Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos
Photo by Kylee Alons on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkai netrukus galės kreiptis lengvatinių paskolų tvarioms investicijoms

Ūkininkai, bendrovės ar žemės ūkio kooperatyvai, norintys savo žemės ūkio valdose įgyvendinti tvarias investicijas, netrukus vėl galės gauti lengvatines paskolas. Norėdami pasinaudoti šiomis paskolomis, žemės ūkio subjektai pirmiausia turės pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”.

„Tokia intervencinė priemonė sukurta siekiant paskatinti ūkius pereiti prie tvaresnių, aplinką tausojančių bei gyvūnų gerovę užtikrinančių technologijų“, – sako Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.

Gavę NMA pažymą dėl tinkamumo gauti lengvatinę paskolą, ūkininkai galės kreiptis į nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atrinktą finansų tarpininką.

Lengvatinė paskola teikiama išlaidoms, kurios gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinio turto įsigijimą, apyvartinį kapitalą.

Skatinamos šios investicijos į gyvulininkystės sektorių: ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje; biodujų jėgainių įrengimas, kuris sudaro sąlygas utilizuoti valdoje susidarančias atliekas (mėšlą ar kitas biologiškai skaidžias atliekas); ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijos, viršijančios pareiškėjui privalomus Europos Sąjungos ir (arba) nacionalinius standartus ir (arba) įprastinę praktiką.

Lengvatinėmis paskolomis gali pasinaudoti 18 metų amžiaus sulaukę ūkininkai, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą; juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą; pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose pagamintus, išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirbantys ir realizuojantys iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Veiklos, susijusios su tvariomis investicijomis į žemės ūkio valdas, siekiant skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, lengvatinėms paskoloms teikti 2023–2027 metų laikotarpiui skirta 5 mln. Eur. Visa šia suma pareiškėjai galės pasinaudoti 2024 metais.

Pareiškėjui gali būti suteikta viena paskola tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Paskolos dydis pareiškėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai, o jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.

Paraiškos gauti paskolą investicijoms į tvarią veiklą bus priimamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiekus paramos paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą (5 mln. Eur), paramos paraiškų priėmimas bus stabdomas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-19

Ūkininkai prašo stabdyti rusiškų maisto produktų importą į ES

Vasario 12-13 d. vykusiame Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikime Lenkijoje, diskutuota su eurokomisaru Janušu Vojciechowskiu, atsakingu už žemės ūkio politiką ES. Tarp daugybės ūkininkams aktualių klausimų, žemdirbių atstovai pabrėžė didelę biurokratinę naštą gulančią ant ūkininkų pečių, didėjančius iššūkius dėl besikeičiančio klimato ir jo padarinių žemės ūkyje.

Šešių skirtingų šalių Žemės ūkio rūmų atstovai išreiškė susirūpinimą ir dėl maisto produktų importo į ES iš trečiųjų šalių, ragino nutraukti maisto produktų importą iš Rusijos.

Eurokomisaras – daugiametes pievas vis tiek reikės atkurti

Pirmadienio popietę, Otrębusy mieste rinkosi Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmų atstovai. Į diskusiją pakviestas ir už žemės ūkio politikos formavimą ES atsakingas komisaras J. Vojciechowskis. Jis Lietuvos žemės ūkio rūmams padėkojo už aktyvumą ir interesų atstovavimą tarptautiniu mastu, taip pat už organizuotą tarptautinę konferenciją, kurioje per nuotolį dalyvavo. Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuvai svarbi daugiamečių pievų atkūrimo tvarka vis dar svarstoma ir nėra išspręsta. Šiuo metu ruošiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pakeitimas, kuriuo remiantis bus aišku kiek ir kada daugiamečių pievų reikės atkurti. Jo pakeitimo projektas dar bus svarstomas Europos Parlamente kovo mėnesį.

„Reikia pripažinti, kad mums daugiamečių pievų reikia. Mes nuo seno esame pienininkystės, gyvulininkystės kraštas ir svarbu, kad pievos mūsų laukuose liktų. Turėdami pievų, gyvulių, mėšlo mes apsaugome ir praturtiname dirvožemį. Jei būtų stipri parama gyvulininkams ne tik išlaikytume ūkininkus, saugotume dirvožemį, bet ir bioįvairovę. Gyvulininkystė nuo seno yra svarbi žemės ūkio šaka, turime dėti visas pastangas, kad ji būtų išlaikyta ir atitinkamai remiama“, – akcentavo dr. A. Svitojus.

Prašo stabdyti rusiškų maisto produktų importą

Susitikime aptartas maisto produktų importo iš Rusijos klausimas. Ūkininkų atstovai piktinosi, kad ES dirbantiems žemdirbiams keliama aibė aplinkosauginių, gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų, kurių nėra Rusijoje ir trečiosiose šalyse, iš kurių toliau plūsta žemės ūkio produkcija ant Europos vartotojų stalo. Skelbiama, kad per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių ES šalys iš Rusijos importavo maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, vaisiai, daržovės, konditerijos gaminiai, miltai, grūdai ir pašarai, iš viso už 2,2 mlrd. eurų. „Tai iškreipia mūsų rinką, mes tampame nekonkurencingi“, – kalbėjo ūkininkų atstovai.

J.Vojciechowskis suprato ūkininkų lūkesčius, tačiau neslėpė, kad rusiškų maisto produktų importą užkardyti būtų sunku. Sutarimą surasti su kitomis ES narėmis būtų sudėtinga, nes ES taip pat eksportuoja maisto produktus į Rusiją, kurio vertė siekia 7 mlrd. eurų.

Nori steigti III ramstį

Susitikime vengrų, čekų, lenkų, slovakų, latvių, lietuvių žemės ūkio rūmų atstovai nemažai dėmesio skyrė ir klimatiniams iššūkiams, kurie žemdirbiams skirtinguose sektoriuose padaro vis daugiau nuostolių. J. Vojciechowskis taip pat sutiko, kad ES dirbantiems ūkininkams vis daugiau iššūkių kyla dėl nepastovių orų. Jis siekia įsteigti III ramstį, kuris veiktų rizikų valdymo fondo principu. „Ūkininkų derlių pasiglemžia potvyniai, sausros, šalnos, kruša, taip pat ūkininkus veikia ir rinkose veikiantys svyravimai ir t. t. Turime galvoti apie priemonę, kuri veiktų kaip apsauginė priemonė, padedanti valdyti riziką“, – ieškoti galimybių steigiant III ramstį nusiteikęs eurokimisaras J. Vojciechowskis.

Višegrado ir Baltijos šalių žemės ūkio rūmų atstovai taip pat daug dėmesio skyrė biurokratijos naštai, kuri vis labiau slegia ūkininkų pečius. Jie sakė, kad ūkininkai nori auginti gyvulius, derlių ir gaminti maistą, o ne sėdėti prie kompiuterių, iššifruojančių kartais net beprasmiškus reikalavimus, kurie nuolat keičiasi ir stabdo kaimo vietovės plėtrą. Per pastaruosius kelerius metus ES ūkių skaičius mažėjo: 2020 m. liko 9,1 mln. ūkių, t. y. maždaug 37 proc. mažiau, arba maždaug 5,3 mln. ūkių mažiau nei 2005 m.

Susitikimas vainikuotas komunikato pasirašymu

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus tikino, kad su Vidurio Europos ir Baltijos šalių ūkininkais ir jų atstovais susitikti ir palaikyti ryšius labai svarbu, nes mūsų žemdirbiai šiame regione turi daug sąlyčio taškų. „Džiaugiamės, kad randame bendrą kalbą su čekais, vengrais, slovakais, lenkais, latviais ir kartu siekiame spręsti bendras problemas ir palaikome vieni kitus Susivienijus mūsų balsas labiau girdimas. Žinoma, kiekviena šalis turi tik jai būdingų specifinių klausimų, bet yra daugybė jungiančių temų“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas.

Pasak jo, šių šalių kontekste Lietuva savo žemės ūkio gamybos apimtimis nusileidžia tik lenkams ir vengrams. Latvijoje ūkininkauja apie 70 tūkst. ūkininkų, Slovakijoje – apie 30 tūkst. Čekijoje – 26,6 tūkst. O štai Vengrijoje – 430 tūkst. ūkininkų, Lenkijoje – 1,4 mln. ūkininkų. ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus įsitikinęs, kad galima pasinaudoti šių šalių geraisiais pavyzdžiais ir galėtume perimti, pavyzdžiui, lenkų praktiką, kai tiesioginės išmokos pasiekia tik tuos Lenkijos ūkius, kurie yra ne didesni kaip 300 ha.

Tarptautinis renginys užbaigtas pasirašius komunikatą, kuris išsiųstas Europos Komisijai. Jame daug dėmesio skirta priemonėms, kurios padėtų užtikrinti didesnį stabilumą žemės ūkio sektoriuje, ūkininkų atsparumą, taip pat keliami klausimai kaip keisis ES žemės ūkis, kai į Bendriją įstos Ukraina. „Pirminė komunikato versija buvo šiek tiek šališka, nes buvo daug kalbėta apie Ukrainos karą. Tačiau mes drauge su Latvijos atstovais priminėme, kad šiandieną rinkas destabilizuoja ne Ukraina, o Rusija, kuri ir yra karo sukėlėja. Be to, ūkininkai dar visai neseniai dirbo pandemijos sąlygomis, vis akivaizdesni ir klimato kaitos padariniai, nerimą kelia ir nestabili geopolitinė padėti s“, – apie kompleksines priežastis, darančias įtaką žemės ūkio sektoriui kalbėjo dr. A. Svitojus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-02-19

Žemės naudojimo priežiūra – surašyta 800 aktų

Nuo 2024-01-01 įsigaliojus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiams Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pradėjo vykdyti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimais nebuvo nustatyta teisė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (NŽT) nuo 2024 m. taikyti atsakomybę už žemės naudojimo pažeidimus, kuriuos minėta įstaiga nustatė pagal skundus, gautus iki 2024 m. 

Taigi Statybos inspekcija iš NŽT perėmė virš 800 jos surašytų žemės naudojimo patikrinimo aktų su užfiksuotais galimais pažeidimais tik administracinės atsakomybės taikymui. Įvertinusi visas aplinkybes, gautus paaiškinimus bei informaciją, kad NŽT patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai dėl žemės naudojimo nėra pašalinti, Statybos inspekcija spręs dėl naujų patikrinimų atlikimo.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) pakeitimų įstatymuose reglamentuojama, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės naudojimo priežiūra, pradėtos, bet nebaigtos iki 2024 m., turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis, t. y. visi institucijoms iki 2024-01-01 pateikti prašymai, skundai turi būti išnagrinėti ir procedūros atliktos ir užbaigtos galiojusia tvarka. Žinotina, kad naujai gautus skundus dėl žemės naudojimo pažeidimų Statybos inspekcija nagrinėja nuo 2024-01-01 galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Primename, kad nuo šių metų Statybos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas, kurio pagrindinė funkcija – žemės naudojimo valstybinė priežiūra, žemės naudojimą, vadovaujantis Priežiūros įstatymu, tikrina šiais aspektais:

– ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

– ar laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų;

– ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;

– ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti;

– nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-02-15

Pasirašytas Lietuvos ir JAE bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumas

Dubajuje, prasidedant „Gulfood“ maisto pramonės parodai, Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus bei Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Klimato kaitos ir aplinkos ministerijos sekretoriaus pavaduotojas Mohammedas Saeedas Al Nuaimi pasirašė Savitarpio supratimo memorandumą. Šiuo memorandumu siekiama stiprinti Lietuvos ir JAE bendradarbiavimą maisto ir žemės ūkio sektoriuose.

Tai pirmasis Lietuvos ir JAE sektorinio bendradarbiavimo memorandumas, skirtas skatinti abiejų šalių įmonių bei institucijų bendradarbiavimą daugelyje su žemės ūkiu ir maisto pramone sričių.

Viceministras V. Tomkus pabrėžė, kad Persijos įlankos regionas jau yra prioritetinis Lietuvos maisto pramonės įmonėms, o JAE – vartai tiek į visą regioną, tiek į didelę dalį Azijos bei Afrikos žemynų. Viceministras pasidžiaugė kasmet augančiu dvišalės prekybos srautu ir pažymėjo vyriausybių pastangas kuriant dar palankesnes sąlygas verslo atstovų bendradarbiavimui žemės ūkio, maisto pramonės, biotechnologijų, maisto saugumo, gyvybės mokslų ir kitose srityse. V. Tomkus patikino, kad 20 „Gulfood“ parodoje dalyvaujančių Lietuvos įmonių yra akivaizdus įrodymas, koks didelis dėmesys iš mūsų šalies maisto gamintojų yra skiriamas Persijos įlankos regionui bei jo potencialui.

Mohammedas Saeedas Al Nuaimi pabrėžė JAE ministerijos pastangas bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis visame pasaulyje, ypač šiuolaikinio žemės ūkio, tvaraus maisto sistemų ir žinių mainų srityse, siekiant padidinti nacionalinį aprūpinimo maistu saugumą. Jis teigė matantis daug perspektyvų bendradarbiauti su Lietuva, stiprinant JAE žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris diegia naujausias tvarias technologijas ir praktiką, kad padidintų vietinę maisto gamybą ir pagerintų visą maisto vertės grandinę. Taip pat pasidžiaugė, kad tiek lietuviški maisto produktai, tiek pašarai gerai vertinami dėl savo kokybės.

Lietuvos ir JAE atstovų pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas apima ne tik dvišalės prekybos skatinimą, tačiau taip pat ir dalijimąsi žiniomis apie ekologinį žemės ūkį ir tvarų ūkininkavimą, dirvožemio gerinimo būdus, klimato kaitos švelninimą, gamtosaugą, maisto saugą, žemės ūkio produktų kokybės ir saugos užtikrinimą, taip pat augalų ir gyvūnų sveikatos priemones. Dėmesys skiriamas ir bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir universitetų, taip pat mokslinių tyrimų institutų bei technologijų srityse.

Viceministras V. Tomkus vizito JAE metu lankysis „Gulfood“ parodoje, susitiks su JAE Prekybos rūmų vadovais, šalies prekybos tinklų atstovais ir potencialiais lietuviškų maisto produktų importuotojais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-20

Pakeisti KPP ir SP paraiškų priėmimo tvarkaraščiai

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti paramos paraiškų priėmimo tvarkaraščiai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones. KPP tvarkaraštyje numatytas naujas kvietimas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ – paraiškas bus galima teikti nuo balandžio 15 d. iki gegužės 31 d.

aip pat KPP grafike numatyta, jog kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis 2024 metais bus priimamos ir paraiškos pagal KPP priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklas „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“.

Pakeistame SP tvarkaraštyje numatyta atšaukti paraiškų priėmimą pagal intervencines priemones „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“ atsižvelgiant į tai, kad paraiškų priėmimas pagal šias priemones yra numatytas KPP paraiškų priėmimo tvarkaraštyje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos