Žemės ūkio naujienos: 2023-07-27

Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 29 d. ūkininkai kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuriai finansuoti skirtos Europos sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos. Parama bus teikiama tik pieninės galvijininkystės sektoriaus pareiškėjams. Tam skirta beveik 15 mln. eurų.

Priimamos paraiškos

Veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – viena populiariausių tarp šalies žemdirbių. Ji svarbi stiprinant žemdirbių ūkius bei suteikiant konkurencingumo ir modernumo visam žemės ūkiui. Daugiausia paramos nuo 2014 m. iki 2023 m. skirta gyvulininkystei – per 383 mln. eurų. Šių metų pavasarį pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo sulaukta 372 paraiškų, kurios atitinka atrankos kriterijus gauti paramą.

Siekiant kaime kurti didesnę pridėtinę vertę, ūkininkai toliau skatinami ne tik gaminti, bet ir perdirbti savo gaminamą produkciją. Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, remiama žemės ūkio produktų ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų ūkyje, gamyba.

Remiamos sritys: apdorojimas, rūšiavimas, pakavimas, surinkimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas. Taip pat remiamas iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Kas gali teikti paraiškas?

Teikti paraiškas gali fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ir juridiniai pieninės galvijininkystės sektoriaus asmenys. Parama vienam projektui negali viršyti 1,5 mln. eurų. Gamyba užsiimančios pieninės galvijininkystės ūkininkams finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. jauniesiems ūkininkams, t.y. fiziniams asmenims, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos. Taip pat svarbu, kad paraišką jaunieji ūkininkai pateiktų penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos.

20 proc. didesnis paramos intensyvumas numatomas ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. Šie kooperatyvai privalo užtikrinti, kad kolektyvinių investicijų pagrindu pagal projektą įgytu turtu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu naudosis pripažintas žemės ūkio kooperatyvas ir tik pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai.

Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto arba kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių žemės ūkio paskirties žemės ploto yra šiose vietovėse. Sužinoti, ar ūkis yra šioje vietovėje, galima Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse.

Perdirbantiems produkciją – didesnis paramos intensyvumas

Jei projekte planuojamas prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir pan.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. 20 proc. didesnis paramos intensyvumas skiriamas ir tiems, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas. Svarbu pažymėti, kad ši taisyklė taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose.

Pavyko modernizuoti ūkį

Rokiškio rajono ekologinio pieno ūkio šeimininkė Vilija Šedienė neseniai sėkmingai užbaigė „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektą. Jo vertė – maždaug 200 tūkst. eurų. Gautos investicijos ūkininkei padėjo ne tik modernizuoti ūkį, dirbti našiau, bet ir pagerinti gyvulių laikymo sąlygas, prisidėti prie gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir saugumo. Už gautą paramą ūkininkė įsigijo naują traktorių, šienavimo techniką, atnaujino melžimo aikštelę, gyvulių laikymo angarus, nusipirko gyvulių transportavimui pritaikytą furgoną.

„Atsinaujinau visą melžimo įrangą. Esu labai patenkinta, o ir karvėms ji patogi, nesukelia diskomforto. Po kiekvieno melžimo aparatas išsiplauna, todėl karvėms neperduodamos ligos. Pastebėjau, kad gerokai sumažėjo somatinių ląstelių piene. Taip pat labai džiaugiuosi, kad turėjau progą įsigyti gyvuliams transportuoti skirtą furgoną. Nors mano pievos nėra labai plačiai išsimėčiusios po rajoną, mūsų pievas kerta pagrindinis kelias, vedantis į Latviją. Plentu gyvulius varyti nepatogu ir nesaugu. Todėl bet kada telyčaites ar karves susikrauname ir pervežame į ganyklas“, – sako patenkinta pieno ūkio šeimininkė.

Kaip pateikti paraišką?

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Užpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o paramos paraišką pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, paramos paraiška nepriimama.

Strateginio plano parama investicijoms

Lėšos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas numatytos ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – Strateginis planas). Jame šiai paramai teikti numatyta intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Jai įgyvendinti skirta 230 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų suplanuota paskoloms.

Parama ūkių plėtrai bus teikiama ir pagal Strateginio plano intervencines priemones „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Išsamesnė informacija www.nma.lt.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Lietuvos žemės ūkio ministerija, 2023-07-26

Šios temos, jų analizė ir buvo pagrindinės tradicinės Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijos pranešimų ir diskusijų temos.

Prognozuojamas didžiausias ar antras pagal didumą kviečių derlius pasaulyje

„Javapjūtė dar tik įsibėgėja, o būsimo derliaus prognozės jau kelia daug diskusijų, nes gaunama informacija nuolat keičiasi. Pasaulinis kviečių derlius, skirtingų analitikų duomenimis, prognozuojamas rekordinis arba antras pagal dydį istorijoje, kukurūzų –didesnis nei pernai, miežių –kuklesnis nei pernai, tačiau artimas pastarojo dešimtmečio vidurkiui“, – pradėjo savo pranešimą konferencijoje grūdų brokerių įmonės „CopenhagenMerchants“ vadovas Baltijos šalims Gintaras Pauža.

88 proc.iš maždaug 214 mln. t pasaulio kviečių prekybos tenka Europos Sąjungai bei dar septynioms didžiausioms eksportuojančioms šalims, o jose situacija gerokai skiriasi. Vienose derlius prognozuojamas didesnis, kitose – mažesnis. Tačiau šiuo metu ne tik derliaus kiekis ar kokybė kelia diskusijas. Vienas aštriausių klausimų – Ukrainos grūdų eksportas – kiek derliaus bus galima išvežti iš šalies jūra per Ukrainos uostus, o kiek alternatyviais keliais naudojantis tranzitu per kaimynines šalis.

JAV žemės ūkio departamentas (USDA) prognozuoja, kad per 2023/2024 metų sezoną Ukraina gali eksportuoti beveik 44 mln. t žemės ūkio produkcijos (įskaitant aliejus), nors per 2022/2023 metų sezoną pavyko eksportuoti daugiau nei 61 mln. t. Akivaizdu, kad dėl Rusijos pasitraukimo iš „grūdų koridoriaus“ bei intensyvaus uostų apšaudymų, šiemet iššūkių kils gerokai daugiau.

Iš kitos pusės, Rusijos pradėtas karas jos pačios grūdų eksportui, panašu, didelės įtakos neturės. Vien kviečių eksportavusi daugiau nei 45 mln. t (naujas rekordas), ši šalis įrodė, kad geba prisitaikyti bei sėkmingai eksportuoti prie visų galiojančių sankcijų bei rasti sau draugiškų šalių. Planuojama, kad šiemet Rusija eksportuos apie 47 mln. t kviečių.

Baltijos šalys derliaus padidėjimo nesitiki

Baltijos šalyse (tradiciškai prie Lietuvos, Latvijos, Estijos apžvalgoje dar priskirtos ir Lenkija bei Vokietija) nuotaikos nėra optimistinės. Nei vienoje iš paminėtų šalių nesitikima kviečių derliaus padidėjimo. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos derlius gali būti 1,0-1,3 mln. t prastesnis nei pernai, todėl šių trijų šalių eksportas taipogi mažės. Lenkijoje ir Vokietijoje eksportas gali išlikti panašus kaip pernai tik dėl sukauptų atsargų.

Kokios pagrindinės lietuviškų kviečių eksporto rinkos ir kokia situacija jose?

Deja, ištikimų pirkėjų turime nedaug, jie nuolat keičiasi. Pernai daugiausiai lietuviškų kviečių iškeliavo į Nigeriją, antroje vietoje liko Saudo Arabija, po jos – Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Ispanija, Mozambikas. Tikėtina, kad pagrindine lietuviškų kviečių kryptimi ir vėl bus Afrikos šalys. Tiesa, verta paminėti, jog situacija jose nėra ypatingai gera. Daugiausia nuogąstavimų kelia sparčiai nuvertėjančios Afrikos pirkėjų valiutos. Pavyzdžiui, Nigerijos valiuta euro atžvilgiu vien nuo birželio pradžios yra kritusi daugiau nei 50 proc. ir tai ypatingai mažina perkamąją galią.

„Dėl sausros pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje veikiausiai turėsime mažesnį grūdų kiekį eksportui. Tačiau ir dėl jo pardavimo teks konkuruoti ne tik su kaimyninėmis šalimis ir ukrainietiškų grūdų eksportu per Lenkiją, bet ir su Rusija. Rusiški kviečiai Latvijos uostuose šiuo metu pardavinėjami už maždaug 226-228Eur/t, kai tuo tarpu už lietuviškus kviečius su rugpjūčio pristatymu prašoma 258 Eur/t. Skirtumas akivaizdus.

Be to, Rusija turi ypatingai dideles atsargas iš praėjusio sezono, todėl net ir prie vidutinio šių metų derliaus galės eksportuoti ne ką mažiau nei pernai. Džiugina tai, kad lietuviški grūdai yra vertinami pirkėjų, o mūsų eksportuotojai yra lankstūsir sugeba greitai prisitaikyti prie kylančių iššūkių. Todėl naująjį sezoną pasitinkame optimistinėmis nuotaikomis“, – apibendrino situaciją G. Pauža.

Svarbi kompleksinė priežiūra prieš kenksmingus organizmus

Šiemetinė sausra gali atsiliepti ne tik derliaus kiekiui, bet ir jo kokybei. Pasak LAMMC Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės, su klimato kaitos pasekmėmis susiduriama jau kasmet. Tiesa, šiemet vertinant javų „sveikatą“, gera žinia –ligų nėra gausu, jei jos ir plito, tai vėlesniais tarpsniais ir didesnės žalos derliui nepadarė.

Tačiau šiuos metus galime pavadinti kenkėjų metais – jų antplūdis buvo stebimas visuose augaluose, dažnu atveju nepakako vienkartinio purškimo. Adaptuotų ne tik žiemojimui, bet ir sausringoms sąlygoms veislių auginimas, pasėlių drėkinimas siekiant išauginti kokybišką ir konkurencingą derlių – tai jau netolima realybė, o kai kuriais atvejais – dabartis.

Javų kokybė labai svarbi ir kalbant apie grūdų eksportą, ypač atveriant naujas rinkas. 2022 metais kviečiai eksportuoti į 20 ne ES, o bendrai – į 43 pasaulio šalis. 2023 metų pirmą pusmetį lietuviški kviečiai pasiekė 31 trečiųjų šalių rinką. Pagrindinės grūdų kokybės problemos ruošiantis eksportui–paimtuose mėginiuose aptinkama piktžolių sėklų ir/arba grybinių ligų sukėlėjų.

Tačiau kiekvienais metais situacija gerėja ir pirkėjus pasiekia vis švaresni grūdai. Apie tai savo pranešime kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė.

Džiugu, kad ūkininkai skiria visa daugiau dėmesio javų „sveikatai“, o tuo pačiu grūdų kokybei, nes šie rodikliai ypač svarbūs grūdų eksportui.

Galime išauginti kokybiškus grūdus

O kokia apskritai yra lietuviškų kviečių derliaus kokybė, kokią įtaką ji turi galutiniam gaminiui? Jau keletą metų iš eilės LGPPA iniciatyva bandymams sėjamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės. LGPPA prezidentas Karolis Šimas pristatė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo tirta penkiolika kviečių veislių – visos jos augintos identiškomis sąlygomis, ir finale iš visų iškepta duona.

Tyrimai atlikti Lietuvos, Prancūzijos ir Ispanijos laboratorijose, vertinant visus iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų kepimo savybių rodiklius. Buvo tiriami ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai – tokie kaip kviečio baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeba įgerti miltai, kokio elastingumo tešla susidaro, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jisai teisingai iškilęs ir vienodai akytas. Tyrimas parodė, kad duonos kokybė labai priklauso nuo kviečių veislės.

Ir didelė problema, kad iki šiol nėra Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kad privalu deklaruoti, kokios kviečių veislės buvo pasėtos. Šiais metais nuo bendro 942 tūkst. ha deklaruoto kviečių pasėlių ploto tik 43,7 proc. užsėta žinomomis veislėmis. Didesnė pusė deklaruojama kaip nežinomos. Tokioje situacijoje dažnai negalime konkuruoti su kitų šalių eksportuotojais, siūlančiais stabilią ir žinomą kokybę, nors kviečių veislių, tinkančių kokybiškiems kepiniams, tikrai turime, tą parodė ir atlikti tyrimai, ir tą galime įrodyti mūsų eksporto partneriams.

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-07-26

Paramos paraiškų pagal KPP priemones priėmimo tvarkaraštyje numatytas papildomas kvietimas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ – paraiškas teikti bus galima nuo spalio 2 d. iki lapkričio 13 d.

Paramos paraiškų pagal Strateginio plano intervencines priemones priėmimo tvarkaraštyje atšauktas priemonės „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonė)“ paraiškų priėmimas, kuris buvo numatytas nuo spalio 2 d. iki lapkričio 30 d.

Šaltinis: www.nma.lt, 2023-07-26

„Birželio pradžioje visiems buvo neramu, kaip sausra paveiks šių metų derliaus rezultatus, tad, atvykus pirmiesiems grūdams, atrodo, galime nusiraminti. Iš atvežtų kviečių apie jų derlingumą daryti išvadas dar ankstoka, nors žiūrint į laukus didelių problemų nematyti, – pasakoja „Agrochemos“ komercijos direktorius Gerardas Brazaitis. – O rapsai atrodo tikrai gerai, net geresni negu praėjusiais metais – drėgmės pakanka, grūdai labai aliejingi, prognozuojamas jų derlingumas 2,5–3 t/ha.“, rašoma pranešime.

Remiantis daugiamete statistika ir pirmaisiais šių metų rezultatais, tikimasi, kad rapsų šiais metais bus prikulta apie 0,75 mln. tonų, kviečių – apie 4 mln. tonų, o miežių – apie 0,5 mln. tonų. Latvijoje javapjūtė nuo Lietuvos atsilieka 5–7 dienomis, bet pirmieji javai jau taip pat nukulti. Panašu, kad Latvijos derliui (kaip ir šiaurinei bei vakarinei Lietuvos daliai) blogas oras turėjo didesnės neigiamos įtakos ir čia laukiama kiek mažiau tonų, nei buvo prognozuota. Tuo tarpu kitos kaimyninės šalys – Lenkija ir Vokietija, – su kurių grūdais tarptautinėje rinkoje konkuruojame, tikisi rekordinių metų.

„Lietuva eksportuoja daugiau negu pusę iš augintojų supirktų grūdų, tad geri minėtų šalių derliai, didelės Rusijos grūdų atsargos ir naujas derlius turės įtakos lietuviškų grūdų supirkimo ir eksporto kainoms. Stiprėjantis euras taip pat darys neigiamą įtaką, nes šalys, į kurias eksportuojame savo grūdus, bus priverstos juos pirkti brangiau, neskubantys derliaus parduoti ūkininkai situacijos nepalengvins, tad iššūkių tarptautinėje grūdų rinkoje turėsime ir šiemet“, – apibendrina G. Brazaitis.

Pasak „Agrochemos“ komercijos direktoriaus, ne tik Lietuvos ūkininkai laiko pilnus aruodus ir neskuba parduoti, tokia tendencija matyti Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Pernai ši strategija, deja, nepasiteisino, nes kainos sukilo dėl karo Ukrainoje ir mažėjančių pasaulinių grūdų atsargų, o joms pradėjus augti, didėjant gamybai, bankams griežtinant pinigų politiką, pasuko augintojams nepalankia linkme. Grūdus pardavusieji sezono metu gavo didesnę naudą, negu pasirinkusieji juos laikyti.

„Sakoma, kad žemės ūkyje standartinių metų nebūna, vis dėlto norisi tikėti, kad nei orai, nei jokie politiniai įvykiai šiais metais nesutrukdys ir mes turėsime vidurkius siekiantį grūdų sezoną“, – sako G. Brazaitis.

Šaltinis: www.delfi.lt, 2023-07-27