Mindaugas Eidukaitis | Pieno ūkis. Šiuolaikiniame pieno ūkyje duomenų dažniausiai netrūksta. Melžimo sistema fiksuoja pieno kiekį, bandos valdymo programa kaupia reprodukcijos, laktacijų, brokavimo ir sveikatingumo informaciją, aktyvumo davikliai – karvių elgseną. Prie jų prisideda somatinių ląstelių, šėrimo, laboratorinių tyrimų ir finansų duomenys.
Tačiau kuo daugiau tenka analizuoti ūkius, tuo aiškiau matau: problema dažnai yra ne duomenų trūkumas, o tai, kaip iš jų pereiti prie veiksmo. Prieš kuriant dar vieną ataskaitą ar stebint naują pagrindinį veiklos rodiklį (KPI), verta paklausti: ką ūkyje darysime kitaip, kai šį skaičių pamatysime?
Kai bendras rezultatas atrodo geras
Vienoje iš konsultacinės praktikos situacijų bendras reprodukcijos vaizdas iš pirmo žvilgsnio neatrodė problemiškas. Tačiau duomenis suskaidžius į palyginamus 21 dienos laikotarpius paaiškėjo, kad sėklinimo intensyvumas (insemination rate, IR) svyravo maždaug nuo 45 iki 60 %, o veršingumo rodiklis (pregnancy rate, PR) – nuo 18 iki 28 %. Reikšmės sąmoningai suapvalintos.
Abu rodikliai vertinti toje pačioje 21 dienos laikotarpių analizėje. Vis dėlto programoje jų skaičiavimui tinkamų karvių skaičius gali šiek tiek skirtis. Todėl IR ir PR čia naudoju ne kaip tiesiogiai dauginamas reikšmes, o kaip palyginamų laikotarpių reprodukcijos proceso rodiklius.
IR parodo, kokia dalis sėklinimui tinkamų karvių per vertinamą laikotarpį buvo apsėklintos, o PR – kokia dalis reprodukcijai tinkamų karvių per vertinamą ciklą tapo veršingos. Svarbu ne vien procentų dydis, bet ir jų svyravimas. Ar keičiasi rujos nustatymo efektyvumas, darbo organizavimas, sinchronizacijos protokolų vykdymas, karvių atranka? Iš tokių skaičių dar nedaryčiau diagnozės, tačiau jie parodo, kur verta gilintis.
Nuo bandos rodiklio iki konkrečių karvių
Tokiose analizėse bendrus rodiklius galima susiaurinti iki karvių, kurios jau yra vėlesnėje laktacijos stadijoje, tačiau jų veršingumas vis dar nepatvirtintas arba reprodukcijos istorijoje nėra aiškaus kito žingsnio. Pats sąrašas dar nėra sprendimas – karves reikia suskirstyti pagal tai, kokio veiksmo joms reikia.
Vienoms būtina veršingumo patikra, kitoms – konkretus reprodukcinis ar veterinarinis veiksmas. Atskirai verta išskirti pakartotinai nesėkmingai sėklinamas karves ir gyvulius, kurie po paskutinio reprodukcinio įvykio pernelyg ilgai lieka be aiškaus sprendimo.
Mokslinėje literatūroje pakartotinai neapsivaisinanti karvė (repeat breeder, RB) paprastai apibūdinama kaip normaliai cikluojanti karvė, kuri neapsivaisina po trijų ar daugiau sėklinimų, nenustačius aiškios klinikinės reprodukcinės patologijos. Tačiau bandos valdymo programos išimčių sąrašas nėra diagnozė – jis padeda nustatyti, kuriems gyvuliams reikia žmogaus dėmesio.
Tai ir yra išimčių valdymas (exception management): užuot kasdien vienodai detaliai peržiūrėjus visą bandą, dėmesys telkiamas į gyvulius, kuriems reikia konkretaus sprendimo.
Ne kiekviena neveršinga karvė vienodai svarbi
Kartais teigiama, kad viena papildoma neveršingos karvės diena kainuoja fiksuotą sumą. Tačiau laikotarpio nuo apsiveršiavimo iki sėkmingo apsivaisinimo (days open, DO) ekonominė vertė nėra vienoda visoms karvėms. Ji priklauso nuo laktacijos stadijos, produktyvumo, laktacijos numerio, tikėtino būsimo pieno, brokavimo rizikos ir konkretaus ūkio ekonomikos. Tai atspindi ir ekonominiai reprodukcijos valdymo modeliai.
Todėl karvė ankstyvesnėje laktacijos stadijoje ir gerokai vėliau laktacijoje vis dar neveršinga karvė vadybiškai nėra tas pats atvejis. Duomenys turi padėti ne tik rasti problemą, bet ir nustatyti, kuriam gyvuliui sprendimo reikia pirmiausia.
Ataskaita neturi baigtis grafiku
Man atrodo, kad ūkiuose procesas dažnai nutrūksta po analizės: randame nukrypimą, aptariame problemą, tačiau lieka neaišku, kas ką turi padaryti. Todėl kiekvieną svarbią problemą siūlyčiau susieti su keturiais dalykais: atsakingu žmogumi, konkrečiu veiksmu, rodikliu rezultatui įvertinti ir data, kada rezultatą peržiūrėsime dar kartą.
Pavyzdžiui, kartą per savaitę galima peržiūrėti karves, kurių veršingumas nepatvirtintas arba kurioms nėra numatyto tolesnio reprodukcinio veiksmo. Prie kiekvienos išimties turi būti aiški užduotis: veršingumo patikra, sėklinimas, veterinarinis tyrimas, gydymas arba ekonominis sprendimas karvės daugiau nebesėklinti.
Kitą savaitę pirmas klausimas turėtų būti ne „ką šiandien rodo ataskaita?“, o „ar atlikome tai, dėl ko susitarėme praėjusią savaitę?“
Nuo duomenų iki sprendimo – penki žingsniai
Man praktiškas duomenų panaudojimas ūkyje atrodo taip: pamatyti nukrypimą → išskirti probleminę grupę → suformuoti hipotezę → atlikti konkretų veiksmą → pamatuoti rezultatą.
Jeigu sustojame ties pirmu ar antru žingsniu, turime analizę. Jeigu nueiname iki penkto – turime valdymo sistemą. Todėl nemanau, kad geriausi pieno ūkiai ateityje būtinai bus tie, kurie turės daugiausia technologijų. Skirtumą kurs gebėjimas iš duomenų suprasti, kur reikia žmogaus dėmesio, ką daryti ir ar sprendimas davė rezultatą. Duomenys patys pinigų neuždirba. Juos uždirba sprendimai, kuriuos pagal tuos duomenis priimame.
Šaltiniai
Ferguson, J. D., Skidmore, A. (2013). „Reproductive performance in a select sample of dairy herds“. Journal of Dairy Science, 96(2), 1269–1289. DOI: 10.3168/jds.2012-5805
Carbonari, A. ir kt. (2024). „Repeat Breeder Syndrome Therapies in Dairy Cows: A Review“. Reproduction in Domestic Animals, 59(10), e14732. DOI: 10.1111/rda.14732
Dolecheck, K. A., Heersche, G., Bewley, J. M. (2016). „Retention payoff–based cost per day open regression equations: Application in a user-friendly decision support tool for investment analysis of automated estrus detection technologies“. Journal of Dairy Science, 99(12), 10182–10193. DOI: 10.3168/jds.2015-10364
UNIFORM-Agri. „The importance of the insemination rate“ (IR ir PR rodiklių metodinis kontekstas). Šaltinis
Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą, šėrimą, veisimą, karves, Agro rinką.
