Žemės ūkio naujienos: 2024-06-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Naujas taršos mokestis – planuoja apmokestinti karves: įvertino, ar pasiteisintų Lietuvoje
Kaip žinoma, karvės ir jaučiai yra bene didžiausią žalą klimatui darantys gyvūnai – atrajodami ir tuštindamiesi jie į atmosferą išleidžia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jau rimtai svarstoma netrukus apmokestinti kiekvieną galviją. Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.
Pasak pranešimų, šią savaitę šalies koalicinė vyriausybė susitarė įvesti pirmą pasaulyje anglies dioksido išmetimo mokestį žemės ūkiui. Jeigu jiems bus galutinai pritarta, galvijų taršos mokestis bus pradėtas taikyti jau nuo 2030 m.
Danija yra didelė pieno ir kiaulienos eksportuotoja, o žemės ūkis yra didžiausias šalies išmetamųjų teršalų šaltinis.
Valdančiųjų sutarimu, pagal kurį taip pat numatoma investuoti 40 mlrd. kronų (5,4 mlrd. eurų) į tokias priemones, kaip miškų atkūrimas ir šlapynių steigimas, siekiama padėti šaliai pasiekti klimato kaitos tikslus.
„Šiandienos susitarimu investuojame milijardus į didžiausią pastaruoju metu Danijos kraštovaizdžio pertvarką. Tuo pačiu metu būsime pirmoji šalis pasaulyje, kurioje bus įvestas (anglies dioksido) mokestis žemės ūkiui“, – žiniasklaida cituoja Danijos užsienio reikalų ministrą Larsą Lokke Rasmusseną.
Danijos pieno pramonė iš esmės palankiai įvertino susitarimą ir jo tikslus, tačiau jis papiktino kai kuriuos ūkininkus.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai ūkininkai visoje Europoje surengė protestus, blokavo kelius traktoriais ir apmėtė Europos Parlamentą kiaušiniais dėl ilgo skundų sąrašo, įskaitant skundus dėl aplinkosaugos reguliavimo ir pernelyg didelio biurokratizmo.
Mokestis, kurį Danijos parlamentas turėtų patvirtinti dar šiais metais, nuo 2030 m. sieks 300 kronų (40,2 euro) už toną (1,1 tonos) gyvulių išmetamo CO2 ekvivalento, o 2035 m. padidės iki 750 kronų (100,5 euro).
Danijos žaliųjų idėjų centro „Concito“ skaičiavimais, melžiamos karvės, kurios sudaro didžiąją dalį galvijų populiacijos šalyje, per metus vidutiniškai išmeta 5,6 tonos CO2 ekvivalento. Taikant mažesnį 120 kronų mokesčio tarifą, už vieną karvę tektų mokėti 672 kronas, arba 90 eurų. Nuo 2035 m. metinis mokestis išaugų iki 225 eurų už karvę.
Lietuvoje mokestis karvėms irgi pasiteisintų, tik pritrūks valios?
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad danų svarstomo mokesčio logika yra paprasta.
„Taip būtų surinktos lėšos, kurios vėliau bus nukreiptos į žemės ūkio įtakos klimatui mažinimą, didinant miškų plotą mažiausiai derlingų žemės ūkio žemės plotų sąskaita, atstatant pelkes ir durpynus. Iš viso Danija šiems tikslams numato skirti 5,4 mlrd. eurų.
Antra, tai brangintų tą maistą, kurio vartojimas labiausiai prisideda prie klimato kaitos – jautieną, taip skatinant ją keisti labiau aplinkai draugišku maistu“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į patį naujo mokesčio principą: niekas nieko nedraudžia, tiesiog įtraukia išorinius kaštus į produkto kainą.
„Idealiame pasaulyje išoriniai kaštai turėtų būti įtraukti į visų produktų, kuriuos vartojame, kainą. Tada ekonomika veiktų be iškraipymų, pasaulį užteršti tiesiog taptų per brangu.
Praktikoje tai yra sudėtinga, nes neįmanoma pasiekti, kad išorinius kaštus į produktų kainą įtrauktų visi vienu metu. O, jei ne visi, tada iškraipoma konkurencija ir sistema neveikia. Be to, pats išorinių kaštų dydis yra gana subjektyvus dalykas, jį gana sudėtinga objektyviai nustatyti“, – svarstė M. Nagevičius.
Vis dėlto, jo nuomone, mums Lietuvoje esą nė iš tolo nepakaktų politinės valios tokiems sprendimams.
„Pati idėja apmokestinti produktus, įvertinant jų gamybos išorinius kaštus, yra tikrai teisinga. Bet pirmieji, rodantys pavyzdį, šiuo atveju tam tikra prasme aukojasi, sukurdami sunkesnes konkurencines sąlygas savo gamintojams / ūkininkams. Kol to nepadarė visi“, – apibendrino ekspertas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-28
Lengvatines paskolas žemės ūkio modernizavimui teiks LKU kredito unijų grupė
LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), pagal kurią priemonėje dalyvaujančios kredito unijos pradeda teikti lengvatines paskolas ūkininkams. Lengvatinės paskolos gali būti skirtos ūkio plėtrai ir modernizavimui, taip pat investicijoms bei apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos gali kreiptis į vieną iš 20 LKU grupės kredito unijų, kurių sąrašas skelbiamas INVEGOS interneto svetainėje.
Lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę gali būti teikiamos iki 200 tūkst. eurų, maksimaliam 5 metų laikotarpiui.
Paskolos skirtos investicijoms į materialųjį, nematerialųjį ir biologinį turtą finansuoti bei apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo Pasidalytos rizikos paskolos 75 proc. daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai daliai – finansų tarpininko taikomos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-28
Kas yra už projektą atsakingi asmenys
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia pareiškėjų ir paramos gavėjų dėmesį, kad, pildant paraiškas, mokėjimo prašymus ar projekto įgyvendinimo ataskaitas, svarbu tinkamai nurodyti už projektą atsakingus asmenis. Žinotina, kad NMA darbuotojai, administruojantys pateiktas paraiškas, negali būti laikomi asmenimis, dalyvaujančiais projekte.
Pareiškėjas, nurodydamas šiuos už projektą atsakingus asmenis ir jų kontaktus, suteikia galimybę NMA darbuotojams efektyviau komunikuoti, pavyzdžiui, perduodant svarbią informaciją, derinant su projekto vykdymu susijusius dokumentus, ieškant reikalingos informacijos apie projektą.
Tuo tarpu NMA darbuotojai, prižiūrintys vykdomą projektą, jį administruoja, tačiau projekte nedalyvauja, todėl šiose skiltyse jų įrašyti nereikia.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-28
Ūkiniams gyvūnams karšta taip pat, kaip ir mums: kaip jiems padėti?
VMVT primena, savininkai ar už gyvūnus atsakingi asmenys privalo gerai pasiruošti karščiams, kad užtikrintų ūkinių gyvūnų gerovę. Svarbu stebėti orų prognozes ir pasirengti galimiems aplinkos sąlygų pokyčiams, nes vasarą gali netikėtai prasidėti liūtis su žaibais, vėjais ar perkūnijomis. Gyvūnai turi būti reguliariai tikrinami visą dieną dėl karščio streso požymių.
1. Vandens tiekimas. Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Gyvūnams reikia žinoti vandens vietą dar prieš prasidedant karščiams.
2. Pastogės užtikrinimas. Gyvūnams būtina pastogė ilgą laiką esant ekstremalioms temperatūroms. Tai ypač svarbu jauniems, seniems ar sergantiems gyvūnams. Jei nėra pakankamai pastogės didelėms grupėms, kyla pavojus perkaisti. Pastogėje turi būti pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis.
4. Vėjo srauto užtikrinimas. Ekstremaliomis karščio sąlygomis svarbus vėjo srautas, kuris padeda gyvūnams vėsiau jaustis. Todėl pastogės turėtų būti įrengtos taip, kad nebūtų užstotos pastatų, tankaus miško ar krūmokšnių.
5. Natūralus šešėlis. Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose – puikus „skėtis“ nuo saulės. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą. Miškingi plotai gali suteikti laikiną prieglobstį nuo didelio karščio.
6. Naminių paukščių priežiūra. Itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą paukštynuose. Ten turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą. Rekomenduojamos purkštuvų sistemos, padedančios aušinti esant ekstremalioms temperatūroms. Jei oro drėgnumas viršija 80%, o temperatūra pakyla virš 30°C, būtina mechaninė ventiliacija. Kad paukščiai neperkaistų, paukštynuose turi būti temperatūros kontrolės sistemos, kurios neleistų aplinkos temperatūrai viršyti 33°C. Visose paukštynuose būtina įrengti ir reguliariai tikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo problemas.
7. Darbo laikas. Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui. Jei tai neišvengiama, dirbti tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, kai atvėsta.
Yra daugybė karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:
* Alsavimas
* Padidėjęs kvėpavimo dažnis
* Padidėjęs vandens suvartojimas
* Apetito praradimas
* Apatija ar letargija
* Padidėjęs seilėtekis
* Sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės
Atidžiai stebėkite savo gyvūnus karštuoju periodu ir apsaugokite juos nuo pavojaus perkaisti.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-06-28
Nusausinti durpžemiai keičia klimatą – numatė priemones, kaip juos vėl padaryti naudingus gamtai
„Tuomet, kai dar patys ūkininkavome, bulvės durpžemyje užaugdavo nemenkos, bet būdavo neskanios – į jas įsiskverbdavo kažkoks rūsio prieskonis. Burokai jame irgi prastai derėdavo. Šiuo metu tas kalvotos plotas, kur aukštumose – molinga žemė, o žemumose juoduoja durpžemis, yra išnuomotas ekologiniam ūkiui.
Paskelbė kvietimą
Neseniai, birželio 17-ąją, startavo nauja priemonė „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“.
Jai įgyvendinti skirta 19,36 mln. eurų. Iš jų 16 mln. eurų bus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF, – angl. Recovery and Resilience Facility) lėšos, dar 3,36 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigai. Numatyta, kad už 1 ha atkurto pelkių ploto galima gauti 3044,03 eurų (įskaičius pridėtinės vertės mokestį) dotaciją. Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 19 dienos. Antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę planuojamas rugsėjo – lapkričio mėnesiais.
Ūkininkai sukluso
Durpžemių atkūrimas – nauja RRF priemonė, ir ūkininkai dar neprisijaukino minties, kad galėtų ja pasinaudoti. „Jeigu dirbamoje žemėje, tarkim, 30 hektarų dydžio lauke yra vienas kitas lopas – keli arai durpžemio, vargu, ar ūkininkai imsis braižyti tikslias jo ribas. Gamtos įvairovė mūsų krašte didelė, yra ir durpynų, ir šlapynių, ir paukščiams perėti palankų vietų. Jų ūkininkai nė nearia – apsuka ratą aplink tą šlapiuojantį žemės plotą nekliudydami jo padargais. Dirbamoje žemėje tų kelių arų durpžemio ūkininkai nesureikšmindavo.
Galbūt dabar atsiras jų ir tokių, kurie pasinaudos parama – nubraižys tikslias jų ribas, sutvarkys taip, kaip reikia, ir vėliau galės juos deklaruoti“, – svarstė Marijampolės rajone Lietuvos ūkininkų sąjungą atstovaujantis Sigutis Jundulas. Jis pats turi ekologinį ūkį Armoniškių kaime, bet jo žemėse durpžemių nėra. „Esu bitininkas, sėju rugius ir kepu iš jų miltų ruginę duoną“, – taip savo ūkį apibūdino S.Jundulas ir pridūrė, kad jis gerai žino kitų šio krašto ūkininkų rūpesčius.
Dėmesys – emisijoms mažinti
Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones. Viena jų ir yra durpinių šlapynių atkūrimas įgyvendinant RRF veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“. „Klimato kaita yra svarbiausia priežastis, skatinanti tuo rūpintis. Tad ir šios priemonės tikslas – mažinti ŠESD emisijas, kurios išsiskiria iš pažeisto, nusausinto organinio dirvožemio – vadinamojo durpžemio.
Šio tikslo bus siekiama atkuriant hidrologinį durpžemių režimą – pakeliant juose vandens lygį ir taip sudarant sąlygas juose pelkėdaros procesams atsinaujinti. Pirmiausia svarbu sumažinti ŠESD emisiją, o prasidėjus pelkėdaros procesams natūraliai prasidės ir anglies absorbavimas, nes pelkės tarsi kempinė sugeria iš atmosferos CO2 dujas ir jas kaupia“, – sakė Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Didelis teigiamas poveikis
Lietuvoje durpžemiai užima apie 6–8 proc. viso šalies ploto – mūsų valstybė, kaip ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys, yra viena turtingiausių durpžemiais visoje ES. „Iš viso Lietuvoje durpžemių plotas siekia virš 500 tūkst. hektarų, iš jų mūsų šalies žemės ūkyje naudojama apie 250 tūkst. hektarų – juose yra dirbama žemė arba žaliuoja pievos. Blogai yra tai, kad nusausinti durpžemiai, ypač, jeigu jie yra ariami, išskiria ypač daug durpėse sukauptų ŠESD. Užtat, ekspertų nuomone, durpžemių atkūrimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių, skirtų sumažinti ŠESD emisijoms žemės ūkyje.
Vertinant poveikį 1 hektarui, durpžemių atkūrimas, ypač hidrologinio režimo atstatymas, yra 10 kartų efektyvesnė priemonė mažinant emisijas nei kitų plotinių tvaresnio ūkininkavimo priemonių – neariamųjų technologijų, tarpinių pasėlių, augalų kaitos – taikymas. Sutvarkius santykinai nedidelius durpžemių plotus teigiamas poveikis klimatui yra didžiulis“, – sakė K. Simonaitytė. Skaičiuojama, kad atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto ES užimančius durpžemius, ŠESD emisijos žemės ūkio ES sektoriuje sumažėtų beveik ketvirtadaliu.
Kaip motyvuoti ūkininkus?
Kaip tad motyvuoti ūkininkus, kad jie kuo daugiau dėmesio skirtų klimato kaitos švelninimo priemonėms? Pasak K.Simonaitytės, kai kurie ūkininkai savaime yra motyvuoti. Jiems rūpi aplinkosauga, ir jie patys yra suinteresuoti ūkininkauti taip, kad neigiamas poveikis klimatui būtų kuo mažesnis. „Tuo pačiu tai daryti ūkininkai skatinami ir finansiškai. Tad Žemės ūkio ministerija durpinėms šlapynėms atkurti skirtą RRF priemonę pirmiausia sieja su tais plotais, kurie ir šiuo metu beveik nenaudojami žemės ūkyje – šlapiais durpžemiais, kuriuose galbūt, pavyzdžiui, yra pažeista melioracinė sistema.
Ūkininkai gali tuos plotus sutvarkyti gavę vienkartinę dotaciją, teikiamą pagal RRF priemonę. Tai – fiksuotas įkainis, skirtas hektarui durpžemio atkurti bei yra numatyta, kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti“, – sakė K. Simonaitytė. Tai būtų pelkių hidrologinio režimo atkūrimas durpžemiuose, taip pat – melioracijos inžinerinės infrastruktūros pertvarkymo darbai: atkuriamos pelkės ir (arba) melioracijos inžinerinių sistemų statybos, griovimo darbai. Kita remiama veikla – melioracijos inžinerinių statinių statybos techninės priežiūros darbai, taip pat – sumedėjusios augmenijos, akmenų šalinimas, kelmų frezavimas, paviršiaus formavimas.
Durpžemių žemėlapis Pasak K. Simonaitytės, Nacionalinė mokėjimo agentūra savo interneto svetainėje pateikia nuorodą į durpžemių žemėlapį. Jame ūkininkai gali pasitikrinti, ar tie durpžemiai, kurie yra jų žemės plotuose, ten yra nurodyti. „To jau ir užtenka paraiškai rengti – nuspręsti, ar norima dalyvauti RRF priemonėje. Rengiant paraišką reikės nustatyti tikslias durpžemio ribas konkrečioje vietoje. Nes kai kurie duomenys žemėlapyje yra pasenę – vykstant natūraliems gamtiniams procesams nusausintos durpės mineralizuojasi, nyksta, ir durpžemio plotas mažėja. Žemės ūkio duomenų centras intensyviai dirba atnaujindamas šį žemėlapį“, – paaiškino K. Simonaitytė.
Ryšys su Strateginiu planu
Yra trys aktualijos, kurios aplinkosauginę RRF lėšomis finansuojamą priemonę sieja su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu. Viena jų – Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai. Tai – paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai įpareigojami jų laikytis. Dabartiniame ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpyje yra numatytas naujas – GAAB 2 standartas, skirtas būtent durpžemių ir šlapynių apsaugai.
Jo tikslas – apsaugoti dirvožemį, kuriame gausu anglies ir tokiu būdu mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas. „Buvo planuota, kad Lietuvoje jis įsigalios nuo 2024-ųjų sausio, tačiau Europos Komisija sutiko jo startą atidėti dar metams, taigi GAAB 2 standartas įsigalios 2025-ųjų sausį. Taip buvo skirta daugiau laiko pasiruošti – patikslinti durpžemių žemėlapį, prioritetą teikiant ariamiems durpžemiams, kuriuose deklaruojami pasėliai. Kadangi ariant – judinant durpžemį ŠESD emisijos yra didžiausios, apsaugos tose vietose reikia labiausiai“, – paaiškino K. Simonaitytė.
Atsižvelgiant į šio standarto reikalavimus, nuo 2025-ųjų bus draudžiama sausinti durpžemių plotus – įrengti naujas drenažo sistemas. Senas sistemas galima rekonstruoti su sąlyga, kad tai nepakenks durpžemių aplinkosaugos būklei – nenusausins tų plotų, kuriuose dominuoja vandens danga, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas. Taip pat draudžiama deginti durpžemių plotus, nevalia jų ir arti, – tose vietose leidžiamas tik neariminis žemės dirbimas. „Manoma, kad dalis tokiuose plotuose ūkininkaujančių žmonių, įsigaliojus GAAB 2 standartui, nutars imtis alternatyvios veiklos.
Galbūt kai kurie ūkininkai, pasinaudoję RRF parama, atkurs durpžemių plotus, pakeldami juose vandens lygį – sutvarkydami hidrologinį režimą“, – paaiškino K. Simonaitytė. Ekologinės sistemos Kita su Strateginiu planu siejanti aktualija – galimybė dalyvauti ekologinėse sistemose. Pasak K. Simonaitytės, plotuose, kuriuose bus atkurtas hidrologinis režimas, ekstensyvi žemės ūkio veikla nebus draudžiama.
Ūkininkai ir toliau juose galės vykdyti tam tikrą veiklą ir dalyvauti ekologinėje sistemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ir už tai gauti išmokas. Pagal šią veiklą durpžemių plotuose galima šienauti – surinkti biomasę arba ganyti juose gyvulius. „Trečioji aktualija – strateginiame plane numatyta ekologinė sistema „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“. Tai – alternatyva, jeigu ūkininkas dar nesiryžta imtis hidrologinio režimo keitimo veiklų, bet norėtų sumažinti ŠESD iš savo durpžemių. Išmoka už deklaruotų pievų hektarą siekia 225 eurus, o šiai strateginio plano priemonei numatytų įsipareigojimų reikia laikytis 5 metus“, – paaiškino pašnekovė.
Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-06-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos