Žemės ūkio naujienos: 2023-03-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministras: valstybės parama pieno ūkininkus pasieks gegužę
Žemės ūkio ministerijai paskelbus, kad pieno gamintojams iš valstybės biudžeto bus skirta 8 mln. eurų paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad paraiškos bus pradedamos rinkti nuo balandžio, o pinigai ūkininkus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. „Paraiškas bus planuojamos rinkti nuo balandžio pradžios iki pabaigos. Tada atliekame jų vertinimą ir gegužės pabaigoje, tikėtina, ta finansinė pagalba galės pasiekti ūkininkų sąskaitas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją pieno sektoriuje Žemės ūkio ministerija antradienį pranešė siūlanti pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Planuojama išmoka siektų apie 37-38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė.
Aktualūs daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimai
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į pagrindinius pakeitimus. Tvarkos apraše pakeisti referenciniai metai į 2018 metus (anksčiau buvo 2015 m.), atsižvelgiant į pasikeitusius reglamentų reikalavimus. Nuo šiol daugiamečių ganyklų arba pievų referencinis santykis yra 2018 m. deklaruotų daugiamečių ganyklų ar pievų plotų sumos ir bendro 2018 m. deklaruoto ploto gauti tiesiogines išmokas santykis, su kuriuo lyginamas daugiamečių ganyklų arba pievų einamųjų metų santykis.
Sumažėjus pievų santykiui daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, prievolė atkurti daugiametes pievas atsirastų pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Anksčiau prievolė atkurti pievas galiojo pareiškėjams, kurie per ankstesnius dvejus metus pakeitė daugiametės pievos paskirtį į kitą paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2022/126, kuriame detalizuojamos taisyklės ir reikalavimai, susiję su daugiamečių pievų išlaikymu ir atkūrimu, nuo 2023 m. nebenumatyta išimčių ekologiniams ūkiams, pakeistame apraše nelieka išimties ekologiškai ūkininkaujantiems, todėl jiems suarus daugiametes pievas atsiranda reikalavimas jas atkurti.
Svarbu ir tai, kad, kai reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimu ir atsirado reikalavimas atkurti daugiametes pievas, pasikeitė ir sankcijų taikymas jų neatkūrus – sankcijos bus taikomas ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai, t. y. visa pareiškėjo parama bus sumažinta tam tikru procentiniu dydžiu.
Suartų daugiamečių pievų ir nedeklaruotų daugiamečių pievų žemėlapyje nurodomi 2020 ir 2021 metais deklaruoti daugiamečių pievų plotai, kurie pagal 2022 m. deklaravimo duomenis buvo suarti, (raudona spalva) bei nedeklaruotų daugiamečių pievų plotai (geltona spalva). Pasibaigus 2023 m. paraiškų išmokoms uždeklaruotus plotus gauti pateikimo terminui, žemėlapis bus papildytas naujai suartais plotais, identifikuotais vadovaujantis 2023 m. deklaravimo duomenimis – tuomet jame bus pateikiami per paskutinius trejus metus suarti plotai.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-15
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2022–2023 m., sumažinta 2,28 mln. t
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2022–2023 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 2,28 mln. t ir turėtų sudaryti 1 454,85 mln. t. Bendra 2022–2023 m. kitų grūdųeksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 2,43 mln. t (iki 221,24 mln. t), o importo – 1,33 mln. t (iki 216,35 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės grūdų prekybos pokyčiai 2022–2023 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš Brazilijos, Ukrainos, Paragvajaus, Turkijos ir Indonezijos, bet mažesnį – iš Argentinos.
Kukurūzų importas turėtų padidėti į ES, bet sumažėti į Indoneziją ir Malaiziją.2022–2023 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė sumažinta 0,79 mln. t ir turėtų sudaryti 321,53 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 1,14 mln. t (iki 295,28 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Ukrainoje ir Indonezijoje. Kukurūzų atsargų sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti numatomos didesnės jų atsargos Brazilijoje ir Kanadoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 3 (417) / 2023 m
Ypatingas dėmesys – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui
Siekdama tinkamai pasirengti artėjančiam paraiškų priėmimui, Žemės ūkio ministerija tikslina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles. Gera žinia ta, kad ruošiamasi padidinti didžiausią galimą paramos sumą vienam projektui iki 3 mln. Eur (anksčiau buvo 1 mln. Eur).
Tikslinama ir atrankos tvarka – norima atsisakyti lėšų paskirstymo atskiriems sektoriams. Keičiant atrankos kriterijus, ypatingas dėmesys skirtas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui. Jeigu pareiškėjas projekte planuos perdirbti ankštinius ir baltyminius augalus, jam norima suteikti 20 balų.
Tikslinant taisykles taip pat ruošiamasi mažinti mažiausią privalomą balų skaičių vykdant projektų atranką. Anksčiau jis buvo 35, dabar – 30.
Ministerija taisyklėse daro ir kitus patikslinimus, susijusius su ataskaitinių finansinių metų pasikeitimu vertinant užimtumo ir skurdo lygį, netinkamomis finansuoti išlaidomis ir pan.
Taisyklės jau patalpintos Teisės aktų informacinėje sistemoje, kad su jomis susipažintų visuomenė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-16
„Žemaitijos pieno“ pajamos pernai augo 31 proc. iki 263 mln. eurų
Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc. nuo apyvartos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė „Žemaitijos pienas“.
Grupė valdo pagrindinę įmonę „Žemaitijos pienas“ ir „Šilutės rambyną“.
Šaltinis: lrt.lt, BNS 2023-03-16
Gentvilas: leisti įsigyti daugiau nei 500 ha žemės verčia apėjimo schemos
Draudimas Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha žemės yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, todėl šio ribojimo siūloma atsisakyti, aiškina aplinkos ministras. Pasak Simono Gentvilo, pokyčiai planuojami, nes saugiklių apėjimo schemų yra labai daug.
„Du mėnesiai, kai Aplinkos ministerija yra Nacionalinės žemės tarnybos steigėja, ir mes inventorizuojame procesus. Šiuo metu akivaizdu, kad Žemės saugiklių įstatymas yra neveiksnus, matome pasikėlę statistiką, kaip stambėja ūkiai, nepaisant esamų saugiklių, ir mes tiesiog garsiai pradėjome diskusiją (…) – turime palyginimus Europos Sąjungos praktiką, kaip kitur nustatomi ribojimai“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą tvirtino ministras.
Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad ministerija siekia atsisakyti ribojimo, nors žemdirbių bendruomenės, asociacijos ir žemdirbiai nepritaria.
„Ar tai buvo kažkokių koncernų, ar lobistų įtaka ir kaip jums kilo ta mintis, nes dar prieš dvejus metus, praeitoje kadencijoje jūs labai mušėtės į krūtinę ir norėjote dar labiau sumažinti (įsigijimų ribą – BNS), kad tų didelių žemvaldžių Lietuvoje neliktų, o dabar jūsų pozicija kardinaliai pasikeitė“, – klausė K. Mažeika.
S. Gentvilas pabrėžė, kad stambios žemės ūkio bendrovės jam nedarė nei įtakos. Pasak jo, ribojimo apėjimo schemų yra labai daug.
„Šiandien apėjimo schemų yra labai labai daug. Tiesiog dedame ant stalo, einame su visomis bendruomenėmis kalbėtis ir tiesiog atvirai kalbame apie apėjimo schemas ir kaip jas sugriežtinti. Tai yra diskusijos pradžia“, – teigė S. Gentvilas.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ketvirtadienį LRT RADIJO laidoje pranešė, kad numatyto draudimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti ne daugiau nei 500 hektarų žemės siūloma atsisakyti. Pasak jos, tai numatančios Žemės ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pataisos jau pateiktos viešam svarstymui.
Pasak jos, nuo 2006 metų galiojantis ribojimas praktiškai neveikia – 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Ministerija įstatymo pakeitimo projekte siūlo atsisakyti šio reikalavimo. Teigiama, jog leistinos įsigyti žemės maksimalų plotą turi lemti žemės pobūdis bei siekiamas viešasis interesas, o ne kriterijai, kurių negalima konstituciškai pagrįsti.
Jos teigimu, dabartinė tvarka tik didina administracinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama. Be to, nesąžiningas žmogus gali apeiti ribojimus ir valdyti didesnį kaip 500 ha žemės plotą.
