Žemės ūkio naujienos: 2021-03-31

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad judėjimą reikia pagrįsti sutartimis ar kitais dokumentais. Gąsčiojant dėl naujų COVID-19 atmainų jau kalbama ne apie karantino laisvinimus, o apie ribojimų sugrąžinimą, tad sunkumų gali būti dar daugiau. Vyriausybei palikus izoliuotas 16 savivaldybių, žemdirbiams iškilo rūpesčių dėl pasiruošimo pavasario darbymečiui. Daugelis jų jau gavo baudų, nes nesugebėjo įrodyti, kad į kitą savivaldybę važiavo ūkio reikalais. Kad netektų visų pinigų išleisti baudoms, jie norėtų, kad pareigūnui užtektų parodyti ūkininko pažymėjimą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad judėjimą reikia pagrįsti sutartimis ar kitais dokumentais. Gąsčiojant dėl naujų COVID-19 atmainų jau kalbama ne apie karantino laisvinimus, o apie ribojimų sugrąžinimą, tad sunkumų gali būti dar daugiau.

Drausminami baudomis

Užkardomis apsuptose savivaldybėse gyvenantys žemdirbiai ima nerimauti, kad judėjimo ribojimai gali apsunkinti pavasario darbymetį. Kai kurie ūkininkai su tuo jau susidūrė. Vieni buvo neįleisti į kaimyninį rajoną, kur važiavo įsigyti detalių, kiti dar „apdovanoti“ ir baudomis. Pasakojama ir apie tokius atvejus, kad bauda buvo skirta už tai, jog ūkininkas į laukus važiavo be kaukės.

„Valstiečių laikraščio“ pašnekovai iš izoliuotų savivaldybių neslėpė abejonių, kad ligi šiol ribojant judėjimą perlenkiama lazda. Jie tvirtino pastebintys, kad tiek savo artimoje, tiek tolimesnėje aplinkoje susirgimų mažėja, tad griežti ribojimai tampa beverčiai. Žmonės taip pat prasitarė nuogąstaujantys dėl ryškėjančių prastų reiškinių valstybėje, kai kovojant su pandemija atsiranda vis daugiau priešų – jais tampa ne tik vis naujų atmainų virusai, bet ir piliečiai, kurie išsako valdžiai nepalankią nuomonę. Vienas iš pašnekovų karčiai juokavo, kad kasryt skuba pasitikrinti, ar neatsirado naujų draudimų ir ribojimų ne tik dėl judėjimo, bet ir dėl kalbėjimo.

Iki kovo pabaigos draudimas judėti be svarbių priežasčių galioja 16-oje savivaldybių: Biržų, Kupiškio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonų, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Neringos bei Visagino. Į juodąjį sąrašą pateko tos savivaldybės, kur 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 200 ir daugiau.

Pasipiktino sprendimu

Dabar situacija daug kur pasikeitusi, tačiau ribojimai išlieka. Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis iškart po Vyriausybės sprendimo piktinosi, kad jo vadovaujama savivaldybė nepelnytai liko uždaryta.

„Ta diena, kai Vyriausybė priiminėjo sprendimą, mums buvo nesėkminga. Sergamumo rodiklis buvo ties „juoda“ riba, todėl ir patekome į tą sąrašą. Manau, kad skaičiavimo metodika yra ydinga. Rajono bendruomenės buvo nusiminusios, nes susirgimų atvejų nedaug. Skambinau ir vidaus reikalų ministrei, ir sveikatos apsaugos ministrui, bet valdžia su manimi nešnekėjo. Pas mus protrūkių nėra, susirgimų atvejai reti: vakar nustatyti du atvejai, šiandien nė vieno, o teigiamų tyrimų dalis per pastarąsias 7 paras sudaro 5,7 proc.“ – aiškino meras.

Jis teigė negirdėjęs, kad dėl apriboto judėjimo būtų nukentėję ūkininkai, kuriems jau reikia daugiau judėti ir rūpintis artėjančiu darbymečiu. „Epidemijos valdymo priemonės reikalingos, bet jos neturi stabdyti ūkinės veiklos ir neigiamai paveikti perspektyvą. Jeigu ūkininkas važiuoja sudaryti kontrakto su trąšų ar chemikalų pardavėju ir turi atitinkamą dokumentą, jo neturėtų grąžinti namo ar bausti. Jeigu žemdirbiai negalės įsigyti reikiamų prekių, bus žala ne tik ūkiams, bet ir valstybei, nes jie neužaugins ir nepagamins produkcijos. Ribojimai labiau galioja norintiems dėl pramogos pasivažinėti, paiškylauti“, – samprotavo P.Žagunis.

Persistengia dėl ribojimų

Tačiau policijos pareigūnų logika gali būti kitokia. Juolab kad niekur ant popieriaus nėra parašyta, kokios tos neatidėliotinos priežastys, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina. Dar izoliuotos Biržų rajono savivaldybės ūkininkas Arvydas Džiulna sakė pats nesusidūręs su griežtais policijos pareigūnais, tačiau žino, kad jo kaimynas ūkininkas, važiavęs į Pasvalį nusipirkti detalių, buvo sugrąžintas atgal. „Jam reikėjo geležėlių įsigyti, bet neįleido. Dabar pasvaliečiai dar labiau atsitvėrė nuo biržiečių, nieko neįsileidžia“, – pečiais gūžčiojo vyras.

Ūkininkas neslėpė, kad daug kas ima svarstyti, ar valdžia nepersistengia dėl ribojimų. „Pagal bendrąją statistiką sergančių nėra daug, bet draudimai galioja. Nesuprantame tų skaičiavimų, kuriais remiantis įvesti ribojimai, kodėl atsidūrėme sąraše savivaldybių, kurios dar liko uždarytos“, – teigė A.Džiulna.

Biržietis pasakojo, kad jo pažįstamoje aplinkoje sergančių COVID-19 retai pasitaikė, keli atvejai buvo susiję su infekcijos židiniu senelių namuose ir iš darbovietės parsineštu virusu. Visais atvejais žmonės persirgo lengva COVID-19 forma.

Ūkininkui į akis krenta prieštaringumai: „Pastebime visokių nesuprantamų dalykų. Pavyzdžiui, kelias iš kaimo į Biržus uždarytas, o iš miesto į kaimą važiuoti galima. Taigi, vienas kelias uždarytas, kitas laisvas. Pristinga logikos.“

Atskyrė nuo klientų

Stambus Kupiškio rajono grūdininkas Antanas Dobrovolskis teigė, kad nesėdi užsidaręs, tačiau be reikalo nevažinėja. „Yra trukdžių tvarkant reikalaus, bet ką padarysi. Matyt, visaip ūkininkams pasitaiko, bet pats aštrių susikirtimų su policijos pareigūnais neturėjau. Kai reikia pasiimti prekes, parodau sąskaitas ir praleidžia“, – nesiskundė ūkininkas.

Kitas Kupiškio rajono ūkininkas Henrikas Gineika, auginantis mėsinius galvijus ir savo ūkyje įrengtame perdirbimo ceche ruošiantis galvijienos produktus, dar vasario mėnesį pasakojo, kad yra atskirtas nuo savo klientų, kurių daugiausia gyvena didesniuose miestuose. Dabar ūkininkus, vystančius trumpąją maisto tiekimo grandinę, visi kelia į padanges, tačiau per karantiną jie tapo įkaitais.

„Kai įvedė judėjimo apribojimus, skambinau aiškintis, ar galiu vežti savo produkciją pavieniams vartotojams į Vilnių, Kauną ir kitur. Pareigūnai sakė, kad negaliu. Jeigu mėsą vežčiau į parduotuvę, leistų judėti, bet tiesiai žmonėms tiekti esą nevalia. Liepė sėdėti namie, tad ir sėdžiu, niekur nesiveržiu“, – sakė ūkininkas.

Kreipėsi į ministrę

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys tvirtino sulaukęs žemdirbių skundų, kad važiuojant tvarkyti ūkinių reikalų jie buvo sudrausminti baudomis. Ūkininkai sunerimę, kad kai kam gali neužtekti pinigų baudoms susimokėti, nes per pavasario darbymetį prireikia atsivežti ne tik suplanuotų prekių, kurių pirkimą galima pagrįsti sąskaitomis, bet ir netikėtų smulkesnių pirkinių, pavyzdžiui, detalių. „Žmonės pasakojo, kad nubausti ūkininkai – vyras ir žmona –susimokėjo po 250 eurų, nes nesugebėjo pagrįsti, kodėl važiavo į miestą. Žemdirbiai gąsčioja, kad bus sudėtinga per darbymetį, nes reikia apsirūpinti sėkla, detalėmis, remontuoti techniką ir kt.“ – teigė jis.

Parlamentaras tvirtino pasiūlęs vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei sudaryti sąlygas ūkininkams judėti tarp uždarytų savivaldybių turint ūkininko pažymėjimą. „Ministrė tam pritarė ir pažadėjo teikti atitinkamą išaiškinimą Policijos departamentui. Kol kas atsakymo neturiu, bandysiu dar pasiteirauti“, – sakė J.Baublys.

Sprendžia policininkas

Šiuo metu sprendimas praleisti žmones iš vadinamųjų juodųjų savivaldybių ar ne – policijos pareigūno valioje. „Kiek žinau, kai kurie ūkininkai, prieš važiuodami į kitas savivaldybes ūkio reikalais, kreipėsi į policiją leidimo, tačiau jiems buvo pasakyta, kad tai priklausys nuo konkretaus policijos pareigūno požiūrio, geranoriškumo. Nėra gera išeitis, kai palikta spręsti tik policininkui. Suprantu, kad Vyriausybės nutarime visko surašyti neįmanoma, bet teisės akto išaiškinime turėtų būti aprašyta detaliau. Darbo reikalais galima judėti, darbdaviai savo darbuotojams išrašo atitinkamas pažymas, kurios leidžia judėti. Bet ūkininkai negali išsirašyti tokių pažymų, todėl pagrindas judėti galėtų būti ūkininko pažymėjimas“, – išeitį siūlo seimūnas.

VRM teiravomės, ar ūkininkai gali judėti iš izoliuotų savivaldybių darbo reikalais: važiuoti į laukus, įsigyti ūkio darbams reikalingų prekių, vežti parduoti ūkiuose pagamintą produktą? VRM atsakyme raštu primenama, kad šiuo metu 44 savivaldybės yra raudonoje sergamumo zonoje, tad judėjimas tarp tų savivaldybių nėra draudžiamas, todėl žemdirbiai gali vykti darbo reikalais ir ruoštis sėjai, pristatyti prekes. Taip pat pabrėžiama, kad jeigu norima vykti į savivaldybę, kuri yra vadinamojoje juodojoje zonoje, reikėtų turėti įrodymus, pavyzdžiui, sutartį ar kitus dokumentus, kurie pagrįs, kad ūkininkas turi priežastį vykti į savivaldybę. VRM dar priminė, kad judėjimas tarp žiedinių savivaldybių nėra apribotas.

Tad kaip pagrįsti, kad, pavyzdžiui, reikia detalės technikai remontuoti – klausimas atviras. Vadinasi, sėjos sėkmė priklausys nuo policijos pareigūnų geranoriškumo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-03-30, Vida Tavorienė

Pieno rinkos ekspertai atsargiai vertina galimą pieno produktų brangimą Lietuvoje, tačiau sako, kad jei supirkimo kainos ir toliau kils, tikėtina, produktai parduotuvių lentynose taip pat bus brangesni. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga nuo pernai liepos, o vasarį ji siekė 319,3 euro už toną – 1,7 proc. daugiau nei sausį ir 2,6 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tuo metu kaina stambiems ūkiams siekė 351 eurą ir buvo didžiausia per paskutinius dvejus metus bei viršijo ES vidurkį – vasarį jis buvo 347 eurai už toną.

Kainas augino pieno miltai, sviestas

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vivi group“ vadovas ir savininkas Gintaras Bertašius teigia, jog kainas augina eksporto rinkose kylančios pieno miltų, riebalų kainos. „O kodėl jos ten kyla, tai galbūt galima bandyti spėlioti, kad yra ir emocijos, kad vakcinavimas vyksta, kad rinkos atsigaus. Aišku, faktas, kad pandemijos metu nebuvo jokių atsargų sandėliuose, niekas tiesiog nelaikė, o paprastai kažkiek būna. Jei užsipildo sandėliai, yra didesnė paklausa, ji lemia didesnę kainą“, – BNS sakė G. Bertašius. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad augant pieno riebalų ir sausų produktų kainai, Lietuvos perdirbėjai pakankamai greitai reaguoja, nes šiuos produktus eksportuoti nesunku, todėl auga ir supirkimo kaina.

„Vidurkis dabar beveik 90 proc. nuo ES žaliavinio pieno supirkimo kainos vidurkio. Toks vidurkis yra buvęs 2016 metais. Tai dažniausiai būdavo tais laikais, kai būdavo spartesnis pieno produktų kainų augimas eksporto rinkose, tai vyksta ir dabar. Daugelio pieno produktų kainos yra stabilioje didėjimo kryptyje pastaraisiais mėnesiais“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas. Tuo metu pieno perdirbimo grupės „Rokiškio sūris“ direktorius ir vienas savininkų Dalius Trumpa sako, kad kainoms įtakos turi sezoniškumas, mažėjančios pieno gamybos apimtys Lietuvoje ir stipri pieno pramonė. „Visame pasaulyje koronaviruso pandemija pieno supirkimo kainoms turi neigiamą įtaką, o Lietuvoje yra išskirtinė situacija, nes yra labai stipri pieno pramonė ir per pandemijos iššūkius mes nesumažinome savo pardavimo galimybių, nelabai praradome ir rinkas, tai pieno poreikis nesumažėjo, o, deja, dėl pastovios politikos nebuvimo žemės ūkyje, ką daryti su gyvulininkyste, Lietuvoje pieno apimtys vis mažėja“, – BNS sakė D. Trumpa.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, pieno supirkimas mažėjo 1,2 proc., o vasarį – 5,9 procento. Nors pieno supirkimo kaina auga, tačiau T. Povilauskas sako, kad didesnio pelningumo ūkininkams tai neduoda, nes pastaruoju metu smarkiai pabrango pašarai. „Pabrango sojų pupelės, kukurūzai, kviečiai. Visi pašarai, kurie gaminami iš grūdų, yra labai smarkiai pabrangę ir ūkininkams tai kerta per pelningumą pienininkystės ūkiuose. Nėra taip, kad tos šiek tiek didesnės pajamos pieno gamintojams reikštų didesnį pelną.

Nėra tokia graži istorija, nes daugiau reikia mokėti už pašarus karvutėms“, – sakė ekonomistas. Vis dėlto G. Bertašius pastebi, kad pastarąją savaitę pieno kainų kilimas sustojo. Anot jo, tikėtina, tam įtakos turi niūresnės nuotaikos Europoje dėl griežtėjančių karantino reikalavimų. Jo teigimu, pieno produktų kainos Lietuvoje artimiausiu metu galėtų kilti, jeigu žaliavos kainos ir toliau augs, tačiau jei bus atvirkščiai, jos liks stabilios.

Pandemija vertė sandėliuoti produkciją

Per pandemiją sumažėjo vartojimas, trūkinėjo tiekimo grandinės, tačiau siekiant įvykdyti sutartis su ūkininkais, pieno perdirbėjai buvo priversti dalį produkcijos, pavyzdžiui, sūrius, sandėliuoti. Pasak D. Trumpos, pandemija „Rokiškio sūrį“ paveikė ypač neigiamai, nes didelė dalis įmonės produkcijos buvo parduodama smarkiai nukentėjoms rinkoms – Italijai ir JAV. Tačiau gamybos apimčių nemažinti leido sandėliavimas. „Bandai persiorientuoti į kitas rinkas arba pasiūlyti tiems patiems klientams kažką naujo, geresnio.

Taip sukiesi iš padėties arba dedi produkciją į sandėlį tikėdamasis, kad parduosi ją ateityje brangiau, ką mes ir darėm“, – sakė D. Trumpa. „Buvom priversti dalinai tą daryti, nes gaminame sūrį, kurį galima ilgiau laikyti ir kuo ilgiau laikai, tuo jis brangesnis pasidaro. Siekiant nesumažinti gamybos apimčių ir įvykdyti sutartis su žemdirbiais, nemažą produkcijos dalį dėjom į sandėlius praėjusiais metais“, – pridūrė jis. Anot D. Trumpos, dėl pandemijos eksporto kaštai yra išaugę, kartais produkciją tenka gabenti ir laivais, tiekimo grafikai vis dar yra įsitempę, tačiau prie naujų sąlygų pavyko prisitaikyti. „Kaštai padidėję, bet vien dėl to, kad Lietuvos pieno pramonė yra ir technologiškai progresyvi, ir labai prisitaikiusi prie visokių iššūkių ir prisitaikanti labai greitai, aplenkiam ir kitas šalis.

Mums pavyko susitvarkyti su šitais iššūkiais ir nesumažinti produkcijos apimčių“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas. „Vilvi group“ vadovas G. Bertašius taip pat sako, kad praėjusiais metais dalį produkcijos teko sandėliuoti, tačiau pastaruoju metu situacija nusistovėjo, o produkcija į sandėlius nebenugula. „Yra nusistovėjusi situacija, pirkimas produktų yra, tai turbūt mūsų užduotis yra labai paprasta, subalansuoti tarp užpirkimo žaliavų visų, ne tik pieno ir pardavimo. Šiandien reikėtų pasakyti, kad naftos produktai aukštesniam lygmeny nei pernai, elektra beveik dvigubai pabrangusi, palyginti su praėjusiais metais, dujos brangesnės, darbo užmokestis irgi išaugęs. Mūsų užduotis yra subalansuoti, bet iš esmės produktai jau nebededami į sandėlį, jie yra parduodami“, – sakė G. Bertašius.

T. Povilausko vertinimu, pandemijos įtaka pieno rinkai atsispindėjo per balandį-birželį, kai smarkiai krito žaliavinio pieno kaina, buvo nežinomybės laikotarpis perdirbėjams, o produkcija gaminta į sandėlius. Vis dėl to jis sako, kad iš to ir pakankamai buvo uždirbta, nes produkcija parduodama pigesne savikaina. „Pandemija yra padariusi savo pokyčius – suvartojimas pasikeitęs, nes Horeca sektorius užšalęs, bet yra padidėjęs suvartojimas namų ūkiuose. Eksportas į ne ES šalis yra pakankamai stiprus – Kiniją, kitas Azijos šalis. Pokyčiai yra susivaikščioję, o šiuo metu, praėjus jau metams, pandemija didelės įtakos gal ir nebedaro“, – BNS sakė ekonomistas.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-03-29, Erika Alonderytė, BNS

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, paskutinis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dialogas su žemdirbiais, kada Sąjungos nariai galėjo gauti išsamesnės informacijos, kas yra daroma Lietuvoje kuriant NSP, tai buvo nuotolinis renginys, vykęs dar pernai rugsėjį. Nuo to laiko, pasak LŪS, praėjo net 6 mėnesiai: per tą laiką Europos Komisija pateikė savo rekomendacijas ir ekoschemų pavyzdžius, ūkininkai girdi informacijos, kaip glaudžiai vyksta bendradarbiavimas kitose ES šalyse narėse, kur ministerijos derina projektus su savo žemdirbiais.

O mūsų šalies ūkininkai, LŪS teigimu, tebelaikomi nežinioje dėl įvedamų naujųjų BŽŪP elementų, tokių kaip ekoschemos, dėl Žaliojo kurso užmojų derinimo su strateginiuose planuose numatomomis priemonėmis ir sumažintu Lietuvai skirto BŽŪP II ramsčio biudžetu. „Keistai atrodo Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika nesidalinti arba ribotai dalintis informacija, ką ji daro, ką planuoja, kaip sekasi, nenoras konsultuotis su ūkininkais-praktikais rengiant svarbiausią jų ateities dokumentą, kai net pats Europos Komisijos reglamento dėl BŽŪP NSP rengimo 94 straipsnis įpareigoja valstybės nares įtraukti į BŽŪP strateginių planų rengimą ekonominius ir socialinius partnerius“, – teigia LŪS.

Todėl LŪS pakvietė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką diskusijoms minėtais klausimais. Deja, pirmadienio popietę numatytame nuotoliniame išplėstiniame LŪS prezidiumo narių posėdyje ministras, nenurodęs priežasčių, nedalyvavo. Su keliomis dešimtimis LŪS narių susitiko 3 ŽŪM atstovai: ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, vyr. patarėjas Artiom Volkov ir patarėjas Dainius Stravinskas. LŪS nariai teigė, norintys būti informuojami, žinoti, kas yra diskutuojama ministerijoje dėl naujojo laikotarpio BŽŪP, kas jų laukia ir kam jie galėtų jau dabar rengtis. Ūkininkai tikisi sprendimų, kurie nebūtų atitrūkę nuo realybės, kurie ne kliudytų, o padėtų jiems konkuruoti ir taip nelygiavertėse sąlygose.

Pinigų „lietus“ dvejus metus

Kaip jau ne kartą yra sakę ŽŪM atstovai, 2021 ir 2022 metais galioja ta pati išmokų schema, kaip ir ankstesnį BŽŪP laikotarpį, o pinigai naudojami jau naujojo, 2021–2027 metų laikotarpio. „ES institucijoms nepavyksta susitarti dėl bazinių klausimų, mes iki šiol dar neturime nė vieno reglamento dėl naujojo laikotarpio. Įstrigus deryboms tarp ES institucijų (Tarybos, Parlamento ir Komisijos), dvejus metus gyvensime turėdami naujus pinigus, bet senąsias taisykles“, – sakė J. Stakėnienė. Šių dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos KPP iš viso skirta 672,38 mln. Eur.

Pasak J. Stakėnienės, šiais ir kitais metais žemės ūkyje tiesiog pasipils pinigų „lietus“, nes į minėtą sumą, be 434,24 mln. eurų lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, papildomai įeina dar beveik 140 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo priemonių (EURI) lėšų, o 98,23 mln. eurų sudaro nacionalinės lėšos. Tad palyginti su ankstesniais metais, pastaruosius dvejus metus lėšų bus ženkliai daugiau, negu buvo iki šiol. Pasak J. Stakėnienės, iš minėtų EURI lėšų 45 proc. siūloma skirti ekologinio ūkininkavimo ir LEADER priemonėms, o 55 proc. – ūkių modernizavimui. ŽŪM atstovė patikino, kad paramą turėtų gauti visi ekologiškai ūkininkaujantieji.

Mat ankstesniais metais daliai ekologinių ūkių remti lėšų pritrūkdavo. Paramos bendros sumos ateinančiam 2023–2027 metų laikotarpiui taip pat yra žinomos: iš viso Lietuvos žemės ūkis turi gauti 3989,8 mln. eurų. Pasak J. Stakėnienės, tai būtų 18 proc. daugiau negu ankstesnį periodą. Todėl, pasak ŽŪM atstovės, be reikalo žemdirbiai piktinasi, kad paramos lėšų bus mažiau. Tiesa, lėšos kaimo plėtrai iš minėto skaičiaus sudarys 977,5 mln. eurų, o tai būtų 15 proc. mažiau negu ankstesnį laikotarpį. Tačiau 30 proc., iki 3012,3 mln. eurų, didėja lėšos tiesioginėms išmokoms. Perskirstymas tarp pagrindinių ramsčių, pasak J. Stakėnienės, teoriškai galimas, tačiau šio klausimo ŽŪM nesvarsto ir nesiūlo.

Kiek sieksime išplėtoti ekologinį žemės ūkį?

Susitikimo su LŪS nariais metu ŽŪM atstovai pateikė preliminarų sąrašą, kaip galėtų būti paskirstomos būsimo laikotarpio tiesioginės paramos, kaimo plėtros ir sektorinių priemonių lėšos. Tačiau J. Stakėnienė pabrėžė, kad tai tikrai nėra galutinis variantas, kad dar vyksta svarstymai dėl tokių dalykų, kaip ekoschemos ir pan. Pavyzdžiui, dar neaišku, kaip bus paskirstomos tiesioginių išmokų proporcijos. Kaip sakė J. Stakėnienė, šiuo metu vyksta ginčai dėl to ir Europos Parlamente. Kol kas nežinoma, ar iš tiesioginių išmokų ekoschemoms teks skirti 20 proc., ar daugiau. „Mus labai neramina Žaliasis kursas ir jo tikslų įgyvendinimas per strateginį planą, kas tiesiogiai susijęs ir su ekoschemomis.

Manau, bus karštos diskusijos, kaip mažinsime pesticidų, antimikrobinių medžiagų kiekius, kaip plėtosime ekologinį žemės ūkį“, – kalbėjo J. Stakėnienė. Pagal ES strategiją iki 2030-ųjų ekologiškai turi būti ūkininkaujama 25 proc. žemėnaudų. Dabar Lietuvoje ekologiniai ūkiai sudaro apie 8 proc. žemės ūkio naudmenų ir tai atitinka ES vidurkį. Pagal turimas paramos lėšas, ŽŪM preliminariais skaičiavimais, realu per naująjį laikotarpį ekologinį ūkininkavimą padvigubinti, t.y. išplėtoti iki 15 proc. naudmenų.

Tuo tarpu net mūsų Vyriausybės planas ambicingesnis – norima pasiekti ES užbrėžtus 25 proc. Tad net pati ŽŪM kol kas neturi aiškių atsakymų, kaip ir kokių ekologinio ūkininkavimo skaičių bus siekiama, kokių veiksmų bus tuo tikslu imamasi… Kitas neaiškus klausimas ir dėl biologinės įvairovės: EK siekia, kad ateinančiu BŽŪP laikotarpiu biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio elementai turėtų sudaryti 10 proc. žemės ūkio naudmenų. Dabar ES šio rodiklio vidurkis sudaro 4,6 proc., o Lietuvoje, EK vertinimu, jis yra tik 3,3 proc. Pasak J. Stakėnienės, ES dar vyksta diskusijos, kokius elementus įtraukti į šią sritį, jeigu įtrauktume, pavyzdžiui, ir žaliąjį pūdymą ar pan. dalykus, tai ir mes pasiektume ES vidurkį.

Konkrečių ekoschemų dar nėra

Kol kas apie konkrečius būsimo laikotarpio išmokų dydžius ar ekoschemas dar nekalbama. Kaip teigė ŽŪM atstovai, tam tikrų variantų skaičiavimai padaryti. Bet, ar visa tai atsiras strateginiame plane, dar neaišku. Daug sudėtingų svarstymų, kas svarbiau, pavyzdžiui, ar žemės ūkio ekonomikos skatinimas, ar gyvūnų gerovė, ir pan. Pasak J. Stakėnienės, siekis yra, kad kiekvienam žemės ūkio sektoriui būtų galimybė prisitaikyti bent po vieną ekoschemą. Tačiau kiekvienos išmokos dydžio skaičiavimas priklauso ir nuo to, koks bus Geros agrarinės būklės reikalavimų reglamentas, dėl kurio visos ES mastu dar nėra sutarta.

LŪS išplėstinio posėdžio dalyvius domino daugybė klausimų: apie būsimos paramos sąlygas jauniesiems ūkininkams, ekologiniams ūkiams, apie biologinės įvairovės elementus, beariminės žemdirbystės rėmimą ir pan. Posėdyje pasisakę ūkininkai negailėjo ministerijai kritikos ir dėl to, kad ŽŪM planas pavasario darbymečio įkarštyje pradėti diskusijas dėl NSP tik dar kartą įrodo, jog negerbiamas žemdirbio darbas, kad biurokratai nesuvokia žemės ūkio darbų cikliškumo, jo specifikos.

LŪS teigimu, vienpusis informacijos srautas ir faktų pranešimas negali būti vadinamas dialogu ar konsultacijomis. Kaip teigė J. Stakėnienė, su žemės ūkio ministru jau bandoma šnekėti ir detaliau – apie atskiras schemas, kai bus ŽŪM vadovybės politinis sutarimas ir aiški vizija, su jos detalėmis esą bus supažindintos ir žemdirbių organizacijos. Pasak ŽŪM atstovų, dėl esminių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano klausimų norima sutarti iki šių metų pabaigos.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-30

Asociacijos vadovas prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, per keletą metų nuosmukis bus gana didelis.

– Kaip šiandien gyvena ekologiniai ūkiai?

– Ekologiniai ūkiai nežinomybėje. Artėja balandžio mėnuo, o dar nėra jokių veiklą naujai reguliuojančių taisyklių ir neaišku, dalyvauti ar nedalyvauti programoje. Kalbant apie finansinę būklę, kai brango chemizuoti grūdai, o ekologiškų kaina ypatingai nekilo, tai šiandien chemizuotas ūkis patrauklesnis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kur kalbama apie tai, kad reikia pasiekti 25 proc. privalomų ekologiškų plotų, dabar tinkamas laikas keisti kryptį.

Pats sektorius neklesti, nes žmonės gauna mažiau pajamų nei galėtų nuo 2016 metų. 236 tūkst. ha deklaruoti kaip ekologiški, bet parama skiriama tik už 180 tūkst. ir ši suma išdalinama visiems. Tai 60 proc. visos galimos paramos, o išlaidos nemažėja. Dalis dirba iš inercijos, kiti iš idėjos, dalis dėl to, kad prisiėmė įsipareigojimų ir šios šakos negali atsisakyti penkerius metus. Kai nėra apibrėžtumo, pačiame sektoriuje jaučiame braškėjimą.

– Tačiau „Auga Group“, didžiausios ekologiškus ūkius jungiančios grupės, rezultatai neblogi.

– Tai kryptis, į kurią visi turime eiti. Jie gamina produktus ir juos eksportuoja, užsiima viešinimu, parduotuvėse produktų daugėja, vartojimas auga ir tai gerai visam sektoriui. Per kelis metus, kai jie dirba, prekybos centrų lentynos ekologiškų produktų kiekis padidėjo. Tai turėtų daryti kooperatyvai, tačiau jie pas mus neklesti ir nesikuria, nes visos paramos schemos sukurtos pavieniams ūkininkams.

Jiems modernizuoti verslą paprasčiau pavieniui nei grupe. Taip grupinis darbas neskatinamas, nes privačiuose projektuose pridėtinė vertė kur kas didesnė. Drįsčiau teigti, kad tokios taisyklės sukurtos ne be verslo interesų, kad varguoliai nesusimestų į krūvą ir patys nepradėtų gaminti galutinio produkto, o tiesiog atiduotų pigią žaliavą. „Auga Group“ tai kapitalas ir pavyzdys, kaip turėtų veikti kooperatyvas.

– Tačiau, jei kalbėsime apie vertę, sukuriamą iš hektaro, pas mus ji viena mažiausių.

– Visi skiedžia apie tai, kad mes atsiliekame nuo vokiečių ar prancūzų. Tačiau mes diegiame naujausias technologijas. Jei skaičiuotume primilžius, derlingumus, mes vieni iš lyderių, o ne nevykėliai. Tačiau vertė kuriame ne gaminant žaliavą, o ją perdirbant į produktą. Tai jau ne ūkininkų rankose. Jei pardavinėsime jautį su kailiu, o negaminsime kotletų ar dešrų, vertė iš vieno hektaro neaugs. Taip pat ir su pienu. Jei parduodame atvėsintą pieną, o ne sūrį, jo vertė bus kur kas mažesnė. Dabar išvežame grūdus ir politikai galvoja, kad mes kvailiai ir neskaičiuojame. Tačiau finansiškai tiesiog vieną žaliavą paversti kita žaliava, tai yra sušerti grūdus gyvuliams, paprasčiausiai neapsimoka.

Aš žemės ūkį Lietuvoje matau kaip didelį malūną su sunkiomis girnomis ir tos girnos kokius 6-8 metus jau stoja. Jas išsukti iš naujo bus kur kas sudėtingiau nei sustabdyti. Paukštininkai sako, kad per metus sumoka 19 mln. eurų mokesčių ir kai sunkiais bado metais prašo 12 milijonų, kad išgyventų, valstybė tokių pinigų neranda, tai nėra net ko kalbėti. Kaip valstybė bado metais gali kalbėti apie lengvatų peržiūrėjimą, mokesčių didinimą, kai vidutinis verslas tiesiog nedirba dėl pandemijos. Taip kalba biudžetininkai, kurie nesuvokia, kas jiems uždirba algą. Jie įsivaizduoja, kad gauna atlyginimą ir nuo jo sumoka mokesčius ir taip kelia valstybės gerovę.

– Kaip darbas ūkiuose pandemijos metu?

– Saugomės, tačiau tai kainuoja. Pavyzdžiui, pas mane ūkyje žmonės padalinti į dvi dalis, kad vieną gražią dieną nelikčiau be darbuotojų ir per darbymetį turėčiau bent kelis žmones. Tai brangu, tačiau niekur nedingsi. Reikia, kad kažkas dirbtų sandėlyje, ruoštų sėjai techniką. Negaliu žmogui pasakyti, kad jei dirbai dėl saugumo tik pusę mėnesio, gausi pusę atlyginimo. Jam reikia šeimą maitinti. Be to, mes jau auginame išlaikytinius, nes sukurta tokia sistema, kad dirbti dažnai jau neverta. Pinigai dalinami rinkėjams, kad jie ateitų balsuoti.

– Kas laukia ateinant Žaliajam kursui?

– Mes „užsiciklinome“ vien su CO2. Kadangi ekologiški ūkiai dažniau aria žemę, akėja ir dėl to daugiau išmeta CO2 nei tradiciniai ūkiai, tačiau niekas nekalba apie tai, kad pas mus sėjomaina, ankštinės kultūros, kurios kaupia azotą. Kitas aspektas, apie kurį nekalbama, tai, jog mes neperkame sintetinių trąšų ir tuo pačiu stabdome tokias mažesnė tarša. Tikslioji žemdirbystė gerai, tačiau vargu ar tai bus panacėja, kad vietoj 150 kg trąšų hektarui pilsi 100. Taupymas bus jei pats pasigaminsi ekologiškas trąšas ir jas naudosi. Visoje ES ekologinis ūkininkavimas tai flagmanas. Mes galvojame, kad reikia paaukoti savo žemes, tam, kad išmaitintume badaujančią Afriką.

– Tačiau modernus ir technologiškas ūkis mūsų stiprybė ir tą ne kartą įrodėme

– Ukraina šiemet paskelbė, kad jų derlingumas pasiekė 3 tonas iš hektaro kviečių. Tai rekordas. Mes užmiršome, kad apie 1997 m. su senomis kviečių veislėmis kūlėme tris tonas. Šiandien tose pačiose žemėse kulia 6-7. Aš tris tonas kuliu ūkininkaudamas ekologiškai. Ar esame tokie naivūs, kad įsivaizduojame, jog ukrainiečiai nepadvigubins savo derliaus fantastiškose žemėse kai gauna naujausias technologijas? Visos Europos traktorių ir kombainų gamyklos dirba Ukrainos rinkai. Mes to nematome ir nenorime girdėti. Kas bus su mūsų chemizuotais ūkiais kai jie pradės gaminti tiek, kiek gali? Man nesuprantama, ar mūsų valdžia analizuoja rinką ir ateitį?

ES senbuviai mato, kad iš Rytų ateina pramoniniai ūkiai, su kuriais belgai, olandai su savo 30 ha ūkiais bus nekonkurencingi. Norėdami išgyventi turės kurti pridėtinę vertę. Šiuo atveju ekologiškus ūkius. Mums reikia suprasti, kad draudimas tai nėra aplinkosauga ir jei tik viską drausime ir stabdysime gamybą, žemės ūkis sustos. ES nueis į priekį, susitvarkys, o mes tiesiog būsime iššvaistę pinigus ir vytis turėsime už savus. O tai skaudės.

– Tačiau mes ir taip eksportuojame daug ekologiškų produktų.

– Vežame, tačiau negalime konkuruoti vien dėl logistikos. Pavyzdžiui, ekologiškos avižos 300 eurų už toną. Vokietis tiek ir gauna, logistika jam kainuoja 10 eurų. Lietuvis tas pačias avižas atvežęs vokiečiui gaus tuos pačius 300 eurų, tačiau dar turės atsiskaityti su pakuotojais, vežėjais ir liks 210 eurų. Tai reiškia, kad vokietis gali pragyventi iš šios veiklos, aš ne. Iš Ukrainos vežti dar brangiau.

ES turi naują pasiūlymą įvesti aplinkosauginį CO2 mokestį ir taip apsaugoti savo ūkius. Kuo toliau veši, tuo daugiau mokėsi. Mes nesuvokiame, kad mums reikia skatinti vietinių produktų vartojimą. Kalbame apie CO2, tačiau daržoves vežame iš Ispanijos. Žaliavą išvežame į Vokietiją, perdirbame ir parvežame atgal. Nesugebame net pagaminti maisto savo kariuomenei ir ligoniams. Jei viduje kurtume vartojimą, to užtektų smulkiam perdirbimui, surinktume daugiau mokesčių ir nereikėtų eksportuoti žaliavos.

– Svajonės gražios, tačiau gamyba jau keletą metų tik mažėja.

– Lenkai ir latviai išsiveža karves, nes pienininkystė ten klesti. Mes dešimt metų remiame gyvulininkystę, tačiau ji tik traukiasi ir niekas neanalizuoja kodėl. Pieninių karvių ir jas laikančių ūkininkų mažėja drastiškai. Nejaugi niekas neanalizuoja kodėl. Karvių bandą atstatyti bus beveik neįmanoma. Paukštininkystėje konkuruojame su lenkais, kurie dempinguoja produkciją ir palaiko savus. Mes saviems paramos nerandame ir juos numarinsime. Mėsinėje gyvulininkystėje padėtis panaši. Jau turėjome gerą pavyzdį – skatinome auginti triušius, tačiau pamiršome skerdyklas ir sektorius sugriuvo. Tas pats nutiko su avimis. Vienintelis sektorius, kuris klesti, tai grūdai.

Tačiau taip nutiko ne dėl mūsų politikos. Jie tiesiog „išlindo“ į pasaulines rinkas. Sustiprėjo kooperatyvai, ūkininkai pradėjo krauti laivus ir jų nebesustabdysi. Prekė biržinė ir vietiniai supirkėjai manipuliuoti kaina negali. Mūsų bėda, kad dalinome paramą tiems perdirbėjams, kurie neturi patys žaliavos. Vienintelė išimtis „Pienas LT“, kuris pieno kainą, mano skaičiavimu, pakėlė 3 ct už kilogramą.

– Planuojate, kartu su kolegomis, statyti paukštynus. Kaip šis projektas?

– Tikiuosi, pajudės. Per trejus metus pagaliau gavau leidimą statyti. Tiek užtruko vien dokumentų tvarkymas. Buvome nuėję iki absurdo. Kadangi fermoms iki 300 sąlyginių galvijų reikalavimai paprastesni, aš tokią noriu statyti, tačiau vietos savivaldybei teko įrodinėti, kad 300 vištų tai ne 300 sąlyginių galvijų ir man nereikia kiekvieno gyventojo kilometro spinduliu raštiško sutikimo.

Kadangi mes gaminsime ekologiškus kiaušinius, mums reikia statyti ant žemės ūkio paskirties žemės, kad paukščiai galėtų išeiti į pievą. Statant chemizuotą fermą, kai užtektų pakeisti žemės paskirtį, gal būtų paprasčiau. Kolegos taip pat jau stato ir judame į priekį. Tikiuosi, šiemet pradėsime darbą.
– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-29, Arūnas Milašius

Planą skelbiančių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidentas dr. Arūnas Svitojus pabrėžia, kad, nors ekologinio ūkininkavimo plotas per pastaruosius 10 metų visoje ES išaugo beveik 66 proc. – nuo 8,3 mln. ha 2010 m. iki 13,8 mln. ha 2019 m., šiuo metu jis sudaro 8,5 proc. visos Europos Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės. O vykdant tai, kas dabar suplanuota, numatoma iki 2030-ųjų pasiekti Europos ekologinio susitarimo tikslą – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paversti ekologine žemdirbyste.

„Finansinė parama ekologinei veiklai ir toliau bus teikiama, vykdant kaimo plėtros įsipareigojimus, papildomai finansuojant pagal ekologines schemas. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) parama taip pat apims techninę pagalbą, keitimąsi gerąja patirtimi bei inovacijomis ekologinės gamybos srityje. Bus skatinamos ūkių konsultavimo paslaugos, nes akivaizdu – reikia toliau gilinti žinias, kad ekologinis ūkininkavimas taptų dar tvaresnis ir našesnis. Reikšminga ir tai, kad, siekdama paremti veiksmų plano ambicijas, Komisija ketina mažiausiai 30 proc. biudžeto paskirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms (ekologiniam sektoriui būdingomis ar jam aktualioms temomis, pavyzdžiui, tokioms kaip didesnis pasėlių derlius, genetinė biologinė įvairovė ir ginčytinų produktų alternatyvos)“, – teigė dr. A. Svitojus.

Pirmiausia, kaip numato Ekologinių veiksmų planas, būtina visose ES šalyse skatinti paklausą ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą. Remiantis 2020 m. „Eurobarometro“ apklausa apie ES žemės ūkį ir BŽŪP, nustatyta, kad, gyventojų nuomone, ekologiški produktai labiau atitinka specifines pesticidų, trąšų ir antibiotikų vartojimo taisykles (sutiko 82 proc.), yra labiau draugiški aplinkai (81 proc.) ir pagaminti, labiau gerbiant gyvūnų gerovę (80 proc.). Apklausos duomenimis, ekologišką logotipą atpažįsta 56 proc. gyventojų, (27 proc. – 2017 m.). Mažmeninė prekyba ekologiškais produktais per pastaruosius 10 metų ES padidėjo daugiau nei 145 proc., nuo maždaug 18 mlrd. eurų 2009 m. iki 41 mlrd. eurų 2019 m.

Anot Plano kūrėjų, ekologiškų produktų vartojimo didinimas, vartotojų pasitikėjimo jais stiprinimas – gyvybiškai svarbūs, kartu tai motyvuoja ūkininkus pereiti prie tokių produktų gamybos. Tad Europos Komisija imsis veiksmų, kad būtų skatinamas ekologinis ūkininkavimas, kuriamos ekologiškos valgyklos, plečiami atitinkami viešieji pirkimai, stiprinamos ekologiškų mokyklų programos. Taip pat labai svarbu užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktais ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą, pagerinti atsekamumą bei palengvinti privataus sektoriaus indėlį. „Neabejotina, kad, siekiant padidinti pagal ekologinę praktiką dirbamos žemės dalį, reikia plėtoti visus tiekimo grandinės etapus.

Turi būti sukurtos tinkamos struktūros, skatinančios vietinę gamybą ir trumpas paskirstymo grandines, kurios leistų ūkininkams visapusiškai pasinaudoti ekologiškos produkcijos pridėtine verte. Tad EK plane numatyta skatinti investicijas, trumpą paskirstymo grandinę, keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat – didinti rinkos skaidrumą, remti maisto grandinės organizavimą, stiprinti vietinį ir mažos vertės perdirbimą bei gerinti gyvūnų mitybą pagal ekologines taisykles ir stiprinti ekologinę akvakultūrą. Labai svarbu ir tai, kad ekologinis ūkininkavimas prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, ilgalaikio dirvožemio derlingumo, aukšto biologinės įvairovės lygio, netoksiškos aplinkos bei aukštų gyvūnų gerovės standartų.

Ekologiškai dirbama žemė turi apie 30 proc. daugiau biologinės įvairovės nei įprastai dirbama. Ekologinis ūkininkavimas naudingas, pavyzdžiui, augalų apdulkintojams. Ekologiškai ūkininkaujantiems draudžiama naudoti cheminius pesticidus, sintetines trąšas, taip pat – GMO ir jonizuojančią spinduliuotę. Antibiotikų vartojimas yra griežtai ribojamas, tad svarbu ieškoti naujų ir patobulintų ekologinio ūkininkavimo būdų, kaip sumažinti jų poveikį aplinkai“, – atkreipia dėmesį į kai kuriuos EK Plano, kurį visą pristato Žemės ūkio rūmai, šios žemdirbius vienijančios organizacijos vadovas dr. A. Svitojus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-30, Birutė Mačienė, ELTA

Pasak centro leidinio „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2021 metų vasarį eksportavo 342,01 tūkst. tonų grūdų – beveik 27 proc. didesnį kiekį negu prieš mėnesį bei beveik 55 proc. daugiau negu 2020 metų vasarį.

Didžiąją dalį (89,10 proc.) eksportuotų grūdų sudarė kviečiai (304,72 tūkst. tonų). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Sudaną, Nigeriją, Keniją, Kamerūną ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 208,24 euro už toną). Miežiai (30,61 tūkst. tonos) buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Estiją ir Maroką (vidutinė kaina – 181,81 euro už toną), avižos (4,43 tūkst. tonų) – į Latviją,

Lenkiją ir Belgiją (vidutinė kaina – 150 eurų už toną), kvietrugiai (885,45 tonos) – į Latviją ir Vokietiją (vidutinė kaina – 163,78 euro už toną), o rugiai (406,02 tonos) – į Latviją (vidutinė kaina – 139,25 euro už toną). Rapsų vasarį eksportuota 6,91 tūkst. tonos – 63,88 proc. daugiau negu sausį, bet 23,45 proc. mažesnis kiekis negu 2020 metų analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją ir Prancūziją (vidutinė kaina – 420,74 euro už toną).

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-30, Kornelija Mykolaitytė, ELTA

„Sezoniniai darbuotojai yra svarbūs ne tik stipriems prekiniams ūkiams. Net ir mažiems, vos vieno hektaro, ūkiams, sezono metu taip pat reikia bent kelių papildomų darbo rankų. Nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas didelis, tačiau rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbuotojų yra sudėtinga. Pokalbiuose su ūkininkais paaiškėjo, kad daugelis nėra susipažinę su supaprastinta nekvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, rašoma pranešime.

Leidimas dirbti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo

Leidimus dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduoda Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Norint įdarbinti užsienietį, nereikalaujama, kad jis turėtų kvalifikaciją ar darbo patirties, tačiau šis darbas turi būti įtrauktas į oficialiai patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal sutartį su darbdaviu, leidimas išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti šį sezoninį darbą. Darbdaviui prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens.

Atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis turi turėti tinkamą vietą gyventi. Šis plotas (ne mažesnis kaip 7 kv. m) turi būti gyvenamosios paskirties patalpose, o kad jos yra gyvenamosios įrodo atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre. Užimtumo tarnybos teigimu, darbdavių pateikti dokumentai yra išnagrinėjami ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Tačiau jeigu dokumentų nereikia tikslinti ar papildyti, dažniausiai jie išnagrinėjami daug greičiau – per 3-4 darbo dienas. Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Leidimas gali galioti vienam nepertraukiamam arba keliems trumpesniems laikotarpiams, tačiau jų bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių laikotarpio.

Už leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimą imama valstybės rinkliava – 34 Eur. Ją darbdavys turi sumokėti iki prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos. Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduota paslaugų sektoriuje. Darbuotojų reikėjo gaminant maisto produktus, teikiant žemės ūkio paslaugas, apdorojant derlių, prižiūrint gyvulius, auginant daugiamečius augalus, sodinant mišką ir kt. Populiariausios profesijos: maisto pusgaminių ruošėjas, žuvų darinėtojas, kvalifikuotas braškių ūkio darbininkas, fasuotojas ir kt. Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą išduota Ukrainos (68 proc. visų išduotų leidimų), Baltarusijos (19 proc.), Sakartvelo (5 proc.) piliečiams.

Specialistų kvota dar neišnaudota

Reikiamą profesiją turinčius darbuotojus darbdavys gali įdarbinti pagal darbo sutartį ir ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui. Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir nėra išnaudota nustatyta kvota. Į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą įtrauktas ir žemės ūkis. Šiame sąraše 2021 metams nurodytos 96 profesijos. Iš jų 3 priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 metams nustatyta kvota leis įdarbinti 32200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų 2000 – žemės ūkyje.

Migracijos departamentas savo interneto tinklapyje https://www.migracija.lt/ viešai skelbia apie užsienio specialistų kvotos išnaudojimą. Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu nustatyta kvota nėra išnaudota. Trūkstamų profesijų užsieniečius galima įdarbinti ir išnaudojus kvotą, tačiau jiems bus taikoma bendra tvarka. Tai reiškia, kad Užimtumo tarnybai nustačius, jog į darbdavio skelbtą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti jos leidimą įdarbinti užsienietį.

Baltarusius įdarbinti lengviausia

Šiuo metu Lietuvoje lengviausia įdarbinti Baltarusijos piliečius, kuriems nuo praėjusių metų rugsėjo taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka. Norint įdarbinti baltarusius, turinčius lengvatine tvarka išduotas mūsų šalies daugkartines nacionalines vizas, tereikia, kad laisva darbo vieta būtų užregistruota Užimtumo tarnybos duomenų bazėje. Darbdaviai gali įdarbinti ir neturinčius kvalifikacijos bei darbo patirties Baltarusijos piliečius. Tuo tarpu kitiems trečiųjų šalių piliečiams yra taikomas reikalavimas turėti profesiją ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus (išskyrus stažuotojus arba praktikantus ir sezoninius darbuotojus).

Leidimas dirbti Baltarusijos piliečiams išduodamas iki daugkartinės nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Vėliau šį terminą galima pratęsti naujam laikotarpiui. Gavęs leidimą, Baltarusijos pilietis gali su darbdaviu sudaryti darbo sutartį ir iš karto pradėti dirbti. Apie tokio darbuotojo, kaip ir visų kitų užsieniečių, įdarbinimą darbdavys privalo pranešti Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pateikdamas nustatytos formos pranešimą LDU.

Trūksta motyvuotų darbuotojų

Papildomų darbo rankų reikės jau netrukus. Vien didžiuosiuose Lietuvos daržovių ūkiuose reikia bent tūkstančio sezoninių darbuotojų. Daugiau jų reikia ne tik daržovių augintojams, bet ir uogynų, sodų savininkams. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, norėdami įdarbinti užsieniečius, vieni darbdaviai kreipiasi į įdarbinimo agentūras, kiti – siunčiasi iš Lenkijos komandiruotus ukrainiečius. Jeigu darbdavys nori pats įsivežti sezoninį nekvalifikuotą darbininką, susiduria su kliūtimi – užsieniečiai yra įdarbinami tik tuomet, kai laisvai darbo vietai užimti nėra tinkamų Lietuvos gyventojų.

Z. Cironkienės nuomone, šis reikalavimas labai trukdo įdarbinti motyvuotus žmones. „Dirbti žemės ūkyje nelengva, žmogus turi būti fiziškai stiprus. Užimtumo tarnybos siūlomiems žmonėms darbas daržininkystės ūkiuose yra per sunkus, dirbti pas mus jie nesuinteresuoti. Nuimant derlių, prižiūrint pasėlius, ruošiant produkciją pardavimui reikia atsakingai į darbą žiūrinčių darbuotojų“, – sakė direktorė. Jos teigimu, Užimtumo tarnyba turėtų išplėsti ir trūkstamų profesijų sąrašą.

Prašoma papildyti sąrašą

Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą papildyti norėtų ne tik daržovių augintojai, bet ir kitų žemės ūkio sektoriaus sričių darbdaviai. Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkio subjektų norus ir nusiuntė kreipimąsi Užimtumo tarnybai su prašymu į sąrašą įtraukti veterinarijos gydytojų, melžėjų-operatorių, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų specialybes. Darbdaviai taip pat turi žinoti ir apie karantino metu taikomas išimtis. Žemės ūkio srities darbuotojams, turintiems galiojančias darbo vizas ar kitais atvejais, žemės ūkio ministras gali išimties tvarka išduoti leidimus atvykti dirbti į Lietuvą. Tokiu atveju darbdaviai arba iš trečiųjų šalių atvykstantys asmenys Žemės ūkio ministerijai turi pateikti motyvuotus prašymus, kurie bus išnagrinėti.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-31

Tiek technines patikras atlikti turinčių įmonių atstovai, tiek sėklininkystės ūkių savininkai kol kas neturi jokios informacijos ir supratimo, kaip ir kada tai turi būti atliekama. Bendrovės „Pasvalio agrodileris“ (ji viena iš 11 atestuotų augalų apsaugos produktų apdorojimo įrangos technines apžiūras atliekančių įmonių) direktorius Sigitas Zajarskas sako, kad apie tokį naują reikalavimą tik girdėjęs, tačiau kol kas įmonė nėra gavusi jokių nurodymų, kaip tai atlikti, kokia įranga patikroms reikalinga. „Pirmiausia turi būti vykdomi mokymai. Kažkaip viskas vyksta nuo kito galo – įstatymas išleistas, o darbus atlikti turintys žmonės nieko konkretaus nežino“, – teigia S. Zajarskas, pridurdamas, kad galbūt pandemija sutrukdžiusi Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) surengti mokymus.

Rengia detalią metodiką

Atsakydama raštu į portalo www.manoukis.lt klausimus Valstybinė augalininkystės tarnyba pabrėžė, kad dar prieš įsigaliojant Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklėms, informavo ūkio subjektus apie artėjantį privalomąjį šios įrangos patikrinimą, tačiau nuo taisyklių įsigaliojimo iki pavasarinės sėklos ruošimo sezono pradžios beicavimo įrangos kol kas tikrinta nedaug – tam įtakos turėjo karantinas. Tačiau neabejojama, kad šiais metais tokios įrangos techninės apžiūros apimtys gerokai padidės. „Svarbu paminėti tai, kad augalų apsaugos produktai, kuriais įprastai apdorojamos sėklos, priskiriami profesionaliam naudojimui, tad sėklos apdorojimo (beicavimo) įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir turėti galiojančius Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad šiais metais tikrindama sėklą beicuojančius ūkio subjektus ir nustačiusi techninėje apžiūroje nepatikrintą beicavimo įrangą tarnyba griežtų nuobaudų neskirs, tačiau ūkio subjektai bus įspėti ir duotas terminas įrangą patikrinti pagal įsigaliojusius taisyklių pakeitimus“, – rašoma VAT atsakyme. VAT specialistai sutinka, kad apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą tikrinančios įmonės dar neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, kaip atlikti papildomai taisyklėse įvardytos įrangos techninę apžiūrą.

„Todėl tarnyba, pasitelkusi šios srities ekspertus, rengia detalią metodiką su rekomendacijomis technines apžiūras atliekančioms įmonėms“, – teigiama VAT rašte. Nauja beicavimo įranga, kaip ir kita apdorojimo augalų apsaugos produktais įranga, kuri atitinka taisyklių reikalavimus, yra užregistruojama ir jai Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimai išduodami neatliekant techninės apžiūros. Nauja užregistruota augalų apdorojimo įranga (tiek pesticidų purkštuvai, tiek beicavimo mašinos) be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius metus. Naudojamos apdorojimo įrangos apžiūra turi būti atliekama kas trejus metus.

Geriausia beicavimo įrangos kontrolė – sėklų kokybė

Pasak daugiau kaip tris dešimtmečius Pagavėnių kaime Biržų rajone ūkininkaujančio ir sėklininkystės ūkį turinčio Kęstučio Armono, nors įstatymas priimtas, tačiau jokių taisyklių, kaip beicavimo įranga turi būti tikrinama, kam bus skiriamas dėmesys, vis dar nėra. Abejoja jis ir tokių techninių apžiūrų tikslingumu. „Suprantu, kad purkštuvams patikros tikrai reikalingos, tačiau neturiu supratimo, kaip reikėtų tikrinti beicavimo įrenginį. Per nuotolinį Sėklininkystės asociacijos posėdį VAT direktoriaus buvo paklausta apie beicavimo įrangos tikrinimo reikalavimus, tačiau jokio aiškumo kol kas nėra, panašu, kad viskas dar pasiruošimo stadijoje“, – pastebi ūkininkas, pastaruoju metu ypač daug laiko skyręs sėklų ruošimui ir išvežimui iš ūkio.

Vasarinių augalų sėklos ruošimo darbus jis baigė praėjusią savaitę. Šiam pavasariui Biržų r. ūkininkas ruošė apie 600 t įvairių žemės ūkio augalų – miežių, kvietrugių, žirnių, pupų – sėklos. Iš viso, įskaitant ir žieminius augalus, beveik 300 ha dirbančiame augalininkystės ūkyje kasmet ruošiama apie 1 000 tonų sėklos. K. Armono ūkyje sėkloms beicuoti naudojama Europoje sertifikuota ir CE ženklą turinti Radviliškio mašinų gamyklos įranga, kurią ūkis įsigijo 2014 m. Pasak ūkininko, įranga lig šiol dirba patikimai ir kokybiškai. Pagal beicuojamą kultūrą ir jos sėklos dydį pasirenkami atitinkami kaušeliai. Pavyzdžiui, beicuojant pupas, žirnius, skysčio reikia mažiau, tai dedami mažesni kaušeliai, kad kiekiai būtų mažesni. Be to, beicuojant sėklas atsižvelgiama ir į beico gamintojo rekomendacijas, o normos svyruoja nuo 200 g iki 2 l vienai tonai sėklos.

Ne mažiau svarbus dalykas – ir daugiametė patirtis, leidžianti tinkamai sureguliuoti įrangą, normas, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir tolygus sėklos padengimas apdorojamąja medžiaga. „Darbus atlikti kokybiškai leidžia daugiametė patirtis. Beicus naudojame pagal rekomendacijas, nes kitaip būtų ūkiui nuostolinga, o svarbiausia, jei kažką ne taip padarai, klientas iš karto pamato, juk yra atsekamumas, sėkla sertifikuota. Jei sėkla bus prasta, gali prarasti ne tik klientą, bet ir pasitikėjimą. Tad, mano manymu, geriausia kontrolė – išbeicuotų sėklų kokybė“, – įsitikinęs sėklininkystės ūkio savininkas. Jis sutinka, kad, kaip ir kitą ūkio techniką, beicavimo įrangą taip pat reikia prižiūrėti, kad ji būtų tvarkinga – tai svarbu kokybiškam darbui. Reikia keisti dylančias dalis, pvz., guolius, kurie intensyviai sukasi, riebokšlius, ant kurių gali papulti dilimą skatinančio cheminio vandens. Ūkininko teigimu, dylančiąsias dalis jis keičia maždaug kas porą sezonų. Kaip ir kiekvienai įrangai, taip ir beicavimo įrengimus būtina retkarčiais sutepti.

*** Primename, kad privalomai tikrinti ir stacionarią, gamybos patalpose ir technologiniuose procesuose naudojamą augalų apsaugos produktų purškimo įrangą (beicavimo mašinas ir kt.) įpareigoja Žemės ūkio ministerijos pakeistos Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisykles, kurios įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 1 dienos. Taisyklės pakeistos, atsižvelgiant į Europos Komisijos audito dėl tausaus pesticidų naudojimo pastabas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-31