Žemės ūkio naujienos: 2023-10-25

„Sausroje rugiai nesudygo, turėjo jie įsikrūmyti. Tik dabar pradėjo dygti“, – teigia Alytaus rajono ūkininkas Arūnas Nenortas.

Sausra nurudus pievoms pridarė nuostolių ir Lazdijų rajono ūkininkams.

Ūkininkas Mindaugas rudenį nieko nesėjo, esą kalvoti laukai, trūkstant lietaus, būtų likę pliki. Nors palynoja, bet dirva sausa. Svarsto, kad teks parduoti dalį karvių.

„Žemės įdirbti irgi neįmanoma, nei aparti, nei suskusti normaliai, kad sudygtų normaliai, gražiai, kad galėtumėme turėti naudos. <…> Žolės trūkumą jausime, mažinsime gyvulių kiekį“, – prognozuoja Lazdijų rajono ūkininkas Mindaugas Žalis.

Dalis Lazdijų rajono ūkininkų įsitikinę, kad rajone ekstremali padėtis turėjo būti paskelbta dar vasarą. Nuostolių patyrė grūdų, mėsinių galvijų augintojai, pieno ūkių savininkai.

„Dauguma ūkių turi įsipareigojimus NMA, kur jeigu būtų paskelbta ekstremali situacija, tai palengvintų mums tą naštą“, – sako Lazdijų rajono ūkininkė Alma Rutkauskienė.

Skelbti ekstremaliąją padėtį savivaldybę ragina ir dalis vietos politikų. Merė tikina, kad žemdirbiai dėl konkrečių nuostolių nesikreipė.

„Rajone Hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie stichinį reiškinį dėl sausros pirmosiomis spalio dienomis. <…> Turi būti ne mažesnis nei 10 hektarų žuvusių pasėlių plotas“, – teigia Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

„Kai ūkininkai kreipėsi daug anksčiau į mane, jie įvardino, kad pašarai, paruošti žiemai, jau buvo rugpjūtį naudojami, jie neišlaikys gyvulių“, – nuogąstauja Lazdijų tarybos kaimo reikalų komiteto pirmininkas Deividas Palačionis.

Ekstremalią padėtį dar vasarą yra paskelbusios Anykščių, Kretingos, Rokiškio, Šilutės, Klaipėdos rajono ir kitos savivaldybės. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone komisija įvertino per 200 hektarų laukų, skaičiavo nuostolius.

„Jie informavo, kad trūksta pašarų, džiūsta pasėliai, nedygsta <…> pasėliai, tai įvairūs buvo nukentėję – žieminiai kviečiai, rapsai, avižos, daugiametės pievos, garstyčios, grikiai, kukurūzai“, – vardija Klaipėdos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad artimiausiu laiku bus pakeisti sausros nustatymo kriterijai, parengusi rekomendacijas dėl žalos kompensavimo.

„Savivaldybė turi įvertinti, kiek ta situacija paveikė žemdirbius ir kokius plotus, nustatyti mastą ir kreiptis į Finansų ministeriją dėl žalos atlyginimo. Ta tvarka įsigaliojo nuo rugpjūčio 4 dienos“, – aiškina ŽŪM departamento vadovė Virginija Žoštautienė.

Konkretūs žemdirbių patirti nuostoliai, anot specialistų, paaiškės pasibaigus finansiniams metams ar tik pavasarį. Dėl žalos atlyginimo nuo ekstremaliosios padėties paskelbimo savivaldybės į Finansų ministeriją gali kreiptis trejus metus.

Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, LRT.lt, 2023-10-24

Metai buvo ir išlieka sudėtingi

Šiemet Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuojamas konkursas „Metų ūkis 2023“ – jubiliejinis. Jis organizuojamas jau 30 kartą. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pasidžiaugė, kad net pandemija nenutraukė šios gražios tradicijos ir kiekvienais metais rajone lankomi ir renkami patys pažangiausi ūkiai. Pasak jos, šio konkurso tikslas – išrinkti geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis modernaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Konkursas suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti.

„Nors šiandieną šventė, dauguma ūkininkų sutiks, kad šie metai mums buvo itin sunkūs. Šiuo metu esame pačiame dugne ir labai tikiuosi, kad nuo jo atsispirsime ir kilsime aukštyn. Metus sutikome su pieno krize, pavasarį lydėjo šalnos, vasarą – sausra. Ko šalnos neįveikė – pribaigė sausra. Rudenį mūsų kraštas gavo itin daug lietaus, kukurūzai skendi pelkėse, ūkininkai gaudo kiekvieną giedros valandą. Viliamės, kad su visomis negandomis susitvarkysime ir dirbsime toliau“, – vylėsi Z.Dargienė.

Padėka pilietiškiausiems ūkiams

Renginyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis įteikė padėkas ūkininkams, aktyviai kovojusiems už tai, kad būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į pieno krizę, už aktyvią pilietinę poziciją akcijoje „Nemokamo pieno (ne)būna“, kurios metu trimis pienovežiais buvo išdalinta 40 tonų pieno penkiuose miestuose: Telšiuose, Mažeikiuose, Kuršėnuose, Šiauliuose ir Kaune. ŽŪR direktorius padėkas ir dovanas įteikė net 36 ūkininkams.

„ŽŪR bendruomenės vardu dėkojame visiems ūkininkams už susitelkimą, bendrą darbą. Visi pamatėme, kad susitelkimas – didelė jėga. Linkiu, kad išliktumėte vieningi“, – pabrėžė S.Dimaitis.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė pažymėjo, kad minėta akcija buvo nukreipta ne prieš konkretų pieno supirkėją – visa tai buvo skirta visuomenės dėmesiui atkreipti. „Manau, kad mums pavyko, nes visuomenė pamatė, kokią kainą gauname už pieną. Ačiū visiems prisidėjusiems prie šios akcijos. Esate didvyriai, su dauguma iš jūsų vykome į mitingus prie Žemės ūkio ministerijos“, – už pademonstruotą vienybę dėkojo Z.Dargienė.

Pieno savikainą mažins soja

Šiais metais, kaip ir kasmet, konkurse dalyvavo geriausi ūkiai iš kiekvienos seniūnijos, dešimt ūkių varžėsi tarpusavyje. Tarp dešimties geriausių buvo ir Ričardas Pliuskus. Jaunasis ūkininkas Viešvėnų seniūnijoje petys petin dirba drauge su tėvais. Ūkininkauti šeimyna pradėjo nuo 11 karvių 1999 metais, o šiandien turi 105 piendaves, dirba apie 150 ha žemės, iš kurių 80 ha nuosavos. R.Pliuska savarankiškai vysto augalininkystės ūkį, padeda paruošti dalį pašarų piendavėms. Šiemet jis ėmėsi auginti išskirtinę Žemaitijoje kultūrą – soją.

„Sojas ėmiausi sėti dėl pieno kainos, norėjau sumažinti pieno gamybos savikainą, – sprendimą kalvotoje Žemaitijoje auginti netradicinį augalą motyvavo R.Pliuskus. – Šiemet pasėjau jas tiesiog išbandymui, pažiūrėti kaip jos auga, kokia specifika, o kitąmet jau esu numatęs sėti 20 ha. Žinau, kad sojos auga Marijampolės, Panevėžio kraštuose, o dabar ir Telšiuose. Šiandieną dar turiu vieną sojos veislę, kuri dar visiškai žalia, pjauti dar anksti. Kol kas nupjoviau tik veislę „Laima“, byrėjo 2,3 t/ha.“

Jaunasis ūkininkas sakė, kad sojų auginimas visiškai kitoks nei mums jau įprastų pupų ar žirnių. Skiriasi sėjos laikas, jas į dirvą Lietuvoje žemdirbiai beria antrą gegužės dekadą, nes jos jautrios šalnoms. Ričardas apgailestavo, kad kol kas mūsų šalyje nėra registruotų augalų apsaugos priemonių, kurios tiktų sojoms, todėl tenka derlių auginti be pesticidų.

Jis taip pat augino rapsus, kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius. Visų pasėlių derlius buvo vidutinis. „Apie penktadalį grūdų pasilieku, kitus – parduodu. Dar esu jaunas, man tik 33 metai, ūkininkauju tik ketvirti metai, neturiu sąlygų laikyti daugiau grūdų per žiemą“, – pridūrė R.Pliuskus.

Paklaustas, kas patraukė grįžti į ūkį ir dirbti kartu su tėvais, jaunasis ūkininkas plačiai nusišypsojo: „Nuo aštuonerių metų vairuoju traktorių.“ Jis ūkininkavimą vadina ne darbu, o gyvenimo būdu. Sėkmingai baigęs agronomijos studijas, jis spirgėjo teorines žinias pagaliau taikyti praktikoje. Tiesa, kalbėdamas apie ateities perspektyvas Ričardas ne toks optimistiškas – smukusi grūdų ir pieno supirkimo kaina demotyvuoja. Nei jis, nei jo tėvai apie plėtrą jau negalvoja, stengiasi išsilaikyti, kad pajėgtų įvykdyti visus šiuo metu prisiimtus įsipareigojimus.

Dvi gyvulininkystės kryptys

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, išrinkti trys pažangiausi Telšių rajono ūkiai. „Metų ūkio“ komisija kasmet stengėsi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams, išrinkti ūkius, kurie padarė didžiausią pažangą, plėtrą. Šiemet konkurso epicentre – pieno ūkiai. Dauguma sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonėse, vykdo ekologinį ūkininkavimą, diegia modernią techniką.

I vietos nugalėtojais pripažintas Zitos ir Dainiaus Dargių ekologinis ūkis. Jiedu ūkininkauja nuo 2007 metų. Pradėjo nuo 5 ha, ūkis buvo įkurtas pagal jaunojo ūkininko programą, įsigyta tuo metu reikalinga technika. Tiesa, iš pradžių veikė tik augalininkystės ūkis, tik vėliau, pamažu jauna šeima ne tik pradėjo plėsti ūkį pagal dirbamos žemės plotą, bet ir ėmė investuoti į pastatus: pastatė fermą, kitam pastatui pakeitė stogą, įrengė angarą, silosines, o dabar planuoja atnaujinti mėšlo valymo įrengimus.

Šiuo metu Dainius turi pienininkystės ūkį, Zita – mėsinių galvijų. Daugiausia augina aubrakus, angusų mišrūnus. Bendrai dirba per 600 ha žemės, iš kurių daugiau kaip 85 proc. ploto sudaro pievos, nes galvijai šiltuoju metų laiku ganosi pievose, mėsiniai galvijai ganomi ekstensyviai. Pagal poreikį sėjamos grūdinės kultūros, laikoma apie 320 galvijų: 150 pieninių galvijų, iš kurių yra 80 piendavių, ir 170 mėsinių galvijų.

„Šiuo metu į pieno ūkį nusprendėme daugiau neinvestuoti, nes norime daugiau pailsėti. Tokia ūkininkavimo kryptis reikalauja tikrai nemažai laiko, jėgų. Turime samdomą melžėją, tačiau suprantame, kad darbuotojai nėra amžini. Kaime surasti darbuotojų tikrai sudėtinga. Šiuo metu esame įsipareigoję dar tris metus išlaikyti pienines karves, o vėliau svarstome piendaves keisti į mėsinius galvijus. Tokia mūsų ateities kryptis. Mūsų daug kas klausia, ką darysime, jei pieno kaina vėl pakils. Tai nebepakeis mūsų sprendimo, pienininkystėje nepasiliksime, į šią sritį daugiau neinvestuojame“, – tikino Z.Dargienė.

Kartų kaitą užtikrinę ūkiai

Lauros ir Deivido Gerybų ūkis, pelnęs II vietą, taip pat puoselėja pienininkystę. Šeima ūkininkauja nuo 2015 metų, dirba apie 125 ha žemės, iš kurių 65 ha nuosavos, laiko apie 105 galvijų, iš jų – 59 melžiamos karvės. Deividas prisiminė, kad ūkiui stotis ant kojų iš pat pradžių buvo nelengva, po truputį ūkį plėtė, nuolat tvarkė ir puoselėjo sodybą.

„Buvau išvykęs padirbėti į užsienį, plušau Ispanijoje, tačiau ten nepatiko, grįžau į tėviškę. Dabar dirbame kartu su tėvais, melžiame karves. Žinoma, šiuos metus lydėjo krizė, gavome paramą, tačiau ji buvo tik simbolinė. Už gautą paramą galima nupirkti du papildomus šieno ritinius. Jeigu ir toliau laikysis tokios žemos pieno supirkimo kainos, rimtai svarstome pereiti prie mėsinių galvijų. Dar dvejus metus privalome melžti karves, turime įsipareigojimų“, – atvirai kalbėjo D.Geryba.

Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime, užtikrinant kartų kaitą vystant šeimos ūkį, III vieta skirta Akvilės ir Antano Rusių šeimai, taip pat puoselėjančiai pienininkystės ūkį. Šeimyna ūkininkauja nuo 2020 metų, dirba apie 120 ha žemės. Ūkininkė sudalyvavo jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje, toliau dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programoje. Šiandieną prižiūri 100 pieninių galvijų, iš kurių yra 50 melžiamų karvių.

Akvilė iki perimant ūkį į savo rankas dirbo mokytoja, auklėjo pradinių klasių mokinukus, darželinukus. „Kur dirbti sunkiau – mokykloje ar ūkyje? Tiesą pasakius, abu darbai pilni iššūkių, – pripažino A.Rusienė. – Šie metai buvo tikrai sunkūs, tačiau rankų nenuleidžiame.“

Ūkis ieško pirkėjo

Deja, vienas ūkis, dalyvavęs „Metų ūkis 2023“ konkurse, pranešė liūdną žinią. Savo 100 karvių ūkį jie likviduoja – ūkis parduodamas. Naujų šeimininkų ieško Upynos seniūnijoje įsikūręs Alvydo ir Onos Šimkų pienininkystės ūkis, kuriame ūkininkai triūsė nuo 1992 metų. Pradėję nuo 5 telyčių, dabar augina 100 melžiamų pieninių karvių ir 50 prieauglio. Ūkio išskirtinumas – karvės turi A2A2 geną, vadinasi, pienas nesukelia alergijos. Šimkai dirba apie 200 ha žemės, iš kurių 130 ha nuosavos. Pagal poreikį atnaujinama technika, pakeistas fermos stogas. Tačiau neturėdama kam perduoti ūkio, jo šeimyna atsisako.

„Kai su komisija lankėmės jų ūkyje, jie prasitarė, kad ūkį nori parduoti, nes nebeturi kam jo perduoti. Pamanėme, kad gal šeima juokauja, tačiau vėliau pamatėme, kad jau įkeltas skelbimas, ūkininkai jau pavargo. Jie yra garbaus amžiaus, vaikai kaime dirbti nenori“, – apgailestavo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Z.Dargienė.

Renginį „Metų ūkis 2023“ vainikavo šventinė programa, o ūkininkams už jų įdedamą triūsą savo dainomis atsidėkojo grupė „El Fuego“.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, Valstietis.lt, 2023-10-24

Taip pat planuojama kreiptis dėl 300 tūkst. eurų ES fondų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pagal priemonę „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas (2023 m. III)“. Gavus paramą, įmonė planuoja įsigyti naujos įrangos ir ūkio technikos: traktorių, šienapjovę, pašarų dalytuvą, tvarto vėdinimo įrangą, 10-15 kWh saulės baterijų jėgainę ir kitą įrangą.

Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 614,6 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas – 400,7 tūkst. eurų, 2023 m. 9 mėnesių apyvarta siekė 466,4 tūkst. eurų. Įmonėje dirba 7 darbuotojai.

Bendrovei Armalėnų kaime, Šilutės rajone nuosavybės teise priklauso sandėliavimo, gamybos, fermų pastatų kompleksas nuomojamame 2,7 ha valstybinės žemės sklype (nuomos terminas iki 2040 m.). Valstybinės žemės sklypų nuomos pagrindais bendrovė taip pat valdo dar penkis žemės sklypus, esančius Šilutės rajone (nuomos terminai iki 2025 ir 2038 m.).

Valstybei priklausantis UAB „Šilutės polderiai“ 81,02 proc. akcijų paketas parduodamas už 1 104 840 eurų pradinę kainą. Pagrindinė šios įmonės veiklos kryptis – polderių sistemų aptarnavimas, kelių, pėsčiųjų takų, siurblinių, sausinamojo tinklo ir kitų hidrotechninių įrenginių priežiūra, remontas bei rekonstrukcija, kiti statybos rangos darbai.

Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 704,5 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas – 536,2 tūkst. eurų, 2023 m. 8 mėnesių apyvarta siekė 2,02 mln. eurų. Įmonėje dirba 61 darbuotojas.

Abiejų įmonių dokumentų rinkinius (tiek popierinius, tiek elektroninius) galima įsigyti nuo spalio 25 d. Dokumentų rinkinyje pateikiama informacija apie įmonių veiklą, teikiamas paslaugas, valdomą turtą, finansinės apžvalgos analizė bei kita aktuali informacija. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina 145 eurai.

Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcionuose registravimas vyks lapkričio 3–7 dienomis, aukcionai numatyti – lapkričio 8 d. Laimėtojais bus pripažinti tie aukcionų dalyviai, kurie pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-25

Nesaugioje teritorijoje esantys ūkiai yra palikti likimo valiai – jie yra apleisti ir uždraustas jų lankymas, karvės nemelžiamos ir nemaitinamos.

Melžiamos karvės, darbininkai iš Tailando

Darbuotojai melžė karves per šventinį savaitgalį Izraelyje. Išpuolis buvo netikėtas ir baigėsi darbuotojų sušaudymu.

Nors dauguma žuvusių ūkininkų buvo izraeliečiai, daugelis darbuotojų buvo iš Tailando, kai kurie iš jų buvo pagrobti ir grąžinti į Gazą arba nužudyti.

Izraelio pieno augintojai, kurie naudoja naujausias turimas technologijas, labai didžiuojasi savo pramone ir turi geriausias produktyvias karves pasaulyje.

Šalyje gyvena apie 115 000 karvių, kurios per metus primelžia apie 1,6 milijardo litrų pieno. Izraelyje yra 2 ūkininkavimo sistemos, įskaitant 164 kibucų ūkius, pastatytus aplink bendruomenes, ir dar 573 didesnius privačius ūkius, vadinamus moshav ūkiais.

Pieno ūkis Izraelyje

67 metų Ofier Langeris pastaruosius 13 metų vadovavo Izraelio pieno mokyklai. Jis didžiuojasi pritraukęs žmonių iš daugiau nei 30 šalių, kurie yra mokomi izraelietiško stiliaus praktinių pienininkystės įgūdžių. Langeris asmeniškai pažįsta daugybę savo kolegų, kuriuos nužudė Hamas.

„Sunku visa tai suvokti. „Hamas“ įžengė į daugybę fermų ir be atodairos šaudė žmones“, – sakė buvęs Izraelio armijos karys Ofier. „Teritorija, kuri buvo užpulta, yra ypatinga, nes joje yra 16 pieno ūkių, kurie gamina daugiau nei 5% Izraelio pieno. Viename ūkyje jie laikosi nuo 350 iki 700 karvių, kurių vidutinis primilžis yra 12 500 litrų per metus. Kai kurios iš jų yra net tarp 10 geriausių šalyje pagal produkciją, tenkančią vienai karvei.

Ofier sakė, kad visi šie ūkiai buvo užpulti. „Nuostoliai, kuriuos patyrėme, yra didžiuliai. Netekome draugų ir kolegų – buvo nužudyti 2 pieno ūkio vadovai ir dešimtys darbininkų. Tai širdį veriantis momentas mūsų glaudžiai bendradarbiaujančiai bendruomenei“, – sakė jis.

Pieno ūkiai užsidarė

Ofier pridūrė, kad kariuomenė uždarė 5 pieno ūkius, esančius arčiau Gazos sienos. „Situacija vis dar nėra saugi. Teroristai yra rajone, todėl fermų pasiekti neįmanoma. Karvės patiria sunkumų – kelias dienas buvo be maisto ir nemelžiamos. Kariuomenė bando šerti karves šiuose ūkiuose, paimdama šieną iš tvartų, jei jis nebuvo sudegintas, ir palikdama joms.

Yra vilties, sako jis. „Izraelio pieno ūkio institutas renka savanorius iš visų Izraelio kampelių, kurie renkasi padėti. Jie dirba fermose, kurias galime pasiekti, pasirūpindami, kad karvės būtų šeriamos ir melžiamos“, – teigia Langeris.

Ūkis prie Gazos sienos

Vienas iš ūkių buvo Alumim pieno ūkis, esantis tik 10 km nuo Gazos sienos. Ūkio vadovas Avi Freimanas pranešė, kad tik pasibaigus rytiniam melžimui, į pieno ūkį atvyko būrys teroristų, kurie sudegino šienavietes ir pašarų mašinas. Freimanas sakė, kad jie mėtė degančius fakelus į biurus ir visur šaudė.

„Jie paleido RPG raketą į darbuotojų patalpas“, – sakė Freimanas. „Pieno bakas buvo prašautas ir visas pienas išsiliejo. Kiekvienas, kuris bandė pabėgti, buvo nušautas. Jie nužudė 16 darbuotojų ir pagrobė dar 8 iš Tailando. Jiems einant link karvidžių atvyko pirmasis gelbėtojų būrys ir prasidėjo 5 valandų mūšis, kol žuvo 10 teroristų.

Karvės toje fermoje nebuvo melžiamos ir tik neseniai sunkvežimiu pavyko nuvežti maisto, kurį atiduotų gyvuliams.

Sivan Lacker, „Mutual Dairy Farming“ Izraelyje įkūrėjas, papasakojo šiek tiek informacijos apie Kissufim pieninę, esančią tik 2 km į rytus nuo sienos su Gazos ruožu ir turinčią 380 karvių, kurių vidutinė produkcija yra 12 800 litrų.

Ji sakė: „Pirmadienį, 2023 m. spalio 9 d., pieninės vadovas Reuvenas Heinikas rizikavo gyvybe, kai įėjo į pieninę bandyti pašerti karvių. Teroristai jį užpuolė melžimo aikštelėje ir nužudė kartu su kitu darbuotoju. Jie ten buvo užsibarikadavę. Vėliau į fermą atvyko Izraelio gynybos pajėgų kariai ir susprogdino melžimo aikštelę. Visi teroristai buvo pašalinti“.

Šios istorijos, anot jos, yra tik maža dalis kiekvieną akimirką atskleidžiamų baisybių. „Pasaulis turi išgirsti ir žinoti, kas vyksta“, – teigė Sivan Lacker.

Šaltinis: Parengta pagal Chris Mccullough, dairyglobal.net, 2023-10-17

Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininko doc. dr. Vytauto Liako, šiuo metu pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas.

„Tai galime pastebėti ir Lietuvoje – vis dažniau lengvai peržiemoja augalų ligų sukėlėjai, atsiranda naujų kenkėjų, su kuriais nesusitvarko vietiniai antagonistai, didžiausią nerimą kelia vis dažniau netolygiai pasiskirstantys krituliai ir oro temperatūra. Po įprastų orų staiga užeina karščio bangos, kurios laikosi po kelias savaites, džiovina dirvožemį, dėl ko kenčia augalai, arba užeina tokios ekstremalios krušos, kokia šią vasarą praūžė Joniškyje su didžiausiais nuostoliais – tokių dalykų dar nėra buvę“, – vardija doc. dr. V. Liakas.

Pašnekovo teigimu, dėl klimato kaitos sukeliamų ekstremalių orų pokyčių keičiasi ir augalininkystės tendencijos – Pietų šalyse vystomas žemės ūkis vis labiau traukiasi į kol kas palankesnius orus turinčią Šiaurę.

„Žemės Pietuose vis labiau trūksta vandens. Afrikos ir Europos pietinės šalys, pvz., Ispanija, susiduria su tuo, kad beveik visas ten augančias kultūras reikia papildomai laistyti, o tai savaime suprantama didina savikainą. Apelsinai, mandarinai, kuriais taip mėgstame mėgautis žiemą, yra užauginami itin sunkiu darbu. Vis dažniau javus dėl sausrų tenka nupjauti pašarui, kad nebūtų visiškai prarastas derlius. Natūralu, kad viskas pamažu pradeda traukti į Šiaurę, kuri taip pat jau šiltėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai peržiemoja tokie dekoratyviniai augalai, kurių anksčiau negalėdavome auginti – mūsų klimatas jau yra priartėjęs prie Vokietijos orų“, – sako doc. dr. V. Liakas.

Apelsinų krizė atsilieps sulčių kainai

Itin ryškus klimato kaitos poveikis stebimas apelsinų rinkoje. 70 proc. pasaulinės apelsinų sulčių rinkos užimanti Brazilija, viena svarbiausių apelsinų tiekėjų Europai, pastaruosius metus priskina mažiau apelsinų, dėl ko mažėja sulčių gamintojams reikalingų žaliavų.

„Tai, kas darosi apelsinų rinkoje, jau galima pavadinti krize. Apelsinų pasiūla darosi ribota ne tik dėl mažėjančio Brazilijos apelsinų derliaus, bet ir kitose apelsinus auginančiose šalyse vykstančių kataklizmų – sausrų Ispanijoje, uraganų Floridoje. Prie mažėjančio apelsinų derliaus prisideda ir nauja citrusinių vaisių liga „Huabglongbing“ (liet. geltono drakono liga), dėl kurios apelsinmedžiai numeta nesunokusius apelsinus ir patys per kelerius metus visai nunyksta“, – komentuoja didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.

Pasak jo, kol mokslininkai ieško vaistų nuo apelsinų derlių naikinančios bakterinės ligos, manoma, kad Brazilijoje ja užkrėsti apie ketvirtadalis visų apelsinmedžių. Didieji apelsinų tiekėjai jau paskelbė apie „force majeure“ aplinkybes tiekimo įsipareigojimams, o apelsinų trūkumas neišvengiamai padarė įtaką ir apelsinų žaliavos kainai.

„Per pastaruosius metus apelsinų sulčių koncentratas pabrango dvigubai. Turint omenyje, kad apelsinų sulčių koncentratas naudojamas ne vien šimtaprocentinėms apelsinų sultims, bet ir kitiems vaisių sulčių gėrimams gaminti, žaliavų kainos paveikė didžiąją dalį sulčių produkcijos savikainos. Juo labiau, kad apelsinų tiekėjų galimybės didinti apelsinų pasiūlą yra ribotos – net jei šiuo metu būtų sodinama daugiau naujų apelsinmedžių, esamą paklausą jie patenkintų tik po 5 metų“, – pabrėžia M. Gudauskas.

„Eckes-Granini Baltic“ per metus pagamina daugiau nei milijoną litrų apelsinų sulčių, kurių gamybai reikalingos koncentruotos sultys atvežamos iš Brazilijos apelsinų tiekėjų.

Ekonominė aplinka taip pat slinks į Šiaurę

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet skelbė, kad klimato šilimas iki 2030 m. gali net 50 proc. padidinti maisto produktų infliaciją ir prisidėti prie bendrosios infliacijos augimo. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, net ir trumpalaikiai orų pokyčiai turi milžinišką įtaką maisto kainoms.

„Visi ryškesni klimato pokyčiai, kaip aukštesnė temperatūra, didesni vėjai, liūtys ar sausros, išbalansuoja rinką – nuo orų priklauso ne tik lietuviškų kviečių, bet ir ties Žemės pusiauju auginamos kavos, kakavos derlius bei kainos. Didžiausia problema, kad kuo toliau, tuo didesni klimato kaitos sukeliami ekstremumai. Tokiomis sąlygomis veikiantis verslas netenka stabilumo ir kai kurie ūkininkai, kurie visą gyvenimą vertėsi žemdirbyste, pavyzdžiui, augino vynuoges, vienais metais dėl klimato kaitos sukeltų kataklizmų gali tiesiog žlugti“, – sako jis.

Ekonomisto teigimu, klimato kaita labiausiai veikia ir taip skurdžias šalis – ties pusiauju esančios šalys susiduria su didžiausiomis karščio bangomis, dėl ko ekonominė aplinka yra priversta slinktis į Šiaurę.

„Tai neišvengiamai keis ekonominę aplinką. Visų pirma, pasaulio ekonomika koncentruosis mažesniame žemės plote, antra – augs vienoje vietoje gyvenančių žmonių skaičius. Jau dabar pasaulyje gyvena 8 mlrd. žmonių – 30 proc. daugiau nei 2000-aisiais metais – jiems visiems reikės ne tik maisto, bet ir būsto, transporto, išsilavinimo, kitų paslaugų. Iš to gali kilti įvairių įtampų – tiek ekonominių, tiek politinių ar religinių, ką jau matome ir šiandien“, – pastebi M. Dubnikovas.

Šaltinis: LRT.lt, 2023-10-24