Žemės ūkio naujienos: 2021-04-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Atvėsę orai trukdo pradėti cukrinių runkelių sėją Suvalkijoje
Nežinomybės dėl Marijampolės cukraus fabriko ateities kamuojami Suvalkijos krašto žemdirbiai – ūkininkai bei keletas žemės ūkio bendrovių – gali truputį lengviau atsikvėpti ir ruoštis cukrinių runkelių sėjai. Mat šiemet augintojai pagal jau sudarytas sutartis yra įsipareigoję užauginti ir pristatyti į Marijampolės cukraus fabriką apie 230 tūkst. t cukrinių runkelių saldžiųjų šaknų.
Ištikimi runkeliams
Kuktų ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Antanas Jasiulevičius VL sakė negalįs vienareikšmiškai paaiškinti, kas juos šiemet paskatino dar neatsisakyti cukrinių runkelių ir vėl auginti šią kultūrą. Anot jo, tai lėmė šios pagrindinės priežastys – sėjomaina ir rentabilumas. „Dar mums prasitęsia darbų sezonas, nes užsiimame tik augalininkyste. Jeigu ne cukriniai runkeliai, tai labai anksti baigtųsi darbai, kiltų problemų, kaip žmones įdarbinti bendrovėje. O cukriniai runkeliai mūsų veiklą pratęsia“, – aiškino Kuktų ŽŪB vadovas.
Neaiškios, neišspręstos Marijampolės cukraus fabriko statuso problemos, anot A.Jasiulevičiaus, jų, kaip cukrinių runkelių augintojų, tiesiogiai neveikia, nes jie runkelių auginimo sutartis sudaro ne su cukraus fabriku, o su UAB „Žvalguva“. „Bet visada kažkiek erzina reikalai, jeigu viskas sklandžiai nevyksta“, – pridūrė jis.
Šiemet Kuktų ŽŪB cukrinių runkelių auginimo nei plės, nei mažins. Bendrovė jau apie 10 metų išlaiko stabilius šios kultūros auginimo plotus. Jiems tai tinka ir pagal sėjomainą. Skaičiuojant procentais, cukriniai runkeliai šioje ŽŪB sudaro netoli 10 proc. auginamų kultūrų. Paprastai cukrinių runkelių apsėja ne daugiau kaip 80 ha. Kartais siekia 75, pernai – 77 ha. Šiemet sės panašiai. Tai pasiskirsto savaime, pagal turimus laukus sėjomainos principu.
Tai gana nemenki plotai, nes Marijampolės savivaldybėje yra ir smulkių ūkių, kuriuose ūkininkai sėja vos po kelis hektarus šios tradicinės šiame krašte kultūros. A.Jasiulevičiaus nuomone, tendencijos tokios, kad cukrinių runkelių augintojų skaičius gal ir mažėja, bet išliekančių augintojų turimos cukrinių runkelių auginimo apimtys – plotai (ha) – stambėja, ir, nors fabrike kvotų nebelikę, žemdirbiai iš įpročio dar kartais sako, kad jų kvota stabili.
Tokių nedaug
Kuktų ŽŪB šiemet jau, ko gero, bus vienintelė ŽŪB Suvalkijoje, kuri augins tradicinius cukrinius runkelius. Kiti juos dar augina, tik ekologiškai, pavyzdžiui, ŽŪB „Auga Želsvelė“ (Marijampolės sav.), bet jie ekologišką žaliavą tiekia perdirbimui į Kėdainių cukraus fabriką. Kitos Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovės, auginusios runkelius, ypač tos, kurios užsiima gyvulininkyste, jau ne pirmus metus atsisakiusios šios kultūros. „Mums, kaip augalininkams, yra visai kiti išskaičiavimai“, – lygino A.Jasiulevičius.
Pavasario darbus laukuose Kuktų ŽŪB planuoja pradėti artimiausiu metu. Vadovas minėjo, kad jau būtų pradėję iki Atvelykio, bet sutrukdė ženklus atvėsimas. Gamta nepastovi, bet balandžio viduryje, A.Jasiulevičiaus teigimu, jau tikrai turėtų pradėti cukrinių runkelių sėją Suvalkijoje.
Tarp ištikimų cukrinių runkelių augintojų išlieka ir Šakių rajono UAB „Barzdų agroservisas“. Pasak šios bendrovės vadovo, kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko Almanto Pališkio, situacija šiame sektoriuje šiemet klostosi geriau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Šie metai tikrai geresni. Esame geriau nusiteikę, nes ir sutartis anksčiau sudarėme su UAB „Žvalguva“, ir kainą susiderėjome šiek tiek geresnę. Jau ir sėklos parvažiavusios, augintojai jas pasiėmę į savo ūkius. Tikimės, kad sėja prasidės balandžio trečią savaitę ir šiais metais ramiai apsėsime laukus“, – vylėsi A.Pališkis.
„Barzdų agroservisas“ šiemet planuoja sėti apie 150 ha cukrinių runkelių. Gal plotus būtų pasididinę, bet šiemet tam nelabai turėjo žemės – taip sudėliota laukų struktūra, kad nėra kur plėstis.
Uždirbs daugiau
Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas A.Pališkis sakė, kad derantis dėl kainos, runkelių augintojams visada norisi didesnės, o šiemetėse derybose buvo susitarta taip: UAB „Žvalguva“ mokės 26,5 euro ir tai bus 0,5 euro brangiau už toną šakniavaisių negu mokėjo pernai. Jau ir pridėti 50 centų už toną, anot A.Pališkio, jausis. Mat, jeigu ūkis išaugins ir pristatys perdirbimui 10 tūkst. tonų šakniavaisių, susidarys papildomi 5 tūkst. eurų. Be to, A.Pališkio pastebėjimu, jeigu runkeliai gerai užderės ir į fabriką augintojai pristatys daugiau (iki 250 tūkst. tonų) runkelių, tuomet būtų mokama papildomai – dar 50 centų už toną.
Šis kooperatyvas vienijo apie 85 narius, bet, A.Pališkio duomenimis, skaičiai kinta, nes „vienas kitas augintojas atsiranda, kaip ir vienas kitas pasitraukia“. Jis sakė, kad cukrinius runkelius augino ir UAB „Lifrania“ (Marijampolės sav.), bet jis nežino, ar jie šiemet augins, nes pernai neaugino. Mat ši bendrovė įsisavinusi naujovišką agrarinę beariminę žemės dirbimo technologiją – ūkyje sėjama tiesiogine ražienine juostine sėjamąja, ir cukrinių runkelių į savo planus, atrodo, nebeįtraukia.
Be kelių ištikimų Suvalkijos krašto bendrovių, pagrindiniai augintojai yra pavieniai Suvalkijos krašto ūkininkai. Vienas jų – Būdviečių kaimo ūkininkas Juozas Kairys. Šis ūkininkas balandžio 7 dieną VL sakė, kad žemė naktimis dar atšąla, todėl jis bei kiti augintojai laukia. „Šiai dienai dar ankstoka važiuoti į laukus, o kaip bus po savaitės, sunku pasakyti. Tikimės, kad oras atšils, tada ruošime dirvą ir sėsime“, – sakė VL kalbintas J.Kairys.
Savo ūkyje J.Kairys šiemet suplanavęs sėti perpus mažiau negu pernai. Šiemet cukrinių runkelių jis augins 20 ha, pernai – 40 ha. „Su Marijampolės cukraus fabriku visokie neaiškumai, todėl nusprendžiau sumažinti riziką, tad ir sėju mažiau“, – atviravo J.Kairys, save priskiriantis prie nedidelių augintojų, nes kaip šeimos ūkis dirba apie 150 ha žemės, todėl ir neturi per daug plėtros galimybių, bet cukriniams runkeliams yra ištikimas nemažai metų.
Ūkininko J.Kairio teigimu, cukriniai runkeliai yra kultūra, duodanti stabilų pelną – kaip pavyksta jį gauti didesnį ar mažesnį, priklauso nuo trijų svertų. „Žemės ūkį valdo trys deivės – gamta, rinka ir valdžia. Šiemet – visos moteriškos. Ūkininkams reikia maloningos gamtos, stabilios rinkos ir protingos valdžios. Bet dar nėra tokio Saliamono, kuris galėtų nuspėti situaciją rinkoje – ji paaiškės, kai ateis sezonas“, – įžvalgomis pasidalino Būdviečių kaimo ūkininkas.
Jam, kaip runkelių augintojui, nieko daugiau nereikia, tik kad UAB „Žvalguva“ įvykdytų duotus įsipareigojimus. „Mes vykdome savo pažadus ir jie tegul toliau daro tą patį – atsiskaito, kaip mes sakome, „minutė į minutę“, ir visiems bus gerai. Nes nieko daugiau ir nereikia. Jei tinka kaina – augini, netinka – neaugini“, – savo poziciją išreiškė Marijampolės krašto cukrinių runkelių augintojas.
Laukia šilumos ir naujų šeimininkų
Pasak Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) direktoriaus Kastyčio Patiejūno, Suvalkijos krašte šiemet vėl sudarytos sutartys dėl cukrinių runkelių auginimo su UAB „Žvalguva“. Balandžio 7 d. duomenimis, Marijampolės regione cukrinius runkelius auginantys ūkininkai ir ŽŪB buvo įsipareigoję šią kultūrą auginti 3,2 tūkst. ha plotuose, ūkininkams iš anksto išdalintos cukrinių runkelių sėklos.
„Vieni planuoja sėti ir auginti, o UAB „Žvalguva“ kažkokiu būdu planuoja organizuoti perdirbimą Marijampolės cukraus fabrike, nors ir bankrutuojančiame“, – sakė K.Patiejūnas, šio sektoriaus situaciją Suvalkijoje vertinąs teigiamai.
Jo teigimu, paskutinieji metai runkelių auginimui visoje šalyje buvo neblogi, nes ir derliai buvo geri, ir cukringumas aukštas, o šakniavaisius pernai nukasė labai švarius – runkelių šaknų purvingumas nesiekė 10 proc. Visa tai palaiko ūkininkų norą šiemet auginti runkelius. „Cukriniai runkeliai yra alternatyvūs augalai. Nedaug čia ką galime pavarijuoti. Vis mažiau tų augalų belieka, tai ūkininkai džiaugiasi ir sėjomaina, ir uždarbio galimybėmis, aišku, jei pasiseka“, – mintimis dalijosi LCRAC direktorius.
K.Patiejūno teigimu, masinė cukrinių runkelių sėja Lietuvoje įsibėgės priešpaskutinę balandžio savaitę, o vienetiniai atvejai – gal savaite anksčiau. Priklauso nuo drėgmės, kuri dabar „parėjusi“, ir nuo šilumos. Žemė jau yra pasiruošusi, tiktai reikia pradžiūvimo ir šilumos.
Žinoma, cukrinių runkelių augintojams ne vis tiek, kas nutiks su pačiu Marijampolės cukraus fabriku, kurio likimas vis dar su klaustuku. Pasak K.Patiejūno, bankroto procedūros atveju įmonei pradeda vadovauti kreditoriai, o buvę savininkai iš viso pašalinami nuo sprendimų priėmimo. „Jeigu dar pamename praėjusius metus, tai maždaug tokiu pačiu metu šiame fabrike buvo sukilęs erzelis, nes prišokę buvę savininkai pradėjo diktuoti savo sąlygas. Tai dabartinėje situacijoje tas jau nėra įmanoma. Tiktai tiek, kad bankrutavęs cukraus fabrikas formaliai yra vienu žingsneliu arčiau žlugimo“, – sakė jis.
Bet, anot K.Patiejūno, yra gyvenimiškų pavyzdžių, kai galima pirkti visą įmonę, išlaikant veiklos tęstinumą, tiktai pasikeičia savininkas. „Manau, kad pagal panašų modelį, ko gero, elgtųsi ir UAB „Žvalguva“. Juo labiau būdama stambiausiu kreditoriumi, ji praktiškai gali viską reguliuoti. Trumpai drūtai atkartosiu vieno mokslų daktaro, kuris dirbo stambiausiame Europos cukraus pramonės koncerne, žodžius: „Cukraus fabrikai miršta labai iš lėto“.
Lietuvoje jau turėjome tokį atvejį su Pavenčių cukraus fabriku, kuris, atrodė, jau nebeišgyvens, o išgyveno dar šešerius metus. Marijampolės cukraus fabriko pirmasis bankrotas buvo 1999 metais, tai irgi išgyveno ir toliau veikia. Manyčiau, fabrikas egzistuos ir dirbs tol, kol bus žaliavos ir runkelių augintojai nenuleis rankų. O augintojai nenuleis rankų, jei tikės tuo, ką daro „Žvalguva“. Kad ir pastarąjį sezoną, nors visi pasitampė nervus, „Žvalguva“ savo žodį tesėjo, augintojai gavo pinigus, ir, ko gero, iš to uždirbo kažkiek pelno“, – nuomone pasidalino K.Patiejūnas.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-04-15
Pereinamasis finansavimo laikotarpis žemės ūkyje – kas planuojama
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) balandžio 14 d. nagrinėjo parlamentinės kontrolės klausimus: kokios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos pereinamojo laikotarpio (2021-2022) priemonių finansavimo prognozės ir kaip padėti ūkininkams, kurie patiria nuostolių dėl migruojančių paukščių, kanopinių žvėrių ir kitų gyvūnų.
Atkreipė dėmesį, kad planas buvo derintas su socialiniais partneriais Stebėsenos komitete. Jį lieka suderinti Europos Komisijoje. EURI fondą nutarta paskirstyti pagal prioritetines kryptis, taip pat atsižvelgiant į reglamento reikalavimus. Nuo pradinio lygio daugiausia (12 proc.) padidės finansavimas Žemės ūkio konkurencingumui ir tvariam miško valdymui.
Kaip paaiškino žemės ūkio ministras, tokį pokytį skatina akivaizdus poreikis skatinti gamybą, nes kai kurių produktų trūksta: daržovių, pieno, mėsos. Pridėjus EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšas, iš viso susidarys 338,637 mln. Eur. Iš EURI fondo ketinama padidinti finansavimą Investicijos į materialųjį turtą. Sudėjus visus finansavimo šaltinius, jame susidarytų 263,844 mln. Eur (iš jų EURI lėšų 76,981 mln. Eur). Panašia dalimi (11 proc.) siūloma padidinti finansavimą Aplinkosaugai. Paramos lėšų iš viso susidarytų 212,400 mln. Eur.
EURI fondo lėšomis norima sustiprinti Ekologinio ūkininkavimo priemonę. Sprendimą skatina būtinybė atitaisyti pareiškėjų patirtą skriaudą, kai nebuvo mokamos išmokos už ekologinius plotus; taip pat padrąsinti naujų ūkininkų įsiliejimą į ekologinį ūkininkavimą. Skaičiuojama, kad bus paremta ši ūkininkavimo kryptis 83 tūkst. ha plote.
Drauge su papildoma EURI injekcija (51 mln. Eur) voke ekologiniam ūkininkavimui remti iš viso susidarys 103,233 mln. Eur paramos suma. Trečiasis prioritetas, kuriam ketinama nukreipti papildomų EURI lėšų, yra Ekonominė ir socialinė plėtra ir infrastruktūra. Šiai krypčiai siūloma paramos suma iš viso siektų 39,859 mln. Eur. EURI lėšomis ketinama sustiprinti LEADER programą. Jai skirtame voke dabar susidarytų 21,213 mln. Eur (iš jų 11,680 mln. EURI).
Skatinti ne tik gamybą, bet ir vartojimą
KRK nariai palankiai įvertino žemės ūkio ministro pristatytą pereinamojo laikotarpio finansavimo strategiją. Kartu atkreiptas dėmesys, kad yra būtinybė skatinti ne tik gamybą, bet ir vietinės produkcijos vartojimą Lietuvoje. Žemės ūkio užduotis užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu, tai turėtų būti pripažinta ir rengiamoje nacionalinio saugumo strategijoje.
Žemės ūkio ministras neslėpė, kad kelia susirūpinimą tai, jog neauga ekologiškos produkcijos vartojimas. Svarstoma skatinti perdirbimo grandį, kad būtų kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, o kitas žingsnis būtų ėjimas į eksporto rinkas. Diskusijos metu prieita prie nuomonės, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti komunikacijai. ŽŪM palinkėta aiškiau pateikti informaciją socialiniams partneriams apie ateinančio finansavimo bendras sumas, kad neplistų kalbos apie žemės ūkio skriaudimą, o KRK ketina priimti nutarimą, savo ruožtu siųsti žinutę prekybininkams ir visuomenei apie vietinės produkcijos vartojimą.
„Pasirinkta kryptis stiprinti grandis sveikintina ir seniai laukta“, – teigiamai planuojamą pereinamojo laikotarpio priemonių finansavimo planą vertino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, drauge linkėdamas ministerijai daugiau drąsos, tampresnio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis siūlė efektyviau panaudoti paramos lėšas ir išvengti galimo piktnaudžiavimo – skatinant smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimą. Mintimis taip pat dalijosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) atstovas Mindaugas Kinderis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas (LMŽSA) dr. Algis Gaižutis.
Laukinių gyvūnų daroma žala – vėl darbotvarkėje
Laukinių gyvūnų daroma žala žemės ūkiui – sena problema, ne kartą svarstyta per praėjusią Seimo kadenciją. Atsiduriame vėl pirminiame problemos taške. Naujai problemą „už ragų“ ima KRK. Buvo gilinamasi ne į pačią žalą, o į tai, ką galima būtų nuveikti, pakeisti. Dabar dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ūkininkai su medžiotojais neretai bylinėjasi teismuose, nes metodika netobula. Kanopinių gyvūnų populiacija yra tiek išsiplėtusi, kad būtina aktyvesnė jos reguliacija. Vis dar atviras klausimas, ką turėtume daryti su laukinių žąsų, gulbių pasėliams daroma žala.
Žemės ūkio rūmai jau seniai ir nuolat aktyviai kėlė problemą. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms rengiant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos pataisas, 2018 m. liepos 2 d. raštu išdėstė pasiūlymus dėl projekto. Kvietę peržiūrėti terminus, po kurių žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus. Žemės ūkio subjektai neturėtų prarasti teisės į žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą, jis turėtų būti apskaičiuojamas bei įvertintas remiantis faktine žala, o ne teoriniu terminu.
Skriaudą patiria uogininkystės ūkiai. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala nuskabant ar kitaip sunaikinant lapus būna matoma ne iš karto, bet po tikro laikotarpio. Formaliai neužfiksuojant bei neįvertinant padarytos žalos ūkininkai praranda teisę į sunaikintiems žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą, todėl kasmet patiria didžiulius nuostolius. Praėjusių metų gegužės mėnesį ŽŪR kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl laukinių paukščių daromos žalos ragindami ją fiksuoti.
Gulbės, žąsys nepriskiriamos nei saugomoms rūšims, nei medžiojamiems gyvūnams. Todėl pareigos atlyginti laukinių paukščių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams neturi nei medžiotojai, nei valstybė. Siekdami apsaugoti žemės ūkio subjektus bei objektyviai įvertinti egzistuojantį laukinių paukščių daromos žalos mastą siūlėme savivaldybių komisijoms (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose, miškui ir naminiams gyvūnams bei prevencinių priemonių įgyvendinimo finansinio rėmimo apskaičiavimo komisija) nagrinėti žemės ūkio subjektų gautus prašymus dėl laukinių paukščių padarytos žalos.
Tik fiksuojant nuostolius būtų galima objektyviai įvertinti žalos atlyginimo mechanizmo poreikį bei mastą ir inicijuoti tokio žalos kompensavimo mechanizmo atsiradimą.
Pasiūlė peržiūrėti teisės aktus
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pripažino, kad signalų gaunama daug, ir tema yra verta svarstyti, turi būti įstatymo lygmens sprendimai. Įstatymo pataisos, kurios būtų sudariusios galimybę valstybei platesniu mastu atlyginti žalą žemdirbiams už saugomų rūšių daromą žalą, deja, buvo atmestos. Jeigu būtų grįžtama prie įstatymų pataisų, A.Klimavičius linkėtų politikams iš karto planuoti ir toms reikmėms skirtas biudžeto eilutes.
Kas dėl migruojančių laukinių paukščių, pasak AM atstovo, buvo išnagrinėta kitų šalių patirtis – visur susiduriama su panašiomis problemomis. Kai kur jos sprendžiamos skatinant žemdirbius palikti nenuimtą derlių tam tikrame plote, o kitur siūloma keisti pasėlių struktūrą – prisitaikyti prie laukinių paukščių. Jie paprastai būriuojasi ir pasėlius nulesa tose pačiose vietose.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-16
Paukščiai ūkininkų laukuose: kas kompensuos žalą?
Gražiai sužėlusiais pasėliais romiai užkandžiauja pulkelis stirnų – tokį vaizdą savo laukuose dažnai išvysta žemdirbiai. Nors medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos kompensavimas reglamentuojamas, tačiau valdose pašeimininkavus paukščiams nuostoliai lieka žemdirbiams. Kaip vertėtų keisti esamą tvarką trečiadienį diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete.
Tik, jei nusiaubus lauką kitąmet ten vėl bus galima sėti, tai nugraužtas jaunuolynas ataugs tik per dešimtmetį. Tiek žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, tiek Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pritarė, kad problema yra sena ir aktuali. Ir nors jau buvo teiktos Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos, siūlančios platesnę valstybės atsakomybę, tačiau liko dabar galiojanti tvarka, kad už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atlygina medžiotojai, už griežtai saugomų ar sukėlusių avarijas – valstybė.
Tuo tarpu paukščiai lieka savotiškoje pilkojoje zonoje – ūkininkų laukus pamėgusios gervės, žąsys, nemažai pastebima ir gulbių, tačiau jų padarytos žalos kompensavimas nenumatytas. Vis dėlto A. Klimavičius teigė, kad į temą gilinamasi ir toliau – kartu su Žemės ūkio ministerija jie yra išsinagrinėję, kokią praktiką taiko kitos valstybės. Vienas iš variantų – remiama ūkininkams nenaudinga veikla, bet leidžianti valdyti gyvūnijos žalą – pvz. paliekama dalis nenuimtos kultūros, kad paukščiai ar žvėrys galėtų maitintis būtent tame lauke.
Tai atlyginama iš Kaimo plėtros programos lėšų. Kai kur taikoma ir mažiau priimtina praktika – pasėlių struktūros keitimas. Tačiau, anot Aplinkos ministerijos atstovo, praktiškai tai įgyvendinti pavyksta labai retai – jei ūkininkas prisitaikęs visą savo infrastruktūrą auginti pvz. kopūstus, jam bus labai sunku pereiti prie miežių auginimo. Dėl paukščių keliamos žalos, anot jo, vertėtų svarstyti apie kompensavimą pagal tam tikras vietoves, nes pastebima, kad didžioji dalis paukščiai kasmet renkasi labai panašias lokacijas.
„Didesnė paukščių žala pasidaro paprastai tose pačiose Lietuvos vietose, esame surinkę informaciją, reiktų dar ją patikslinti. Dar šiek tiek padirbėjus galėtume pasakyti, kokiose vietose reikia remti ūkininkus, prisitaikant prie laukinės faunos keistenybių“,- kalbėjo A. Klimavičius, pridurdamas, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų, jei ta žala yra vis auganti, galbūt reiktų intesyviau ginti savo interesus, aktyviau bendradarbiauti su savivaldybėmis, jų sudarytomis komisijomis, galiausiai „medžiotojai savaime bus priversti mažinti populiacijas, jei jiems tai bus finansiškai nepakeliama“. Jis taip pat ragino iš karto galvoti, kam ir kokia žala būtų kompensuojama – ar tik versliniams uogynams, ar ir auginantiems tik savo reikmėms.
„Klausimų yra visas spektras, kuriuos reikia išnagrinėti ir rasti sprendimus“, – kalbėjo A.Klimavičius. Tuo tarpu J. Staliūnas teigė, kad žemdirbiams sudėtinga susitarti su medžiotojais ir „kas savaitę kviesti komisiją, nes situacija kartojasi kas naktį“. Pasak žemdirbio, dabar esanti metodika pasenusi, problemų neišsprendžia, nuolat kyla ginčai. „Medžiotojai samdosi patarėją, stengiasi nuneigti padarytą žalą, ūkininkai įrodinėja savo – neįmanoma surasti teisybės. Pagaliau tas ginčas atsiduria teismuose ir tęsiasi eilę metų (…) Nesikeis niekas, kol nebus taip, kad medžiotojų klubai pasirašo sutartis su žemės savininkais, su naudotojais, kur būtų aptarta, kaip bus saugoma, kur bus bokšteliai, kaip prie jų privažiuoti – viskas turi būti aptarta.
Nereikės siuntinėti komisijų, vaikščioti po teismus. Žemdirbiai turi pasirašę sutartis su žemės savininkais – nekyla jokių problemų. Padarykime tokią tvarką ir čia“, – aiškiau apibrėžti santykius siūlė J. Staliūnas. Kad situacija nėra paprasta antrino ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas, teigdamas, jog, visų pirma, rėmimo situacija skirtingose savivaldybėse nėra vienoda, kita vertus, nėra lengva tartis ir su medžiotojais. „Pavasarį jie medžioti negali, nesakysi – sėdėk kovo mėnesį ir vaikyk žvėris pas mane. Taip padaryti negali. O atėję žvėris padaro žalą negrąžintinai ilgam: nuės šilauogių visą eilę ir ką darysi?.. Ataugs po 5 metų…“, – kalbėjo T. Gurskas.
Vis dėlto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad daugelis medžiotojų būrelių yra apsidraudę, tad nekyla jokių problemų kompensuojant žalą. Pasidalinęs savo patirtimi apie stumbrų padaryta žalą jis teigė, kad ir iš valstybės gauti žalos kompensavimą nėra sudėtinga, „tereikia viską teisingai suforminti“. Ne vieną kartą nuotoliniame parlamentinio Kaimo reikalų posėdyje skambėjo raginimas Seimo nariams dar kartą grįžti prie Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisų ir aiškiau reglamentuoti žalos atlyginimą, įtraukiant ir paukščių sukeliamus nuostolius.
Komitetas ketina siūlyti abiem ministerijoms neatidėliojant peržiūrėti teisės aktus ir metodikas, jas patikslinti, kad ūkininkams būtų tinkamai atlyginama tiek medžiojamųjų, tiek nemedžiojamųjų gyvūnų sukeliama žala. Taip pat Komitetas ketina parlamentinės kontrolės teise peržiūrėti, kaip įgyvendinama Miškų įstatymo 20 str. antroji dalis, kuri numato, kad medžiojamųjų gyvūnų skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad būtų garantuotas ekosistemos stabilumas.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-15
Ankstesnės žemės ūkio naujienos čia.
