Net ir menkas karvių šlubavimas gali lemti mažesnį primilžį, pailginti apsiveršiavimo laikotarpį, sukelti medžiagų apykaitos problemų. Viena iš nagų ligų – pirštų odos uždegimas dar vadinamas Mortellaro liga, kuria serga visų veislių ir amžiaus galvijai. Norint išvengti šios ligos, reikia imtis tam tikrų priemonių.
Kas yra Mortellaro liga?
Dar 1974 m. Italijos veterinarijos gydytojas Carlo Maria Mortellaro ir jo kolega Cheli aprašė nagų odos uždegimą. Teigiama, kad uždegimas yra bakterinės kilmės. Bakterijos (Staphylococcus, E. coli, Streptococcus ir kitos), sukeliančios ligą, lengvai patenka į kiekvieną tvartą. Jei gyvūnų oda, nagos ir tarpunagės labai mėšlinos, mikrobai gali lengvai prasiskverbti į pažeistą odą. Pasiekusias giliausius sluoksnius bakterijas sunku sunaikinti taikant vietinius gydymo metodus.
Ligos židinyje pažeidimai dažniausiai yra apvalūs su iškeltais balkšvais kraštais, ryškiai besiskiriančiais nuo sveikos odos. Viduje jie atrodo kaip prakiurdyti, o po žaizdos valymo dažniausiai tampa ryškiai raudoni, nelygūs. Aplink uždegimo židinį auga ilgi plaukai.
Problematiška vieta – pado sritis tarp raginio sluoksnio ir odelės, tačiau pasitaiko ir šoninėje arba priekinėje tarpunagių nesuaugimo dalyje. Pažeidimų vietoje galima pastebėti ne tik ilgus plaukus, bet ir karpas, dažnai siūlų formos.
Pažeista oda yra labai skausminga, ypač ūminiu atveju. Tai turi įtakos gyvulių produktyvumui. Karvės su žemais kulnais, kurios per daug stovi arba vaikščioja, ypač ant užteršto grunto, dėl šlubavimo kenčia daugiau.
Nepaisant to, Mortellaro liga iš esmės yra paviršinė odos infekcija, o ne viso organizmo susirgimas. Kai liga lėtinė, pastebimos pilkšvai balkšvos neskausmingos dėmės, tačiau tik laikinai.
Įtakos nagų ligų plitimui turi orų svyravimai šiltu, drėgnu ar labai karštu laikotarpiu (greičiau dauginasi bakterijos, gyvuliai patiria karščio stresą ir t. t.).
Svarbu stebėti gyvulius
Atliekant gyvulių sveikatingumo kontrolę, pripažįstama, kad nagų problema yra viena didžiausių. Atlikus tyrimus nustatyta, kad nagų ligos sudaro net 42 proc. visų susirgimų atvejų per metus, todėl siekiant sumažinti gydymo išlaidų labai svarbu kuo tiksliau ir kuo greičiau užfiksuoti pastebėtas problemas.
Dideliuose ūkiuose atskiri gyvuliai dažnai nestebimi, t. y. darbuotojai kontroliuoja visą bandą. Ligos pradžioje, kai užpenčių odos pažeidimai nežymūs, šlubavimas sunkiai pastebimas ar visai nepastebimas. Odos pažeidimui plintant ir skausmui stiprėjant, keičiasi nagos atsispyrimo vieta – karvė pradeda remtis nagos priekiu statmenai grindiniui.
Apsauga nuo infekcijos
Verta pasistengti, kad būtų išvengta ligos infekcijos sukėlėjų. Ūkiai, kuriuose nėra pasitaikę Mortellaro ligos atvejų, gali jų išvengti, jei bandą atnaujins tik iš savame ūkyje užaugintų gyvulių.
Ligos gali išvengti ir gyvulius perkantys ūkiai, jei labiau atsižvelgs į jų būklę. Prieš įsigyjant gyvulį reikėtų apžiūrėti nagas. Jei yra galimybė, nusipirktą gyvulį 6–12 savaičių reikėtų laikyti karantino patalpoje ir 3–5 dienoms uždėti tvarstį su Novaderma pasta. Deja, visa tai padaryti ne visuomet yra galimybių, nors tai apsaugotų ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų. Žinoma, visiškos garantijos negali suteikti jokia priemonė.
Kitas svarbus dalykas – ateinančiųjų į ūkį higiena. Purvini batai, darbo drabužiai, kombinezonai, įrankiai, nagų priežiūros priemonės ir jų apdorojimo likučiai, transporto priemonės iš kitų ūkių – visa tai gali turėti įtakos ligos plitimui. Veterinarams, sėklintojams ir kitiems ūkyje besilaikantiems asmenims privaloma laikytis asmens higienos, keisti rūbus, dezinfekuoti įrankius.
Šlubų karvių stebėjimas
Ūkyje būtina stebėti, ar yra šlubuojančių karvių, įvertinti jų stuburo iškrypimą. Išlenkta nugara gyvuliai gali turėti nagų problemų. Jų turintys gyvuliai turi būti kasdien stebimi, aprašomi, o informacija perduodama atsakingiems darbuotojams. Nagų būklės tyrimus geriausiai atlikti tą pačią dieną, kada pastebėta problema, ir nedelsiant pradėti gydymą.
Po savaitę trunkančio visos bandos šlubavimo vertinimo gyvuliai suskirstomi pagal judėjimo balus (nuo 1 iki 5), priklausomai nuo stuburo iškrypimo ir galūnių apkrovos. Pakitusią gyvulio būklę lengviau pamatyti ir įvertinti melžimo aikštelės išėjimo takuose. Gyvulius stebėti turi kvalifikuotas darbuotojas.
Jei gyvuliai serga pirštų dermatitu, judėjimo balas yra tarp 2–3 (gero judėjimo balas – 4–5). Net 2 ar 3 laiku nustatyti nagų probleminiai atvejai didina bandos sveikatingumą.
Individualus gyvūnų gydymas
Pirmasis priežiūros etapas – tinkama ir pastovi nagų priežiūra. Ūkiuose, kuriuose pasitaiko nagų problemų, galvijus reikia apžiūrėti mažiausiai tris kartus per metus, kitu atveju norimas rezultatas nebus pasiektas. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vidiniam padui, nes kai jis pažeidžiamas, nagos pastatymas ant žemės tampa skausmingas. Jei gydymas neefektyvus, jis gali trukti metus, kol gyvulio nagos aukštis vėl bus tinkamas. Jauni gyvuliai, turintys žemą nagą, neturėtų būti naudojami veisimui.
Po sauso (naudojant popierinius rankšluosčius) arba šlapio nagų valymo (naudojant tekantį vandenį, šepetį) jas visuomet reikia dezinfekuoti ir sausai nuvalyti, toliau naudoti antibiotikus – purškalus, rekomenduotus veterinarijos gydytojo. Labai svarbu laikytis vaistų naudojimo instrukcijos. Dažniausiai pakanka kartą papurkšti, procedūra kartojama po 12–24 valandų. Papurškus antibiotikais ir padžiovinus fenu, pagerinamas vaisto sukibimas su gydomuoju paviršiumi. Šiuo atveju nebereikia net ir tvarsčių.
Gydyti galima ir pastomis (pvz., Novaderma), kurias galima tepti esant dideliems pažeidimo plotams ar lėtiniu atveju. Tačiau buvo įrodyta, kad naudojant šią terapiją, vaistai negali pasiekti giliai įsiskverbusių bakterijų, todėl būtinas tvarstis, kurį reikėtų nuimti po 3–5 dienų ir pakeisti.
Gydymo efektyvumas pastebimas jau po savaitės. Jei taikomas gydymas neveiksmingas, kaip paskutinė išeitis taikomos papildomos antibiotikų injekcijos. Naudojami veterinariniai vaistai, kurie patvirtinti specialiai tai dermatito rūšiai. Ši terapija gali būti atliekama užtrūkimo laikotarpiu, lėtine forma sergantiems gyvuliams. Be to, ji turėtų būti pakankamai ilgai taikoma (ne trumpiau kaip 3 dienas), o tai svarbu ir siekiant išvengti atsparumo vaistams išsivystymo.
Jokiu būdu žaizdos negali būti apdegintos. Tai būtų nusižengta ir gyvūnų gerovei, ir beprasmiška kova su giliai įsiskverbusiomis bakterijomis, nes nudeginamas tik paviršinis sluoksnis.
Bandos sveikatos gerinimas
Dažnai pakanka elementarių priemonių, kad bandos sveikata pagerėtų. Aptiktą konkrečią problemą turėtų įvertini specialistai. Būtų naudinga, kad bandos sveikatingumą įvertintų nepriklausomi stebėtojai – konsultantai.
Tvarto dangos užterštumo įvertinimas ir atsparumas slydimui. Visų pirma, turi būti patikrinti naudojamo skreperio darbo dažnis ir kokybė. Jei skreperio arba valymo roboto darbas kokybiškas, žymiai sumažėja nagų puvinio ir kitų infekcinių kojų ligų plitimas.
Guoliaviečių išmatavimai. Kad būtų mažesnės finansinės išlaidos, dažnai padaromos nepatogios, trumpos guoliavietės – tai dažnos klaidos, turinčios milžiniškos įtakos patogiam gyvulio poilsiui.
Guoliaviečių švara ir patogumas. Švaros palaikymas yra vienas iš galimų greitų ir įgyvendinamų sprendimų – reguliarus valymas ir dezinfekcija yra labai svarbūs veiksniai.
Kitas svarbus veiksnys – ventiliacija. Gaivesnis oras tvarte, ypač vasarą, gali padėti pagerinti nagų sveikatą, pašarų sunaudojimą ir pieno primilžį.
Labai svarbi yra nagų higiena. Tvarto grindų paviršiaus valymas, švaros palaikymas naudojant dezinfekavimo priemones (registruotus biocidus!) turi teigiamą poveikį.
Dar viena iš nagų ligų profilaktikos priemonių – dezinfekavimo vonelės. Jas rekomenduojama įrengti grįžimo iš melžimo aikštelės tako gale. Galima naudoti ir čiužinius, prisotintus dezinfekuojamojo tirpalo. Gydymui naudojamas voneles reikia ruošti naudojant tik registruotus biocidus arba veterinarijos gydytojo specialiai nurodytus preparatus, atsižvelgiant į išlauką.
Vaistai turi įtakos nagų sveikatos būklei, tačiau visiško ligos išgydymo nereikėtų tikėtis, nes tik visų veiksnių visuma, iš kurių svarbiausia yra profilaktika, gali duoti gerų rezultatų.
Naudinga vaizdo informacija
Gyvulininkystės paroda EuroTier 2010: Galvijų šlubavimų priežastys ir nagų priežiūra
gyvūnų gerovė (III dalis)
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2013 m.
Laura Kozmenienė,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro gyvulininkystės konsultantė
