Žemės ūkio naujienos: 2023-06-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas leido dabartinėmis sąlygomis statyti ūkininko sodybą jau pradėjusiems tvarkytis dokumentus ar statybas
Liepą įsigaliosiantys griežtesni reikalavimai ūkininko sodybos statybai nebus taikomi ūkininkams, kurie yra pradėję rengti ar jau parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, turi leidimą statybai ar yra pradėję statybas. Tą numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas.
Patobulinimais suteiktas pereinamasis laikotarpis ūkininkams, kurie jau pradėjo ruošti ūkininko sodybos statybos projektus, laukia statybos leidimų, tačiau gali nespėti iki liepos dokumentų susitvarkyti. Jiems galios senesnės įstatymo nuostatos – bus leidžiama gyvenamąją sodybą statyti ir 0,5–2 hektarų sklype.
„Tie, kurie nori dar senomis sąlygomis, t. y., ant 50 arų susiformuoti ūkininko sodybą, pasistatyti gyvenamąjį namą, jiems dar bus galimybės – atsiveria langelis dar mėnesį tuos dokumentus pasitvarkyti“, – praeitą savaitę pataisų esmę Seimo Aplinkos apsaugos komitete pabrėžė viena pataisų iniciatorių, komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Ketvirtadienio posėdyje mišrios Seimo narių grupės parlamentarė Rita Tamašunienė sakė, kad ūkininkai, kurie jau pradėjo ūkininko sodybos statybos procesą, „turi teisėtus lūkesčius“ ją pasistatyti dabartinėmis sąlygomis.
Kovą Seimas pritarė Ūkininko ūkio įstatymo pataisoms po prezidento veto: nuo liepos 1 d. ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, tačiau reikalavimas nebus taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Jau priimtame įstatyme taip pat nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai.
Tuo tarpu kitus ūkininko veiklai reikalingus pastatus leidžiama ir nuosavame bent 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklype – išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Šiuo metu norint statyti ūkininko sodybos pastatus būtina parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą statinių vietai patvirtinti, po to dar turi būti parengtas sodybos statinių projektas, išduotas statybos leidimas.
Pataisos priimtos 113 parlamentarų balsais, 4 Seimo nariai susilaikė, nei vienas nebalsavo prieš.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-08
Nerimą keliančios prognozės su optimizmo prieskoniu
„Šie metai bus sunkūs. Pavasarinės šalnos, Šiaurės Lietuvoje siekusios –9 °C, sunaikino 80 proc. uogynų ir sodų derliaus. Užsitęsusi pavasarinė sausra nieko gero nežada grūdiniams ir kitiems augalams. Iššūkiu tapo ir pieno krizė“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Šiomis prognozėmis ir aktualia informacija, politinėmis aktualijomis ministras pasidalijo prasidėjus kalendorinei vasarai, birželio 2 d., Kauno rajono ūkininkų sąjungos išplėstiniame susirinkime. Dalyvauti jame buvo pakviesti ir kaimyninių rajono ūkininkų bei įvairių su žemės ūkiu susijusių institucijų atstovai.
Lįs pro adatos skylutę
Ministras teigė, kad kol kas neturi žinių iš Europos Komisijos (EK), tačiau tikisi, kad parama pieno gamintojus vis dėlto pasieks. O štai sodų ir uogynų savininkams nei gerų žinių, nei pažadų dalinti neskubėta. „Šalnos paveikė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, kai kurias kitas Europos šalis. Pagalbos tikrai reikės, ir ne mums vieniems“, – kalbėjo K.Navickas.
Pasak jo, EK skuba įgyvendinti du reglamentus – Tvaraus pesticidų naudojimo ir Gamtos atkūrimo, tačiau kol kas nė su vienu jų nesiseka. Procesą stabdo kitų metų pavasarį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai bei tebesitęsiantis karas Ukrainoje: žmones reikia aprūpinti maistu.
Ministras susirinkusiuosius perspėjo pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo temos neplėtosiantis, tik pasidalijo įžvalgomis, jog gali tekti perskirstyti finansavimą, mat deklaruojama itin daug neariminės žemdirbystės plotų, ir informavo, kad daugiausia pastabų sulaukiama dėl kraštovaizdžio elementų, paukščiams svarbių teritorijų.
Diskusijoje bene daugiausia dėmesio skirta kenkėjų ir ligų temai. Medelynų savininkai teigė ne savo noru tampantys nusikaltėliais, nes, siekdami kovoti su naujais kenkėjais ir ligomis, jie yra priversti naudoti šalyje neregistruotus preparatus.
„Greitai nebeturėsime šakninių daržovių prekinės produkcijos, nes spragšių apgraužti šakniavaisiai nėra tinkama produkcija“, – nuogąstavimais dalijosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.
Ši problema aktuali ne tik Kauno rajono daržovių augintojams, bet ir ūkininkams visoje Lietuvoje. Kovai su spragšiais šalyje jokių registruotų priemonių nėra, nes esame per maža rinka. Tokia pati situacija ir su kitais invaziniais kenkėjais – šliužais. Ministras žadėjo: „Gilinsiuosi į reglamentus, kur galėtume įlįsti pro adatos skylutę, nes šioje vietoje stipriai pralošiame.“
Karštos diskusijos
Dar karštesnė diskusija užvirė po Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės pranešimo. Nors jo kalbos metu ekrane sukosi filmuotas vaizdelis, kaip ūkininko pasėliuose vienu metu naktį šmirinėja apie 250 elnių banda, pranešėjas piešė kone idilišką vaizdelį: sumedžiotų žvėrių limitas, palyginti su 2019 m., padidintas tris kartus, žvėrims atitraukti nuo ūkininkų pasėlių užsėti pašariniai laukeliai, o ūkininkams padarytų nuostolių kompensavimas – įmonei skausmingas.
Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, kurio valdos ribojasi su Karalgirio masyvo komerciniais medžioklės plotais ir kuris kasmet patiria nuostolių, rėžė: „12,6 ha pašariniuose laukeliuose, skirtuose žvėrims atitraukti nuo ūkininkų laukų, nėra jokio kultūrinio augalo.“ Elnius, kurių banda dramatiškai padidėjo po pandemijos, ūkininkas vadino atomine bomba.
To, kad trūksta susikalbėjimo tarp Aplinkos ministerijos ir VMU, neslėpė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Virginijus Kantauskas. Pasak jo, žvėrių medžiojimo limito nustatymo metodika yra ginčytina, koks jis, turėtų spręsti patys medžiotojų būreliai. „Žvėrių turi būti gamtoje, bet jie negali atimti žmogaus turto“, – pabrėžė V.Kantauskas.
Kadangi su Karalgirio masyvo komerciniais medžioklės plotais ribojasi tik šešių ūkininkų valdos, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pasiūlė diskusiją perkelti vėlesniam laikui, į siauresnį dalyvių ratą, ir pabrėžė, kad dialogas turi tęstis, būtina ieškoti bendrų sprendimų, nes problema egzistuoja 15 metų, o dėl pastaraisiais metais padidėjusios žvėrių populiacijos ženkliai išaugo ir daromos žalos mastai.
Sugrįžo dar kartą
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pasidžiaugė dar kartą sugrįžęs į tą pačią konferencijų salę. Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus bei perspektyvas Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariams jis pristatė sausio 25 d. Šis variantas, pasak viceministro, tikėtina, galutinis ir gerokai kitoks – dabar Melioracijos fondą siūloma steigti savivaldybių lygmeniu.
Viceministras pabrėžė, kad melioracijos gelbėjimo planas – būtinas. Šiuo metu šalyje melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 75 proc. ir kasmet padidėja po 1 proc. „Tikėtina, kad po 25 metų nusidėvėjimas sieks 100 proc. ir melioracijos sistemos nustos egzistuoti“, – prognozavo viceministras.
Dar iškalbingesni yra kiti skaičiai: dėl pasenusios ir neveikiančios melioracijos Lietuva kasmet praranda nuo 4,5 iki 8,5 mlrd. eurų. Ši suma – tik už pirminę negautą produkciją be pridėtinės vertės.
Siūlo pagalbą
Nūdienos kontekste kiek šviesesnę ateitį susirinkusiesiems piešė makroekonominių tyrimų departamento vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, pateikęs Lietuvos ekonomikos ir žemės ūkio tendencijų apžvalgą. Jo žodžiais, „blogiausia – jau už nugaros“.
Kadangi tarp besiskolinančiųjų iš „Swedbank“ didžiausią procentą sudaro Kauno rajono ūkininkai, banko atstovas ragino žemdirbius ugdyti finansinį raštingumą. Pasak V.Šimkaus, reikėtų drąsiau naudotis ir trijų banko agro vadybininkių paslaugomis.
Susitikimo metu pristatyti galimo finansavimo produktai, o turintiems kelias paskolas siūlyta jas konsoliduoti.
Naujienas priėmė palankiai
Kauno rajono žemdirbiai išsiskyrė ir kitame kontekste: būtent čia Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija fiksavo daugiausia pažeidimų atsiskaitant pagal paslaugų kvitą. Viršininkė Judita Stankienė pristatė naujovę: šiuo metu daug daroma, kad atsirastų elektroninė paslaugų kvitų versija.
Pakaunės ūkininkai žinią sutiko palankiai. Kadangi šią atsiskaitymo priemonę dažniausiai derliaus nuėmimo metu naudoja daržovių augintojai, Z.Cironkienės nuomone, elektroninė paslaugų kvitų sistema leis sumažinti pažeidimų skaičių tiek dėl paslaugos tiekimo dienų limito, tiek aiškinantis, ar paslaugos tiekėjas kvito negavo, ar tiesiog jį pametė triūsdamas laukuose.
Išplėstinio Kauno rajono ūkininkų susirinkimo metu pristatyti ir du Kauno rajono savivaldybės projektai, kuriuos M.Maciulevičius pelnytai vadino pilotiniais ir neturinčias analogų Lietuvoje. Tai „Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas“ ir „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimas“.
Rengiant melioracijos gaivinimo planą, pakaunėje dronu patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir pateikta elektroninė forma DWG formatu.
Skaičiuojama, kad sutvarkyti 24-ių kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose dabartinėmis kainomis atsieitų apie 38,5 mln. eurų. Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-ių. Esant galimybėms arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.), būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose 8-iose kadastro vietovėse.
Kalbant apie „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimą“, pabrėžta, kad sukurtas unikalus metodas, leidžiantis identifikuoti ir preciziškai paskaičiuoti plotą, eliminuojant žmogiškąjį faktorių, tačiau norint jį naudoti dar laukia ilgas kelias. O pirmiausia reikėtų įtraukti naują arba papildyti seną žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“ nauja metodika, paremta šiuolaikinėmis pažangiomis priemonėmis: dirbtinio intelekto pagrindu sukurtais algoritmais ir dronų vaizdų informacija.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-09
Sausra naikina ūkininkų derlių: baiminamasi netekti iki pusės derliaus
Vakarų Lietuvos ūkininkai jau patiria stichinę sausrą, o orų prognozės lietaus nežada iki birželio vidurio. Ūkininkai nerimauja, kad dalis gali netekti net iki pusės derliaus, praneša „Vakarų ekspresas“. „Situacija Klaipėdos, Kretingos bei Šilutės rajono savivaldybėse prasta. Artimiausiomis dienomis lietaus nebus, šiuo metu sausra siekia pavojingą lygį, netrukus gali pereiti ir į stichinę sausrą“, – sakė „Vakarų ekspresui“ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Pasak pašnekovo, sausros galo nematyti. Kritulių trūks, lietus bus nebent fragmentiškas.
„Praėjusiais metais birželį buvo atvirkščiai, didesnę dalį Lietuvos merkė lietūs. Tada buvo blogai pajūrio verslininkams“, – priminė G. Valaika.
Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas griebiasi už galvos: „Rimti nuostoliai. Nekoks derlius laukia. Kiek girdėjau, grūdų supirkimo kainos krito daugiau negu 30 proc. Kai kurie ūkininkai gali netekti net iki pusės derliaus. Šis sezonas bus nuostolingas.“
Prisistatyti nepanoręs Kretingos rajono ūkininkas sakė, kad atsistatyti po tokių sausrų tampa vis sudėtingiau.
„Laukų laistyti neįmanoma, sausrai pasiekus tokį lygį tai – beprasmiška. Tai ne sodo kiemas, o dideli plotai, su purkštuvu privažiuosi, tačiau žemė nepasisavins vandens tiek, kiek reikia, jokios naudos iš to nėra. Pasėliai net nepajaus vandens. Nieko nepadarysime, turime iškęsti sausrą“, sakė ūkininkas.
„Šiuo metu ūkis laikosi ant gyvulių, tačiau ir pieno supirkimo kainos neįspūdingos. Svarstau galimybę žiemos metu ieškotis sezoninio darbo“, – atviravo Kretingos rajono ūkininkas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-08
Turintys nenaudojamos žemės gyventojai kviečiami joje įveisti mišką
Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina įveisti joje mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių reiktų šį kelią pradėti.
Įsitikinkite, ar nėra draudimų
Pirmiausia, turėtumėte žinoti, ar jūsų sklype nėra taikomi draudimai miškui įveisti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas. Taip pat, ar nėra taikomi draudimai atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, buveinių bei paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos), ar jūsų sklypas nepatenka į patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų sprendinius. Paprastai, dauguma ribojimų nurodomi sklypo nuosavybės dokumentuose ar registrų centro išrašuose.
Taip pat svarbu žinoti, jog mišką įveisti galima ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos, sodinant medžius, ir ne arčiau kaip 6 m atstumu, sodinant krūmus. Šių atstumų galima nesilaikyti, jei miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.
Ką daryti toliau?
Jeigu draudimai ar kiti ribojimai jūsų sklypo neliečia, tuomet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniam padaliniui turite pateikti nustatytos formos prašymą. Šią formą galima rasti internete, Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 1 priede.
Gavęs jūsų prašymą, NŽT teritorinis padalinys kreipiasi į reikiamas institucijas ir, gavęs jų atsakymus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, žemės savininkui pateikia sprendimą dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jei sprendimas teigiamas, žemės savininkas turi pateikti Valstybinei miškų tarnybai tvirtinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Miško želdinimo ir žėlimo projektas
Miško želdinimo ir žėlimo projektai privalo būti rengiami pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Projekte nurodomi reikalavimai projektuojamai miško želdinių ir žėlinių rūšinei sudėčiai bei tankiui pagal augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Taip pat aprašoma želdavietė (vieta, plotas), projektuojamos priemonės (dirvos paruošimo būdai, želdinių sodinimo schemos, sodmenų kilmė, apsaugos, priežiūros priemonės ir kt.). Projektą patvirtinus, galima pradėti miško įveisimo darbus.
Miško įveisimas
Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais. Miško želdiniai paprastai sodinami į prieš tai paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas.
Mišką būtina želdinti tik kokybiškais miško sodmenimis. Jie turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Draudžiama želdinti vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose) bei visų medžių rūšių savaiminukais.
Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdomieji kirtimai.
Miško želdiniai ir žėliniai atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos.
Miško želdinių ir žėlinių apskaita
Miško želdinių ir žėlinių apskaita vykdoma rudenį. Kai miškas įveistas pagal projektą, apskaitomos projektuotos medžių ir krūmų rūšys. Apskaita atliekama:
1. želdinių – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po jų pasodinimo,
2. plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas: želdintų plotų – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo, želiančių plotų – trečiaisiais želdinių apskaitos metais,
3. žėlinių, atkuriant mišką plynųjų kirtimų kirtavietėse, – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, įveisiant mišką – trečiaisiais metais po projekto sudarymo.
Miško registravimas
Miškas laikomas įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Įveisto miško duomenis būtina nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrui, valdomam Valstybinės miškų tarnybos. Tarnyba, gavusi žemės savininko prašymą, atlieka įveisto miško apskaitą ir per 20 d. d. išduoda atitinkamą pažymą. Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 d. d. nuo apskaitos atlikimo įtraukiami į Miškų valstybės kadastrą. Išsamiai tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2022 m vasario 1 d. įsakyme Nr. 3D-65/D1-28 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Parama
Atkreiptinas dėmesys, kad žmonės, ketinantys įveisti mišką, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) administruojama Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama miškui įveisti ir 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti. Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-08
Įsijunkite NMA radiją ir išgirskite dar daugiau informacijos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia klausytis NMA radijo, kuriame jau galite išgirsti dar daugiau informacijos. NMA parengtame garso įraše ūkininkai, intensyviai dirbdami laukuose, gali klausytis aktualios informacijos, susijusios su naujuoju programiniu laikotarpiu – sužinoti svarbiausias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) administravimo taisyklių nuostatas, apie reikalavimus ir sąlygas gauti paramą jau dabar renkamoms paraiškoms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Įsijunkite NMA radiją čia!
Taip pat per NMA radiją kalbama apie pirkimų naujuoju periodu vykdymą, duodama patarimų, į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta pažeidimų, pristatomos naujai patvirtintos paramos, gaunamos pagal SP, viešinimo taisyklės.
Primename, kad per NMA radiją jau galite klausyti ir šiuo metu itin aktualios informacijos apie tiesiogines išmokas, su plotu ir gyvuliais susijusių priemones, taip pat dokumentų teikimą el. būdu ir kokiais būdais klientai gali bendrauti su NMA.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-22
Lietuvos maisto produktams veriasi perspektyvi Saudo Arabijos rinka
Saudo Arabija, kurios ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje, importuoja daugiau kaip 80 proc. šaliai reikalingų maisto produktų. Šią savaitę Lietuvos maisto ir žemės ūkio įmonėms surengtame nuotoliniame seminare buvo aptartos eksporto galimybės į šią šalį. Daugiau kaip 50-ties Lietuvos įmonių atstovams buvo pristatytos pagrindinės Saudo Arabijos ekonomikos tendencijos, besikeičianti žemės ūkio bei maisto ir gėrimų rinka, pagrindiniai prekybos tinklai ir tiekėjai, investicinės kryptys bei eksporto į Saudo Arabiją reikalavimai.
„Saudo Arabiją laikome svarbia prekybos partnere įvairiose srityse ir esame suinteresuoti stiprinti ekonominius ryšius. Mūsų prioritetas – aukštos kokybės ir sveikatai palankių maisto produktų eksportas“, – seminare sakė Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė Saudo Arabijai Šarūnės Šablevičienės teigimu, šios šalies rinka yra didžiausia Persijos įlankos regione. Ji pastaraisiais metais patiria didžiulę ekonomikos transformaciją. Būtent šiuo metu Lietuvos maisto ir gėrimų įmonėms atsiveria unikalios galimybės eksportui.
Gerąja patirtimi ir įžvalgomis apie naujausius pokyčius, iššūkius bei galimybes Saudo Arabijos maisto sektoriuje pasidalijo partneriai iš Saudo Arabijos – Investicijų ministerijos tarptautinio biuro Lietuvai asocijuota direktorė Tahani Alkhayyal ir Arabijos įmonių inkubatoriaus Saudo Arabijoje konsultantas Yazan Shukair.
2022 metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto eksportas į Saudo Arabiją siekė 124 mln. eurų, iš kurių 93 mln. – kviečių eksportas. Statistikos duomenys rodo, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos maisto produktų (sviesto, pieno, aliejaus, duonos, konditerijos gaminių ir kt.) eksportas į Saudo Arabiją išaugo 30-40 proc.
