Žemės ūkio naujienos: 2023-03-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip paskatinti jaunimą rinktis žemės ūkio studijas: stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį
Jau nuo naujų mokslo metų žemės ūkio krypties mokslus studijuojantiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje. Modernėjančiam žemės ūkio sektoriui jau šiandien trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau studijų programos, susijusios su žemės ūkio sektoriumi, kasmet pritraukia vis mažiau studentų.
Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje tartasi, kokios priemonės galėtų paskatinti jaunus žmones rinktis žemės ūkio krypties studijas, ko reikia, kad studentai, baigę šiuos mokslus, dirbtų pagal profesiją.
Vienas įrankių, pritraukiančių daugiau studentų – tikslinės skatinamosios ŽŪM jau kelerius metus skiriamos stipendijos. 200 Eur dydžio stipendijos mokamos vienerius metus, pirmo kurso valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams. 2022–2023m. skirtos 106 stipendijos, 2021–2022 m. – 104. Jų mokėjimo tvarką nustato pačios aukštosios mokyklos.
Siekdama paskatinti jaunimą rinktis programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio, veterinarijos ir kaimo plėtros sritimis, Žemės ūkio ministerija parengė ir Žemės ūkio mokslo tarybai pristatė dvi stipendijų skyrimo alternatyvas. Siūlyta stipendijas skirti visam studijų laikotarpiui, o ne tik pirmaisiais studijų metais, mokant 200 eurų dydžio per mėnesį stipendiją. Kita alternatyva – diferencijuoti stipendijų dydžius, pirmaisiais ir antraisiais studijų metais mokėti 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais metais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio stipendiją. Mokslo taryba pritarė antrajam siūlymui.
Žemės ūkio mokslo taryboje kalbėję aukštųjų mokyklų atstovai pasidžiaugė, kad žemės ūkio verslo atstovai vis labiau įsitraukia į specialistų parengimą, ne tik sudarydami sąlygas studentams atlikti praktiką, bet ir skirdami stipendijas. Studento įtraukimas į verslą dar studijuojant yra labai efektyvi priemonė, skatinanti įsidarbinti baigus studijas.
Kasmet studijuojantiems aukštosiose mokyklose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, ŽŪM skiria 729 tūkst. Eur. Iš jų tikslinėms skatinamosioms stipendijos mokėti – 267 tūkst. Eur ir veterinarijos rezidentų pareiginės algos finansavimui – 462 tūkst. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-15
Žemės ūkio ministerija prašo Aplinkos ministerijos spręsti valstybinės žemės laikino naudojimo klausimą
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama sustabdyti pavedimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Šis kovo 9 d. priimtas aplinkos ministro sprendimas, susijęs su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimu, sukėlė didelį susirūpinimą Žemės ūkio ministerijai, nes gali sukelti neigiamas pasekmes šalies žemės ūkiui.
Kadangi nemaža dalis ūkininkų valstybinėje žemėje vykdo ūkinę veiklą turėdami leidimą laikinai naudotis valstybine žeme, tampa neaišku, ar bus užtikrinta, kad šiuo metu ūkininkų laikinai naudojami valstybinės žemės plotai, nepratęsus laikino naudojimo leidimų, būtų nedelsiant pradėti naudoti kitu pagrindu, pavyzdžiui, suteikiant galimybę juos išsinuomoti iki šiol juos naudojantiems ūkininkams. Nežinia, ar bus užtikrinta, kad ūkininkai galės laikinai tęsti žemės ūkio veiklą visuomenės poreikiams paimtuose žemės plotuose ir pan.
Žemės ūkio ministerija prašo sustabdyti aplinkos ministro pavedimo vykdymą iki tol, kol nebus išspręsti minėti klausimai ir įvertintos tokio sprendimo pasekmės šalies žemės ūkiui. Atsakymo laukia ir visi socialiniai – ekonominiai partneriai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-15
Pakeistas paraiškų pagal KPP priemones priėmimo 2023 metais grafikas
Informuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2023 metais grafikas. Grafike numatyta galimybė teikti paraiškas pagal dar vieną KPP priemonę – „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Pareiškėjai dokumentus dėl paramos pagal šią priemonę galės teikti gegužės 8 d. – liepos 7 d.
Taip pat nustatyta, kad visų priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų paraiškos galės būti priimamos tik pagal ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus (anksčiau ši nuostata negaliojo šioms veikloms: „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“, „Ražienų laukai per žiemą“).
Grafike numatyti ir paraiškų rinkimai pagal su plotu susijusios priemonės „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklas „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“ bei pagal su plotu susijusios priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ veiklas „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ ir „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-15
Aplinkos ministras stabdo neskaidrų žemės suteikimą, besinaudojantiems – pereinamasis laikotarpis sutartims sudaryti
Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas bei Žemės ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams.
„Tokiu būdu žemės valstybėje buvo išdalinta apie 35 tūkst. ha. Siekiant sustabdyti neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą, šių metų kovo 9 d. pavedžiau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui nepriimti naujų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
Noriu pabrėžti, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, ir toliau turės galimybę šia žeme naudotis. Minėtiems žemės naudotojams nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų gruodžio 31 d., per kurį naudojama žemė turės būti suprojektuota, suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys“, – įsakymą dėl sustabdymo ankstesnio neskaidraus suteikimo naudotis valstybine žeme mechanizmo komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministro pavedimas netaikomas žemės sklypams, kurie paimti įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Teisė buvusiems savininkams laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu numatyta LR žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.
Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. perėmus žemės tvarkymo politikos formavimo funkcijas, atliekama ne tik galiojančio teisinio reguliavimo peržiūra, bet ir peržiūrimos suformuotos žemės tvarkymo politikos kryptys. Dėl šios priežasties Aplinkos ministerija, sustabdžiusi neskaidrią ir Žemės įstatyme nenumatytą valstybinės žemės suteikimo naudotis praktiką, kompleksiškai vertins laisvos valstybinės žemės panaudojimo klausimą, atsižvelgdama į valstybės prioritetus ir strateginius planus.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-03-15
Žemės ūkio viceministras: kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų
Lietuvoje mažą vidutinę pieno kainą lemia tai, kad daug smulkių ūkininkų pagamina sąlyginai mažai pieno, o mažai didelių ūkininkų – daug, ir tai yra didelė problema, sako žemės ūkio viceministras. „Kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia sausį kaina, kurią pamatėme ir vertinome, buvo 69 centai, tai reiškia, kad nepriklausimai nuo krizės yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas.
Jo teigimu, vasarį 91 proc. visų ūkininkų už litrą pieno gavo 15-30 centų – jie pagamina apie 29 proc. viso pieno. Likę 9 proc. ūkininkų pagamina 70 proc. pieno ir jiems buvo mokama 35-80 centų.
P. Astrausko teigimu, vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė pieno kaina krito dar 17 proc., o nuo gruodžio iki vasario pabaigos pienas atpigo apie 28 proc. Vidutinė pieno kaina, viceministro teigimu, vasarį siekė 368 eurus už toną.
Pasak jo, ministerija ilgainiui ketina spręsti smulkiųjų ūkininkų problemą – skatins juos restruktūrizuotis ir kooperuotis taip įgaunant didesnes derybines galias. Anot jo, nuo 2024 metų susietoji parama už pienines karves būtų moka atsižvelgiant ir į tai, ar ūkininkas pieną parduoda per kooperatyvą, ar ne.
Siekiant efektyvesnės vadybos, ketinama įkurti pieno klasterius – tam būtų numatyta ir finansinė parama. P. Astrauskas taip pat pabrėžė, kad bus keičiamas Pieno įstatymas, kurio pirminis variantas jau yra parengtas ir jį ketinama aptarti su pieno sektoriaus atstovais.
Viceministras pranešė, kad dar kartą bus kreipiamasi į ES žemės ūkio komisarą su prašymu aktyvuoti krizių rezervų fondą. Taip pat ministerija planuoja derėtis dėl galimybės gauti lengvatines paskolas biologinio turto įsigijimui, o tai, P. Astrausko teigimu, skatintų atstatyti veislines bandas arba investuoti į jų plėtrą.
Prie Vyriausybės karvę atsivedę ūkininkai skelbia laidotuves pieno ūkiams
Trečiadienį, ragindami Vyriausybę imtis priemonių, kad būtų sprendžiama kilusi pieno krizė, ūkininkai susirinko prie Vyriausybės. Kartu jie atgabeno ir dviejų mėnesių amžiaus teliuką. „Litagros“ žemės ūkio darbuotoju žurnalistams prisistatęs vyras nurodė, kad būtent iš šios, Kauno rajone esančios bendrovės, į Vilnių atvežta ir karvė. „Ji – dviejų mėnesių telyčaitė. Graži, puiki“, – sakė vyras.
Paklaustas, kokiu tikslu gyvūnas atvežtas prie Vyriausybės, jis sakė, kad tai padaryta norint „parodyti, kokie gražūs gyvuliukai yra, kad iš jų pienas išeina“.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teigė, kad protestu ūkininkai siekia pasiųsti tą pačią žinią kaip ir anksčiau – nori, kad problema būtų sprendžiama iš esmės.
„Žinia ta pati, nes neturėjome progos realiai susitikti su premjere. Vakar buvome susitikime su ministerija, bet matome, kad tos problemos nėra sprendžiamos iš esmės. Norime problemos sprendimo iš esmės. Todėl ir atvažiavome su gėlėmis. Nežinome, kas iš veršio bus – ar liks tik kaukolė, ar jis rytdienos turi sulaukti, ar jį jau reikia, kaip sakant… panaikinti, ar jo nebereikia“, – žurnalistams sakė R. Bernatonienė.
Ji teigė, kad per protestą galbūt pavyks dar kartą pasikalbėti su ūkio ministru Kęstučiu Navicku, bet pabrėžė besitikinti, jog ministras „turės daugiau ką pasakyti“.
„Toks vaizdas, kad kalbame į vandenį. Kalbame garsiai, aiškiai, dėstoma raštu, siunčiame raštu, bet atgalinis ryšys labai vangus. O su premjere… Išvis nebežinau, kokia čia pilis ir kaip į ją įlipti“, – tvirtino R. Bernatonienė. Jos teigimu, ministrė pirmininkė nepateikė atsakymo nei tiesiogiai, nei žiniasklaidoje ar kitais būdais.
R. Bernatonienė pripažino, kad siūlymas suteikti paramą ūkininkams galėtų iš dalies spręsti problemą, tačiau šie pinigai esą ūkininkus pasiektų nebent balandžio gale: „Kiekvieną dieną patiriame netekimų. Net ir tie pinigai yra pati paprasčiausia priemonė. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija skėsčioja rankomis ir sako – neturime svertų tartis su perdirbėjais, prekybininkais.“
Ūkininkai jau anksčiau paskelbė ketinantys trečiadienį rinktis prie Vyriausybės. Skelbta, kad kartu jie turėtų atsivesti ir karvę. Tokiu būdu ūkininkai siekia paraginti spręsti susidariusią pieno krizę.
Skelbiama, kad didesnė protesto akcija planuojama kovo 23 d. prie Seimo. Ministerija antradienį pranešė siūlanti pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Planuojama išmoka siektų apie 37–38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė.
Pasak ministro Kęstučio Navicko, ši parama radikaliai situacijos nepakeis, tikimasi, kad klausimas bus išspręstas kovo 20 dieną vyksiančioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kur Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai susitiks su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.
Žemdirbių atstovų teigimu, krintant žaliavinio pieno kainoms, gamintojams našta tampa nebepakeliama. Vidutinė pieno supirkimo kaina vasarį Lietuvoje mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, ji siekė 37,5 euro už 100 kilogramų – 15,4 proc. mažiau nei sausį. Ši kaina Lietuvoje buvo žemiausia nuo 2021 metų spalio.
