Žemės ūkio naujienos: 2021-04-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkas verslo idėją išaugino iš žemdirbiškos patirties
Musninkuose ūkininkaujantis Aurimas Inčiūra yra įsitikinęs, kad ateityje žmonės vis mažiau norės sunkiai fiziškai dirbti, todėl populiarės technologinės inovacijos. Pavyzdžiui, grūdų kokybės stebėsenos įranga, kurią pats ūkininkas sukūrė ir gamina.
Panašus metodas sandėliuose buvo naudojamas dar sovietiniais laikais: į saugomus grūdus būdavo subedami metaliniai strypai, kurie laikomi per naktį, o ryte ištraukiama ir palietus nustatoma, ar metalas šiltas. Jei taip, vadinasi, grūdai kaista ir būtina imtis veiksmų. Grūdų temperatūra itin smarkiai svyruoja pirmomis savaitėmis po nukūlimo, kol jie dar švieži. Būna, kad rapsai per naktį užkaista iki 50 °C. „Turėjome kartą tokią košmarišką naktį: nepamatavome rapsų temperatūros porą dienų ir staiga vėlai vakare pamatėme, kad masė užkaito. Iki ryto kasėme į gabalus sušokusius rapsus į kitą aruodą, aktyviai ventiliavome“, – su siaubu prisimena Aurimas.
Nuolatinis grūdų stebėjimas yra nuobodus ir varginantis darbas, tad ūkininkas pradėjo galvoti, kaip automatizuoti ą procesą. Vietoje paprastos armatūros, naudotos senais laikais sandėliuojamų grūdų temperatūrai stebėti, jis sukonstravo dailų metalinį strypą su ekranėliu – jau geriau, bet vis tiek reikia fiziškai nueiti pažiūrėti, ką ekranėlis rodo.
Kaip tik netoliese atsikraustė gyventi gabus programuotojas, Aurimas su juo susėdo ir sumeistravo pirmą išmanųjį grūdų temperatūros matuoklį, kurį sudaro strypas, trys jutikliai ir valdiklis. Jutikliai duomenis kas valandą išsiunčia į debesį ir, jei tik temperatūra pradeda kilti (tarkime, peržengia nustatytą 20 °C ribą), iš karto siunčiamas pranešimas šeimininkui į mobilųjį telefoną.
„Tobulinome tol, kol išėjo dailus ir išbaigtas įrenginys. Strypas turi jutiklius, atmintį, procesorių, jungiamas prie belaidžio interneto, lyg mažas kompiuteris. Viską padarome patys: programėlė ir duomenų debesis mūsų, programinę įrangą taip pat mes sukūrėme, tik neturime galimybių patys gaminti mikroschemų, todėl tą paslaugą perkame.
Mano brolis Karolis projektuoja prietaisų dėžutes ir kitas dalis, kurias spausdiname 3D spausdintuvu“, – paaiškina Aurimas. Matuojamas vienintelis rodiklis – temperatūra, nes daugiau nieko ir nereikia. Jei laikomų grūdų drėgnumas šiek tiek ir padidėja, bet jie nepradeda kaisti, nieko blogo nenutinka. Jei grūduose atsiranda kenkėjų, patogeninių grybų, apie tai irgi signalizuoja pakilusi temperatūra.
Standartiniai strypai yra 2–2,5 m ilgio, bet galima padaryti kokio tik nori ilgio. Grūdų bokštams daromas analogiškas įrenginys, tik ne strypas, o kabantys matuokliai su daug sensorių. „Internetiniu ryšiu irgi pasirūpiname, klientams dėl to nereikia sukti galvos. Duomenys perduodami bevieliu ryšiu, todėl nereikia tiesti laidų, ardyti kiemo dangos.
Turime visus reikalingus sertifikatus, praėjome metrologines patikras“, – sako A. Inčiūra. Jo manymu, investicija į grūdų temperatūros stebėjimo sistemą nėra brangi, ypač įvertinant visus privalumus – ne tik suteikiamą ramybę, bet ir galimybę brangiau parduoti išlaikytus grūdus, nes paprastai kaina artėjant pavasariui kyla, šią taisyklę dar kartą patvirtino ir 2020-2021 m. sezonas. Aurimui įdomu bendrauti su kolegomis ūkininkais – neretai su paskambinusiu būsimu pirkėju jis prakalba po gerą valandą.
„Patys šią įrangą naudojame, todėl garantuojame, kad ji paprasta ir kokybiška. Viską darome tinginiams gerąja prasme, nes nesinori primityviems dalykams skirti daug brangaus laiko“, – šypsosi A. Inčiūra. Išmaniaisiais strypais galima matuoti bet kokios masės, ne tik grūdų, temperatūrą. Tarkime, komposto, šieno, daržovių, vaisių ir pan. Aurimas ūkininkauja kartu su broliais Justinu ir Karoliu, savo ūkį turi ir tėtis Vytautas Inčiūra. Iki sūnų grįžimo ūkininkauti Vytautas dirbo apie 300 ha žemės, o dabar bendras jo ir sūnų ūkių plotas siekia beveik 700 ha. „Esame keturi ūkiai, tarp kurių yra natūraliai susiklosčiusi ir puikiai veikianti kooperacija.
Mums daug lengviau, nes vienas kitą galime pavaduoti“, – sako Aurimas. Visi broliai, be ūkininkavimo, dar turi ir verslus, nes mato, kad žemės ūkis kuo toliau, tuo nestabilesnis. Karolis, pasinaudodamas parama ne žemės ūkio verslui kaime kurti, baigia įrengti metalo apdirbimo cechą: įsigijo kompiuteriu valdomą gręžimo robotą, plazminę metalo pjovimo mašiną. Nusipirko ir traktorių diagnostikos įrangą. Justinas neseniai įsigijo statybinių prekių parduotuvę, o Aurimas įkūrė įmonę „Eltrum Systems“, kuri diegia inovatyvius sprendimus laikomų grūdų kokybei užtikrinti.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-23
Šalnos nusiaubė Vokietiją ir pietinę Europą: pakenkė ne tik cukriniams runkeliams
Vokietijos ūkininkai, kurie pasėjo dalį arba jau visus cukrinius runkelius, yra susirūpinę dėl pasikartojančių naktinių šalnų. Atsėti žuvusius pasėlius gali papildomai kainuoti iki 300 eurų hektarui.
Kaip teigė Heseno-Pfalco cukrinių runkelių asociacijos vadovas Christian`as Lang`as (Christian Lang), didžiausia rizika kyla cukriniams runkeliams, kurie pasėti stambios struktūros dirvožemyje arba giliai. Mat iš giliau dygdami augalai jau spėjo išnaudoti didelę dalį sėkloje sukauptos energijos ir yra silpni, mažiau atsparūs stresui. Todėl ką tik žemės paviršių pasiekusiems daigams pakenkti dažnai pakanka vos –2–3 °C naktinio šalčio. Jis pridūrė, kad pakartotinės sėjos atveju ūkininkai turės papildomai išleisti 300 eurų/ha.
Be to, sėjant pakartotinai, nebebus galima naudoti neonikotinoidų sėklų apsaugai, kadangi laikinas leidimas juos naudoti jau nebegalioja. Vadinasi, naujai pasėti runkeliai bus neapsaugoti nuo amarų. Heseno-Pfalco cukrinių runkelių asociacijos vadovas dėl šalnų patirtus augintojų nuostolius jau dabar vertina mažiausiai 2 milijonais eurų.
Nukentėjo ne tik prancūzai, bet ir italai, graikai
Prieš kelias dienas šalnos padarė didelių nuostolių ir Prancūzijos sodininkams, vyndariams, taip pat rapsų augintojams. O praėjusios savaitės pabaigoje Italijos žiniasklaida pranešė apie šalnų padarytą žalą šalies vynmedžių, alyvmedžių bei kai kurių kitų vaismedžių plantacijoms, ypač auginamiems upės Po šiauriniame slėnyje, taip pat Apulijos pietuose.
Nukentėjo ir centriniai bei pietiniai Toskanos, Veneto bei kiti regionai. Kaip praneša Italijos ūkininkų konfederacija, kai kur dėl šalnų galimai bus prarasta iki 75 proc. būsimo derliaus. Pavyzdžiui, Umbrijos regione alyvmedžių augintojai vis dar vertina galimą žalą, nes temperatūra nuo buvusio +27 °C karščio dieną staiga naktį nukrito iki -8 °C šalčio ir sukėlė šoką augalams.
Apverktina tiek sodų būklė, tiek ūkininkų nuotaika, rašo portalas oliveoiltimes.com. Prognozuojama, kad balandžio šalnos italams žemdirbiams per visą šalį jau sumažino būsimą derlių apie 60 proc. Graikijoje irgi neišvengta žemų temperatūrų poveikio vaismedžių plantacijoms. Nukentėjo ir vynmedžiai, ir alyvmedžiai, tik ne tiek stipriai, kaip Italijoje.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-22
Europos Komisija nustatė gaires „žalioms“ veikloms ir investicijoms
Europos Komisija (EK) nustatė kriterijus investicijų žalumui energetikoje, transporte bei kitose sritye, siekiant investuotojams sudaryti sąlygas perorientuoti pinigų srautus į mažiau aplinkai kenksmingas technologijas ir įmones.
Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tai yra pirmoji tokia klasifikacijos sistema pasaulyje, skirta ekonominių veiklų žalumui apibrėžti, taip pat išvengti vadinamojo „greenwashingo“, kuomet netvarūs produktai ar technologijos melagingai pristatomi kaip žali. „Tai yra pirmoji apskritai pasaulyje klasifikacijos sistema tvarioms ekonominėms veikloms apibrėžti. Bus labai aiškiai klasifikuojamos netvarios investicijos, neprisidedančios prie klimato kaitos mažinimo, aplinkos apsaugos, nes dažnai investuotojai būdavo klaidinami“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) nubrėžti žaliojo kurso tikslai reikalaus didžiulių investicijų, kurių finansuoti vien viešaisiais finansais yra neįmanoma. „Tai yra įrankis nukreipti privačias investicijas į žaliojo kurso tikslus. Tai yra aiškumas rinkoms, kas yra žalia ir prisideda prie klimato tikslų, žaliojo kurso įgyvendinimo“, – pabrėžė eurokomisaras. „Finansinės institucijos sulauks papildomo spaudimo iš rinkų, iš įvairių suinteresuotų šalių dėl to, kur nukreipiamos investicijos“, – sakė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, dabar į planą įtraukti sektoriai yra energetika, miškininkystė, gamyba, transportas ir statybos, taip pat iki metų pabaigos svarstoma įtraukti ir kitus sektorius, kaip žemės ūkį. Europos žaliasis kursas numato žemyną iki 2050-ųjų paversti pirmuoju neutraliu klimatui. žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas yra vienas svarbiausių aspektų ir naujojoje ES finansinėje perspektyvoje bei ES atstatymo plane.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-22
Prasidėjus pavasario darbymečiui žemės ūkio technika kliudo elektros atramas
Prasidėjus žemės ūkio darbams, fiksuojami pirmieji atvejai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar nugriautų elektros oro linijų atramų yra nutraukiamas elektros energijos tiekimas. Tai ne tik sukelia nepatogumų klientams, dėl dingusio elektros energijos tiekimo, bet ir nuostolius „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) bei įvykio kaltininkui.
Dėl elektros dingimo nepatogumus dažniausiai pajunta nedidelis kiekis klientų, tačiau ESO nuolatos deda visas pastangas, kad energijos tiekimas būtų atstatytas kaip tik įmanoma greičiau. Pernai tokių atvejų visoje šalyje buvo apie 20 – jų metu elektra atjungta per 300 vartotojų. Ankstesniais metais avarijų skaičius siekdavo pusę šimto ir daugiau.
Todėl žemės ūkio technikos vairuotojai raginami vairuoti ne tik atsakingai, bet ir saugiai – rūpintis savo ir aplinkinių saugumu, laikytis saugaus atstumo nuo elektros atramų, aplink jas manevruoti lėčiau ir itin atsargiai. Jei nutinka, kad technika kliudo elektros oro linijų atramas, raginame apie įvykį kuo skubiau pranešti ESO nemokamu telefono numeriu 1852, sulaukti atvykstančių bendrovės darbuotojų, kurie vietoje įvertins pažeidimą ir imsis visų priemonių, kad elektros tinklas kuo skubiau būtų sutvarkytas. Pažeidus elektros laidus ar atramas, patariame jokiu būdu nesiartinti prie jų, neleisti artintis ir kitiems asmenims.
Žemės ūkio technikai pažeidus atramą, bendrovės specialistai informuoja policiją. Surašius eismo įvykio deklaraciją, siunčiama informacija įvykio kaltininko draudikui dėl nuostolių atlyginimo.
Šaltinis: lrytas.lt, 2021-04-22
Parama asociacijoms: ne suvienijo, o suskaldė?
Šiemet deklaruojant pasėlius nebeliko galimybės skirta vieną eurą nuo hektaro pasirinktai žemdirbių organizacijai. Pernai metų sprendimai nusėdo teismuose, mokėjimai sustabdyti, Žemės ūkio ministerija teigia sodinanti asociacijas prie stalo ir ieškanti naujų galimybių.
„Ministerija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. (…) Tuo klausimu dirbame ir tikimės, kad artimiausiu metu turėsime sprendimą. Šių metų deklaravimui tas klausimas nebus išspręstas“, – kalbėjo D. Rybakovas. Tiek parlamentarams, tiek socialiniams partneriams diskutuojant, kad „ministro sprendimas buvo atšauktas“ ir dėl to teismas nepriėmė sprendimo, ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Andrius Burlėga tikino, kad ministro sprendimas nėra atšauktas, tačiau jis ir tegaliojo tik pernai, t.y. vienerius metus.
Šių metų pasėlių deklaravimui jo nėra. „Ministerija pakeitė reglamentavimą šiems, 2021 metams. Šiemet nebus tokios galimybės pasirinkti ir pervesti vieną eurą. Teismas nepasisakė, gal neįsigilino į situaciją, kad paraiškoms, pateiktoms pagal galiojusį įsakymą turi būti taikomas galiojęs įsakymas. Mūsų nuomone, ką paprašė žemdirbiai pervesti, Agentūra turės iki birželio 31 d. suadministruoti šitas lėšas“, – teigė A. Burlėga. Tam, kad paskirtos sumos turėtų būti išmokėtos, pritarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Anot jo, asociacijas galima remti įvairiais būdais – ši ir buvo viena iš priemonių. „Nematau, kad su kitais įstatymais būtų takoskyra“, – sakė R. Juknevičius. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas priminė, kodėl, ŽŪR nuomone, tai buvo ydinga ir aiškino, jog tokiame paramos būde atsiranda „didelė disproporcija, nes prisirišama prie ploto“. Jis tikino, kad taip Šiltnamių, Kaimo turizmo, Kiaulių augintojų, Kailinių žvėrelių augintojų ir kitos asociacijos negauna paramos, nes „neturi ploto“. „Pagal Asociacijų įstatymą renkami ir sumokami mokesčiai. Dabar sujaukta viskas. Mes šitam dalykui nepritariame.
O dabartiniai likučiai iš ano įstatymo tarsi pakibo. Mūsų nuomone, iš neteisės neturi gimti teisė, tos lėšos turi būti grąžintos ūkininkams ir jei jie nori paremti – gali remti savo asociacijas per Labdaros įstatymą“, – kalbėjo A. Baravykas, teigdamas, kad apskritai tas klausimas su socialiniais partneriais nebuvo išdiskutuotas. Vis dėlto tiek Seimo narys Juozas Baublys, tiek Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad Žemės ūkio rūmai gauna išskirtinį valstybės finansavimą, kai tuo tarpu kitos, jiems nepriklausančios asociacijos, to neturi.
„Jei tai būtų privalomas mokestis – tada taip, būtų nesąžininga. Dabar sudaroma galimybė pasirinkti. Šiandien Žemės ūkio rūmai vieninteliai prieš žemdirbius ir visas asociacijas pasisako, gaudami iš valstybės pilną finansavimą, dirbdami nelygiomis sąlygomis su kitomis asociacijomis. Mažų mažiausiai tai yra netaktiška kitų atžvilgiu. Per šitą mokestį asociacijos paskatinamos tinkamai atstovauti žemdirbiams. Jei tu dirbi gerai – tau duodamas finansavimas“, – kalbėjo J. Baublys. Kad vieno euro sistema buvo gera ir ji buvo išdiskutuota, tikino ir D. Karalevičienė bei J. Sviderskis. Taip pat jie ragino peržiūrėti ir Žemės ūkio rūmų įstatymą.
„Priemonė buvo gera, ūkininkai parodė, ką remia, kokią organizaciją palaiko. Buvo žingsnis suvienyti, sutelkti bendram darbui, bet įvyko žemdirbiams nenaudinga procedūra. „Skaldyk ir valdyk“ principas toliau puikiai veikia. (…) Nežiūrėkime į kitų pinigines, jei jūsų neremia – per prievartą mielas nebūsi. Reikia kuo greičiau priimti Žemės ūkio rūmų įstatymą, kuris jau penkerius metus guli ministerijos stalčiuose. Žemdirbius reikia vienyti, o ne skaldyti. Dalykai dedasi labai negeri“, – kalbėjo J. Sviderskis.
Kad „žemdirbiai liko sukiršinti“ teigė ir parlamentaras J. Baublys. Pasak jo, visa situacija tapo tokia, kad išmokos įstrigo, šiemet vieno euro skirti nebus galima, o teismas galiausiai nieko nepasakė. „Man norisi aiškios ministerijos pozicijos“, – teigė J. Baublys. Aiškumo prašė ir Seimo nariai Kęstutis Mažeika bei Jonas Gudauskas. „Pačios organizacijos jau yra išsakiusios, tik viena prieštarauja, kuri gaudavo visą tą pyragą ir nenori dalintis. Būkime sąžiningi. Principas „skaldyk ir valdyk“ veikia prieš visus žemdirbius. Iš ministerijos politinės vadovybės matome, kad vieną prisijaukinti, turėti šalia, kur viskam pritars – tas būdas, kai „skaldyk ir valdyk“…“, – kalbėjo K. Mažeika, ragindamas tęsti demokratiją taip, kad ūkininkas galėtų pats pasirinkti, kuri asociacija jam atstovauja geriausiai.
Parlamentaras Andrius Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad „komitetas neturėtų tapti kovos įrankiu tarp skirtingų asociacijų, kurios jau keletą metų kovoja dėl įtakos ir žemdirbių atstovavimo“. Anot jo, savivalda pati turėtų nuspręsti, kaip mokesčiai turi būti renkami. „Linkėčiau visoms organizacijoms susėsti ir išsispręsti. Ir nevelti į tai politikų“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.
Žemės ūkio ministerijos atstovams dar kartą patikinus, kad bandoma ieškoti sprendimų, akcentus dėliojo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, siūlydamas Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri diskutuotų ne tik apie asociacijų finansavimo modelį, bet atnaujintų ir Žemės ūkio rūmų įstatymą. „Jis veikia nuo 1997 metų ir, matyt, neveikia taip, kad Žemės ūkio rūmai būtų tas kūdikis, kurio norėtų visi žemdirbiai. O kalbame lyg tai apie žemės ūkio subjektų vienijimą. Tai jei mes vienijame, tai reikia kurti organizaciją, kuri tą darytų, ir įstatymas būtų priimtinas visiems“, – teigė V. Pranckietis.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-22
Dividendai žemės ūkio kooperatyvams – ir džiaugsmas, ir galvos skausmas
Dividendų mokėjimas yra vienas iš rodiklių, kad žemės ūkio kooperatyvai veikia sėkmingai ir susibūrusiems ūkininkams pavyksta uždirbti daugiau pelno. Tačiau daugelis kooperatyvų išmokėti dividendus atsisako dėl tos pačios priežasties – didesnio būsimo pelno.
„Nuo pat įsikūrimo kooperatyvas dirbo pelningai, tačiau dividendai pajininkams buvo pradėti mokėti tik praėjus 7–8 metams nuo įsteigimo. Veiklos pradžioje vyko plyno lauko statybos, daug pinigų reikėjo investicijoms, o pajinių įnašų neužteko, kad būtų užtikrintas normalus investicijų tempas, todėl dividendų mokėjimo buvo atsisakyta. Praėjus šiam kūrimosi etapui ir sukaupus pakankamą kooperatyvo kapitalo dalį, dividendus nuo uždirbto pelno mokame kasmet“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Zubauskienė.
„Joniškio aruodo“ vadovė pabrėžė, kad kooperatyvo veikla neapsiriboja vien tik kapitalo grąža: ar tai būtų išmokama kaip dividendai, ar kaupiamas kaip įmonės kapitalas, didėjant nuosavo kapitalo dydžiui. „Kooperatyvas teikia daug kitų privalumų, susijusių su ūkininkų veikla“, – tvirtino pašnekovė.
Pasitikėjimas ir sutarimas
ŽŪK „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius pasakoja apie priešingą kooperatyvo narių apsisprendimą dėl dividendų. „Viskas priklauso nuo narių pasirinkimo. Nariai savo valią pareiškia balsuodami ataskaitiniame susirinkime. Mūsų kooperatyvo nariai pinigų dividendams nėra linkę skirti. Didžioji jų dalis yra apyvartoje, tai per ją proporcingai ir išmokama didžioji dalis pelno. Likusi dalis nukreipiama į rezervinio kapitalo ir investicinį fondus“, – ŪP teigė M. Petkevičius. Pasak jo, kai prieš 15 metų susikūrė kooperatyvas ir nariai sunešė pajinius įnašus, buvo mokami dividendai. Paskui, išplėtus veiklą ir sustiprėjus, po truputį dividendų atsisakyta. „Nariai nekaupia pajų, patys nedidina pajinio įnašo, todėl jiems kaip ir nėra tikslo prašyti dividendų“, – tikino ŽŪK „EKO tikslas“ vadovas.
Jo nuomone, svarbu, kad tarp kooperatyvo narių ir administracijos vyktų bendravimas, būtų pasitikėjimas ir bendras sprendimas, o kai to nėra – vieni nuo kitų atitolsta ir prasideda problemos. Beveik ketverius metus veiklą vykdantis ŽŪK „Radviliškio aruodas“ dividendų taip pat nemoka. „Toks buvo ūkininkų sumanymas nuo pat kooperatyvo įsteigimo pradžios: 5 metus nemokėti, o juos kaupti. Už sukauptas lėšas perkame trąšas, sėklas ir kitas veiklai vystyti reikalingas prekes. Kai turime savų pinigų, nereikia skolintis, tąsyk mūsų derybinės pozicijos daug stipresnės“, – sako kooperatyvo direktorius Renatas Lemežis.
Mokėjimo nepraktikuoja
„Mūsų kooperatyvo veikla prasidėjo prieš 16 metų, kai septyni smulkūs Kupiškio rajono Salamiesčio ir Bakšėnų kaimų ūkininkai įsteigė kooperatyvą“, – su kooperatyvo įsteigimo pradžia ir tikslais supažindino ŽŪK „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė.
Prieš kurį laiką „Pieno puta“ buvo vienas skaitlingiausių kooperatyvų šalyje ir vienijo beveik 800 narių. Šiuo metu bendradarbiauja kiek daugiau nei 600 ūkininkų.
„Pagrindinės priežastys, lėmusios narių skaičiaus sumažėjimą kooperatyve, yra karvių bandų skaičiaus mažėjimas ir vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukimas iš ūkininkavimo. Džiaugiamės, kad beveik nėra tokių ūkininkų, kurie iš kooperatyvo išeitų dėl jų lūkesčių neatitinkančios veiklos. „Pieno putą“ dažniausiai palieka tik pasitraukiantys iš ūkininkavimo asmenys, o jų vietas kasmet užima nauji nariai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Dovydėnienė.
Anot jos, pačioje veiklos pradžioje kooperatyvas mokėjo dividendus iš uždirbto nepaskirstytojo pelno. Vėliau narių atstovai visuotinio susirinkimo metu nusprendė kitaip. Dabar kooperatyvas laikosi nuostatos nekaupti didelio pelno ir viską išmokėti per pieno kainą. Tačiau visada apsvarstoma, ar nereikia kokių nors investicijų. Jeigu jų reikia, pelnas paliekamas investicijoms. Kita dalis uždirbto pelno išmokama ūkininkams, kai jie pasitraukia iš pienininkystės ir jiems sugrąžinamas pajus.
„Dividendų išmokėjimo nelabai praktikuojame, esame linkę padidinti pieno kainą, o uždirbtą pelną metų pabaigoje skiriame investicijoms. Žinoma, smagu gauti ir dividendų, bet gerai ir kiekvieną mėnesį daugiau gauti už pieną“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.
Skaičiuoja nepasibaigus metams
Anot ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus Rolando Jurkaus, praėję metai buvo permainingi. Kad buvo labai blogi pieno ūkiams, negalima pasakyti. Valstybė prisidėjo prie pajamų išlaikymo, o šiek tiek pakilusios pieno supirkimo kainos padėjo sušvelninti buvusį kritimą ir palaikyti ūkininkų pajamas. Trečią dešimtmetį šiemet pradėjęs skaičiuoti kooperatyvas turi beveik 500 narių. Jų yra buvę beveik dvigubai daugiau, tačiau, smulkiesiems ūkininkams pasitraukus iš aktyvios veiklos ir sustambėjus ūkiams, narių skaičius sumažėjo.
„Jau ne vienus metus esame pasirinkę tokį variantą – uždirbtą pelną suskaičiuojame dar nesibaigus metams ir jį pasidalijame su kooperatyvo nariais. Taip mes išvengiame mokestinių pančių, juk niekas mums nedraudžia padidinti pieno kainos ir džiaugtis pelnu. Kuo daugiau ūkininkas realizuoja pieno per kooperatyvą, tuo daugiau gauna pelno. Už praėjusius metus išmokėjome po 0,78 ct už kiekvieną per metus supirkto pieno kilogramą“, – pasakojo kooperatyvo „Pieno puta“ vadovas R. Jurkus. Jis pastebėjo, kad, be kainų kritimo, kitas iššūkis buvo pandemija, sudariusi rimtų pieno supirkimo trikdžių, reikėjo rūpintis ir darbuotojų sauga, psichologiniais dalykais, padėti įveikti nusivylimą.
Nėra iš ko mokėti
„Nemokame jokių dividendų, nes praėję metai buvo sunkūs“, – ŪP tvirtino ŽŪK „Baltic Cattle“ vadovas Alvydas Pečiulaitis. Jo teigimu, šiais metais kol kas lengviau nei praėjusiais. Pernai gegužę, atšaukus karantiną, rinka buvo visiškai sustojusi. Ji atsigavo maždaug spalį, todėl nėra iš ko mokėti dividendų. Visą uždirbtą pelną kooperatyvas pasilieka apyvartinėms lėšoms. „Mūsų kooperatyvas yra antro lygmens. Apyvartinės lėšos labai reikalingos ir joms skiriamas prioritetas. Pirkdamas galvijus iš Lietuvos augintojų, niekas nenori laukti, kol pinigai suvaikščios. Ūkininkai nori, kad būtų atsiskaitoma kuo greičiau, o iš bankų lengvai nepasiskolinsi“, – apie apyvartinių lėšų poreikį kalbėjo A. Pečiulaitis.
Anot jo, „Baltic Cattle“ pandeminis laikotarpis yra skaudus, nes užsakovai negali atvykti ir atsirinkti gyvulių, tenka juos fotografuoti ir filmuoti. „Tačiau verslą su vaizdo įrašais ir nuotraukomis vystyti sudėtinga“, – pripažino A. Pečiulaitis. Vos trečius metus skaičiuojančio ŽŪK „Jukagros“ vadovas Justinas Milius sakė, kad kol kas dividendų taip pat nemokėjo. „Nesame numatę, kiek metų nemokėsime dividendų, spręsime pagal situaciją. Pirmi metai derliaus prasme nebuvo lengvi. Pernykščiai gal kiek leido atsikvėpti, tačiau kol kas esame numatę kaupti kapitalą“, – kalbėjo J. Milius. ŽŪK „Jukagros“ vienija Jonavos, Ukmergės, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų žemdirbius.
Skatina tiesioginį pardavimą
2009 m. įsteigtas ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ – nėra tradicinis žemės ūkio kooperatyvas. „Jis buvo įsteigtas kaip juridinis asmuo, kuris galėtų plėtoti, administruoti mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
„Lietuviško ūkio kokybė“ organizuoja mobiliuosius turgelius ir su prekybos tinklu „Maxima“ įgyvendina bendrą projektą „Linkėjimai iš kaimo“, kuris atveria galimybę ūkininkams ir mažoms įmonėms tiekti savo produkciją. Vis didesnį populiarumą įgyja ir daugelyje Lietuvos miestų veikiančios ūkininkų produkcijos parduotuvėlės „Kraitė“.
„Dividendų savo nariams nesame nė vienus metus išmokėję. Mums valdyba suformavo tikslą dirbti nenuostolingai. Jei sukaupiame pelno, mažinami įkainiai arba jį investuojame į tolesnę plėtrą“, – sakė M. Maciulevičius, pridurdamas, kad krautuvėlės „Kraitė“ steigiamos būtent iš daugelį metų neišmokėtų dividendų. Anot jo, tai – socialinis verslas: pajininkai dividendų neišsimoka, tačiau grąžą gauna. „Lietuviško ūkio kokybė“ jungia 12 kooperatyvo narių, kurie dalyvauja valdymo veikloje, priima sprendimus ir yra atsakingi už tvarką, plėtrą ir kitas sritis.
Tačiau šioje veikloje dalyvaujančių ūkininkų yra daugiau kaip 400 – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose šalies kraštuose. „Ūkininkui, norinčiam prekiauti mobiliuosiuose turgeliuose, nėra prievolės tapti kooperatyvo nariu. Paslaugos ir nariams, ir ne nariams – vienodos. Mes siekiame skatinti tiesioginius pardavimus, populiarinti lietuviško ūkio kokybę, padėti ūkininkams. Kasmet vis gausėja ūkininkų, norinčių parduoti produkciją per mūsų kooperatyvą“, – džiaugėsi M. Maciulevičius.
Tarsi savotiškas stabdis
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas dividendų mokėjimą vadina absurdu. „Kažkada buvo laikas, kad dalį pelno skyrėme pajiniams įnašams didinti, bandėme mokėti dividendus, tačiau pastaruoju metu to atsisakėme. Pienininkams dividendų nemokame, nes jie apmokestinami du kartus. Tai absurdas“, – įsitikinęs J. Kuzminskas, aiškindamas, jog, jei kooperatyvas dirba pelningai, jis metų gale ūkininkams išmoka dividendus, už kuriuos šie turi atseikėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Paskui išmokėti dividendai ūkininkui įskaičiuojami į pajamas ir, jei jis dirba pelningai, metų pabaigoje jam atskaitoma dar 15 proc. Taip susidaro dvigubas apmokestinimas. „Mes niekaip neišsprendžiame šio klausimo“, – apgailestavo LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininkas.
„Todėl stengiamės dividendų nemokėti. Jeigu reikia pasilikti dalį pelno investicijoms – pasiliekame, jei ne – išmokame už žaliavą, kad išvengtume dvigubo apmokestinimo. Tai kooperacijos stabdis, nors niekas nenori to pripažinti.
Praėjusių metų pradžioje buvo didžiulis nuosmukis, turėjome didžiulį minusą. Tik antroje metų pusėje viskas pradėjo atsigauti ir metų pabaigoje, situacijai pasitaisius, atsirado galimybė ūkininkams už pieną išmokėti daugiau. Tiek, kiek reikėjo, pasilikome investicijoms, o dividendų nemokėjome“, – ŪP sakė J. Kuzminskas.
Šaltinis: ukininikopatarejas.lt, Rita KRUŠINSKAITĖ, 2021-04-23
Žemės ūkio ministras K. Navickas – STT nustatytoms rizikoms užkardyti būtini struktūriniai pokyčiai
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė Valstybinės augalininkystės tarnyboje (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos korupcijos rizikos analizę. Įvertinta trijų šios įstaigos regioninių skyrių priežiūros ir kontrolės veikla. Rizikos nustatytos VAT atliekamuose patikrinimuose ir jų reglamentavime.
Nerimą kelią korupcijos rizikos vertinimuose minimas interesų konfliktų nepaisymas ir suinteresuotų asmenų nenusišalinimas konfliktinėse situacijose. Akivaizdu, kad tarnybų dėmesys tam nepakankamas arba išvis jo nėra. Kontrolę atliekantys specialistai, susiję giminystės ar kitais artimais ryšiais, nemato reikalo nusišalinti priimant sprendimus.
STT korupcijos rizikų vertinimai apnuogino žemės ūkio produkcijos gamintojus prižiūrinčių ir kontroliuojančių tarnybų veiklos spragas. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, šios rizikos kyla dėl tarnybų veiklos sisteminio reglamentavimo, kai joms pavesta kontroliuoti pačių nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. „Būtina ne tik stiprinti STT pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, bet ir, pasitelkiant gerosios vadybos praktiką, siekti atskirti tarnybų veiklos ir jų kontrolės funkcijas. Todėl būtina peržiūrėti šių tarnybų priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei numatyti struktūrinius pokyčius. Ūkininkams administracinė ir kontrolės našta dabar yra perteklinė. STT rizikos vertinime pažymima, kad tokie pertekliniai reikalavimai sudaro sąlygas piktnaudžiauti atliekant patikrinimus ir skiriant baudas ūkio subjektams. Be to, dalis šių tarnybų paslaugų vis dar nepasiekiamos elektroniniu būdu. O ūkininkių ir įmonių savininkai ministerijai skundžiasi dėl tarnybų teikiamų paslaugų kokybės.
STT nustatyti tarnybų veiklos trūkumai neprisideda prie ministerijos strateginių tikslų. Todėl tik spartesni ir tvarūs sisteminiai pokyčiai būtų teigiamas poslinkis viso sektoriaus plėtrai bei konkurencingumui. O juos įgyvendinus, išloštų ir žemės ūkio produkcijos gamintojai , ir vartotojai,“– teigia žemės ūkio ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-22
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
