinoti, kas ant jų stalo – pieninės karvės ar mėsinio galvijo mėsa. Gyvulininkystės parodoje netrūksta ir švietėjiškos programos. Šeštadienį ūkininkai su parodos svečiais diskutuos ir apie mėsinės galvijininkystės vaidmenį ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu.

LMGAGA direktorė norėtų, kad veislinių mėsinių galvijų paroda pritrauktų daugiau svečių iš kitų valstybių. Tai padėtų padaryti nuoseklus parodų rengimo tvarkaraštis, už kurį atsakinga Žemės ūkio ministerija. „Norėtume nuoseklesnės parodų rengimo politikos, kad iš anksto galėtume informuoti savo partnerius“, – akcentavo LMGAGA direktorė.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-09-26

Pašariniai miežiai supirkti po 283,1 euro – atitinkamai 7,1 proc. ir 53 proc. brangiau, rugiai supirkti po 250,7 euro – atitinkamai 10,1 proc. bei 53 proc. brangiau, kvietrugių kaina siekė 289,7 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 61,7 proc. brangiau.

Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 583,5 euro – 5,6 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 13,5 proc. brangiau nei prieš metus.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-09-26