Žemės ūkio naujienos: 2024-02-19

„Tie metai yra metai yra vienas iš sprendimų, jie tikrai nepakenktų, nes sudarytų tam tikrą laisvumą mums įsivertinti kitas galimybes arba peržiūrėti palankesnes pievų deklaravimo priemones“, – Eltai sakė K. Navickas.

„Tai tikrai yra tik komisaro geros intencijos, sprendimo formalaus nėra“, – tikino jis.

Vasario pradžioje pas už žemės ūkį atsakingą EK komisarą Januszą Wojciechowskį Briuselyje viešėję KRK nariai pranešė, jog eurokomisaras siūlo daugiamečių pievų klausimą suspenduoti vieneriems metams, per kuriuos sankcijos už neatstatytas pievas ūkininkams nebūtų taikomos.

Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar sausio pabaigoje pranešė, kad laukiant EK sprendimų dėl referencinio daugiamečių pievų ploto sumažinimo, ūkininkų nebus reikalaujama atstatyti tokių pievų plotų. Ministerija tikino laukianti EK sprendimų dėl europinio reglamento keitimo, kuris „galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį“.

Tuomet pranešta, kad galutinio sprendimo dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo tvarkos keitimo arba atšaukimo ŽŪM tikisi sulaukti iki kovo 20 d.

„Tikrai intensyviai dirbame su EK dviem kryptimis. Pirmiausia, siekdami sumažinti referencinius dydžius. Antra, rasdami sprendimus per techninį argumentavimą. Laukiame, labai tikimės. Savo terminą esame įsivardiję, kovo 20 d. Kad vienoks ar kitoks sprendimas bus“, – kalbėjo K. Navickas.

„Dėliojasi taip, kad, manau, sprendimą rasime“, – sakė jis.

ELTA primena, kad sausio 23–26 dienomis protestavę ūkininkai tarp šešių iškeltų reikalavimų, be kita ko, prašė atšaukti 2023 m. pabaigoje atsiradusią prievolę atkurti daugiametes pievas.

Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. Šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.

Ūkininkų atstovai tikina, kad daugiamečių pievų plotų Lietuvoje padidėjo dirbtinai, pakeitus daugiamečių pievų apibrėžtį. Dėl to 2015 m. tokių plotas esą padidėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 700 tūkst. hektarų.

Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. ŽŪM tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.

Už neatstatytas pievas ūkininkams būtų taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-02-18

„Manau, kad tai, ką Seimas galėjo padaryti šiame etape, tą ir padarėme trumpuoju laikotarpiu. O dėl visų kitų klausimų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus eilinei Seimo sesijai“, – aiškino ji.

Seimo pirmininkė taip pat tikino nevertinanti kaip pralaimėjimo fakto, kad parlamentas patvirtino mažesnį suskystintų naftos dujų (SND) akcizo tarifą, negu siūlė Vyriausybė.

„Nevertinu to kaip pralaimėjimo, tai diskusijos dalis, procesas. Dabar po šios neeilinės sesijos yra sprendimas, yra sprendimas dėl Remigijaus Žemaitaičio, Seimas apsisprendė, dėl akcizų apsisprendė, tai darbą, kurį buvo susirinkę padaryti, mes padarėme, o toliau jau eilinės sesijos metu darysime kitus darbus“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį SND apmokestinimas sumažinamas nuo 304 iki 13 eurų už toną. Tokį tarifą pasiūlė parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus dar svarstymo stadijoje – parlamentas tam pritarė.

Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.

13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.

Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas turėtų susidėti iš pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentas svarstys įprasta tvarka, pavasario sesijos metu.

Vis tik žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje šią savaitę tikino ketinantys imtis kito protesto žingsnio. Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmai, naujas protesto etapas turėtų būti masinis ir paliesti visą Lietuvą, teigiama antradienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Navickas Seimui sumažinus SND akcizą: dabar visiems gerai

Nors Seimas patvirtino mažesnį suskystintų naftos dujų (SND) akcizo tarifą negu siūlė Vyriausybė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtina, kad dabar visi gali džiaugtis, o priimtas sprendimas geras.

„Sprendimas geras, visiems tinkamas ir dirbame toliau. Idėja buvo kitokia, Vyriausybė teikdama pasiūlymą vertina įvairius aspektus, bet Seimas apsisprendė dėl 13 eurų ir dabar visiems gerai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė K. Navickas.

Tuo metu kalbėdamas apie ūkininkų keliamus klausimus dėl problemų pieno sektoriuje, ministras aiškino, kad siūlymai sprendžiant iššūkius jau yra pateikti ir viskas turėtų būti išspręsta pavasario sesijos metu.

„Mes savo siūlymus Pieno įstatyme esame pateikę, pagrindinis dalykas, kurį matome yra tai, kad būtų sutartyse įrašomi visi priedai, priemokos. Manau, kad tai turėtų atsirasti. Dėl poveikio, koks jis galėtų būti, ekspertinė išvada pateikta, laukiame pavasario sesijos ir manau šis klausimas pajudės“, – kalbėjo politikas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį SND apmokestinimas sumažinamas nuo 304 iki 13 eurų už toną. Tokį tarifą pasiūlė parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus dar svarstymo stadijoje – parlamentas tam pritarė.

Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.

13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.

Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas turėtų susidėti iš pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentas svarstys įprasta tvarka, pavasario sesijos metu.

Vis tik žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje šią savaitę tikino ketinantys imtis kito protesto žingsnio. Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmai, naujas protesto etapas turėtų būti masinis ir paliesti visą Lietuvą, teigiama antradienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.

Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.

Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.

Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.

Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.

SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.

Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-02-15

* reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas – skirta 4 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos bus priimamos tik darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.;

* esamų melioracijos sistemų rekonstravimas – skirta 7,2 mln. Eur.

Svarbu. Pasiekus paramos paraiškų, teikiamų vykdyti reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą, priėmimo etapui skirtą lėšų sumą apie šį faktą paskelbus NMA interneto svetainėje, paraiškų teikimas pagal šią veiklą bus stabdomas.

Paraiškos, kurias teikia norintys vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, bus priimamos iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos – balandžio 30 d.

Reikalavimai pareiškėjui

Pareiškėjai (išskyrus savivaldybes), t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės, paraiškas privalo teikti kartu su partneriu – savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta sudarius jungtinės veiklos sutartį.

Fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, kurių valdomos žemės ribos sutampa su melioracijos sistemos ribomis, taip pat turi būti veikiančios pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį.

Galima paramos suma

Paramos suma pareiškėjui skiriasi atsižvelgiant į projekte numatomą vykdyti veiklą:

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 000 Eur. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas didžiausia projektui galima skirti paramos suma – iki 300 000 Eur, finansuojant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mažiausias galimas pareiškėjo prašomas paramos intensyvumas vykdant bent kurią iš nurodytų veiklų – 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Tinkamos investicijos

Vykdant reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo veiklą tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.

Vykdant esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimui, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, pirkimui skirtos išlaidos.

Pagal abi priemonės veiklas remiamas bendrųjų išlaidų įsigijimas – jų dalis gali būti ne didesnė kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

Paraiškų vertinimas ir atrankos kriterijai

Paraiškų, pateiktų reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo veiklai vykdyti, atrankos vertinimas neatliekamas – bus vertinamas tik šių paraiškų tinkamumas gauti paramą.

Paraiškos, pateiktos esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai vykdyti, vertinamos atliekant paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, suteikiant joms už tai atitinkamą balų skaičių ir sudarant paraiškų pirmumo eilę.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai, kuriuos atitikus suteikiamas nurodytas balų skaičius:

1. Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus, – suteikiama 20 balų.

2. Projektai įgyvendinami teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas (visų projekto įgyvendinimo teritorijoje esančių sklypų) yra didesnis (nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis):

* jei 42 balai ir daugiau – suteikiama 20 balų;
* jei 34,1–41,9 balo – suteikiama 15 balų;
* jei 34 balai ir mažiau – suteikiama 10 balų.

3. Projektai, kuriuose griovių ir (arba) pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:

* 50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 25 balai;
* 40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
* 30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

4. Projektai, kuriuose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, sedimentaciniai tvenkiniai, ties drenažo žiotimis įrengiamos dirbtinės šlapynės, suformuojamos dirbtinės salpos, įrengiami įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilūs metiniai, reguliuojamo drenažo šuliniai ir vožtuvai) ir jų vertė sudaro:

* 10 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 20 balų;
* 7–9,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
* 5–6,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

5. Projektai įgyvendinami teritorijose, kuriose didesnis melioracijos statinių nusidėvėjimas (balai suteikiami tik tuo atveju, jei visų rekonstruojamų melioracijos statinių nusidėvėjimas atitinka nurodytas nusidėvėjimo ribas):

* daugiau kaip 75 proc. – suteikiama 15 balų;
* 60,0–74,9 proc. – suteikiama 10 balų;
* 45,1–59,9 proc. – suteikiami 5 balai.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Paraiškos, nesurinkusios privalomo 35 balų skaičiaus, atmetamos ir toliau nevertinamos.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiška ir kartu teikiami dokumentai NMA priimami tik užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas likus ne mažiau nei trims darbo dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-15

Naujasis reglamentas numato, kad 2024 m. pareiškėjai GAAB 8 reikalavimą (dalį ariamosios žemės atidėti negamybinei veiklai) galės atitikti skirdami 4 proc. savo ariamosios žemės kraštovaizdžio elementams, pūdymui, azotą kaupiantiems augalams arba tarpiniams pasėliams. Primename, kad tarpinių pasėlių (įsėlio ir posėlio) ir azotą kaupiančių augalų plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

Tikimasi, kad šis pasiūlymas padės pasiekti geresnį žemės ūkio sektoriaus iššūkių ir aplinkosauginių tikslų biologinės įvairovės ir dirvožemio kokybės srityje balansą.

Lietuva pasinaudos šia galimybe – artimiausiu metu bus patikslintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašas, įtraukiant šias lengvinančias nuostatas.

Taip pat bus patikslinta kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikoma veiksmingumo ir efektyvumo metodika – ūkininkai, pasirinkę šią naują GAAB 8 išlygą, 2024 metais neprivalės papildomai skirti 1 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės GAAB 8 standarte išvardintoms negamybinėms veikloms ir (ar) žaliajam pūdymui.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-15

Laikino žemės naudojimo žemės ūkio veiklai būdo atsisakyta siekiant pereiti prie patogaus ir tvaraus ilgalaikio valstybinės žemės nuomojimo. Didesnis žemės nuomos mastas skatina valstybės žemės įveiklinimą: ilgalaikį žemės planavimą ir aplinkos tvarumą, skatina ūkininkavimo ir verslo plėtrą. Ilgalaikės nuomos sutartys leidžia įmonėms ir ūkininkams planuoti ir investuoti ilgesniems laikotarpiams, suteikia jiems stabilumą ir garantijas žemės naudojimo srityje.

Remiantis gautais asmenų prašymais, iki 2023 m. pabaigos įteisinant žemės nuomos santykius suprojektuota 2186 ha bendro ploto žemės sklypų nuomai iš valstybės. Iš šio ploto miestelių teritorijose suprojektuota 340 ha bendro ploto žemės sklypų vietoj laikino naudojimo žemės sklypų žemės ūkio veiklai vykdyti.

Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį, jo priedą sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Konkretų nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos. Jos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Atsisakius laikino žemės naudojimo būdo, asmenys, kurie turėjo teisę naudoti valstybinės žemės plotus miestams ir miesteliams priskirtose teritorijose, galėjo vykdyti žemės ūkio veiklą iki 2023 m. pabaigos. Tie, kurie šią teisę yra įgiję kaimiškose teritorijose, gali vykdyti žemės ūkio veiklą šiuose plotuose iki 2024 m. pabaigos pagal leidimuose nurodytas sąlygas.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-02-15