Žemės ūkio naujienos: 2023-06-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministras: deklaruota 1,42 mln. hektarų pasėlių, paraiškas paruošę ir didieji ūkiai
Likus maždaug dviem savaitėms iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pabaigos, patvirtinta apie 84 tūkst. paraiškų arba pusė viso įprastai deklaruojamo ploto, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Pasak jo, iš viso deklaruota apie 1,42 mln. hektarų pasėlių ploto, dar nepatvirtintos stambiųjų ūkių paraiškos už maždaug 1,5 mln. hektarų.
„Suprantama, kad vidutinis deklaruojamas plotas vis didėja ir akivaizdu, kad didieji ūkiai yra pasiruošę paraiškas, jas matome (apie 1,5 mln. hektarų), bet jos dar nepatvirtintos“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį sakė E. Giedraitis.
„Pernai (iš viso deklaruota – ELTA) nepilnai 2,9 mln. hektarų“, – teigė jis.
Anot viceministro, šių metų pasėlių deklaravimo tempas yra apie 2–3 dienomis lėtesnis nei 2022 m. ar 2021 m.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė KRK nariams teigė, jog šiemet pasėlių deklaravimas ūkininkams sudėtingas, tačiau procesas vyksta.
„Kaip ir kasmet, šiemet deklaravimas sudėtingas, taip pat nesidžiaugiame tais pakeitimais, kurie ateina vos ne kiekvieną dieną, bet žinome, kad tai yra reikalinga ir kviečiame pareiškėjus pakartotinai, jie atvyksta deklaruoja“, – teigė Z. Bakanienė.
Pasak jos, paraiškų dar nepatvirtino maždaug trečdalis pareiškėjų, kurie esą yra plotus jau įsibraižę, tačiau galutinai nepatvirtinę stambieji ūkininkai.
Kritikuoja reikalavimą negamybinei veiklai numatyti 5 proc. ariamos žemės
Z. Bakanienės teigimu, stebima, jog šiemet atsiradusi galimybė skirti 5 proc. deklaruotos ariamos žemės negamybinei veiklai arba žaliajam pūdymui ir už tai gauti papildomą išmoką, nėra populiari paskata, o deklaruojant tokius pasėlius susiduriama su techniniais sunkumais.
„Negamybinės priemonės ir kraštovaizdžio elementai nėra patrauklios priemonės. Braižant kraštovaizdžio elementus susiduriame su sunkumais, kad įbraižius kraštovaizdžio elementą, norint pakoreguoti lauką, jau nebeleidžia: reikia vėl ištrinti kraštovaizdžio elementą ir tada koreguoti ir vėl jį įbraižyti“, – sakė Z. Bakanienė.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad dalis ūkių savo deklaruojamoje žemėje neturi galimybės numatyti 5 proc. nedirbamo ploto.
Jo teigimu, tokiems ūkiams tam tektų skirti dalį derlingos žemės.
„Yra ūkių, kurių žemėnauda yra konsoliduota, kur nebėra tų kraštovaizdžio elementų, ir jiems teks atidėti tuos negamybinius plotus ariamoje ir labai aukštos kokybės žemėje“, – KRK posėdyje sakė E. Pranauskas.
Jis pabrėžė, jog ūkininkų atstovai ne kartą prašė šiai tvarkai numatyti pereinamąjį laikotarpį, kadangi žemdirbiai neturėjo galimybių jai pasiruošti.
„Žmonės planavo savo pasėlius pernai metų rudenį, pasėjo žieminius. Strateginis planas, kiek pamenu, buvo patvirtintas lapkričio pabaigoje. Suplanavo pasėlių struktūrą ir štai ateiname pavasarį ir paprasčiausiai žemės nebelieka. Ir tada tuos žieminius reikia lėkščiuoti tam, kad įsėtum į juos žaliąjį pūdymą, negamybinį pūdymą, kurio liesti negalima“, – kalbėjo E. Giedraitis.
E. Giedraitis savo ruožtu pažymėjo, jog minimas reikalavimas ūkininkams nėra privalomas ir jie bet kokiu atveju gaus bazinę išmoką.
Tuo tarpu priemonei panaikinti būtina keisti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir sulaukti Europos Komisijos pritarimo, pridūrė jis.
„Be Strateginio plano keitimo, be Komisijos leidimo niekaip negalime atleisti ūkininkų nuo tų 5 proc. Matyt, kažkam reikia rinktis, ar gauti tas papildomas išmokas (…) ar vis tik pasitenkinti bazine parama ir neiti į ekoschemas“, – sakė E. Giedraitis.
ELTA primena, kad Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos kitų reikalavimų.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužę sumažėjo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 36,3 euro už 100 kilogramų – 4,4 proc. mažiau nei balandį ir 31,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina gegužę vidutiniškai siekė 46,6 euro – 1,9 proc. mažiau nei balandį ir 2,8 proc. mažiau nei prieš metus.
Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 34,6 euro – per mėnesį beveik nepakito, bet buvo 26,7 proc. mažesnė nei prieš metus. Estijoje ji siekė 44 eurus – 2,7 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 0,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-07
Dėmesys agrarinei aplinkosaugai: kokios veiklos yra remiamos?
Iki birželio 20 d. laukiama paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d., tačiau svarbu įsidėmėti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.
Pagal tęstinius 2014–2020 m. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įsipareigojimus remiamos šios veiklos: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 192 Eur/ha; „Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur/ha; „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur/ha; „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur/ha; „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur/ha; „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur/ha ir „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur/ha; „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur/ha; „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“: išvežant nušienautą žolę – 155 Eur/ha, nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur/ha; „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur/ha; „Tausojant aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“: daržovėms ir bulvėms – 318 Eur/ha, vaisiams ir uogoms – 336 Eur/ha; „Dirvožemio apsauga“: už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur/ha; „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur/ha; „Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur/ha.
Iš naujo teikti paraiškas pareiškėjai galės pagal šias veiklas: „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“.
Pokyčiai taisyklėse
Pakeitus minėtos priemonės įgyvendinimo taisykles, atsirado tam tikrų pokyčių. Vienas jų – panaikintas reikalavimas pareiškėjui neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui. 2023 m. pirmą kartą teikiant paraiškas pagal priemonės veiklas „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 3 metai. Veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 70 ha (anksčiau buvo ne didesnis kaip 50 ha).
Dar viena žemdirbiams paranki naujovė: yra pailgintas duomenų suvedimo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą apie panaudotus tręšiamuosius produktus terminas – duomenys turi būti suvesti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo (anksčiau per 5 darbo d.). Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, nupjautos žolės ritiniai turi būti išvežti iš laukų iki spalio 30 d. (anksčiau iki spalio 1 d.). Pareiškėjai, nuo 2022 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, gali nušienauti pievas po birželio 20 d., po to ganyti gyvulius deklaruotuose pagal veiklą plotuose visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį, t. y. 2022–2024 m.
Reikalavimas informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą per „NMA agro“ mobiliąją programėlę atlikus šlapynės sutvarkymo darbus pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ yra taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems nuo 1 ha kodu 5PT-3 ne mažesnius kaip 0,1 ha laukus.
Pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ paramos gavėjai nuo 2023 m. naujai deklaruotuose melioracijos griovių šlaituose ir 3 metrų apsauginėje juostoje (anksčiau buvo 1 m) įsipareigoja nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų.
Svarbu įsidėmėti, kad deklaruojamos medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje pagal veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, deklaruojami ankštiniai augalai, jų mišiniai ar įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ ir deklaruojami melioracijos griovių šlaitai su 3 metrų apsaugine juosta pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ yra tinkami užskaitai pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, 8 GAAB standartą: „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, įsipareigoja sudaryti laukų, deklaruojamų pagal šią veiklą, tręšimo planą, jei tręšiama mėšlu ar srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, ir jį vykdyti. Verta atkreipti dėmesį, kad vykdant veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ reikalavimas įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją nėra taikomas, jei jie naudoja neariamąsias technologijas.
Dar į taisyklių 3 priedą „Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui lentelė“ įtraukti šie sutartiniai gyvuliai: taurieji elniai, Dovydo elniai, danieliai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, kumeliukai, paršavedės, paršeliai ir kiaulės. Vykdant veiklas „Dirvožemio apsauga“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ariamojoje žemėje turi būti įsėtas daugiamečių žolių įsėlis.
Draudžiama čia naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas. Pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ įsipareigojama įsėti ne mažesniame kaip 20 proc. pagal veiklą deklaruotame ariamosios žemės plote ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijose daugiamečių žolių įsėlis turi būti ne mažiau kaip 30 proc. pagal programą deklaruoto ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų. Įsėlį deklaruoti privaloma antraisiais įsėjimo metais. Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įsipareigoja pirmaisiais programos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. įsėti daugiametes žoles ariamojoje žemėje.
Akcentas – Žaliojo kurso tikslams ir visuomenės gerovei
2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu dar labiau orientuojamasi į aplinkos ir klimato tikslus. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėjos Rolanos Miknevičienės, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytos ir savo noru pasirenkamos klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos ekologinės sistemos.
„Skatinant dalyvauti ekologinėse sistemose, siekiama stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo derlingumą, tausoti vandenį ir gerinti jo kokybę, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, tvariai ir mažiau naudoti pesticidų ir mineralinių trąšų, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę, kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ir kitus privalomus reikalavimus. R. Miknevičienė pabrėžė, kad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo ūkininkavimo kryptį tinkamas ekologines sistemas. Už jas mokamos papildomos išmokos turėtų paskatinti ūkininkus įsitraukti į veiklas ir taip prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų ir visuomenės gerovės – klimato kaitos stabdymo, aplinkosaugos problemų sprendimo. „Ekologinės sistemos ne tik prisidės prie aplinkos apsaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo, bet ir prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo, išlaikant apsirūpinimo maistu ir gamybos potencialą bei didinant ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą.
Ekologinėms sistemoms planuojama skirti 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto“, – teigė ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja. Teikdami paraiškas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, pareiškėjai taip pat gali pretenduoti ir į išmokas pagal Strateginiame plane numatytas šias ekologines sistemas: kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“ (veiklos „Tarpiniai pasėliai“, „Augalų kaita“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“), „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, „Gyvūnų gerovė“.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-06-06
Šalnos savaitgalį gerino rekordus – kas liks iš derliaus ir kas brangs žmonėms
Ar dar bus šalnų ir kaip tai atsilieps derliui, domisi LNK žinios. Sinoptikas Paulius Starkus sako, kad pirmą vasaros savaitgalį daugumoje šalies regionų temperatūra atšalo iki 0-5 laipsnių. Kai kur 5 laipsniai šalčio buvo net 2 metrų aukštyje. Didžiausios šalnos Pietų Lietuvoje, birželio 4 d. pagerintas šalčio rekordas, kai buvo 1 laipsnis šalčio ore. Prieš tai buvo 0,2 laipsnio žemiau nulio.
„Temperatūra nėra įprasta, tačiau birželio pirmoje pusėje šalnos dar gana dažnos. Tiek, kad jos labai stiprios. Tai neįprasta. Tokios didelės, apimančios didelę šalies dalį, šiame sezone turėtų būti paskutinės. Ateina šiltesni orai. Artimiausiomis dienomis gali būti tik silpnos šalnos“, – dėsto P. Starkus.
Saulius Nainys, ūkininkas, sako, kad šalnos, skaičiuojant dienomis, šiemet truko kur kas ilgiau nei paprastai. Žieminiai javai ir rapsai daug smulkesni. Tai reiškia, kad bus mažesnis derlius ir tai gali lemti mažesnes maisto kainas. Nors derlius dvigubai pigesnis nei 2022 m., tačiau trąšos pirktos tais metais, kai jos buvo dvigubai pigesnės. „Šalnos turės įtakos duonai ir mėsai, nes joms užauginti reikia grūdų. Mūsų pagrindinės kultūros rapsai ir kviečiai. Tai lems didesnes kainas. Tačiau šalnos paveikė tiek sodus, tiek daržoves. Vakar išėjau su šunimi pasivaikščioti ir mačiau, kad bulvės pajuodavo – jos nušalo. Bulvės ataugs, tačiau augalas energiją naudos ne derliaus kaupimui, o savo žaliosios dalies atauginimui“, – kaip vartotojai sumokės už šalnas aiškina S. Nainys
Šaltinis: lnk.lt, 2023-06-06
Seimas apsispręs, ar sodybas pradėjusiems statyti ūkininkams netaikyti griežtesnių įstatymo reikalavimų
Seimas linkęs šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančių griežtesnių reikalavimų ūkininko sodybos statybai netaikyti ūkininkams, kurie yra pradėję rengti ar parengę kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, turi leidimą statybai ar yra pradėję statybas.Tokiems ūkininkams būtų taikomos anksčiau galiojusios Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos. Ketvirtadienį parlamentarai ketina galutinai apsispręsti dėl tai numatančių Ūkininko ūkio įstatymo pataisų.
Praėjusią savaitę po svarstymo jas palaikė 94 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5. Naujas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto patobulintas įstatymo pataisų variantas numato, kad griežtesni reikalavimai nepaliestų ūkininkų, jei jau yra pradėti rengti ar patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, pateikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar jis jau yra išduotas, ūkininko sodyba yra pradėta statyti.
Parlamentarai nutarė ištaisyti teisinę problemą, nes šių metų kovo 16 d. Seimui priėmus Respublikos Prezidento vetuotą Ūkininko ūkio įstatymą, jame neliko įstatymo taikymą reglamentuojančių nuostatų. Nežinioje atsidūrė gyventojai, kurie yra pradėję rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ar jau juos yra parengę, tačiau dar negavę ūkininko sodybos pastatų statybą leidžiančių dokumentų. Ūkininko ūkio įstatymo pataisas teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir kiti parlamentarai.
