Ūkininkai kiek įmanydami rūpinasi pašarais, tačiau sudaryti gyvulių organizmo poreikius atitinkantį pašarų davinį ne visada pasiseka. O tada kenčia piniginė. Pasak mokslininko Jurgio Kulpio, primilžiai didėja tada, kai karvės nuolat šeriamos geros kokybės silosuotais ir koncentruotaisiais pašarais bei priedais. Tinkama gyvulių mityba užtikrina gerą jų medžiagų apykaitą bei atrajojimą ir garantuoja aukštą produktyvumą, sveikatingumą, ilgaamžiškumą.
Teiks paslaugą
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės skyriaus specialistė Inga Zigmantienė sakė, kad pieno ūkių savininkai, siekiantys gerų rezultatų, privalo ypač daug dėmesio skirti pašarų kokybei. Norėdami pagelbėti ūkininkams, LŽŪKT gyvulininkystės specialistai greitai teiks paslaugą – pašarų tyrimą ūkyje mobilia „AgriNIR“ laboratorija. „Imamės šios veiklos, nes siekiame sutaupyti ūkininkų laiko ir pinigų bei pateikti tikslius rezultatus“, – sakė I.Zigmantienė. Tyrimai bus atliekami nedideliuose ir stambiuose ūkiuose. „Pašarų analizatoriumi nustatysime pagrindinius pašarų kokybės rodiklius – sausąsias medžiagas, krakmolą, žaliuosius baltymus, ADF, NDF, pelenus, žaliuosius riebalus bei NEL, turinčius didelę įtaką sudarant visavertį racioną ir užtikrinant maksimalios produkcijos gavimą. Pašarų tyrimai ir rezultatai išaiškėja po 1 minutės“, – pridūrė LŽŪKT gyvulininkystės skyriaus specialistė. Kokia bus šio tyrimo kaina, kol kas neaišku. Pasak I.Zigmantienės, dabar vyksta baigiamieji aparato kalibravimo darbai.
Sveikiausi pašarai
Pasak J.Kulpio, sveikiausi ir pigiausi, daug maisto medžiagų turintys ir lengvai pasisavinami pašarai yra žolės bei kukurūzų silosas. Jie ir turi sudaryti didžiausią raciono dalį. „Kokį siloso kiekį karvė suės ir kiek pieno pagamins, priklauso nuo siloso kokybės. Labai svarbūs pašare esantys sausųjų medžiagų (SM), energijos, baltymų ir ląstelienos kiekis bei siloso rūgimo produktų kokybė. Kuo geresnės jie kokybės, tuo mažiau reikės karvei sušerti brangių koncentruotųjų pašarų. Didelis koncentratų kiekis racione yra neekonomiška ir pavojinga karvės sveikatai“, – sakė mokslininkas.
Dr. J.Kulpys pridūrė, kad primilžių didinimas pirmojo pjovimo žolės silosu daugumoje ūkių menkai naudojamas. Atsižvelgiant į vietovę ir klimato sąlygas, kilograme kokybiško žolės siloso SM būna vidutiniškai 6–6,3 MJ/NEL, o kilograme ypač geros kokybės siloso – 6,6–6,8 MJ/NEL. Žalienos, kaip aukštos kokybės pašaras, ūkiuose dar menkai naudojamos. „Suvėlavus ankstyvosios fazės žolės pjūtį, peraugusioje žolėje pirmiausia gerokai padaugėja ląstelienos ir sumažėja energijos. Vėlyvesniame pirmosios žolės augimo tarpsnyje žalios ląstelienos kiekis kasdien vidutiniškai padidėja 0,3–0,4 proc. ir vyksta atvirkštinis energijos kitimo procesas (nuo 0,35 iki 0,6 MJ/NEL 1 kg SM). Taip su pavėluotos pjūties silosu karvių bandose žiemą, kai gausiai šeriama šiais pašarais, tik per vieną savaitę prarandama 5–10 kg pieno iš karvės“, – pasakojo mokslininkas.
Kokybiško siloso gamyba
Kokybiško siloso gamyba labai priklauso ir nuo oro sąlygų silosavimo metu. Geriausia, kai SM silose būna 30–40proc. Per daug apvytintos žolės silosas dažniausiai yra menko aerodinaminio stabilumo ir atidarius silosinę ima greitai gesti. Dr. J.Kulpys paminėjo aukštos kokybės žolės siloso kokybines savybes: 30–40proc. SM, 16–18 proc. žolių baltymų, 22–24 proc. žalios ląstelienos, < 9 proc. žalių pelenų, > 5 proc. cukraus ir ≥ 6,4 (1 pjovimo) bei 6 MJ/NEL (kitų pjovimų žolės). Mokslininkas pridūrė, kad, priešingai nei kukurūzų silosas, dėl didesnio baltymų, mažesnio lengvai tirpių angliavandenių bei didesnio smėlio priemaišų kiekio žolė silosuojasi prasčiau. Todėl jos silosavimosi savybėms pagerinti naudojami tam tikri konservantai. Pasak J.Kulpio, šiam tikslui labiausiai tinka specialių homofermentinių pieno rūgšties bakterijų, kurios sparčiai gamina pieno rūgštį ir taip optimizuoja silosuojamos masės pH vertę, priedas. Tai – labai efektyvi priemonė, apsauganti žalią masę nuo sukaitimo. Panaudojus konservantą, žolės siloso energinė vertė padidėja 0,3–0,5 MJ/NEL/kg SM. „Pastangos išsaugoti kokybišką pašarą nenueina perniek, nes kasdien primilžis didėja maždaug 1–2 l kasdien, arba 300–600 l per laktaciją. Be to, pagerėja karvės sveikata“, – sakė J.Kulpys.
Mitybos užtikrinimas
ES šalių šėrimo specialistai teigia, kad siekiant visapusiškai optimizuoti žiemos racioną, kartu su žolės silosu tikslinga naudoti ir kukurūzų silosą, kuriame yra daugiau krakmolo bei energijos. Toks silosuotų pašarų (žolės ir kukurūzų siloso) derinys (iš viso 35–40 kg per dieną) gausus ląstelienos, svarbios mikrobinių procesų vyksmui didžiajame prieskrandyje. Šiame biologiniame „reaktoriuje“ gyvuoja didelis kiekis mikroorganizmų, suskaidančių pašaro maisto medžiagas taip, kad galvijo organizmas galėtų jas lengvai suvirškinti ir panaudoti. „Todėl šeriant karves svarbiausia – užtikrinti tolygią ir stabilią mikroorganizmų sudėtį bei mitybą. O tam reikia visus metus šerti vienodais pašarais – geriausia žolės ir kukurūzų silosu, pridedant, atsižvelgiant į produktyvumą, 3–9 kg koncentruotųjų pašarų ir vitaminų bei mineralų priedų“, – priminė mokslininkas. Tyrimais bei praktika patvirtinta, kad geriausia karves šerti tiek žiemą, tiek vasarą šviežiai paruoštu viso pašarų raciono mišiniu (VPRM). Jis gaminamas specialiu pašarų maišytuvu-dalytuvu. „Šie mišiniai naudingi tuo, kad daugiau sušeriama pigesnių žolinių pašarų, kurie bendrame pašarų racione sudaro ne mažiau kaip 60 proc. Į racioną galima įterpti ir pigesnių šalutinių produktų (žlaugtą, salyklojų ir kt.). Tada pašarą galvijai labiau ėda (apie 1–1,5 kg SM per dieną) ir negali išrankioti jokio pašarų mišinio. Iki minimumo sumažėja pH vertės svyravimų galimybė didžiajame prieskrandyje. Sumažėja susirgimų acitoze. Išvengiama pašarų sezoniškumo, o pašarų sąnaudos tampa mažesnės“, – pasakojo dr. J.Kulpys. Teigiama, kad maišytuvus-dalytuvus ūkiuose naudoti verta tik tada, kai juose laikoma 40 karvių.
Būtina kontrolė
Mokslininkas sakė, kad apie šėrimo kokybę sprendžiama pagal pieną. Kokybiško pieno baltymų kiekis yra 3,3–4 proc. Jei šis rodiklis didesnis, vadinasi, racione yra energijos perteklius, karvėms gresia nutukimas. Tačiau jei šis rodiklis mažesnis, susidaro energijos bei jos teikiančių lengvai fermentuojamų angliavandenių (cukraus) trūkumas. Baltymų kiekis laktacijos pradžioje nuo vidurkio neturėtų skirtis 0,3–0,4 proc. Jei pieno riebalų kiekis didesnis nei 5 proc., o baltymų – 3,3 proc., ypač laktacijos pradžioje, tai rodo energijos stygių racione ir ketozės susirgimo pradžią. Jei pieno riebalų mažiau nei 4,2 proc., didžiajame prieskrandyje trūksta cukraus. „Jei galvijų racione per mažai žalios ląstelienos, gyvuliui gresia acitozė, o jei per daug – ketozė“, – sakė J.Kulpys.
Sveiką tešmens būklę rodo somatinių ląstelių skaičius piene (< 150 tūkst./ml). Jei šis rodiklis didesnis, o primilžiai mažėja, galima įtarti mastitą. Pasak mokslininko, stabilią karvių sveikatos būklę padeda išlaikyti vitaminų, mikroelementų bei kitų veikliųjų medžiagų priedai. Pavyzdžiui, jei karvės racione krakmolo ir cukraus santykis netinkamas (turi būti 3:1), rekomenduojama jai duoti specialaus cukringo medžiagų priedo – maždaug po 50 g per dieną. Priešingu atveju labai pablogėja žalios ląstelienos pasisavinimas ir mažėja pieno riebumas. Tešmens ir kojų nagų būklei gerinti rekomenduojama naudoti specialų priedą (50 g per dieną), kuriame yra linų sėmenų, alaus mielių, kalcio karbonato bei magnio sulfato. Aukšto produktyvumo karvėms, šeriamoms VPRM, mitybos medžiagoms suderinti tinka specialus kalcio karbonato, natrio chlorido, kristalinio cukraus, kalcio-natrio fosfato, magnio oksido bei sulfato ir gyvųjų mielių bei apsaugoto karbamido turintis papildas (karvei – 500 g per dieną). Nuolatinė pieno rodiklių kontrolė padeda laiku reaguoti į šėrimo paklaidas, išlaikyti gerą gyvulio produktyvumą ir sveikatą. Jei ūkis laiku skiria lėšų veiksmingiems papildams bei priedams įsigyti, jis gauna daugiau produkcijos ir pelno.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
