Žemės ūkio naujienos: 2024-07-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Baigiantis pasėlių deklaravimui – kritika dėl sudėtingų procedūrų, specialistų trūkumo
Pirmadienį baigiantis vienam svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir naudmenų deklaravimui – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad ūkininkai spėjo deklaruoti pasėlius laiku – penktadienio rytą buvo likę 4 proc. dar nepatvirtintų deklaruotų pasėlių plotų. Tuo metu ūkininkų atstovai pabrėžia, kad šiemet pasėlius deklaruoti buvo sunkiau nei 2023-iaisiais, pirmaisiais naujosios žemės ūkio strategijos metais.
Labiausiai dėl naujo Europos Sąjungos (ES) reikalavimo deklaruoti pakrantės juostas.
„Pats deklaravimas visumoje yra sudėtingesnis nei pernai, (…) pailgėjo laike“, – BNS sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Ūkininkai taip pat kritikuoja politikus dėl kasmet vėluojamų patvirtinti pasėlių deklaravimo taisyklių. Žemdirbiai norėtų, kad jos kitiems metams būtų parengtos dar rudenį.
Dalis ūkininkų taip pat pasigenda konsultantų seniūnijose, jų mažėja.
Deklaravimas pasunkėjo ir pailgėjo
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki penktadienio ryto patvirtinta kiek daugiau nei 111 tūkst. pasėlius deklaravusių ūkininkų paraiškų, bendras deklaruotų pasėlių plotas siekia daugiau nei 2,905 mln. hektarų. Dar nepatvirtinta buvo 1317 paraiškų, kurių bendras įbraižytas plotas – 104,8 tūkst. hektarų.
„Daug seniūnijų jau yra ir pabaigusios deklaravimus ir nebeturi ką veikti. Per visą Lietuvą apie 4 proc. įbraižyti, bet dar nepatvirtinti. (…) Jau turime įbraižytų tūkstančiu hektarų daugiau nei pernai“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
„Panašu, kad ūkininkai suspėjo“, – pabrėžė jis.
Šiemet pasėlių plotai Lietuvoje didesni nei 2023 metais, kai 116,1 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2,904 mln. ha.
Anot viceministro, daugiau plotų deklaruota, nes šiemet vandens telkinių pakrantėse ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir ten skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos ir kitus produktus. Įgyvendinant ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas šiemet visa apimti pradėti apsauginių juostų prie vandens telkinių išskyrimo ir, jei reikia, deklaravimo darbai.
„Būdavo įvairiai, kai kurie iki pat griovio šlaito dirbdavo žemę, šiemet to jau daryti nebegalima, ten pasėliai pasikeitė apsauginėmis juostomis“, – sakė E. Giedraitis.
Anot I. Hofmano, šiemet procesas sunkesnis būtent dėl prievolės deklaruoti apsaugines juostas prie vandens telkinių, melioracijos griovių.
„Tų juostų deklaravimas kelia pakankamai daug iššūkių. Galima (…) už jas neprašyti paramos, bet jas deklaruoti pagal taisykles privaloma. Problematiška padaryti patį veiksmą, ten reikia labai preciziškai padaryti“, – BNS teigė jis.
Savo ruožtu Žemės ūkio rūmų prezidentas Arūnas Svitojus tikino, jog kasmet per vėlai nustatomos pasėlių deklaravimo taisyklės – jos turėtų būti patvirtinamos dar rudenį, likus daugiau nei pusmečiui iki deklaravimo pradžios.
„Pasėlių deklaravimo taisyklės turėtų būti patvirtinamos, manau, bent jau kokį rugsėjo mėnesį, kad per žiemą sėdamas žiemkenčius žinotum, ką turėsi kitąmet. Dabar pasėji žiemkenčius, pasiruoši žiemai, bet tau sako, kad bus visai kitos taisyklės“, – BNS teigė A. Svitojus.
„Pastovus taisyklių keitimas, nepastovumas, išmuša ūkininkus, sukelia ir streso, finansinių sunkumų. Tie dalykai turi būti daromi žymiai anksčiau“, – kalbėjo jis.
Problemos dėl konsultacijų
Pasak I. Hofmano, nors pasėlius deklaruoti šiemet ir sunkiau, ir ilgiau, seniūnijose sumažėjo konsultuojančių specialistų. Jo, teigimu, kai kuriuose rajonuose jų yra maždaug 40 proc. mažiau nei pernai.
„Specialistų seniūnijose stipriai sumažėjo. (…) Aišku, ne visur, labai nevienodai, bet ta problema tikrai dėl žmonių yra“, – teigė jis.
„2024 metais buvo sumažintas šitų specialistų skaičius, o tie specialistai yra labai reikalingi. (…) Šie specialistai yra arčiausiai žemdirbių ir jų trūkumas labai pasijaučia“, – pridūrė ūkininkų atstovas.
I. Hofmano teigimu, geresnius kompiuterinio raštingumo įgūdžius turintys ūkininkai pasėlius renkasi deklaruoti internetu, tačiau vis tiek linkę eiti pas specialistus, kad jie patikrintų ar paraiškose nėra klaidų, jas patvirtintų.
„Patys nesiryžta prisiimti tos atsakomybės, nes, neduok, Dieve, bus kažką padarę blogai ir gaus sankcijas“, – pažymėjo Žemės ūkio tarybos vadovas.
Viceministras E. Giedraitis tikino, kad ŽŪM nėra gavusi signalų iš savivaldybių dėl specialistų trūkumo: „Kol kas tokių kalbų nėra, bet, aišku, jei jaustųsi, kad savivaldybės nepajėgia, būtų ieškoma sprendimų.“
„Kažkada buvo iniciatyva, kai Žemės ūkio konsultavimo tarnyba irgi norėjo dalyvauti tame procese. Kadangi tai (ūkininkų konsultavimas – BNS) yra deleguota funkcija, tam lėšos skiriamos, tada kaip tik savivaldybės sukilo, kad tik neatimtų iš jų tos paslaugos ūkininkams“, – kalbėjo E. Giedraitis.
Tikisi didesnio ekoschemų populiarumo
Su 2023–2027 metų žemės ūkio strateginiu planu praėjusiais metais įvestos ir ekologinio ūkininkavimo sistemos, vadinamosios ekoschemos. Dalyvaudami vienoje iš šių klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų ūkininkavimo veiklų ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas.
Anot E. Giedraičio, nors dar nėra duomenų, kaip aktyviai ekoschemas žemdirbiai rinkosi šiemet, tikimasi didesnio jų populiarumo nei pernai.
„Tikimės ir su ministru (žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku – BNS) esame kalbėję, kad greičiausiai šiemet padaugės dalyvavimas ekoschemose, nes yra žymiai lengvesnis atėjimas, gali ateiti į ekoschemas beveik kiekvienas. Tai tikimės didesnio dalyvavimo“, – sakė E. Giedraitis.
Jis teigė, jog iš šių metų tarpinių duomenų matyti, kad ūkininkai aktyviau deklaravo kraštovaizdžio elementus, jų plotų deklaruota maždaug dukart daugiau. 2023 metais tarp ūkininkų kraštovaizdžio elementų priežiūra sulaukė mažiausiai populiarumo.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-07-01
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. Europos Komisijos (EK) kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai didėja iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.
Daugeliui iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų iki šiol buvo netaikomi arba buvo taikomi maži ES importo tarifai.
EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis dar kovą sakė, kad didesni muitai tam tiktiems rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams, tarp jų ir grūdams, faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gegužės pabaigoje teigė, kad Bendrija turi plėsti apribojimus visai rusiškos ir baltarusiškos kilmės kilmės žemės ūkio produkcijai.
Padidinti tarifai nebus taikomi rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams, vežamiems tranzitu per ES į blokui nepriklausančias šalis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis maisto produktų tiekimui į kitas trečiąsias šalis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad nesąžininga, jog rusiški grūdai gali patekti į ES šalių rinkas, o Ukrainos eksportui taikomi apribojimai.
Tuo metu kovo pabaigoje EK pasiūlius didesnius muitus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, Rusija įspėjo, kad šis žingsnis yra nepriimtinas. „Vartotojai Europoje neabejotinai nukentėtų“, – tuomet sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje buvo Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-07-01
S. Skvernelis apie ūkininkų nepasitenkinimą didesniais akcizais: traktoriai vėl gali stovėti Vilniuje
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus. „Jeigu Vyriausybė vėl pradės pažadus laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus. Dabar laukiama javapjūtės ir tikrai po jos gali būti, kad atvažiuos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Ūkininkai, kalbant apie jų interesus, jeigu sutarė su Vyriausybe viena, tai tų susitarimų reikia laikytis. Jeigu juos apgaus, manau, kad ūkininkai tikrai netylės“, – akcentavo politikas. Parlamentaras pakartojo vertinimą, kad gynybos mokesčių fonde įtrauktas akcizų didinimas Lietuvos ekonomikai „smogs kitu galu“ – brangins prekes bei paslaugas gyventojams ir skatins infliaciją.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui. 25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais. Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų. Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Šaltinis: Ūla Klimaševska, lrytas.lt, 2024-06-28
Nutarė pakeisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką: štai, kas laukia
Trečiadienį Vyriausybė nutarė keisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką ir suvienodinant nutarimo sąlygas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais. Kaip aprašoma Aplinkos ministerijos parengtame projekte, kompensacijų už aktais nustatytą servitutą nuostatos, reglamentuojančios sumos apskaičiavimą, papildomos kompensacijos už naudojimąsi valstybinės žemės patikėtinių sandoriu nustatytu žemės servitutu taisyklėmis.
Taisyklės papildomos nustatant, kad kai daiktų, kuriems nustatomi servitutai, savininkai yra valstybė, savivaldybė, viešosios įstaigos, nereikėtų mokėti kompensacijos už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį. Nustatoma, kad visa apskaičiuotos kompensacijos už servitutą suma išmokama vieną kartą arba dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 3 metai, pagal grafiką sutartą su savininku.
aip pat atsisakoma periodinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu savininkui. Be to nustatoma, kad kai servitutas nustatomas priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo, kurį planuojama grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn atlygintinai ar ne, nereikia mokėti kompensacijos už nuostolius.
Už nenupjautą žolę – įspėjimas ir didesnis žemės mokestis
Panevėžys įspėja, jog už neprižiūrimą žemę gresia atsakomybė. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vasarą tikrina nenaudojamus, apleistus ir neprižiūrimus žemės sklypus, kad juose būtų pjaunama žolė. Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad žolė kiemuose turi būti reguliariai pjaunama nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. ir gali būti ne aukštesnė kaip 20 cm (± 5 cm).
Taip pat sklypų šeimininkai turi rūpintis menkaverčių krūmų iškirtimu, prižiūrėti, kad nesikauptų šiukšlės, statybinis ir kitoks laužas.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, apaugęs žole, sumedėjusiais augalais ar užversti įvairiomis atliekomis žemės sklypai įtraukiami į apleistų sklypų sąrašą. Tokių sklypų šiemet Panevėžyje jau užfiksuota 106, jų savininkai raginami susitvarkyti, o to nepadarius laiku gali tekti mokėti iki 5 proc. didesnį žemės mokestį. „Panevėžiečiai gana pilietiški ir nuo gegužės 1 d. – dar iki tikrinimų pagal planą pradžios – sulaukėme apie 30 skundų dėl per aukštos ir nenupjautos žolės. Nenaudojamus, apleistus ir neprižiūrimus žemės sklypus mieste kasmet tikriname nuo birželio 3 d. iki 21 d.
Šiuo metu jau apvažiuota ir užfiksuota daugiau kaip 80 proc. miesto objektų. Noriu pabrėžti, kad Panevėžio miesto savivaldybės siekis – ne nubausti, bet paskatinti gyventojus tvarkytis ir prižiūrėti savo turtą“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis. Dėl taikomo padidinto žemės mokesčio tarifo netvarkingiems sklypams, savininkai paprastai sureaguoja į kvietimus susitvarkyti. Pavyzdžiui, iš pernai nustatytų 147 apleistų sklypų sutvarkyti buvo dauguma – 125.
