Žemės ūkio naujienos: 2024-10-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Copa – Cogeca suformavo gyvulininkystės sektoriaus principus ES
Copa – Cogeca suformavo pagrindinius Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriaus principus 2024–2029 m. ES gyvulininkystės sektoriuje ypač svarbu aiškiai išdėstyti principus, kurie formuos būsimą žemės ūkio viziją ir gyvulininkystės strategiją. Būtinos pozityvios perspektyvos, skatinančios gyvulininkystės ūkių augimą, tobulėjimą ir pagarbą šiai veiklai.
Šiuo tikslu pabrėžiama keletas svarbių aspektų:
Gyvūninės kilmės produktai atlieka labai svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Moksliniai tyrimai, atsižvelgiant į Dublino deklaraciją, įrodo, kad šie produktai yra integruoti į Europos kulinarines tradicijas ir prisideda prie subalansuotos mitybos. Gyvulininkystė atlieka pagrindinį vaidmenį Europos žemės ūkyje. Gyvulininkystė ir augalininkystė yra tarpusavyje susiję, o šalutiniai produktai bei trąšos papildo vienas kitą. Priešinti šiuos du sektorius nėra prasminga; strategija turėtų stiprinti jų sąsajas ir gerinti visos sistemos tvarumą. Tvari žaliavų gamyba turėtų būti derinama su organinių trąšų naudojimu, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę ir ilgalaikėje perspektyvoje padidinti pasėlių našumą, kartu užtikrinant anglies sekvestracijos pranašumus ganyklose.
Svarbu pripažinti tiek teigiamą, tiek neigiamą gyvulininkystės gamybos išorinį poveikį. Norint tiksliai juos įvertinti, būtina taikyti patikimus metodus. Veiksminga politika, sprendžianti aplinkosaugos problemas, turi atsižvelgti į įvairius aspektus, pavyzdžiui, teršalų išmetimą, biologinę įvairovę bei išteklių valdymą, tuo pačiu subalansuojant juos su gyvūnų sveikatos ir gerovės, produktyvumo bei regioninės įvairovės kriterijais.
Gyvūnų gerovė lieka pagrindiniu Europos ūkininkų ir kooperatyvų prioritetu, o ES taiko vienus iš aukščiausių standartų pasaulyje. Dabartiniai teisės aktai remia gyvūnų gerovės užtikrinimą ir gerinimą visame ES regione.
Mokslu grįstas požiūris į gyvūnų sveikatą ir gerovę yra svarbus, kartu užtikrinant ūkių ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Priemonėse turi būti atsižvelgta į pagrindinius veiksnius, tokius kaip ūkių struktūra ir kartų atsinaujinimas, taip pat į poreikį skirti tinkamą finansavimą ir užtikrinti sklandų perėjimą, siekiant gerinti gerovės standartus.
Atsižvelgiant į augančią ES ir pasaulinę paklausą tvariam gyvūnų auginimui, svarbu taikyti integruotą požiūrį, kuris apimtų šias kompleksiškas sąveikas, tuo pat metu užtikrindamas, kad nebūtų dirbtinai mažinamas gyvūnų skaičius ar gamyba. Gyvulininkystės sektorius priklauso nuo nuoseklios Europos Sąjungos politikos, ypač Bendrosios žemės ūkio politikos, tarptautinės prekybos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei aplinkosaugos teisės aktų. Bet koks naujas teisėkūros pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais ir tinkamai atliktais galimybių vertinimais, kurie apima visus svarbiausius parametrus, ypač išlaidas ir reikiamą paramą.
Tarptautinė prekyba gyvūninės kilmės produktais leidžia eksportuoti tokius mėsos produktus, kurie nėra vartojami Europos Sąjungoje, tačiau yra paklausūs kitose šalyse.
ES standartai, ypač geografinės nuorodos, yra pripažįstami visame pasaulyje ir suteikia didelę vertę Europos produktams. Tačiau svarbu užtikrinti abipusiškumą prekybos susitarimuose ir tarptautinėje prekyboje, ypač kalbant apie sveikatos (atsižvelgiant į „One Health“ metodą), gerovės ir aplinkosaugos standartus. Tai padės apsaugoti ES sektoriaus vientisumą ir užtikrinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Europos Sąjungai reikalinga vizija ir perspektyvos, leidžiančios klestėti gyvulininkystės sektoriui ir užtikrinančios stiprią ateitį gyvulius auginantiems.
Šaltinis: zur.lt, 2024-10-28
Įvertinta sėklinių sklypų būklė
Viena iš Valstybinei miškų tarnybai (VMT) pavestų funkcijų – užtikrinti nenutrūkstamą ir ilgalaikį laukinių augalų natūralių populiacijų išsaugojimą jų atsiradimo vietose (in situ). Šiuo tikslu VMT specialistai kiekvienais metais inventorizuoja Lietuvos vaistinių ir aromatinių augalų sėklinių (genetinių) sklypų būklę.
Šiais metais įvertinta 13-os vaistinių ir aromatinių augalų sėklinių (genetinių) sklypų būklė Lazdijų, Rokiškio, Varėnos, Vilniaus, Molėtų, Švenčionių, Širvintų, Tauragės, Biržų, Kaišiadorių, Ukmergės ir Telšių rajonuose.
Specialistai vertino tikslinių rūšių populiacijų gyvybingumą, invazinių rūšių paplitimą sklypuose ir suprojektavo priežiūros priemones: šienavimą, medžių ir krūmų šalinimą, invazinių rūšių šalinimą ir kt. Buvo numatyti šių priemonių vykdymo terminai ir pateiktos tvarkymo rekomendacijos. Kiekvieną tokį objektą VMT specialistai patikrina periodiškai, kas 6 metus.
Šiuo metu ilgalaikiam genetinės medžiagos išsaugojimui in situ ir jos panaudojimui selekcijos bei sukultūrinimo tikslams yra atrinkti 42 vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniai (genetiniai) sklypai, kuriuose rastos 198 vaistinių ir aromatinių augalų tikslinės rūšys.
Sėkliniai (genetiniai) sklypai steigiami siekiant išsaugoti vaistinių augalų genetinę įvairovę. Šiuo metu įsteigti tokie sklypai: pievų – 60 proc., miško – 24 proc., pelkių –16 proc. (procentinė išraiška nuo bendro jų skaičiaus).
Pažymėtina, kad greta vaistinių augalų, šiuose sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose auga ir laukiniai kultūrinių augalų gentainiai. Į juos šiuo metu atsigręžta visame pasaulyje, nes juose užkoduoti genai, kurie gali būti naudingi sparčiai besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Taip pat sklypuose saugomi ir retieji augalai: melsvasis gencijonas, kalninė arnika, vaistinis kietagrūdis, mėlynasis palemonas ir kt.
VMT specialistų atliekamo vertinimo metu numatomas sėklų subrendimo laikas, nurodomas šienavimo laikas, kad augalai spėtų subrandinti sėklas ir jas išbarstyti. Iš sėklinių sklypų surenkamos tikslinių vaistinių augalų sėklos, atspindinčios skirtingų populiacijų genetinę įvairovę, kurios saugomos VMT ilgalaikio saugojimo saugykloje.
VMT įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-29
Lietuvoje 2024 m. spalio antroje pusėje kviečių, avižų ir rapsų supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2024 m. spalio antroje pusėje (42 savaitę (10 14–20) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 213,89 EUR/t ir, palyginti su rugsėjo antroje pusėje (38 savaitę (09 16–22) buvusia kaina, padidėjo 1,53 proc., bet buvo 1,25 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 42 savaitę (10 16–22).
Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 155,74 EUR/t – 4,68 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo antroje pusėje buvusia kaina, bet 13,65 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Rapsų vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu, palyginti su prieš mėnesį ir metus buvusia kaina, padidėjo atitinkamai 7,37 ir 15,62 proc. (iki 487,73 EUR/t).
Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 42 savaitę, palyginti su 38 savaite, sumažėjo 1,54 proc. ir buvo 8,79 proc. mažesnė negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu ir sudarė 164,18 EUR/t. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 42 savaitę buvo 0,86 proc. mažesnė negu prieš mėnesį bei 3,17 proc. mažesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 166,22 EUR/t.
2024 m. rugsėjo mėnesį iš Lietuvos eksportuotas beveik toks pat grūdų kiekis kaip ir 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų rugsėjį eksportavo 663,30 tūkst. t grūdų.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 19 (455), 2024-10-28
Apdovanoti ekologinio ūkininkavimo lyderiai ir entuziastai
Siekiant skatinti ekologiškai ūkininkaujančiųjų aktyvumą, pažangų ūkininkavimą išsaugant kraštovaizdį ir švarią aplinką, Lietuvoje nuo 2007 metų rengiamas konkursas „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“. Vilniuje įvykusioje 2024 metų konkurso dalyviams skirtoje šventėje, kurią surengė Žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Tatulos programa“, pagerbti šalies pažangiausių ir geriausių ekologinių ūkių šeimininkai.
Šiais metais konkurse dalyvavo 20 ekologinės gamybos ūkių, kuriuos aplankė kompetentinga vertinimo komisija. Ji ūkius vertino pagal šiuos kriterijus: geras žemės ūkio gamybos lygis, ekologiškų produktų pardavimų proporcija lyginant su neekologiškų produktų pardavimais, ūkio būklė ir aplinkosauginė veikla, perdirbimas ir pridėtinė vertė, aktyvus ekologinio ūkininkavimo skatinimas, inovacijos, aktyvus dalyvavimas socialinėje veikloje.
Konkursą „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“ šiemet laimėjo daugiausiai vertinimo balų surinkusi UAB „Farmers Circle“. Ūkiui padėką „Už pažangų ir perspektyvų ekologinės gamybos ūkį“ įteikė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Žemės ūkio ministro padėkas taip pat gavo dar keturi ūkiai:
Andrius ir Rasa Prusakovai – „Už pažangų ekologinės daržininkystės ūkio vystymą ir perspektyvių idėjų realizavimą“;
UAB „Ingleby Lithuania Agro“ – „Už inovatyvių technologijų diegimą ekologiniame sėklininkystės ūkyje“;
Zigmantas Kajėnas – „Už ekologinės gamybos pienininkystės šeimos ūkio vystymą ir inovatyvių technologijų diegimą“;
Jūratė Rutkauskienė – „Už ilgametį ekologinės vaistažolininkystės ūkio vystymą ir visuomenės edukavimą“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-28
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė 2025”
Berlyne 2025 m. sausio 17-26 d. vyks tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2025“ (,,Grüne Woche 2025″). Žemės ūkio ministerija numato šioje parodoje įrengti Lietuvos maisto produktų ir kitų gaminių ekspoziciją. Pageidaujančius dalyvauti parodoje prašome iki lapkričio 11 d. 12 val. registruotis ir atsiųsti užpildytą paraiškos formą el. paštu nijole.gumbriene@zum.lt.
Žemės ūkio ministerija, surinkusi pageidaujančiųjų dalyvauti parodoje paraiškas, vykdys jų atranką pagal pateiktus produktus, tinkamus pristatyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų ekspozicijoje.
Ūkio subjektams apie atrankos rezultatus bus pranešta.
