Žemės ūkio naujienos: 2026-09-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Copa-Cogeca: parama Armėnijai neturi būti teikiama ES ūkininkų sąskaita
Copa-Cogeca, vertindama Europos Komisijos pasiūlymą laikinai liberalizuoti prekybą Armėnijos kilmės produktais, pabrėžia palaikanti Europos Sąjungos solidarumą su Armėnija. Tačiau Europos ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams atstovaujanti organizacija ragina užtikrinti, kad papildomos prekybos lengvatos nesukeltų neigiamų pasekmių ES žemės ūkio sektoriams ir neišbalansuotų rinkos.
Europos Komisija liepos 2 d. pasiūlė dvejiems metams nustatyti laikinas prekybos liberalizavimo priemones Armėnijos kilmės produktams. Pasiūlymas pateiktas po to, kai Rusija gegužę ir birželį įvedė ir išplėtė apribojimus Armėnijos eksportui bei kai kurių prekių tranzitui.
Šiais sprendimais siekiama padėti Armėnijos gamintojams persiorientuoti į kitas rinkas ir sustiprinti šalies ekonominį atsparumą.
Numatoma laikinai sustabdyti dalies Armėnijos kilmės produktų importo muitus, o aštuoniems žemės ūkio produktams panaikinti ad valorem muitus neviršijant nustatytų tarifinių kvotų.
Copa-Cogeca prašo pirmiausia įvertinti poveikį ES rinkai
Copa-Cogeca pritaria solidarumo su Armėnija principui, tačiau ragina prieš priimant sprendimus dėl papildomo prekybos liberalizavimo tinkamai įvertinti galimas pasekmes ES ūkininkams ir atskiriems žemės ūkio sektoriams.
Organizacijos vertinimu, prekybos politikos sprendimai neturėtų būti priimami neįvertinus jų poveikio jautriausioms Europos žemės ūkio rinkoms.
Todėl Copa-Cogeca ragina užtikrinti veiksmingas rinkos apsaugos priemones, griežtą produktų kilmės taisyklių laikymosi kontrolę bei tinkamą muitinės priežiūrą.
Tai ypač aktualu tais atvejais, kai dėl suteikiamų lengvatų per trumpą laiką galėtų reikšmingai išaugti tam tikrų žemės ūkio produktų importas.
Didžiausias dėmesys – medui, vaisiams ir daržovėms
Copa-Cogeca rašto projekte vienas didžiausių susirūpinimų siejamas su medaus, vaisių ir daržovių sektoriumi.
Organizacija siūlo medui netaikyti numatomų prekybos liberalizavimo priemonių.
Vaisių ir daržovių sektoriuje raginama iš naujo įvertinti numatomas tarifines kvotas, ypač jautriems produktams.
Europos Komisijos pasiūlyme tarp aštuonių žemės ūkio produktų, kuriems būtų panaikinti ad valorem muitai neviršijant nustatytų tarifinių kvotų, yra švieži agurkai ir kornišonai, vynuogės, kriaušės, abrikosai, vyšnios, persikai ir nektarinai, slyvos bei braškės.
Siūlomos kvotos labai skiriasi: pavyzdžiui, abrikosams numatyta 7 tūkst. tonų, agurkams ir kornišonams – 6,5 tūkst. tonų, vynuogėms – 5 tūkst. tonų, persikams ir nektarinams – 3,5 tūkst. tonų, braškėms – 2,5 tūkst. tonų tarifinė kvota.
Copa-Cogeca nuomone, nustatant tokias prekybos lengvatas būtina atsižvelgti į Europos augintojų padėtį ir galimą papildomo importo poveikį rinkai.
Būtina užtikrinti ES standartų laikymąsi
Ne mažiau svarbus klausimas – į ES patenkančios produkcijos atitiktis Europos reikalavimams.
Copa-Cogeca pabrėžia, kad iš Armėnijos importuojami žemės ūkio ir maisto produktai turi visiškai atitikti ES sanitarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos reikalavimus.
Kartu organizacija ragina užtikrinti patikimą produktų kilmės kontrolę, kad prekybos lengvatomis galėtų naudotis būtent Armėnijos kilmės produkcija.
Šis klausimas numatytas ir pačiame Europos Komisijos pasiūlyme. Lengvatų taikymas būtų siejamas su Armėnijos įsipareigojimu laikytis nustatytų kilmės taisyklių ir bendradarbiauti su ES muitinės bei kitomis atsakingomis institucijomis.
Numatyta galimybė atkurti muitus
Europos Komisijos pasiūlyme numatyti ir rinkos apsaugos mechanizmai.
Jeigu dėl lengvatinėmis sąlygomis importuojamos produkcijos ES gamintojai patirtų arba jiems grėstų dideli sunkumai, Komisija galėtų pradėti tyrimą ir tam tikriems produktams vėl taikyti muitus.
Copa-Cogeca pozicija – tokios apsaugos priemonės turi būti pakankamai aiškios ir veiksmingos, kad būtų galima greitai reaguoti į realius rinkos sutrikimus, o ne tik į jų pasekmes.
Taryba pasiūlymui jau pritarė
Rugsėjo 2 d. ES Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui be pakeitimų.
Tarybos duomenimis, numatomos priemonės liberalizuotų apie 80 proc. Armėnijos eksporto į ES. Jos būtų taikomos dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo.
Toliau savo poziciją turi priimti Europos Parlamentas.
Copa-Cogeca pabrėžia, kad parama Armėnijai yra svarbi, tačiau ji neturėtų būti įgyvendinama ES ūkininkų sąskaita. Todėl tolesni prekybos liberalizavimo sprendimai, organizacijos vertinimu, turi būti grindžiami išsamiu poveikio vertinimu, veiksmingomis rinkos apsaugos priemonėmis ir konsultacijomis su tais žemės ūkio sektoriais, kuriems papildomas importas gali turėti didžiausią poveikį.
Šaltinis: zur.lt, 2026-09-25
Gyvūnų ligų grėsmės nepaiso sienų: Lietuva kartu su Europos šalimis stiprina pasirengimą jų protrūkiams
Rugsėjo 21–25 d., Rygoje įvyko 32-oji Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) Europos regioninės komisijos konferencija, kurioje Europos šalių vyriausieji veterinarijos pareigūnai ir ekspertai aptarė, kaip geriau pasirengti gyvūnų ligų protrūkiams, užkirsti kelią joms plisti – apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą. Lietuvai konferencijoje atstovauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinaras ir Lietuvos delegatas WOAH Vaidotas Kiudulas.
Pastaraisiais metais Europoje dažnėja gyvūnų ligų plitimas tarp valstybių, todėl labai svarbu užtikrinti greitą ligų nustatymą, veiksmingą biologinį saugumą ir pasirengimą reaguoti į protrūkius. Tai aktualu ne tik gyvūnų augintojams ar veterinarijos specialistams – nuo efektyvios ligų kontrolės priklauso maisto grandinės sauga, ūkių veiklos tęstinumas ir kai kuriais atvejais žmonių sveikata.
„Turime gebėti kuo anksčiau nustatyti grėsmes, greitai keistis informacija ir būti pasirengę veikti. Lietuvos patirtis rodo, kad tam būtinas ne tik priežiūros institucijų, bet ir ūkininkų, maisto verslo, kitų institucijų bei visuomenės įsitraukimas. Kuo geriau pasirengę esame iš anksto, tuo greičiau galime suvaldyti ligos protrūkį ir sumažinti jo poveikį“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Viena pagrindinių konferencijos temų – biologinio saugumo priemonių veiksmingumas, užkertant kelią naujų ir pasikartojančių tarpvalstybinių gyvūnų ligų plitimui. Taip pat aptariamas pasirengimas smulkiųjų atrajotojų marui (PPR), avių ir ožkų raupams, antimikrobinio atsparumo problema, gyvūnų gerovė transportavimo metu bei „Vienos sveikatos“ principo įgyvendinimas.
„„Vienos sveikatos“ principas pabrėžia, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl naujoms ir pasikartojančioms grėsmėms būtina ruoštis kompleksiškai – bendradarbiaujant veterinarijos, sveikatos, maisto saugos, aplinkosaugos ir kitoms institucijoms. Dalyvauju ir WOAH Europos regioninės pagrindinės grupės (Regional Core Group) susitikime, kuriame aptariami regiono valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai. Į Lietuvą parsivešiu tolesnes WOAH Europos regiono bendradarbiavimo ir gyvūnų sveikatos stiprinimo kryptis bei rekomendacijas, kurias sieksime įgyvendinti šalyje “, – kalbėjo V. Kiudulas.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-09-25
FAO duomenimis, Rusijoje 2026 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 127 mln. t, tai būtų 5,8 proc. mažiau, palyginti su 2025 m. derliumi
Rusijoje 2026 m. vasarinių kviečių, kurių derlius bus nuimamas rugpjūčio–rugsėjo mėn., sėja prasidėjo birželį, tačiau vėlavo dėl nepalankių oro sąlygų. Vertinama, kad apsėtas plotas bus mažesnis už vidutinį, nes 2026 m. balandžio–gegužės mėn. vyravę sausi orai lėmė dirvožemio drėgmės trūkumą centrinėje ir pietinėje šalies dalyse.
Kol vyksta pagrindinio 2026 m. žieminių kviečių derliaus nuėmimas, preliminarios prognozės duomenimis bendras kviečių derlius turėtų sudaryti 85,9 mln. t, tai turėtų būti 3,8 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Kukurūzų, kurių derliaus nuėmimas prasidės rugpjūčio viduryje, derlius prognozuojamas 13 mln. t – t. y. mažesnis už vidutinį lygį dėl sausų oro sąlygų.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-09-07 Nr.9 (479)
NMA laikinai vadovaus Žemės ūkio ministerijos Turto valdymo skyriaus vedėjas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nusprendė laikinai vadovauti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paskirti Žemės ūkio ministerijos Turto valdymo skyriaus vedėją Karolį Tvaskų. Laikinąsias NMA direktoriaus pareigas K. Tvaskus pradės eiti rugsėjo 28 d. K. Tvaskus NMA vadovaus, kol ministerijoje bus atliekamas vidinis tyrimas dėl NMA vidaus kontrolės ir korupcijos rizikų valdymo. NMA direktorius F. Dirginčius nuo pareigų laikinai nušalintas rugsėjo 24 d.
„Tikiuosi, kad laikinasis NMA vadovas Karolis Tvaskus užtikrins sklandų agentūros darbą ir padės komandai susitelkti į pagrindinį jos tikslą – kokybiškas paslaugas ūkininkams. NMA klientams svarbu laiku gauti priklausančias išmokas, aiškius atsakymus ir sprendimus. Todėl svarbiausia, kad agentūra dirbtų stabiliai, sklandžiai ir būtų atvira savo klientams“, – sako žemės ūkio ministras K. Mažeika.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-25
Latvija turėtų visiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą
Veiksmingiausias būdas užtikrinti Latvijos saugumą ir apsaugoti žemės ūkio sektoriaus interesus būtų visiškas Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų importo ir tranzito per Latviją uždraudimas, pareiškė Latvijos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos valdybos pirmininkas Rolandas Feldmanis.
Jo įsitikinimu, ketvirtadienį Saeimos priimtas sprendimas skubos tvarka sugriežtinti trečiųjų šalių grūdų siuntų kontrolę pasienyje yra žingsnis tinkama linkme, tačiau vien jo nepakanka.
„Reali padėtis rodo, kad patikrinimai ir mėginimai nustatyti tikrąją šių siuntų kilmę greitai pavirs katės ir pelės žaidimu. Paprasčiausias, saugiausias ir veiksmingiausias sprendimas – visiškai uždrausti šias siuntas“, – sakė R. Feldmanis.
Jo teigimu, ypač sunku nustatyti tikrąją siuntos kilmę tais atvejais, kai skirtingos kilmės grūdai sąmoningai sumaišomi į vieną siuntą.
Pasak R. Feldmanio, taip pat būtina rimtai apsvarstyti krovinio savininko atsakomybę ir baudas už reikalavimų neatitinkančius arba klaidingai deklaruotus krovinius. Jo nuomone, nustačius reikalavimų neatitinkantį krovinį jis turėtų būti nedelsiant sulaikytas ir konfiskuotas, atsakingiems asmenims turi grėsti realios ekonominės ir teisinės pasekmės.
„Jeigu krovinio savininkui negresia realūs finansiniai nuostoliai ar baudžiamoji atsakomybė, kyla didelė rizika, kad infrastruktūra bus sąmoningai užtvindyta abejotinais kroviniais. Toks scenarijus galėtų paralyžiuoti tiek kontrolės institucijų, tiek grūdų terminalų veiklą ir fiziškai sustabdyti pačios Latvijos tranzito bei eksporto pajėgumus“, – pabrėžė R. Feldmanis.
