Švedijos žalmargiai (veislės kodas – 35). Švedijoje žalmargės karvės sudaro apie 60% pieninių karvių populiacijos.
Veislė susiformavo 1927 m., sujungus dvi panašaus dydžio veisles – Švedijos žaluosius ir airšyrus, kurie seniau buvo importuoti iš Škotijos. Po šių veislių sujungimo juos buvo numatyta veisti savyje, didžiausią dėmesį skiriant eksterjerui ir pieningumui. Tačiau uždaras veisimas, selekciją vykdant pagal numatytą modelį, truko neilgai.
Jau nuo praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio iš Suomijos buvo importuota daug airšyrų veislės bulių. Nuo 1970 metų su Norvegija ir Suomija keičiamasi bulių sperma; tai rodo, kad Švedijos žalmargiams didelę įtaką padarė Norvegijos ir Suomijos žalmargiai galvijai. Šių mainų įtakoje faktiškai susiformavo viena didelė šiaurės žalmargių galvijų populiacija, turinti apie 700 tūkst. Karvių, ir kurioje taikoma bendra vertinimo sistema. Tačiau šie galvijai Švedijoje ir toliau vadinami Švedijos žalmargiais.
Veislė ilgą laiką buvo viena iš pačių pieningiausių veislių pasaulyje. Ji taip pat vertinama dėl gerų reprodukcinių savybių, lengvo veršiavimosi ir ramaus temperamento.
Į Lietuvą Švedijos žalmargiai importuojami nuo 1996 metų ir veisiami, toliau gerinant Kanados airšyrais. 2006 m. Lietuvoje buvo 578 Švedijos žalmargės karvės, kurios vidutiniškai davė po 7195 kg 4,73% riebumo ir 3,54% baltymingumo pieno.
Parengė dr. V. Razmaitė,
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau apie pieninių galvijų veisles
