Žemės ūkio naujienos: 2022-12-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų
Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur. Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.
– kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);
– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis);
– mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, organizavimas (trečioji veiklos sritis).
Atliekant projektų atrankos vertinimą daugiausiai dėmesio bus skiriama:
Pagal pirmąją veiklos sritį – pareiškėjo naujumui, rezultatų svarbai, pareiškėjo prisidėjimo prie projekto dydžiui;
Pagal antrąją veiklos sritį – pareiškėjo prisidėjimui prie projekto, kaimo vietovės gyvybingumui, projekto turiniui ir rezultatų svarbai;
Pagal trečiąją veiklos sritį – 2023 m. Lietuvos mažosioms kultūros sostinėms, renginio pobūdžiui ir pridėtinei vertei bei socialiai jautrių grupių įtraukimui į projektines veiklas.
Ši finansinė parama skiriama jau 16 metų iš eilės. Pernai kaimo bendruomenės pateikė 442 paraiškas nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms buvo skirta 1,1 mln. eurų.
Papildomą informaciją ir konsultacijas teikia:
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyriaus vedėja Kristina Mockutė, tel. +370 698 39542, el. p. k.mockute@litfood.lt
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos tel. +370 5 252 6999 arba 1841, el. p. info@nma.lt.
Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Monika Barnackienė, tel. +370 5 239 1128, el. p. Monika.Barnackiene@zum.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-27
Suskaičiavo, kiek stichija pakenkė pasėliams ir nuo ko šie nukentėjo daugiausia
Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Suskaičiavo, kiek stichija pakenkė pasėliams ir nuo ko šie nukentėjo daugiausia. Tai – 56 proc. daugiau nei pernai, kai apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių. Tokį draudimo išmokų augimą pagrinde lėmė siautėjusi gamta, vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų, rašoma pranešime.
Didžiausia problema tapo kruša
„Šiemetiniai gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau rodo tendenciją, kaip viskas keičiasi ir žemdirbystė tampa vis labiau rizikinga verslo sritis. Besidraudžiančių žemdirbių įmokų ir išmokų balansas – sunkiai prognozuojamas. Lietuvoje šiemet jau „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas. Pagal nuostolingumą kruša iššoko į pirmą vietą – to nėra buvę“, – 2022 metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika. Draudimo išmokų šuolį, palyginus su pernai, iš dalies lėmė ir sparčiai augančios apdraustų laukų apimtys.
„VH Lietuva“ narių apdraustų pasėlių plotas per metus išaugo net 15 proc. – nuo 418 iki 480 tūkst. hektarų. Tai sudaro beveik trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Draudimo suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai, išaugo nuo 469 iki 700 mln. eurų, arba 49 procentais. „Šiais derliaus metais gavome daugiau kaip 3,4 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą ir turėjome apžiūrėti daugiau kaip 18 tūkst. pažeistų laukų, – dar nesame sulaukę tokio didelio žalų pranešimų skaičiaus ir jis kasmet auga.
Tai ir sukėlė pasėlių draudimo proveržį Lietuvoje: patirta žala geriausiai įrodo pasėlių draudimo reikalingumą. Į savidraudos fondą susivieniję ūkininkai per 15 metų įsitikino, kad fondas suvaldo rizikas ir atsiradęs žemdirbių pasitikėjimas lemia tolesnį pasėlių draudimo augimą. Žemdirbiai liudija, kad meteorologiniai reiškiniai nukrypsta į vis didesnius kraštutinumus bei tampa itin lokalūs, tai sumažina derliaus saugumą, dėl to šiemet ūkininkai rinkosi žymiai platesnio spektro draudimo krepšelius“, – pastebi M. Rusteika.
Šiemet „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas
Didžioji dalis ūkininkų šiemet rinkosi kompleksinį draudimą nuo krušos, audros ir liūties. Pastebimai ūgtelėjo ir papildomos draudimo apsaugos nuo ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Visi šie draudiminiai įvykiai šiemet užfiksuoti Lietuvos pasėlių laukuose. Didžiausias proveržis šiemet įvyko draudžiant daržovių pasėlius – pernai startavus daržovių draudimui, šiemet apdraustų daržovių plotas išaugo daugiau kaip 3 kartus: nuo 219 iki 721 hektaro. Dar papildomai apdrausta tūkstantis hektarų bulvių. Šiemet taip pat apdrausta trečdaliu daugiau kukurūzų laukų, 30 proc. daugiau pluoštinių augalų plotų, 21 proc. daugiau aliejinių augalų. Per metus sumažėjo tik apdrausti runkelių ir sėklų plotai.
„Absoliuti šių metų naujovė Lietuvoje – pradėti drausti uogynai ir sodai. Pirmaisiais metais vaisių ir uogų augintojai apdraudė 140 hektarų plotą ir draudimo naudą pajautė iškart, užklupus krušos žaloms. Šiemet jau aiškiai nyko mitas, kad pasėlių draudimas skirtas tik dideliems ūkiams – fondo sukurtais draudimo produktais ūkiams iki 50 ha pasinaudojo dar trečdaliu daugiau smulkiųjų ūkininkų“, – metų ypatumus apžvelgia M. Rusteika.
Bendras žalingumas – 60 proc., Latvijoje – net 110 proc. Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jungia ir Latvijos žemdirbius, – kaimyninėje šalyje 2022-aisiais pažeista 45,2 tūkst. hektarų pasėlių plotų, išmokėta 6,9 mln. eurų draudimo išmokų, žalingumas pasiekė net 110 procentų. Lietuvos žemdirbių apklausos rodo, kad draudžiant pasėlius jiems svarbiausia yra patikimas žalų reguliavimas, todėl „VH Lietuva“ šiemet pasitelkė keliasdešimt naujų dronų, padedančių maksimaliai tiksliai išmatuoti pažeistus plotus, o kritiniais laikotarpiais į pagalbą Lietuvos žalų vertintojams skubėjo aukščiausios kvalifikacijos Vokietijos pasėlių žalų ekspertai. „VH Lietuva“ apima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos.
Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 198 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje. „Šie metai Europoje buvo pilni kontrastų – Vokietijos ir Beniliukso šalių žemdirbius kankino sausra, tuo tarpu Baltijos šalių ūkininkai kentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 60 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus.
Tai yra geras ženklas, kad ekonomiškai neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2023 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner. M. Rusteika atkreipia dėmesį į naujausias mokslininkų išvadas, kad optimizuota pasėlių struktūra ir naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta. „Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas labiausiai saugo žemdirbius nuo gamtos kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių“, – apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-12-22
Kokios žemės pardavimo ir nuomos kainos Latvijoje
Žemdirbystei numatytų sklypų segmente kainos tolydžio auga, o miškininkystės plotų sektoriuje stebimas progresas, kadangi sumažėjo tų, kurie šio tipo objektus pardavinėja žemesnėmis nei rinkos kainomis. Tokias išvadas galima daryti atsižvelgiant į Rygoje įsikūrusios nekilnojamojo turto kompanijos „Latio“ kas mėnesį pristatomą „Žemės ūkio paskirties objektų rinkos indeksą“.
Žemės ūkio paskirties žemės segmentas:
40 proc. – vidutinis 1 ha žemės pardavimo kainos augimas, lyginant su 2020 metais (lapkritį – 38 proc.).
170 EUR/hа – vidutinis žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis Latvijoje (lapkritį – 160 EUR/hа).
330 EUR/hа – didžiausias žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis Latvijoje (lapkritį – 320 EUR/hа).
Miškininkystei skirtos žemės segmentas:
60 proc. – vidutinė faktinės rinkos kainos dalis, pirkėjų sumokėta savininkams, kitką pasiliekant sau (lapkritį – 45 proc.).
60 proc. – nuosavybės dalis, parduota žemesne nei rinkos kaina (lapkritį – 65 proc.).
15 min. – tiek laiko vidutiniškai praeina nuo skelbimo pateikimo iki pirmojo pirkimo mokant rinkos kainą pasiūlymo (lapkritį – 15 min.).
Vertinant pateiktus duomenis tenka konstatuoti, kad, lyginant su lapkričio mėnesiu, šių metų gruodį žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina išaugo gana nežymiai – vidutiniškai 2 proc., tačiau ir atitinkamas nuomos mokestis padidėjo maždaug 10 EUR/ha. „Kaip buvo aiškinta anksčiau, žemės ūkio paskirties žemė dėl gana riboto jos prieinamumo net ir pasauliniame kontekste šiuo metu laikoma daugiausia pelno atnešančiu nekilnojamojo turto objektu. Todėl ir Latvijoje stebimą kainų augimą šioje rinkoje reikia laikyti visiškai logišku procesu.
Mėnesio rodikliai gali nebūti ypač aukšti, bet apibendrinti keleto metų duomenys daro įspūdį – kainų augimas akivaizdus. Pavyzdžiui, šių metų kainas lyginant su 2005 metų kainomis, tektų pasakyti, kad šalyje nustatyta 4 240 EUR/ha pasiekusi vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina išaugo net 1 100,8 proc. Aišku, svarbu turėti omeny, kad kiekvienam regionui būdinga sava specifika, todėl, pavyzdžiui, žemės kaina Žiemgaloje visada gerokai aukštesnė nei, tarkim, Vidžemėje. Štai kodėl sudarinėjant šio tipo nekilnojamojo turto objektus apimančius sandorius svarbu pasidomėti konkrečiuose regionuose nustatytais skaičiais“, – nurodė Sandijs Lukins, „Latio“ miškų pardavimo skyriaus vadovas.
Specialistas pabrėžia, kad kainos Latvijoje vis dėlto tebėra daug žemesnės nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, nekalbant jau apie senąsias Europos Sąjungos nares. Lyginant žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainas 2022-aisiais su 2005-ųjų duomenimis, galima pastebėti, kad mažiausią, t. y. 438 proc., augimą per šį laikotarpį patyrė Kuršo kraštas: šiais metais žemės kaina čia pasiekė 4 730 EUR/ha ribą. Toliau sąraše – Vidžemė (630 proc. augimas ir 2 920 EUR/ha siekiantis pardavimo kainos vidurkis).
Kita vertus, kituose Latvijos regionuose nustatytas žemės kainų augimas viršija 1 000–proc.: pavyzdžiui, Žiemgaloje jis siekia 1 049 proc. (5 170 EUR/ha), Latgaloje – 1 480 proc. (2 370 EUR/ha), o Rygos apylinkėse – net 1 907 proc. (vidutiniškai 2 022 EUR/ha). Miškininkystės žemės segmento duomenys džiugina. Juos išanalizavus tenka konstatuoti 5 proc. siekiantį savininkų, parduodančių mišką žemesne nei rinkos kaina, sumažėjimą, be to, išaugo pelnas, kurį savininkai gauna iš perpardavinėtojų.
„Nors gauti duomenys, kaip ir anksčiau, gali nuliūdinti, malonu pripažinti, kad pardavėjų, nesugebančių užsitikrinti adekvataus pelno, paprasčiau tariant, sąmoningai arba nesąmoningai suklaidintų ir apgautų, vis dėlto sumažėjo. Kol kas progresas nėra didelis, tačiau jis įkvepia optimizmo ir leidžia tikėtis, kad veiksmingai informuojant pardavėjus apie pokyčius rinkoje, pastebėta tendencija tiktai ryškės, o miškų savininkai taps apdairesni ir sugebės priimti racionalesnius sprendimus“, – sako „Latio“ rinkos analitikė Ksenija Ievleva.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-12-27
Ūkininkų organizacijos piktinasi Seimo sugriežtintais sodybų statymo reikalavimais – prašo prezidento įstatymą vetuoti
Ūkininkų organizacijos prašo prezidentą vetuoti Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį žemės ūkio paskirties žemėje sodybą ir ūkinius pastatus galės statytis tik turintys ne mažiau nei 2 hektarus ir pastaruosius 3 metus daugiau kaip pusę pajamų gaunantys iš ūkininkavimo. Jaunųjų ūkininkų teigimu, dėl tokių pataisų jiems imtis ūkininkavimo bus nebeįmanoma.
„Viskas padaryta ir dabar, nuo gruodžio 20-osios, esame kaip ant adatų“, – neslepia Julius. Tą dieną Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias sodybą ir ūkinius pastatus žemės ūkio paskirties žemėje gali statyti tik tas, kas turi 2 hektarus žemės ir pastaruosius 3 metus daugiau kaip pusę pajamų gauna iš ūkininkavimo.
„Tai viskas – mums užkerta kelią toliau ir viskas, kas investuota į elektrą, į kelią, į projektus, į geodeziją – nuplaukia“, – piktinasi vilnietis. Juliaus teigimu, be pastatų ir galimybės šalia gyventi, jis negalės ūkininkauti savo sklype
„Tai kaip mums prižiūrėti – kur statyti [pastatą – LRT.lt] įrankiams pasidėti arba šaldytuvą šilauogių šaldymui? Sąlygos yra visiškai diskriminuojančios jaunus ūkininkus ir žmones, kurie dabar pradeda [ūkininkauti – LRT.lt]“, – piktinasi vyras.
Julius kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėda, prašydamas vetuoti Seimo priimtą įstatymą. To paties prašo šeimos ūkininkų, jaunųjų ūkininkų sąjungos, žemės savininkų asociacija. Iki šiol namą žemės ūkio paskirties žemėje galėjo statytis visi, kas turi 50 arų ir ūkininko pažymėjimą. Pataisų iniciatoriai teigia, kad jie kovoja su fiktyviais ūkininkais.
„Čia yra apgaudinėjama valstybė. Žemės ūkio žemė, nepraeinama jokia procedūra planavimo, nepakeičiama paskirtis – paskirtis yra panaudojama kaip gyvenamoji, o mokestis yra kaip žemės ūkio. Tai yra tiesiog kukli apgavystė“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Jam antrina ir kito komiteto pirmininkas.
„Matome, kad daugiausia ūkininkų dabar atsiranda Vilniaus rajone, Kauno rajone, Klaipėdos rajone. Bet tai – fiktyvūs ūkininkai, kurie naudojasi tam tikromis lengvatomis. . Ar čia yra tikslas statyti namą, ar iš tikrųjų ūkininkauti? Mano manymu, tai -pasinaudojant ūkininko sąvoka ir ūkininko lengvatomis statyt namą“, – pabrėžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad kovoti su apgavikais reikia ieškoti kitų būdų.
„Toks Ūkininko įstatymo pakeitimas sužlugdytų ir kaimą, ir stabdytų regioninę plėtrą. Pagal tokį įstatymą, turėtum gyventi palapinėje, tris metus auginti avis, triušius laikyti palapinėje, gal ir kokią karvę, o po 3 metų pagalvotume, ar leisti ten įsikurti“, – ironizuoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Žemės ūkio viceministras sako, kad galutinis pataisų variantas priimtas nesuderinus su ministerija ir kenks sąžiningiems ūkininkams.
„Ypač tam tikros specifinės žemės ūkio šakos kaip sodininkystė, daržininkystė, uogų augimas ir perdirbimas ir, ypač, šiltnamių verslas – tie suvaržymai gali pernelyg stipriai paveikti būtent šitas ūkio šakas“, – aiškina viceministras Donatas Dudutis.
Prezidentas, pasak jo atstovo spaudai, sprendimą, ar vetuoti suvaržymus, priims šią savaitę. Kol kas prezidentūra komentarų neteikia.
Šaltinis: lrt.lt, Kristina Jackūnaitė, 2022-12-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
