Ministerija tiesia ranką žemdirbiams: kviečia pasinaudoti parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Valstybės parama kuriant konkurencingą, gyvybingą, kokybišką ir modernų žemės ūkio sektorių itin reikšminga. Žemdirbiai pripažįsta, kad prie sėkmingos veiklos labai prisideda platus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonių pasirinkimas. Dideliu populiarumu išsiskiria šiuo metu taikomos KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Ką vertėtų žinoti? Plačiau
Ministerija skuba milijonais prikimšti stambiųjų kišenes. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) itin skubiai parengė ir žemdirbių organizacijoms derinti išsiuntė ministro įsakymo projektą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių. Neviešinamo įsakymo esmė tokia: parama siūloma visiems ūkiams, tačiau iš tikrųjų ja pasinaudoti galės tik statybas vykdantys stambiausieji ūkiai. Taip pasitraukdami dabartiniai ministerijos vadovai ketina trinktelėti durimis: po mūsų – nors ir tvanas! Plačiau
Dar galite padėti pasėliams geriau pasiruošti žiemojimui ir „atsibusti” pavasarį! Panaudojus bakterinius preparatus iš rudens padedate augalams įsisavinti mineralines trąšas, gauti maisto medžiagas iš neprieinamų formų bei sumažinti patogeninių mikroorganizmų populiaciją pasėliuose. Tokiu būdu savo ūkyje optimizuojate rudenines investicijas ir galite tikėtis maksimalaus rezultato iš savo auginimo technologijos. Žvelgiant į paskutines ES komisijos aktualijas, biologiniai produktai ilgainiui taps darbo su dirvožemiu pagrindu ir padės išlaikyti dabartinius derlingumus. Ne tik dėl to, kad tai yra ekologiška, bet ir dėl to, kad tyrimai rodo itin gerus rezultatus. Plačiau
Žemdirbių lobistai kritikuoja išmokų „lubas“. Devynių ES šalių, įskaitant Lietuvą, žemdirbių organizacijos bendrame pareiškime kritikuoja tiesioginių išmokų ribojimą ES lygiu kaip diskriminuojantį. Jos apibūdina tiesioginių išmokų „lubų“ nustatymo ES lygiu idėją kaip „diskriminuojančią daugelį valstybių narių ūkių ir žemės ūkio įmonių, kurios yra atsakingos už didelę dalį ES žemės ūkio ir maisto produktų gamybos“. Devynių valstybių žemdirbių organizacijos siekia, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pritartų, jog išmokų ribojimo priemonė būtų savanoriška, kaip susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai liepos 21-ąją. Plačiau
Ūkininkams dėl sausros išmokėta dar 3,5 mln. eurų. Papildomos paramos sausros padariniams kompensuoti sulaukė daugiau kaip 46 tūkst. gyvulininkystės bei paukštininkystės sektoriaus atstovų. Prieš kelias savaites kompensacinių išmokų sulaukė 17 tūkst. augalininkų – jiems buvo pervesta 4,2 mln. eurų. Vyriausybė liepą skyrė 8,5 mln. eurų nuo 2018 metų sausros nukentėjusiems ūkininkams. Parama skiriama iš valstybės pasiskolintų lėšų ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui. Plačiau
Netrukus bus pradėti mokėti avansai už deklaruotus plotus. Netrukus pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln. eurų), rašoma pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos. Plačiau
Neariminė technologija ją taikančių ūkininkų akimis. Kiek žemdirbių – tiek skirtingų nuomonių ir matymų, kokią žemės dirbimo sistemą geriausia taikyti konkretaus ūkio sąlygomis ir kuri jų duoda didžiausią naudą. Neariminė technologija taip pat turi daug savų niuansų. Savo pastebėjimais apie neariminę technologiją ir vieną jos dalį – tiesioginę sėją, taip pat įžvalgomis iš savo ūkininkavimo praktikos dalijosi skirtingų Lietuvos regionų ūkininkai, susirinkę į seminarą-diskusiją Krikštėnų dvare, Ukmergės rajone. Plačiau
Kaip greičiau įveikti kelią nuo lauko iki stalo. Smulkiems ūkiams vienas realiausių būdų padidinti savo veiklos rentabilumą – tiekti ūkyje išaugintus ir pagamintus produktus tiesiogiai vartotojui. Tam reikia abipusių pastangų: žemdirbiai turi gaminti kokybiškus ir skanius produktus, o pirkėjas – ieškoti būtent jų. Išskirtinumas, sveikumas, geras skonis, kokybė ir aukšta maistinė vertė – šios savybės išskiria ūkyje paruoštus produktus iš masinės pramoninės gamybos maisto produktų, kuriais užverstos parduotuvių lentynos. Plačiau
Ištirtas galvijų ir avių ganymo poveikis augalams. Atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl gyvulininkystės daromo poveikio aplinkai, britų mokslininkai ištyrė, jog ganant sumažėja žolynų biomasė ir tam tikrų maisto medžiagų kiekis pašaruose, tačiau padidėja augalų tankumas ganyklose. Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tikslas buvo įvertinti žolynų skirtumus, susijusius su ganymu. Tyrimas atliktas šešiuose komerciniuose ūkiuose šalies vakaruose. Plačiau
