Žemės ūkio naujienos: 2023-10-26

Nuo lapkričio 1 d. planuojama pradėti mokėti:

* avansines perskirstamosios pajamų paramos išmokas,

* jaunojo ūkininko išmokas,

* avansines Ekologinio ūkininkavimo išmokas;

* išmokas už pienines karves;

* klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) – kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“, veiklą Tarpiniai pasėliai (už įsėlį / posėlį), veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, veiklą „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinę sistemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (už pievas).

NMA iki avansų mokėjimo pabaigos, t. y. lapkričio 30 d., planuoja išmokėti iki 300 mln. Eur avansinių išmokų. Nuo gruodžio 1 d. bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-25

„Manau, kad yra itin svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir Europos, Lietuvos žemės ūkio interesų. ELP (Europos liaudies partijos – red. past.) frakcijos perspektyva grindžiama idėja, kad pesticidų mažinimas yra būtinas siekiant užtikrinti saugesnį maisto tiekimą ir sveikesnes ekosistemas, tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į platesnį globalų kontekstą“, – savo sprendimą argumentavo europarlamentaras iš Lietuvos. Pasak jo, dabartiniame globaliame kontekste, kai nuolatos girdime apie maisto trūkumą trečiosiose pasaulio valstybėse, ne vieną šiuo metu vykstančią humanitarinę krizę ir grėsmę dar didesniam Artimųjų Rytų regiono destabilizavimui, kaip niekada svarbu sutelkti dėmesį į aprūpinimo maistu išsaugojimą ir netrukdyti maisto gamybai Lietuvoje ir visoje Europoje.

„Nors augalų apsaugos produktų mažinimas yra svarbus tikslas, jis turi būti vykdomas tvariai ir subalansuotai, atsižvelgiant į ūkininkų ir vartotojų interesus“, – pabrėžė L.Mažylis.

Anot jo, kelios valstybės narės, įskaitant Lietuvą, jau padarė didelę pažangą mažindamos pesticidų naudojimą, parodydamos, kad tokia pažanga įmanoma ir be universalaus taikymo ES mastu. „Labai svarbu, kad Lietuvos ūkininkai ir Europos šalys galėtų lanksčiai pasirinkti pesticidų mažinimo kelius ir praktiką, atsižvelgiant į specifinius valstybės narės žemės ūkio poreikius ir iššūkius“, – tvirtino europarlamentaras. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad jeigu Lietuvos ūkininkams bus apribota galimybė naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus, pirmiausia jiems turi būti suteikta galimybė pritaikyti naujus veisimo būdus, technologinę pažangą, siekiant pagerinti maisto gamybą ir užtikrinti savo veiklos tvarumą.

Savo ruožtu pranešėja Sarah Wiener (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) po balsavimo teigė, buvo vienu žingsniu priartėta prie to, jog iki 2030 m. ES gerokai sumažėtų cheminių pesticidų naudojimas. „Labai gerai, kad pavyko susitarti dėl įgyvendinamų kompromisų diskusijoje, kuri buvo persmelkta ideologijų ir industrijos. Buvo rasta praktinių sprendimų, pavyzdžiui, jautriose srityse, kuriose valstybės narės prireikus galės daryti išimtis. Man pačiai buvo ypač svarbu užtikrinti, kad Europos ūkininkams būtų nemokamai teikiamos konsultacijos dėl prevencinių priemonių, grįstų integruotu kenkėjų valdymu“, – sakė europarlamentarė iš Austrijos.

Ką iš tiesų pakeistų nauja tvarka?

EP nariai siekia, kad kiekviena ES valstybė narė galėtų priimti nacionalinius tikslus ir strategijas, grįstas per metus parduodamomis medžiagomis, jų pavojingumo lygiu ir žemės ūkio paskirties plotu. Tai padarius, Europos Komisija (EK) patikrintų, ar nacionaliniai tikslai pakankamai ambicingi ir gali padėti siekti keliamų ES tikslų. Kad būtų maksimaliai padidintas nacionalinių strategijų poveikis, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti konkrečias penkias kultūras, kurioms cheminių pesticidų naudojimo mažinimas turėtų didžiausią poveikį.

Kadangi pesticidai gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, EP Aplinkos komitetas taip pat siūlo visiškai uždrausti pesticidų (išskyrus leidžiamus ekologiniam ūkininkavimui ir biologinei kontrolei) naudojimą „jautriose teritorijose“ ir 5 metrų buferinėse zonose. Pavyzdžiui, visose miesto žaliosiose erdvėse, įskaitant parkus, žaidimų aikšteles, poilsio zonas, viešuosius takus, taip pat „Natura 2000“ teritorijose. Norint geriau aprūpinti ūkininkus alternatyviomis priemonėmis, siekiama, kad praėjus šešiems mėnesiams nuo reglamento įsigaliojimo EK nustatytų tikslą, kiek turėtų iki 2030 m. padidėti mažos rizikos pesticidų pardavimas. Komisija taip pat turėtų įvertinti metodikas, skirtas paspartinti mažos rizikos pesticidų ir biokontrolės leidimų išdavimo procesą.

Pasak europarlamentarų, dabartinės ilgai trunkančios procedūros – didelė kliūtis juos taikyti. EP nariai taip pat siekia, kad iki 2025 m. gruodžio mėn. Komisija išnagrinėtų pesticidų naudojimo skirtumus tarp importuojamų ir ES užaugintos produkcijos. Tikimasi, kad padarius išvadas būtų pasiūlytos priemones, užtikrinančios, jog importuojami produktai atitiktų ES standartus. Be to, norima, kad būtų uždraustas ES nepatvirtintų pesticidų eksportas į trečiąsias šalis. Planuojama, kad EP naujos tvarkos įgyvendinimo mandatą turėtų priimti lapkričio 20–23 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Tada būtų pradėtos derybos su ES valstybėmis narėmis. ES Aplinkos agentūros duomenimis, kasmet bendrijoje parduodama apie 350 tūkst. tonų įvairių pesticidų. 2021 m. EK užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 40,4 proc. maisto randama pesticidų pėdsakų, nors dažniausiai leistinos jų ribos nėra viršijamos.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-10-25

„Žemės ūkio duomenų centro“ duomenimis, Lietuvoje šių metų spalio pradžioje daugumos grūdų supirkimo kainos mažėjo. 40 metų savaitę kviečiai buvo superkami vidutiniškai už 215,56 EUR/t. Tai beveik 1 proc. mažiau negu prieš savaitę ir lygiai trečdaliu (33 proc.) mažiau negu prieš metus.

Palyginimui, kvietrugių supirkimo kaina mažėjo 2 proc. (iki 171,64 EUR/t) bei išlieka 41 proc. mažesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Rapsai spalio pradžioje buvo superkami vidutiniškai po 423,18 EUR/t, arba 37 proc. pigiau negu prieš metus.

Augimo tendencijas trumpuoju laikotarpiu leido fiksuoti tik vidutinė rugių supirkimo kaina, kuri per savaitę padidėjo beveik 4 proc. iki 150,13 EUR/t. Tačiau šios kultūros kainos vis tiek išliko net 42 proc. mažesnės, lyginant su metais prieš tai.

Kaip valdyti pinigų praradimo riziką?

Nestabili ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje skatina ieškoti įvairių rizikos valdymo priemonių. Viena iš dažniausiai sutinkamų žemės ūkio srityje – preliminarios supirkimo sutartys.

Išankstiniai sandoriai suteikia kelis privalumus: galima ne tik apsidrausti nuo supirkimo kainos svyravimų, bet ir greičiau parduoti produkciją. Sutartis vykdyti susitarimą įpareigoja abi puses, todėl ūkininkai išlieka tikri, jog jų prekių nebus atsisakoma, pavyzdžiui, dėl per sezoną išaugusios pasiūlos.

„Šiuo metu daugelis ūkininkų su kuriais bendraujame grūdus parduoda, tačiau išlieka keletas tų, kurie vis dar laukia. Išankstinės sutartys yra paprastas būdas užsitikrinti optimalias supirkimo kainas ir ramiau gyventi išvengiant netikėtų rinkos sukrėtimų. Kai ūkininkai deklaruoja pasėlių duomenis, jie gali sudaryti sutartis su grūdų supirkimo įmonėmis, kuriose fiksuojamas konkretus kiekis derliaus, pristatomas sezono pabaigoje. Sutartyje su grūdų supirkėjų galima fiksuoti ir grūdų pardavimo kainą. Tačiau tariantis dėl kainos visada išlieka lankstumas: dalis ūkininkų fiksuoja apibrėžtą sumą, o dalis nefiksuoja“, – teigia „Lande“ vyriausioji kreditų specialistė Ligita Dikšienė.

Nors išankstinis pardavimo susitarimas gali padėti išvengti finansinių praradimų, tikrai ne visi ūkininkai renkasi ramiai laukti artėjančio derliaus. Dalis jų nuolat stebi rinką ir tikisi parduoti grūdus brangiau nei galima šiuo metu, todėl palieka juos sandėliuoti. Nors tiksliai žinoti negalime, reikia suvokti, jog neišsipildžiusios prognozės gali sukelti rimtų finansinių padarinių.

Patarimai delsiantiems

Laukiantiems tinkamo grūdų kainos supirkimo momento – verta pasverti potencialias naudas ir riziką.

„Manome, kad ūkininkas palaukęs kelis mėnesius ypatingai daugiau pinigų neuždirbs, nes grūdų pasiūla iš esmės mažai keičiasi. Per papildomus 3-4 mėnesius bendras vaizdas smarkiai nepasikeis ir nesukurs daug pridėtinės vertės. Tačiau galimi praradimai – reikšmingesni. Būtina akcentuoti apyvartinio kapitalo svarbą, kuris leidžia efektyviau sudaryti sandorius perkant ūkio techniką, gamybos ar kitas priemones, nes galima sumokėti iš karto. Nepasirinkus saugaus varianto, neturint lėšų nenumatytiems atvejams, ūkininkas gali susidurti su situacijomis, kai jam reikia ką nors pirkti nedelsiant. Tačiau pardavėjas pasinaudos aplinkybėmis ir pasiūlys klientui ne tokį naudingą pasiūlymą, nes ūkininkas neįstengia susimokėti iš karto“, – mintimis dalijasi Ligita Dikšienė.

Pasak kreditų specialistės, dažnu atveju prasmingiau yra galvoti apie tai, kaip išleisti turimus pinigus. Dėl šios priežasties dalis ūkininkų nusprendžia pasiskolinti pinigų. Jie tai daro su mintimi, kad galės įsigyti žaliavas, kol jos dar pigios. Ši strategija gali būti labai efektyvi: net ir sumokėjus palūkanas už pasiskolintus pinigus, galima iš tiesų sutaupyti, lyginant su situacija, kai perkame žaliavas už didesnę kainą vėliau.

„Minėta situacija gali sukurti užburto rato efektą. Pavyzdžiui, jei lauksite, kol grūdų kainos mažės, praleisite progą įsigyti žaliavas už pigiau. Tada, neturint pakankamai pinigų, teks sodinti ir tręšti augalus už didesnę kainą. Galiausiai, kai ateis laikas parduoti derlių, jūsų investicijos neatneš lauktų rezultatų, nes kainos gali būti mažesnės, nei tikėjotės. Tai kels nusivylimą, ypač atsižvelgiant į tai, kiek pastangų ir investicijų buvo įdėta“, – pastebi Ligita Dikšienė.

Šaltinis: Rokas Stankevičius, 2023-10-25

Dar 15,8 proc. atliekų buvo perduota kitiems naudotojams, didžioji jų dalis – miško kirtimų atliekos. Dalis atliekų yra deginama – dažniausiai energijai gauti. Iš viso buvo sudeginta 4,1 proc. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje susidariusių atliekų, daugiausia – medienos ir medienos pakuočių atliekų. 2,3 proc. susidariusių atliekų buvo pašalinta ūkiuose, pavyzdžiui, užkasta žemėje ar išversta karjeruose. Ne visos susidariusios atliekos buvo sutvarkytos tais pačiais metais. 2022 metų pabaigoje buvo likę 13,3 proc. nesutvarkytų atliekų.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-10-26

* investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
* investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
* lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Pagal Intervencinę priemonę atskiriems žemės ūkio sektoriams numatyti atskiri biudžetai. Dotacijoms skirta 50 mln. Eur paramos lėšų, iš jų:

* pieninės galvijininkystės sektoriui – 15 mln. Eur;
* mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 7,5 mln. Eur;
* kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams –7,5 mln. Eur;
* sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams – 10 mln. Eur;
* kitiems augalininkystės sektoriams –10 mln. Eur.
* Lengvatinėms paskoloms skirta 30 mln. Eur paramos lėšų.

Paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną paramos formą, tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną žemės ūkio sektorių, detalizuojant pagal tam sektoriui priskiriamas gyvūnų ar augalų rūšis.

Remiama veikla

žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Pareiškėjo paraiškoje nurodyta vykdoma žemės ūkio veikla priskiriama tam remiamam žemės ūkio sektoriui (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės), į kurį pareiškėjas numato investuoti, ir projekte numatytos investicijos yra susijusios su konkretaus žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, pagrįstas jų būtinumas konkretaus žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti. Daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Tuo atveju, kai projekto investicijos yra susijusios ne tik su konkretaus žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu ir nepagrįstas jų būtinumas konkretaus žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti, tokios investicijos paramos lėšomis nefinansuojamos.

Galimi pareiškėjai:

* ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai;

* juridiniai asmenys (savo vardu įregistravę valdą), užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai; pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kreipiantis investicinės paramos, paraišką galima teikti kartu su ne jaunesniu (-iais) kaip 18 metų amžiaus partneriu (-iais). Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje bei susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla. Partnerių skaičius nėra ribojamas. Pareiškėjas ir partneris (-iai) iki paramos paraiškos pateikimo turi pasirašyti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų. Bendros jungtinės veiklos sutarties forma nustatyta Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių 2 priede.

Partnerystė gali būti sudaroma tik tarp pagal Intervencinę priemonę remiamą veiklą ir tik tarp pagal to paties žemės ūkio sektoriaus veiklą vykdančių ūkininkų ir (arba) juridinių asmenų. Projektui teikiama viena paramos paraiška. Paramos lėšas, skirtas projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas. Per vieną kvietimą teikti paramos paraiškas partneriai gali dalyvauti įgyvendinant tik vieną projektą pagal Intervencinę priemonę. Projekto partneris (-iai) tuo pačiu metu negali būti partneriu (-iais) kituose projektuose. Projekto partneriu 2023–2027 metų laikotarpiu pagal Intervencinę priemonę leidžiama būti ne daugiau kaip 2 kartus. Partneriai ir paramos gavėjas projekto įgyvendinimo ir projekto kontrolės laikotarpiu negali būti keičiami, taip pat negalima nutraukti jungtinės veiklos sutarties, išskyrus atvejus, nurodytus jungtinės veiklos sutartyje.

Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui

Dėl paramos investicijoms ir lengvatinės paskolos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys. Parama teikiama:

* jei pareiškėjas ir partneris ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), ir (arba) perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai;

* jei pareiškėjo ir partnerio pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo ir (arba) perdirbimo ir pateikimo rinkai per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų; taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją;

* jei pareiškėjo ir partnerio (-ių) valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur; šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus;

* jei projekto investicijos pagerina bendrus valdos veiklos rezultatus ir padeda didinti valdos konkurencingumą, pavyzdžiui, įdiegiamos naujos gamybos technologijos, kurios mažina gamybos savikainą, didinamas žemės ūkio augalų derlingumas, gerinamas gyvūnų produktyvumas ir sveikatingumas, kuriami geresnės kokybės maisto produktai ir plečiamos pardavimo rinkos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai (ši nuostata netaikoma, kai parama teikiama kolektyvinėms investicijoms įgyvendinti;

*kolektyvinėmis investicijomis laikomos pripažintų žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamos investicijos, kurių rezultatais bendrai naudojasi paramą gavusio pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai);

* Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai ir valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti; apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas);

* jei parengtame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, kaip nustatyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse (verslo plano forma nustatyta Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių 3 priede); jei paraiška teikiama su partneriu (-iais), partneris (-iai) yra tinkamas, jeigu ataskaitiniais metais arba praėjusiais ataskaitiniais metais pasirinktinai ūkio subjekto grynasis pelningumas, skolos rodiklis, einamojo likvidumo koeficientas atitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių III skyriuje nurodytas reikšmes;

* investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai (tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai standartai tampa privalomi).

Žinotina, kad pareiškėjas turi atitikti visus Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių VI skyriuje nurodytus reikalavimus.

Investicinės paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

* kai teikiama investicinė parama – iki 500 tūkst. Eur;
* kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola – iki 700 tūkst. Eur, iš kurių didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur;
* 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą, kuri negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės, išskyrus atvejus, kai prašoma ar sutinkama dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Pirmą kartą kreipiantis paramos pagal Intervencinę priemonę jauniesiems ūkininkams (ir partneriui (-iams), kai paraiška teikiama su partneriu), kurie atitinka Administravimo taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Paskolos sąlygos ir paramos intensyvumas
Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur;
Ilgiausias paskolos laikotarpis:

* 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, kai kreipiamasi investicinės paramos (ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui);
* 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, kai kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui.

Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Palūkanų norma finansų tarpininkų lėšų daliai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose.

Dotacija negali būti naudojama finansavimui, gautam pagal lengvatinę paskolą, apmokėti. Lengvatinė paskola negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui.

Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokėta 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Vienam galutiniam naudos gavėjui (paskolos gavėjui) iš Intervencinės priemonės lėšų gali būti suteikiama tik viena paskola.

Papildomos paskolos teikimo ir grąžinimo sąlygos nustatytos Finansavimo sąlygų apraše, Nacionalinės plėtros įstaigos ir finansų tarpininko sudarytoje dvišalėje sutartyje ir (arba) paskolos sutartyje, pasirašytoje tarp finansų tarpininko ir paskolos gavėjo.

Atkreiptinas dėmesys. Kai įgyvendinant tą patį projektą kreipiamasi ir investicinės paramos, ir lengvatinės paskolos, bendras paramos dydis (sumine ir procentine išraiška) negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo ir didžiausios leistinos paramos sumos, nustatytos Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Paramos suma projektui apskaičiuojama sudedant investicinės paramos sumą (subsidiją) ir lengvatinės paskolos, apskaičiuotos kaip bendrasis subsidijos ekvivalentas, sumą.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis

Projekto, kuriam skiriama investicinė parama bei investicinė parama ir lengvatinė paskola investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Tuo atveju, kai pareiškėjas paramos paraiškoje nurodo, kad projekte numatytas įsigyti turtas (visa įranga, visi įrengimai ir visos transporto priemonės) bus įsigyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, projekto įgyvendinimo trukmė nuo paramos sutarties pasirašymo dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2029 m. birželio 30 d. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas ir viešosios paramos intensyvumo nuo tinkamų finansuoti išlaidų nustatymas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškų investicinei paramai gauti bei investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilės sudaromos vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sudaromos kiekvieno sektoriaus paramos paraiškų pirmumo eilės atskirai pagal žemės ūkio ministro įsakymu atitinkamam žemės ūkio sektoriui skirtą paramos sumą. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pagal atitinkamam žemės ūkio sektoriui nustatytus atrankos kriterijus.

Skirtingų žemės ūkio sektorių paraiškos vertinamos pagal 7 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 2 iki 25 balų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai, taikomi paminėtų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai paraiškoms, pateiktoms investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti, nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurios nesurenka mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas gali atsisakyti investicinės paramos ir gauti lengvatinę paskolą, jeigu:

* užtenka lėšų finansuoti lengvatinę paskolą paraiškoms, pateiktoms lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti;

*sudarytos paramos paraiškų pirmumo eilės paviešinimo dieną pakanka ir iš dalies pakanka investicinės paramos lėšų paraiškoms, pateiktoms investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti.

Lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas. Jei trūksta lėšų lengvatinėms paskoloms, lengvatinės paskolos teikiamos pagal sąlygas, nustatytas Nacionalinės plėtros įstaigos ir finansų tarpininko sudarytoje sutartyje dėl paskolų teikimo ir (arba) trišalėje finansavimo sutartyje tarp Žemės ūkio ministerijos, NMA ir Nacionalinės plėtros įstaigos.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje, realiai suplanuotos, pagrįstos, atitinkančios pareiškėjo ir partnerio (-ių), kai paraiška teikiama su partneriu, ūkių gamybinį potencialą (pvz.: valdomą žemės plotą, ūkinių gyvūnų skaičių ir pan.) ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos faktiškai padarytos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos, pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos nurodytos Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių X skyriuje. Pažymėtina, kad nustatyti naujų pieno ūkio fermų ir naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybos įkainiai.

Paraiškų pateikimo būdas

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-20