Žemės ūkio naujienos: 2021-03-24

Tačiau pagrindinis klausimas, kuris kyla – keisti ar keistis? Šiemet Vokietijoje vykusioje tradicinėje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julija Klokner ragino ekonominius ir socialinius pokyčius įgyvendinti žvelgiant iš tvarumo, ne vien iš ekologijos perspektyvos, rašoma pranešime. Transportas ir energetika užima liūto dalį klimato taršos žemėlapyje, žemės ūkis ir pramonė sudaro po 20 proc., atliekų perdirbimo sektorius – 5 proc., tad visi sektoriai privalo vienodai siekti to bendro tikslo.

Žemės ūkis – ekonomikos garvežys, ir toliau auga Žemės ūkis (ir su juo susijusios veiklos) yra viena iš tradiciškiausių ir rinkos sąlygomis stabiliausių šalies ūkio šakų, turinti didelį svorį bendrosios pridėtinės vertės, eksporto, gyventojų užimtumo struktūroje. 2020 metais daugiau kaip 20 proc. viso Lietuvos prekių eksporto sudarė žemės ūkio ir maisto prekės, o eksprotas – pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Pasak Žemės ūkio ministerijos, bendras maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimas, palyginus su 2019 metais, gali didėti dar bent 5 procentais. Tad galima teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje ir toliau išliks svarbiu ekonomikos garvežiu, ypač susiduriant su pasaulinėmis krizėmis.

Dominuoja išankstinės nuostatos apie žemės ūkį
Kalbant apie žemės ūkio sektoriaus verslą, pirmiausia reikia suprasti, kokios yra visuomenės ir pačių sektoriaus atstovų vyraujančios nuostatos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad dėl visų pasaulio ir Lietuvos bėdų yra kaltas žemės ūkis. Šios nuostatos supriešina miestą su kaimu, supriešina skirtingų ekonomikos sektorių atstovus. Maža to, pastebimi ryškūs skirtumai ir tarp pačių žemdirbių, priklausomai nuo jų ūkio dydžio, veiklos krypčių, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir atstovaujamos organizacijos.

Todėl priimant sprendimus dėl tolesnės žemės ūkio plėtros strateginių krypčių, dominuoja ne faktai, o jau susiformavusios išankstinės nuostatos, kurios gali padaryti neigiamos įtakos sprendimams. Iš to išplaukia siūlymas ministerijoms – viešinti žemdirbių gerąją praktiką, pristatyti žemės ūkio sėkmės istorijas, užtikrinti jų sklaidą. Tai turi tapti prioritetu, nes visuomenės spaudimas ir viešojoje erdvėje susiformavusios neigiamos nuostatos gali nulemti, kad to vidinio susitarimo taip ir nepasieksime.

Kokių veiksmų imasi augalininkystės verslai
Žaliajame kurse išskiriamos penkios priemonių grupės, mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai: cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas (vadinamasis azoto junginių valdymas); anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje; iškastinio kuro degalų naudojimo efektyvinimas; mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas; gyvulių pašarų keitimas. Atsižvelgiant į tai, kiek Lietuvoje užauginame grūdų, prioritetas į tai pasižiūrėti iš augalininkystės perspektyvos – kokių veiksmų Lietuvos žemdirbiai imasi, kad mažintų dujų išmetimus dabartiniame ūkyje.

Pirma, žemdirbiai didina pupinių augalų pasėlių plotus, nes jiems azotinių trąšų iš viso nereikia. Taip pat taiko pažangias sėjomainas, plėtoja bėrimines sistemas, padedančias išsaugoti anglies junginius dirvožemyje. Žemdirbiai naudoja tarpinius augalus dirvos būklei pagerinti, perka brangias naujausių veislių sėklas, kad augalai būtų atsparūs ligoms bei kenkėjams ir netektų be reikalo naudoti pesticidų.

Apie purškimus informuojamos atsakingos institucijos, dalies ūkių technika jau aprūpinta azoto sensoriais ir azoto trąšos įterpiamos tik ten, kur sensorius užfiksuoja azoto trūkumą. Jau visai ant slenksčio yra vadinamos ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijos, kurios leis per 0,01 sekundės dalį atpažinti piktžolę ar ligą ir panaudoti reikiamą preaparatą tik tam augalui, konkrečiuose keliuose kvadratiniuose centimetruose. Robotų naudojimas sumažina agrocheminių medžiagų naudojimą iki 90 proc., padeda įvertinti dirvožemio kokybę, sumažina tikimybę cheminėms medžiagoms patekti į požeminius vandenis. Visos šios naujosios technologijos nėra mitai ar nebūti dalykai. Apie 90 proc. inovatyvių pasaulinių technologijų Lietuvoje jau yra taikomos ir galime didžiuotis, kad Lietuvos žemdirbiai yra imlūs.

Gamtos kataklizmai tuština žemdirbių ir vartotojų kišenes
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, pasaulyje maisto produktų kainos per pastaruosius kelis mėnesius pakilo iki aukščiausio lygio per 6 metus. Tai yra dar viena svarbi priežastis, kodėl negalime augalininkystės nustumti į šoną. Tokį maisto kainų šuolį daugiausiai lėme nepalankios oro sąlygos kitose pasaulio šalyse. Gamtos kataklizmai tuština ne tik pačių žemdirbių, bet ir vartotojų kišenes. Maisto produktų kainos kilo visame pasaulyje, o su itin dideliais sunkumais susidūrė net pusšimtis šalių, kurioms prireikė pagalbos iš išorės, kad išmaitintų savo gyventojus. Todėl būtina užtikrinti augalininkysės rizikos valdymo instrumentus ir jų plėtrą Lietuvoje, kad ir žemdirbiai nepatirtų finansinių nuostolių dėl gamtinių kataklizmų, ir vartotojai gautų tinkamus ir reikalingus maisto produktus.

Kaip padėti kvalifikuotiems žmonėms kaime
Daug kas mini dabartinį kaimo gyvenimą. Mano akimis, viena didžiausių problemų dabartiniame žemės ūkyje – kaime trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ypač specialiai žemės ūkiui parengtų specialistų. Ūkininkų tarpe vis labiau ryškėja modernizuotų ūkių perdavimo paveldėtojams problema. Vertinant ūkius pagal juose ūkininkaujančių asmenų amžių, dauguma ūkininkų yra vyresni nei 40 metų amžiaus, beveik 40 proc. ūkininkų – pensinio amžiaus. Jaunųjų ūkininkų – mažuma, tik 15 procentų.

Fiksuojama nepalanki migracija tarp kaimo ir miesto, tad tikėtis, kad kaimo demografinė padėtis bus geresnė – sudėtinga. Viena iš galimybių – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo skatinimas. Skatinti svarbu ne tik jaunus ūkininkus, bet ir kaimui reikalingų profesijų specialistų įsikūrimą kaime. Svarbu skatinti sinergiją tarp bendrovės ir specialisto, kad bendrovė sudarytų sąlygas specialistui pajusti sėkmę profesinėje veikloje, įgyti kompetencijos, dirbti su geriausia įranga. Iš to seka ir geresnis naujų žmonių įsiliejimas į kaimo bendruomenę.

Konservatyviu laikomas žemės ūkis sugebėjo transformuotis
Nors žemės ūkis laikomas vienu konservatyviausių verslų, tačiau jis sugebėjo transformuotis ir minėtos ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos padės žengti dar didesnį žingsnį, siekiant žemės ūkio pažangos. Tad kviečiu keisti neigiamas nuostatas apie žemės ūkį, vienyti kaimą su miestu, ir priimant strateginius sprendimus vadovautis ne išankstiniais įsitikinimais, o faktais.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-23, Martyno Rusteikos straipsnis

Arūnas Dudėnas Ukmergės rajone ūkininkavimu užsiima jau daugiau nei 10 metų. Vaikystę praleidęs kaime bei dirbamą žemę matęs nuo mažų dienų, jis 2009-aisiais pradėjo puoselėti uošvių žemes. Tuomet ūkis tesudarė 8 hektarus. Per dešimtmetį plotas gerokai išsiplėtė – šiuo metu ūkininkas turi apie 200 hektarų dirbamos žemės. „Esame šeimos ūkis. Man ir prie traktoriaus reikia pasėdėti, ir prie kombaino, ir vadybinius reikalus dėl produkcijos pardavimo suderinti. Šeimos nariai taip pat prisideda – padeda ir ūkio techniką paremontuoti, ir traktorių pavairuoti.

Darbymečio metu visi puolame ir darome tai, ką reikia“, – pasakoja A. Dudėnas. Ūkininkas pasirinko ekologinio ūkininkavimo kryptį ir užsiima 100 proc. ekologine augalininkyste. Jo valdomame ūkyje auginami spelta kviečiai, avižos, rugiai, pupos, grikiai. „Dirbame nenašiose žemėse, tad galimybių stipriai varijuoti su kultūromis neturime. Auginame kelias kultūras bei taip paskirstome rizikas: vienais metais viena kultūra būna paklausesnė, kitais metais – kita. Didžioji dalis produkcijos keliauja į užsienį“, – kalba ūkininkas.

Prisitaiko prie kintančių verslo sąlygų
Jurbarko apylinkėse nuo 2000-ųjų ūkininkauti pradėjo Vidmantas Mockevičius. Per kelis dešimtmečius ūkis gerokai išsiplėtė – pradžioje turėjo vos kelias karves, greitai bandą padidino iki šimto, tačiau, pasak ūkininko, galvijų ūkis kaimo vietovėse turėjo mažai perspektyvų. „Kaime trūksta darbo jėgos, o pieno supirkimo kainos mažėjo, sąnaudos didelės. Todėl prieš kelis metus nusprendėme pieno ūkį panaikinti, toliau vystome augalininkystės ūkį“, – pasakoja V. Mockevičius.

400 hektarų ūkyje dirba jis pats – atlieka visus reikalingus darbus: sėja, purškia, tręšia. Apskaitos ir ūkio administravimo darbus atlieka jo žmona Irena, su kuria susipažino kartu studijuodami Žemės ūkio akademijoje Kaune. Ūkyje taip pat dirba du samdomi darbininkai. V. Mockevičius augina kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, taip pat žirnius, pupas. Jo puoselėjamas ūkis ne kartą įvertintas įvairiomis padėkomis, o 2005-aisiais buvo pripažintas Jurbarko rajono pavyzdiniu ūkiu. Vis dėlto ūkininkas dažnai susimąsto, kas pratęs šeimos ūkininkavimo tradicijas: „Abu vaikai dirba Vilniuje, o anūkai kažin ar norės keltis į kaimą ir prižiūrėti ūkį“.

Investicijos į naujoves atsiperka
Anot pašnekovų, pagrindinis iššūkis ūkininkaujant yra gamta, kurios neįmanoma pakeisti. „Mūsų reljefas nedėkingas ir žemės nederlingos. Turime ir kalvotų vietovių, tai ar lietingi metai, ar sausa, vis tiek kažkuri dalis ūkio nukenčia. Taip pat sensta melioracijos sistemos, ateityje reikės nemažai investicijų jas atnaujinti“ , – kalba A. Dudėnas. Siekiant palengvinti ūkio darbus ir pasirūpinti derliumi, svarbu nuolat modernizuoti ūkį. Ukmergiškis atnaujina ūkio techniką, pasirūpino grūdų apdorojimo įranga, pasistatė grūdų saugyklą ir džiovyklą, itin svarbią ekologinės produkcijos kokybei, investuoja į ūkio plėtrą. V. Mockevičius taip pat nuolat investuoja į technikos atnaujinimą, modernizuoja ūkį, artimiausiuose ūkininko planuose – grūdų džiovyklos statybos.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-23

Į nuotolinį pasitarimą, skirtą aptarti pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir pieno gaminių specifikacijos projektą, ŽŪM pakvietė pieno gamintojus, perdirbėjus, kooperatyvų atstovus ir visus suinteresuotus pieno sektoriaus dalyvius. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė ragino visus sektoriaus dalyvius būti aktyvesniais ir teikti pasiūlymus, kad būtų priimtos visiems naudingos, o ne vien teorinės taisyklės, kurias sunku įgyvendinti.

ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė teigė, kad lengviau sekasi sertifikuoti pagal NKP galutinius produktus, kuriuos vartotojams teikia patys gamintojai – bitininkai, vaisių ir daržovių augintojai, t. y. tie, kurie patys organizuoja visą maisto grandinę. Jie, matydami vartotojų poreikį, patys žino, kuriuos produktus verta gaminti ir sertifikuoti. „Pienas dauguma atvejų yra negalutinis produktas, tad ir pramonė turi būti suinteresuota turėti NKP sertifikuotų produktų liniją, tada ir gamintojams bus didesnis suinteresuotumas gaminti tokį pieną“, – kalbėjo R. Savickienė. Susitikime aptariant reikalavimų pakeitimus išryškėjo daugiausia diskusijų kėlę klausimai.

Vienas jų – privalomas ganymas 120 dienų, nes stambesniems ūkiams, karves ištisus metus laikantiems tvarte, tai užkirs kelią dalyvauti NKP sistemoje. Todėl tarp siūlymų buvo šalia ganymo įrašyti ir mociono aikšteles, šėrimą šviežiai nupjauta žole. Reikalavimuose numatytas griežtesnis bendras bakterijų (ne didesnis kaip 75 tūkst. KSV/ml) ir somatinių ląstelių skaičius (ne didesnis kaip 300 tūkst./ml), tačiau visi sutarė, kad reikia vertinti bendrą geometrinį vidurkį. Kalbant apie racioną, bent 50 proc. dienos raciono sausosios medžiagos turi sudaryti stambieji pašarai, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Svarstymų sulaukė tam tikrų priedų, pavyzdžiui, linų sėmenų dėl Omega-3 riebalų rūgščių, įterpimas, kuris gali pabranginti pieno gamybą.

Beje, ūkininkai svarstė, ar už NKP pieną perdirbėjai mokėtų didesnę kainą. Reikalavimai apibrėžia ir vienam gyvuliui turintį tekti plotą. Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant gyvulius palaidus, viso gyvuliams prieinamo ploto vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 kv. m. Visi suinteresuotieji asmenys dar gali teikti savo pasiūlymus dėl NKP reikalavimų, kad pagaliau ir pieno produktai galėtų būti žymimi nacionaliniu ženklu „Kokybė“. Nauji NKP reikalavimai, juos suderinus su Europos Komisija, įsigalios kitais metais.

ŽŪM jau praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad, atsižvelgiant į iššūkius įgyvendinant NKP sistemą, ketinama peržiūrėti ir supaprastinti atskirų gaminių specifikacijas, didinti ženklo „Kokybė“ žinomumo lygmenį, šviesti vartotojus, kad jie suprastų skirtumus taip NKP ir ekologiškų produktų, lengvinti paramos skyrimo reikalavimus NKP gamybai.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-24

Galimybė dalyvauti vienoje ar keliose kokybės sistemose

Parama teikiama pareiškėjams, naujai įsijungiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas – ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos (ES) pripažintų produktų kokybės sistema ir Nacionalinė maisto produktų kokybės sistema (NKP kokybės sistema).

Siekiantys dalyvauti pirmoje paminėtoje kokybės sistemos veikloje turi vykdyti ekologiškų produktų gamybos veiklą, t. y. auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai neperdirbtus arba perdirbtus ekologiškus produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus), skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti.

ES pripažintų produktų sistemos dalyviai turi gaminti ir tiekti rinkai produktus, kurių pavadinimai įregistruoti viename iš Europos Sąjungos duomenų sistemos registrų: saugomos kilmės nuorodos (SKVN), saugomos geografinė nuorodos (SGN) arba garantuoto tradicinio gaminio (GTG).

Siekiantys dalyvauti Nacionalinės kokybės sistemoje (NKP) turi auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytus, tiesiogiai žmonėms vartoti skirtus žemės ūkio ir maisto produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus).

Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo VMVT tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje ar keliose kokybės sistemose.

Parama metams – iki 3 tūkst. Eur

Vykdantiems veiklą pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus: 2 998 Eur ekologiškų produktų sistemos dalyviams, 2 776 Eur ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams, 2 895 Eur NKP gamybos sistemos dalyviams. Finansuojamos būtinos numatytai veiklai vykdyti ir numatytos paraiškoje bei patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos išlaidos.

Pažymėtina, kad nuo 2021 m. paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje išlaidos. Tačiau nebus finansuojamos kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Atrankos kriterijai

Atsižvelgiant į atitiktį KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams, paraiškai suteikiami balai. Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Jeigu paraiškų vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, ji yra atmetama ir toliau nevertinama.

Paraiškų atrankos kriterijai:

Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra:

iki 8 000 Eur įskaitytinai, suteikiama 50 balų;
didesnis kaip 8 000 Eur, suteikiama 30 balų.

Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo / asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas), – suteikiama 20 balų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-03-24