Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų produktyvumas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo.
Dėl kryptingo, nuoseklaus darbo didėjo kontroliuojamų karvių produktyvumas. Pernai iš kontroliuojamos karvės primelžta 6 766 kilogramai pieno. Aišku tai nėra daug, palyginus su ES šalimis senbuvėmis, kur iš karvės melžiama vidutiniškai po 8 000-9 000 kg, bet palyginus su 2003/2004 metais, kai buvo melžiama 5 231 kilogramai (t. y prieš įstojimą į ES), produktyvumas išaugo 1 535 kg, arba po 153 kg pieno per metus. Tai rodo, kad vykdant kryptingą selekciją, naudojantis investicinėmis programomis ir taikant kitas pažangaus ūkininkavimo formas, pasiekiama pakankamai gerų rezultatų.
Mėsinė galvijininkystė – perspektyvi galvijininkystės šaka
Mėsinė galvijininkystė nors ir labai jauna, tačiau labai perspektyvi galvijininkystės šaka. Jai vystytis mūsų šalyje yra tinkamos sąlygos. Lietuvoje daugiausia mėsiniai galvijai auginami derlinguose kraštuose, o mažiau palankių ūkininkauti žemių potencialas mėsinės gyvulininkystės plėtrai beveik neišnaudojamas. Mėsinė galvijininkystė sparčiau pradėjo plėtotis 2011–2014 m. Ministerija, siekdama paskatinti smulkiuosius ir (ar) pradedančiuosius ūkininkus verstis mėsine gyvulininkyste ir mėsinių galvijų bei mėsinių avių ūkiuose pašalinti jų patiriamus specifinius sunkumus, paskatinti juos išlaikyti dabartinį gamybos lygį, patvirtino Specialiąją paramos schemą pagal Tarybos reglamentą. Šioje Specialiojoje paramos schemoje 2011–2014 m. numatyta bendra paramos suma už mėsinius galvijus – 123,9 mln. Lt, už mėsines avis – 16,7 mln. Lt (po 3,5 proc. nuo bendro metams tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto).
Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, grynaveislių mėsinių galvijų šių metų balandžio 1 d. šalyje buvo 20,382 tūkst., o mišrūnų 104,053 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudaro daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų. Suteikus finansinę paramą, nuo 2011 m. pradžios iki šių metų balandžio pradžios grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius padidėjo net 58 proc. (nuo 11,756 tūkst. iki 20,382 tūkst.). Tai rodo, kad sektorius pasuko ne vien kiekybės linkme. Tačiau augintojai ne visada atsižvelgia į turimas sąlygas, rinkdamiesi mėsinių galvijų veisles. Būtina didesnį dėmesį skirti karvių veislinei vertei nustatyti, mėsinių galvijų produktyvumo kontrolei, bulių reproduktorių parinkimui, jų vertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei mėsos kokybei nustatyti. Tai tapo ypač aktualu, augant veislinių galvijų paklausai.
Taigi, vienas iš svarbiausių mėsinės galvijininkystės tikslų yra suformuoti tvirtą grynaveislių mėsinių veislių galvijų branduolį. Veislių selekcijos programas reikėtų sudaryti ir jas vykdyti labai atsakingai, siekiant efektyvaus genetinio potencialo panaudojimo, atsižvelgiant į turimus tipus ir numatant mėsos kokybės bei ūkinių savybių gerinimo kryptis.
Teisė naudoti tarptautinio pripažinimo spaudą
Lietuva jau nuo 1996 m. yra Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR), vienijančio per 70 pilnateisių ir 30 asocijuotų (neturinčių balsavimo teisės) narė. Nuo 2007 m. Lietuvai buvo suteikta galimybė ant veislinių galvijų kilmės pažymėjimų naudoti ICAR spaudą, pažymintį, kad šalyje gyvulių produktyvumo kontrolės, identifikavimo, apskaitos, duomenų kaupimo, saugojimo ir apdorojimo principai atitinka ICAR reikalavimus. 2010 m. ICAR Generalinėje asamblėjoje Lietuvai oficialiai buvo suteiktas veislinės pieninės galvijininkystės sistemos tarptautinis pripažinimas ir ICAR identifikavimo numeris (sertifikatas). 2012 m. suteiktas ICAR kokybės sertifikatas.
Nacionalinė gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa
Siekdama numatyti priemones ūkinių gyvūnų skaičiui didinti, veislinių gyvulių bandų augimui skatinti, ypač daug dėmesio skirti mėsinės galvijininkystės ir avininkystės plėtrai, veislininkystei, Vyriausybė 2013 m. gruodžio 4 d. patvirtino Nacionalinę 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, kurios strateginis tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus.
Pasiekus strateginį tikslą, turi būti sudaryta palanki aplinka plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvulių skaičių, sukurta gyvulininkystės specialistų rengimo, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros ir inovacijų diegimo, žinių perdavimo, konsultavimo sistema, sukurtas patrauklus gyvulininkystės produktų įvaizdis šalyje ir užsienyje. Programos strateginiam tikslui pasiekti numatyti 4 tikslai – didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą; diegti gyvulininkystės ūkiuose naujausias technologijas, mokslo laimėjimus, užtikrinti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės ūkiui būtinų specialistų rengimą; tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius; užtikrinti ūkinių gyvūnų gerovę ir sveikatingumą.
Vietinės veislės – paveldo dalis
Vietinės veislės yra reikšmingos ne tik biologinei įvairovei – tai yra Lietuvos kultūros, žemės ūkio paveldo dalis, svarbi ir kraštovaizdžio įvairovei. Lietuva saugo senąsias Lietuvos veisles: žemaitukų veislės arklius, vietines kiaules, šiurkščiavilnes avis, vištines žąsis, šėmus ir baltnugarius galvijus, lietuvių skalikus, vietines bites, taip pat nykstančias XX amžiuje išvestas lietuviškas veisles – Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, senojo lietuviško genotipo trakėnų arklių, senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių, Lietuvos juodmargių ir žalųjų galvijų, Lietuvos juodgalvių avių. Kad būtų išsaugotos nykstančios veislės, reikia palaikyti selekcinius branduolius ir įtraukti juos į bendrą veislininkystės sistemą. Tuo tikslu patvirtinta „Genetinių išteklių saugojimo programa“ ir skiriamas reikiamas finansavimas.
Nacionalinės bitininkystės programos
Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, šalys narės gali parengti trejų metų bitininkystės sektoriui skirtas nacionalines programas (toliau – bitininkystės programos). Lietuva minėtas trejų metų trukmės programas tvirtina nuo 2004 m. Programoms įgyvendinti numatytos šios priemonės – techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms, varozės kontrolė, avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas, medaus fizinių ir cheminių savybių analizė, bičių šeimų atnaujinimas ir bitininkystei bei bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos. Paramą gali gauti bičių laikytojai, bitininkų
asociacijos, mokslo ir studijų institucijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko įsakymu patvirtinti veisliniai bitynai, laboratorijos, akredituotos atlikti medaus kokybės tyrimus. Atsižvelgiant į labai žemą bičių laikytojų grynųjų pajamų lygį ir siekiant pašalinti jų patiriamus specifinius sunkumus, nuo 2007 m. yra teikiama parama iš dalies kompensuojant bičių laikytojams su papildomu bičių maitinimu susijusias išlaidas.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Daugiau apie pieninių galvijų veisimą
