Žemės ūkio naujienos: 2023-08-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šiemet į Lietuvą importuotuose bei tranzitu vežtuose grūduose iš Ukrainos pažeidimų nenustatyta
Šiais metais į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežta daugiau kaip 450 tūkst. t grūdų ir jų produktų, skirtų pašarams bei maistui, iš jų daugiau kaip 110 tūkst. t įvežta iš Ukrainos. Neatitikimų reikalavimams iš Ukrainos importuotoje produkcijoje neaptikta. Įvežamų grūdų ir jų produktų kontrolė Lietuvoje atliekama Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintuose pasienio veterinarijos postuose ir VMVT teritorinių padalinių paskirties iškrovimo vietoje. Atliekama dokumentų, tapatumo ir fizinė kontrolė.
Tiesa, VMVT sureagavo į šią vasarą Europoje pasirodžiusius atvejus dėl neleistino kiekio pesticidų likučių nustatymo grūduose ir šiuo metu didesnį prioritetą pasienio kontrolės metu skiria pesticidų likučių nustatymo tyrimams.
Šiemet į Lietuvą pašarams skirtų grūdų ir jų produktų iš Ukrainos į Lietuvą įvežta daugiau kaip 95 tūkst. t. Iš jų beveik 80 tūkst. t kukurūzų, apie 300 t rapsų išspaudų, 6,7 tūkst. t rapsų sėklų, daugiau kaip 3 tūkst. t. saulėgrąžų išspaudų, daugiau kaip 6 tūkst. t kviečių.
Valstybinės kontrolės metu grūdai ir jų produktai pašarams tiriami saugumui nustatyti, ar nėra aptikta mikotoksinų, pesticidų, dioksinų, salmonelės, radioaktyvių izotopų (cezis), nitritų. Nustatoma įvežamų grūdų ir jų produktų genetinė modifikacija. Siuntos yra tikrinamos pasirinktinai, bet ne rečiau kaip kas iš dvidešimto traukinio vagono tos pačios kilmės šalies ir tos pačios rūšies negyvūninių pašarinių žaliavų arba kas iš dvidešimtos kitos transporto priemonės negyvūninių pašarinių žaliavų pašarų siuntos.
Iš Ukrainos į Lietuvą šiemet įvežta daugiau kaip 2 tūkst. t maistinių kukurūzų, daugiau kaip 30 tūkst.t grikių kruopų, apie 300 t saulėgrąžų sėklų. Maistui skirtų kviečių įvežta daugiau kaip 15 tūkst. t.
Importuojant maistui skirtus grūdus ir jų produktus, ne mažiau kaip 30 proc. importuojamų siuntų atliekami atitikties patikrinimai, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams (pesticidų likučių, pesticido glifosato, mikotoksinų ir sunkiųjų metalų nustatymui).
Jei paimtų mėginių laboratoriniai tyrimai teigiami, yra skelbiamas RASFF (skubus pranešimas), visos ES šalys šį pranešimą mato bei, jei reikalinga, imasi rinkos ribojimo priemonių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-11
Ministerija laukia pasiūlymų dėl išskirtinės ES paramos pieno gamintojams paskirstymo
Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais aptarė principus, kaip ruošiamasi skirstyti Europos Sąjungos finansinę paramą pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti. Paramos administravimo taisyklės šiandien patalpintos Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) susipažinti visuomenei. Europos Komisija liepos mėnesį iš ES žemės ūkio rezervo Lietuvai skyrė išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų. Visa ši parama bus skirta pieno gamintojams.
Ministerija, rengdama paramos administravimo taisykles, akcentą skyrė smulkiems ir vidutiniams ūkiams, nes didieji ūkiai turi geresnes galimybes derybose dėl pieno kainų, jie dėl masto ekonomijos lengviau išgyvena sunkumus.
Taisyklių projekte siūloma paramą skirti pieno gamintojams, kurių 2023 m. balandžio-birželio mėn. vidutinė už natūralų žalią pieną gaunama kaina buvo ne didesnė kaip 40 ct už kilogramą, išskyrus ekologinio ūkio statusą turinčius ūkius ir kooperatyvų narius – jiems ši riba būtų 45 ct/kg. Vienam ūkiui išmokamos paramos „lubos“ – 20 tūkst. Eur. Anksčiau buvo siūloma, kad paramą gautų tie gamintojai, kurių vidutinė už natūralų žalią pieną gauta supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą.
Pasak žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko, buvo nemažai siūlymų mokėti paramą už turimas karves, tačiau mokant paramą už pagaminamą pieną didesnę paramos sumą gauna ūkiai, pasiekę didesnį primilžį iš karvės, daugiau investuojantys į pašarus, gyvulių genetiką.
Ministerija siūlo, kad paramos suma būtų skaičiuojama pagal 2023 m. IV-VI mėn. parduoto pieno kiekį tiems pieno gamintojams, kurie liepos 1 d. laikė bent 1 karvę.
Paramos dydis (už IV-VI mėn. parduoto pieno toną) būtų diferencijuotas pagal 2023-07-01 ūkyje laikomų karvių skaičių. Pasak ministerijos, šis skirstymas atitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano susietosios paramos lygius. Tai reiškia, kad ūkiams, laikantiems nuo 1 iki 10 karvių, paramos dydis siektų 70 proc., laikantiems nuo 10 iki 50 karvių – 90 proc., laikantiems nuo 50 iki 150 karvių – 100 proc., laikantiems virš 150 karvių – 75 proc.
Ministerija siekia, kad paramos lėšos kuo greičiau pasiektų pieno gamintojus. Tikimąsi, kad parama bus išmokėta rugsėjo mėn. Paraiškos renkamos nebus – paramos lėšos bus iš karto pervestos į pieno gamintojų sąskaitas.
Iš viso Lietuvoje per 2023 m. IV-VI mėn. iš ūkių, kurie liepos 1 d. laikė bent 1 karvę, buvo supirkta 331,33 tūkst. t pieno. Tokių ūkių buvo 11 594, o jų laikomų karvių skaičius – 202 825 vnt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-14
Praūžė Sūrių festivalis: apdovanoti skaniausieji
Rugpjūčio 13 d. sūrininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ir sūrio ragautojai rinkosi į devintąjį Sūrių festivalį Druskininkuose. Šiemet jame dalyvavo daugiau kaip 30 gamintojų, vystančių trumpą tiekio grandinę, taigi lankytojai galėjo paragauti ar nusipirkti sūrio tiesiai iš ūkininkų. „Šis festivalis yra išskirtinis ne tik tuo, kad čia galima sutikti sūrininką, iš jo rankų pirkti paties pagamintą gaminį, bet ir suprasti skonio subtilybes, kaip tas sūris gimsta.
Kitas labai svarbus dalykas – pirkdami sūrį mes ne tik gauname jį iš jo gamintojo rankų, bet ir apsikeičiame vertybėmis, sutikdami jo gamintoją, galėdami pasišnekėti, suprasti, kuo jis gyvena, tuomet tas sūris įgauna dar daugiau svarbos“, – kalbėjo ministras Kęstutis Navickas, padėkojęs gamintojams, organizatoriams už gražią ir prasmingą šventę.
Žemės ūkio ministerija – viena iš Sūrių festivalio rėmėjų – siekia skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, taip sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje. Mažinant galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių, produkcijos transportavimo ir pardavimo kaštus, skatinamas labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimas, gyvybingumas.
Festivalyje netrūko pramogų ir įdomybių: šurmuliavo sūrininkų ir kitų gamintojų mugė, vyko sūrių konkursas, paskaitos, edukacijos, vaikų ir suaugusiųjų laukė sūriškos pramogos.
Sūrių konkurso 2023 nugalėtojai:
Geriausias karvių pieno sūris „Grynas” – sūrininkas Vilmantas Navickas (Lietuva).
Geriausias avių pieno sūris „Gouda owca” – Kamil Holajda iš Sernica Dolnośląska (Lenkija).
Geriausias ožkų pieno sūris „Groseron” – Monika Lasoń Groser (Lenkija).
Geriausias minkštasis sūris – „Ožka pataluose”, Laužėnų kaimo sūrinė (Lietuva).
Geriausias balto pelėsio sūris – „Ožka pataluose”, Laužėnų kaimo sūrinė (Lietuva).
Geriausias mėlynojo pelėsio sūris – „Ožkų šilelis”, Laužėnų kaimo sūrinė (Lietuva).
Geriausias puskietis sūris – „Birželis”, Laužėnų kaimo sūrinė (Lietuva).
Geriausias kietasis sūris „Groseron” – Monika Lasoń Groser (Lenkija).
GRAND PRIX – „Groseron” – Monika Lasoń Groser (Lenkija).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-14
Naujų antibiotikų kūrimo sulėtėjimas bei netikslingas antibiotikų naudojimas – grėsmė žmonijai ir gyvūnams
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau kelerius metus pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra viena iš 10 didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai, su kuriomis susiduria žmonija. Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Antimikrobinis atsparumas medžiagoms yra „vienos sveikatos“ klausimas. Jis apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką. Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms, todėl labai svarbu gyvūnų augintojams imtis prevencijos ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Ne mažiau svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams“, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir gyvulininkystės bei žemės ūkio srityje, tokiu atveju atsparios bakterijos plinta bei jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose.
Bakterijų atsparumo didėjimo padariniai:
– Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
– Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.
– Didesnis antibiotikų naudojimas ūkiuose kelia grėsmę aplinkai. Teršia dirvožemį ir vandenį.
– Didesnis antibiotikų naudojimas ūkiuose kelia grėsmę mėsos vartotojams, nes antibiotikų likučių aptinkama ūkinių gyvūnų mėsoje, o taip atsitinka kai gyvūnas yra skerdžiamas nepraėjusius numatytai išlaukai.
Kaip mažinti bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms?
– Taikyti aktyvią gyvūnų sveikatos profilaktiką – vakcinaciją.
– Gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą.
– Biosaugos užtikrinimas ūkiuose.
– Gyvūnus gydyti antibiotikais tik paskyrus veterinarijos gydytojui, o veterinarijos gydytojas juos paskiria tik po laboratorinių tyrimų, kai žinomas arba išskirtas ligos sukėlėjas.
– Veterinarijoje nenaudoti antibiotikų skirtų žmonių gydymui, siekiant sumažinti pavojų visuomenės sveikatai.
– Draudžiama antibiotikų likučius išpilti į kriauklę. Gyventojai, įskaitant ir ūkininkus, kurie neturi veterinarijos gydytojo, tokius nesunaudotus veterinarinius vaistus turi pristatyti į artimiausią veterinarijos vaistinę.
VMVT pabrėžia, kad visi turi stengtis užtikrinti, kad antimikrobiniai vaistai išliktų veiksmingi. Prie šių pastangų galite prisidėti pranešdami apie šalutinį arba nepageidaujamą antimikrobinių vaistų poveikį, taip pat apie jų neveiksmingumą arba apie besaikį, nelegalų jų naudojimą ūkiuose. Informaciją kaip pranešti galite rasti VMVT puslapyje „Farmakologinis budrumas”.
Šaltinis: vmvt.lt, 2023-08-09
Verslas siūlo ukrainietiškus grūdus į Klaipėdą gabenti ir Nemunu iš Kauno
Lietuvos jūrinio klasterio nariai siūlo ukrainietiškų grūdų pervežimui į Klaipėdos uostą panaudoti krovinių gabenimą iš Kauno Nemunu. Tokią idėją verslas iškėlė Lietuvos politikams vėl sustiprinus diplomatines pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.
Susisiekimo ministerija sako, kad siūloma alternatyva yra vertinama kaip ir visos kitos, o „Lietuvos geležinkeliai“ pastebi, kad įgyvendinti tokios idėjos – neįmanoma, nes iki Nemuno upės uosto Kaune nėra geležinkelio.
Jūrinį klasterį koordinuojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) teigia, kad geležinkeliu iš Ukrainos atvežtus grūdus perkrauti Kaune ir tada gabenti juos iki Klaipėdos būtų pigiau nei kitais būdais.
„Transportuojant Ukrainos grūdus geležinkeliais ir perkraunant juos Kaune, pakeisti geležinkelių vėžę arba perkrauti tarą iš vieno riedmens į kitą reikėtų vieną, o ne du kartus – tai turėtų ženklios įtakos kaštų taupymui (…) Taip pat europinė patirtis rodo, kad krovinių gabenimas vidaus vandens keliais gali būti 30–40 proc. pigesnis nei sausuma“, – pranešime sakė klasteriui priklausančios jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus.
Anot jo, naujame logistikos maršrute būtų galima panaudoti Kaune ir Jurbarke veikiančius įmonės „Linas Agro“ grūdų sandėlius ir perkrovimo įrangą.
KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas sako, kad tokiai galimybei verslas yra pasiruošę, bet idėjai įgyvendinti trūksta politinės valios.
„Verslo partnerystės šiose srityse jau egzistuoja ir turime rimtus atspirties taškus. Esame pasiruošę pažangius projektus paversti veikiančiais pavyzdžiais“, – sakė jis.
Trūksta geležinkelio
Susisiekimo ministerija komentare BNS nurodė, kad nagrinėja visus pasiūlymus, susijusius su pagalba siekiant išvežti iš Ukrainos grūdus.
„Visi pasiūlymai, net ir netradiciniai, dėl alternatyvaus Ukrainos grūdų gabenimo maršrutų yra aktualūs, naudingi ir nagrinėjami“, – teigia ministerija.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ BNS nurodė, kad jūrinio klasterio siūloma idėja nevertinama, nes upių uostas Kaune nesujungtas su geležinkeliais.
„Minimų alternatyvių gabenimo būdų bendrovė nėra vertinus, kadangi šiandien nėra infrastruktūros, kuri galėtų jungti geležinkelius ir upių uostą Kaune“, – teigiama bendrovės komentare.
Klaipėdos uostas anksčiau teigė, kad galėtų priimti priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Trys Lietuvos ministrai liepos pabaigoje paragino Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes gausesniam grūdų tranzitui per Baltijos šalis.
Lietuva siūlo, kad šių krovinių patikra vyktų pačiuose Baltijos šalių uostuose, o ne Lenkijos – Ukrainos pasienyje.
Tokiems pervežimams dabar trukdo tai, jog Ukrainos žemės ūkio produkcija stringa jos pasienyje su Lenkija dėl Varšuvos baimių, kad jos patekimas į rinką mažins vietinių ūkininkų tiekiamų prekių kainą.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-08-14
Ūkininkų šeima suka galvą, kaip gyventi: išmokos mažėja, degalai brangūs, o grūdai pinga
Biržų rajone Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga… Kaip reikės išgyventi? Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės. Truputį žemės nusipirko, šiek tiek išsinuomojo. Dabar Kubilių ūkyje 25 hektarai žemės.
Augina jie septynias karves. Pačioje ūkininkavimo pradžioje augindavo jaučius. Kas porą metų parduodavo po 5–7 jautukus.
„Pasitaikydavo jų gana smarkių ir piktokų, – prisimena Rimantas. – Kartą naktį paskambina ir praneša, kad galvijai palaidi. Nuvažiuojam į ganyklą, o ten jaučių grandinės krūvon susisukusios. Visą naktį vargom, kol išnarpliojom“. Dabar šie ūkininkai jaučių nebeaugina, nes atpigo mėsa, todėl nebeapsimoka. Augini, vargsti, o už parduotą dvejų metų jautį gauni tiek, kiek pardavus mėnesio veršelį.
Vargas dėl kelių centų
Iki praėjusios žiemos dar šiaip taip galėjo pašnekovai sudurti galą su galu. Nors centą dėjo prie cento, neišlaidavo, bet susimokėti įmokas dėl būsimos pensijos išgali tik vienas iš sutuoktinių: ūkio šeimininkas Rimantas. Žmonai šiai įmokai atliekamų lėšų nebelieka. Visos ūkio pajamos, gautos už parduotą pieną, atitenka mokesčiams, maistui, galvijų gydymui, o ir traktorius ne vandeniu varomas. Pabrangus kurui, ūkio šeimininkas nusprendė nerizikuoti, nes pabijojo, jog dar gali brangti, ir prisipirko visiems metams. O jis ėmė ir atpigo. Sielojasi Rimantas, – jei būtų žinojęs, nebūtų tiek kuro pirkęs ir dabar turėtų atliekamą eurą. Jau ir taip sunku buvo, bet žiemą, sumažėjus pieno supirkimo kainoms, Kubiliai pradėjo svarstyti, ar ilgai užteks kantrybės vargti dėl kelių centų. Nors ūkyje gautą pieną dabar tiekia ne Rokiškio pieno gamybos įmonei, bet „Biržų pienui“, įkainiai už žaliavą padidėjo tik keliais centais, tad gerų pokyčių nėra.
Kai turi ūkį, ekskursijos neberūpi
„Esame prie ūkio pririšti kasdien, metų metais. Nei atostogų, nei švenčių, – pasiguodžia Rima. – Vieną kartą išvažiavome su vyru į ekskursiją. Apskaičiavome, kad nuo ryto liuobos iki vakaro liuobos sugrįžti suspėsime. Nebent truputį pavėluosime. Grįžę ir išlipę iš automobilio išgirdome baisų karvių mūkimą… Tokį garsų, kad visas kaimas skambėjo. Viščiukai, ir tie cypia kiek gerklės leidžia, o šuo tik letena baladoja į savo dubenėlį. Nebežinojome, prie kurių pirmiausia pulti…“
Kam vargai, o kam linksmybės
Sutuoktiniai pasvarsto ir apie bedarbius. Atsidusdami sako, kad tokiems gerai, nes gauna bedarbio pašalpą. Jiems jokio rūpesčio: kiekvieną mėnesį pervedami pinigai, gauna maisto paketus, vaikai nemokamai mokyklose maitinami, dar žiemą ir malkomis aprūpina. Šit Kubiliams patiems už viską reikia susimokėti ir dar laisvadienių neturi. Kaimynas niekur nedirba, bet, papūtus vėjui, iš jo pusės padvelkia kepamų šašlykų kvapas. Ir išgėrimui kaimynėliui pinigų pakanka. „Va, mes svyruojam iš nuovargio, o jis iš linksmybių“, – palygina Rimantas.
Badas negresia
Rima ir Rimantas Kubiliai yra smulkieji ūkininkai. Jie dabar nerimauja dėl sausros padarinių — trūksta šieno: pavasaris buvo sausas, žolė neužaugo, dabar, nors ir lyja, bet kas iš to: per vėlai… Šie ūkininkai džiaugiasi, kad nors nebadaus: per metus užsiaugina kiaulaitę, būrį mėsinių vištų, mama kiaušiniais aprūpina, o iš pieno prisigamina varškės ir gardaus sūrio.
Du sutuoktiniai – du ūkiai
Apie 25 metus Suosto kaime ūkininkauja Almos ir Antano Bėliakų šeima. Kiekvienas iš sutuoktinių turi po savo ūkį. Antanas užsiima augalų sėklininkyste, o žmona Alma laiko kiaulių fermą. Antanas dirba 250 hektarų žemės plotą. „Toks, vidutiniokas, esu ūkininkas“, – linksmai nusiteikęs porina Antanas. Jam padeda sūnus Julius, kartais talkina darbininkas. Agronomo samdytis nereikia, nes ūkininkas tarybiniais metais pats krimtęs rimto agronomijos mokslus.
Pajamas už grūdus skirs trąšų pirkimui
Tik štai iš šalies vadovybės ateina nurodymai mažinti į laukus pilamos chemijos kiekį, jos net iki 80 procentų mažiau leis naudoti. Išmokos už pasėlius taip pat kasmet mažinamos. Gaudavo ūkininkai po 140 eurų už hektarą, o dabar tik 79 eurus. Gerai buvo, kol grūdus galėjo parduoti brangiai, o trąšas, chemiją ir kurą nusipirkti pigiau. „Šiųmetinis kainų šuolis prišauks ne vieną bankrotą. Jau nebe juokai. Pavyzdžiui, azotinės trąšos kainavo 250 eurų, o 1 toną grūdų galėjai parduoti už 170 eurų. Tad už vieną toną trąšų reikėjo atiduoti pusantros tonos kviečių. O rudenį azotines trąšas teko pirkti po tūkstantį eurų, nors grūdų kainos sumažėjo iki 200 eurų už toną. Todėl visus gautus pinigus už grūdus teks pakloti už trąšas“, – dėl sudėtingos situacijos sunerimęs Antanas.
Tie purpuriniai dobilai…
Šiemet Antanas sėklai augina purpurinius dobilus. „Gerai, kad šiemet pasėjau ne prie kelio. Buvau pernai sėjęs prie kelio facelijas, žydinčias violetiniais žiedais, tai pro šalį važiuojantys stodavo ir lįsdavo į mano lauką fotografuotis. Tai net šešių metrų ruožą, buvusį arčiau kelio, ištrypė!” – pasakoja ūkininkas Antanas.
Vaikams – darbščių tėvų pavyzdys
Bėliakai užaugino keturis sūnus. Kol sūnūs gyveno kartu su tėvais, laisvomis valandėlėmis pagelbėdavo tėvų ūkyje. Jų nereikėjo raginti prie darbo. „Vaikams tėvai yra gyvas pavyzdys. Ar tu jiems rėk, ar moralus skaityk, jei namuose matys tėvus gulinčius, tai ar vaikas kitaip elgsis? – sako Antanas. – O kai mato tėvus dirbančius, tai ir vaikai supranta, kad reikia dirbti“. Antras sūnus Tadas, sukūręs savo šeimą, gyvena taip pat Suosto kaime. Supratęs turintis verslininko gyslelę, jis įkūrė savo ūkį, pavadinęs „Bėliako uoga“. Jaunasis ūkininkas augina braškes ir jam puikiai sekasi. Kiti Antano ir Almos sūnūs gyvena bei dirba Vilniuje ir Kaune.
Lietuviams kiauliena niekad neatsibos
Kaip Alma sumąstė imtis tokio sunkaus ūkininkavimo – auginti kiaules? O jų dar ne tiek ir mažai – net 100 kiaulaičių ir keletas paršavedžių. Pasirodo, kad vyrui Antanui, išvalius grūdus, lieka smulkieji. O kur juos dėti? Šit smulkieji grūdai ir atitenka riestanosėms. Tokie grūdai sumalami ir kiaulaitės pasičepsėdamos ėda. „Kiaulės niekada nepersiės. Karvės, veršeliai užmatys miltus, tai tol ės, kol išpamps skrandžiai. O kiaulė, jei nealkana, tai net iš guolio nesikels“, – sako Antanas. Kiaulės šiame ūkyje užauginamos per šešetą mėnesių, kartais tenka ir ilgiau pašerti. Dabar paklausios didelės, du šimtus kilogramų sveriančios kiaulės. Tokių kiaulių ir lašiniai stori. Ypač tokių didžiulių kiaulių prašo skerdyklos. Turbūt iš jų turgaus prekeiviai nusiperka. Juk kiaulienos skonis lietuviams niekada nepabos. Ir jau jokiais skėriais nei varlių šlaunelėmis jų nesugundysi.
