Žemės ūkio naujienos: 2023-02-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: be solidarumo šios krizės neišspręsime
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su ūkininkais ir perdirbėjais Pasvalio rajone diskutavo apie šiuo metu vieną opiausių temų – kritusias pieno supirkimo kainas. Pasvalio centre pieną nemokamai dalijantys ūkininkai Inga ir Gintautas Aglinskai ministrui sakė turintys 60-ies galvijų ūkį, iš jų 45-ios melžiamos karvės. Derantis dėl pieno kainų kiekvienam atskirai tokio dydžio ūkiai, pastebi ministras, neturi svarių derybinių svertų.
Dar praėjusių metų lapkritį šie ūkininkai pieną parduodavo po 46 centus už litrą, dabar superkamo pieno kaina krito iki beveik 27 centų už litą, tai – mažiau nei savikaina, todėl dalindami pieną nemokamai jie nori atkreipti gyventojų dėmesį į susidariusią situaciją.
Šia tema ministras kalbėjosi ir su perdirbėjų atstovais „Pieno žvaigždžių“ filiale „Pasvalio sūrinėje“.
„Visi supranta, kad be solidarumo šios krizės neišspręsime, o jai pagilėjus pasekmės aiškios – pieno ūkių uždarymas, tai pajus ir perdirbėjai. Lyg ir girdime vienas kito argumentus, tačiau tinkamo sprendimo neradome: mes laikomės savo pozicijos, kad kainos svyravimai neturi pirmiausia nugulti ant ūkininko pečių, todėl toliau turime ieškoti sprendimų, kaip rasti kainos stabilizavimo mechanizmus“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.
Kitame susitikime su Pasvalio krašto ūkininkais ministras taip pat diskutavo apie pieno ūkių padėtį ir galimas išeitis iš sudėtingos situacijos. Jis informavo, kad dar šią savaitę su ūkininkais ir ministerijos specialistais tarsis dėl priemonių, kad nesustotų pieno ūkių investiciniai projektai bei dėl pagalbos jų kreditiniams įsipareigojimams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-08
Ministras K. Navickas: biometanu varomo traktoriaus kūrėjai įrodė, kad nėra neįmanomų dalykų
„Auga“ parodė, jog nėra neįmanomų dalykų, o jos vadovas Kęstutis Juščius sekė savo vizija ir neklausė skeptikų nuomonės“, – pirmojo lietuviško traktoriaus, varomo biometanu, pristatyme „Litexpo“ rūmuose šiandien sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Šis kelerius metus kurtas traktorius „AUGA M1“ kasmet leis sutaupyti iki 100 t CO₂ emisijų, tai itin aktualu žengiant tvarumo keliu. Traktorius varomas elektra ir iš karvių mėšlo pagamintomis biometano dujomis. Pavasarį jį jau bus galima pamatyti Lietuvos laukuose.
„Lyderystė, kurią parodys Lietuva ir jos ūkininkai, bus pripažinta visame pasaulyje, o svarbiausia, kad tai palaikys ir vartotojai, kurie jau šiandien nori rinktis maistą be kainos gamtai“, – teigia „Auga group“ generalinis direktorius K. Juščius. Ši įmonių grupė aktyviai vysto tvaraus žemės ūkio technologijas, kuriomis siekia reikšmingai sumažinti žemės ūkio sektoriaus kuriamą neigiamą poveikį aplinkai.
„Pirmosios gamybos partijos traktoriai jau 2023 metais pradės savo darbus ūkiuose“, – „Auga group“ pranešime sakė grupės vadovas K. Juščius.
Anot bendrovės, trijuose traktoriuose įmontuoti skirtingi komponentai, kuris iš jų bus pasirinktas, paaiškės atlikus bandymus laukuose, o serijinę gamybą siekiama paleisti dar šiais metais.
Biometanu ir elektros pavaromis varomas traktorius gali nepertraukiamai dirbti iki 12 valandų. Siekiama, kad jo eksploatacijos sąnaudos būtų tokios pačios, kaip ir dyzelinu varomų traktorių, tačiau, palyginti su jais, anglies dvideginio emisija mažėja iki 100 tonų per metus.
Pirmoji traktorių partija pagaminta Rokiškio mašinų gamykloje, gamyklinėje hibridinio traktoriaus versijoje panaudoti pasaulyje žinomų gamintojų komponentai, pavyzdžiui, „Ford“ variklis, „Claas“ kabina. Traktorius gamintas Rokiškio mašinų gamykloje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, lrt.lt, 2023-02-08
„Agrokoncernas“ dar kartą neišvengė antidempingo muito už rusiškas trąšas
Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio ir prekybos grupei „Agrokoncernas“ teisme nepavyko įrodyti, kad muitinė neteisingai klasifikavo iš Rusijos įvežtas trąšas ir nurodė grupei už jas mokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muitą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 31-ąją atmetė bendrovės skundą – ji bandė paneigti muitinės laboratorijos išvadas apie trąšų sudėtį remiantis privačių tyrimų duomenimis, prašė muitinės sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
„Muitinės laboratorija yra specialioji muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys“, – rašoma nutartyje.
Ginčas kilo dėl 2017 metais į Lietuvą iš Rusijos įvežtų amonio-nitrato trąšų, kurias „Agrokoncernas“ neteisingai deklaravo, o muitinei nustačius kitą produkcijos klasifikaciją nurodyta sumokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muito.
Prievolė jį mokėti atsirado gavus muitinės laboratorijos išvadas, jog trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės.
Pernai kovą kitoje byloje VAAT atmetė „Agrokoncerno“ skundą dėl Muitinės departamento sprendimo mokėti daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo mokesčių už iš Rusijos importuotas trąšas ir 370 tūkst. eurų baudą.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-08
Pieną nemokamai dalijantiems ūkininkams trūko kantrybė: neturime kur trauktis, mums kelnes numovė, diržus ant kaklų užveržė
Pienininkystės ūkininkai nebeatlaikė spaudimo – nusprendė protestuoti ir gyventojams dalyti pieną nemokamai, nes perpus nukrito supirkimo kaina. Ūkininkė teigė, kad superkant pieną vietoj 48 eurų centų už litrą buvo pasiūlyti 27 centai, o kitai siūlymas sumenko iki 22 centų. Pabrėžiama, kad ketinama protestuoti tol, kol bus iškovotos geresnės sąlygos.
Produkcija nėra perteklinė
Šilalėje gyvenanti ūkininkė Vilija Bušinskienė LRT.lt sakė, kad nutarė streikuoti dėl labai sumažėjusių pieno supirkimo kainų.
„Sugalvojome, nes vos ne 30 metų, atsiprašant, dulkina, bet kažkaip kitaip dulkindavo. Dabar apie 50 proc. sumažino pieno supirkimo kainas. Mes nebeturime kur trauktis, mums kelnes numovė, diržus ant kaklų užveržė. Aiškina, kad yra perviršis, neturi kur produkcijos dėti, bet žinome, kad įsiveža iš Latvijos, perka iš lenkų, vadinasi, ta produkcija nėra perteklinė“, – kalbėjo ūkininkė.
V. Bušinskienė įtaria, jog galėjo būti įvykdytas ir kartelinis susitarimas.
„Neaišku, ką veikia mūsų valdžia, Konkurencijos taryba, mes mokame mokesčius nuo pačių tų numestų kainų. Daug metų jie nemato to kartelinio susitarimo, čia ir durniui aišku – vienas kitą mulkina, dar kentėkit. Kentėti nebeturime. Mes niekada milijonieriai nebuvome. Dar toks supriešinimas, kai sako, kad praeitais metais ūkininkai, pienininkai susižėrė 683 milijonus. Taip, mes gavome tuos pinigėlius, bet viskas mums kartais pabrango, mes juos gavome ir atidavėme“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, kai sugesdavo technika, anksčiau remonto valanda kainuodavo 30 eurų, vėliau – 40 eurų, dabar jau be 70 eurų nebevažiuoja.
„Taisymui čia reikia kelių dienų, o dar atsarginės detalės, pašarai, papildai. Karvė gali liežuvį parodyti, bet ji netrukus ir man rodys. Aš negaliu šiandien nešerti, negaliu nuo jos nieko nuimti, kadangi, kai pakils kainos, ji bus išsieikvojusi ir tada ji man liežuvį rodys“, – sakė V. Bušinskienė.
50 centų už litrą – tik svajonėse
Anot ūkininkės, sausio pradžioje sumažėja supirkimo kainos, tačiau ji seka ir biržos svyravimus, tad negalėjo patikėti, kad supirkimo kaina sumenks 50 proc.
„Ir visi [gamintojai] kaip susitarę, visi verkia, tik kažkaip sugeba milijonus skaičiuoti. Mano, kad tas ūkininkas nieko nėra baigęs, nemoka skaičiuoti. (…) Sako, nedaug čia sumažinome kainą – vietoj 48 eurų centų man pasiūlė 27 euro centus, kai aš kas antrą dieną penkias tonas pieno pristatau. Šiandien išėjau iš „Norfos“, mineralinio vandens litras – 59 centai, žinokit, kažkaip tikrai supurtė širdį. Kur teisybė? Sako, ūkininkai godūs, bet aš pasvajoti galėčiau, kad man pasiūlytų 50 centų – bijau sapne susapnuoti, ne tik pasvajoti“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu V. Bušinskienė dalija pieną gyventojams nemokamai, tačiau pastebi, kad yra ir gudraujančių žmonių.
„Atvažiuoja tokių gudručių, atsiveža 10–20 bidonų. Pila mano darbuotojai tą pieną, sako, [tų talpų] kvapas jau suka nosį, visos fermos kvapus permuša, jau ir už karvašūdį blogiau smirda. Paklausė, kur tą pieną dės, sakė, kiaules šers ir dar atvažiuos. Pasakiau, kad ne. Arba atvažiuoja žmogus, sako, kad turi 12 karvių ir kalba: „Tave, močiute, pavešiu, įsidėsi dar kokių 10 bankių ir man bus vis keli euriukai prie pieninės.“ Apie kokią ūkininkų vienybę šnekame? Nieko panašaus“, – akcentavo šilališkė.
Anot jos, atvažiuoja žmonės pirkti pieno ir iš Gargždų, Rietavo, Skaudvilės.
„Ir iš Šiaulių skambino, iš Kauno planuoja atvažiuoti šeštadienį, klausė, ar duosime 300 litrų, mes susikooperavę. Suprantu, žmogus iš Kauno nelėks pasiėmęs 5 litrų kandikę. Tik sakau, nedarykite biznio iš mano pieno, nestovėkite prie turgaus, senų močiučių neskriauskite, imkite šaldytuvus, vežkite kaimynams“, – pabrėžė V. Bušinskienė.
Pasak ūkininkės, yra ir tokių, kurie ima 20 litrų ir siūlo paaukoti pinigų.
„Man pirmas dvi dienas griežtai nesinorėjo imti, šiandien žmogus 20 eurų įdėjo už 40 litrų. Sako, kad vis tiek reikės atlyginimus mokėti, už elektrą susimokėti. Paskambina, sako: „O gal ateity parduotumėte tą pieną, mes kooperuotumėmės.“ Sakau, kad paragautų pirma. Prie pieno duodu ir kokybės dokumentus, kad žmonės žinotų, kokį pienuką gauna“, – kalbėjo pašnekovė.
Pamačius naują kainą, vos neištiko šokas
Ūkininkė Jurga Neverdauskienė LRT.lt pasakojo, kad nusprendė streikuoti, kad kuo daugiau ūkininkų prisijungtų ir pasakytų, jog yra skriaudžiami.
„Mūsų grandis pati žemiausia, o perdirbėjai, prekybininkai lobsta iš mūsų prakaito. Tyčiotis negalima. Jeigu per naktį supirkėjai sugeba numušti kainas taip drastiškai… Ryte atsikėliau, manęs šokas vos neištiko. Vasario mėnesio kaina buvo pateikiama 30 centų, pieninėms skambinome, klausėme, ar nemažins daugiau tų kainų. Sakė pakentėti dar 3 mėnesius, tikrai nemažins, ateis geresni laikai. Ir ką jūs manote – ant stalo buvo numestas raštas, kad sumažinta kaina iki 22 centų už litrą“, – sakė ji.
Pasak ūkininkės, ji sukūrė grupę „Šilalės ūkininkų vienybė“ ir skatina ūkininkus prisijungti.
„Tą pienuką mes tiesiog dalijame žmonėms. Šiuo metu auginame 9 karvutes, banda turi plėstis, nes visą prieaugį, pienines telyčaites, paliekame ūkyje, veršelius parduoti [irgi neapsimoka], nes tie patys mėsos supirkėjai pasuko kaip ir perdirbėjai – kainas muša ir už mėsą“, – kalbėjo J. Neverdauskienė.
Anot jos, jau nuo ankstyvo ryto važiavo žmonės, norintys gauti nemokamo pieno.
„Buvo vieni atvažiavę, vežėsi apie 40 litrų, vėliau tokia jauna moterytė atvyko, vežėsi 10 litrų. Vienu žodžiu, ir dabar, kol dar likęs pienelis, parašiau skelbimą, kad bus dalijamas iki 18 valandos vakaro. Atsirado iš Raseinių žmogelis, norėjo nusipirkti už simbolinę kainą pienelio 100 litrų. Dabar tiek neturėjau, tai nusiunčiau kitų ūkininkų numerius, kurie galbūt šiuo metu turi tiek pieno“, – kalbėjo ūkininkė.
Kaip teigė J. Neverdauskienė, vasaros metu primelžiama iki 400 litrų per dieną, žiemos metu mažiau – maždaug 300 litrų.
„Protingai pagalvojus, nebus mūsų, nebus jų [lietuviškų pieno produktų]. Eilinis paprastas žmogelis, atėjęs į prekybos centrą nusipirkti duonos, pieno produktų, neberas, nebent lenkiškų, latviškų. Lietuvišką produkciją mūsų valdžia naikina. Ne vienas ir iš valdžios atstovų klausė, ar jums neatrodo juokinga pono ministro [Kęstučio] Navicko gelbėjimo planas imti paskolas su 2–3 procentų palūkanomis. Pasakysiu taip tiesiai šviesiai žemaitiškai: į šikną tegul susikiša arba saviems išdalina paskolas. Iš kokio biudžeto paimti paskolas? Nėra iš ko. Ir dar taip drįsta tyčiotis iš ūkininkų, siūlyti paskolas“, – sakė ūkininkė.
LRT.lt primena, kad Žemės ūkio ministerija dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų artimiausiu metu ketina inicijuoti teisės aktų keitimus, kuriais būtų siekiama, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas. Taip pat siekiama, jog kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami, žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar. Planuojama peržiūrėti pieno ūkių investicinius projektus, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir būtų įgyvendinami numatytu laiku.
Šaltinis: lrt.lt, Robertas Macius, 2023-02-08
Imtasi veiksmų – kooperatyvo pagalba pieno gamintojams pelno sąskaita
Pieno sektoriuje išgyvenama krizė verčia burtis pieno gamintojus ir atkreipti perdirbėjų, prekybininkų bei valstybės atstovų dėmesį į egzistuojančias sektoriaus problemas. Kol ieškoma efektyvių sprendimų, daugiau nei 250 Lietuvos pieno gamintojų vienijantis kooperatyvas „Pienas LT“, siekdamas subalansuoti pieno gamintojų pajamas, imasi mažinti uždirbamą pelną.
„Matydami slogią pieno sektoriaus situaciją rinkoje, imamės iniciatyvos patys ieškoti sprendimų ir padėti ūkiams. Kooperatyvo valdybos ir administracijos nutarimu, mūsų pieno tiekėjams vidinių resursų sąskaita esame numatę padidinti pieno supirkimo kainą. Nepaisant to, ūkių, parduodančių pieną kooperatyvui, pieno kaina visais praėjusiais metais ir iki šiol visada yra aukštesnė nei rinkos vidurkis“, – teigia ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.
Kooperatyvo atstovai prognozuoja, kad vasario mėnesį pieno supirkimo kaina pasieks žemiausią ribą, o stebint ateities sandorius, kovo mėnesį galima tikėtis lengvo rinkos atsigavimo. T. Raudonius atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu uždirbamo pelno sąskaita galima stengtis subalansuoti pieno gamintojų pajamas už pieną, tačiau galimybės ribotos ir reikalingi ilgalaikiai bendri suinteresuotų šalių sprendimai.
„Kooperacinis perdirbimas šiuo metu Lietuvoje sudaro tik 15 proc. nuo žaliavinio pieno. Reikia stiprinti kooperaciją, tik tokiu būdų galima prailginti perdirbimo grandinę ir pasiekti tarptautinį konkurencingumą. Santykis tarp parduodamos kooperuotos ir nekooperuotos produkcijos turėtų ženkliai didėti ir siekti 40 procentų“, – įsitikinęs T. Raudonius.
Pasak ilgamečio kooperatyvo nario ŽŪB „Lumpėnų Rambynas“ vadovo Remigijaus Kelnerio, pieno kaina trumpalaikėje perspektyvoje ūkiams – jautrus faktorius, ypatingai ūkio plėtros, modernizacijos etape. Kita vertus, dalyvavimas kooperacijoje padeda stabilizuoti pajamas, nes „Pienas LT“ elgsena, visuomet yra orientuota į narių ekonominę naudą.
„Mes patys dalyvaujame pieno perdirbimo grandinėje, todėl organizacijos uždirbto pelno paskirstymas yra mūsų pačių rankose. Nepaisant kas mėnesį svyruojančių pieno supirkimo kainų, žinome, kad metinės pajamos bus vertos įdėto triūso“, – įsitikinęs R. Kelneris.
