Žemės ūkio naujienos: 2021-04-27

Šis bendraminčius subūręs kooperatyvas nuo 2008–ųjų užima pieno gamintojų kooperatyvų lyderio Lietuvoje poziciją. Čia kartu veikia 185 pieno gamintojai, kurie ir dalijasi iš perdirbamo žaliavinio pieno gaunama nauda.

„Šiandien mūsų kooperatyvas, kaip ūkininkų valdoma organizacija, ne tik tvirtai stovi ant kojų, bet ir tampa savotišku saugikliu visai pieno gamintojų bendruomenei. Per daugiau nei dešimtmetį įsisavinome pieno gamybos ir perdirbimo specifiką, sukūrėme skaidrią kainodaros sistemą. Nebejojame, kad mūsų verslo vystymosi greitis darys vis didesnį spaudimą visam pieno sektoriui didinti efektyvumą ir kelti pieno supirkimo kainą“, – įsitikinęs kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.

Aktyvesnis ūkininkų bendradarbiavimo skatinimas yra vienas žemės ūkio ministro K. Navicko prioritetų. Susibūrę į kooperatyvus ūkininkai gali gauti daugiau naudos – ne tik siekti didesnių pieno supirkimo kainų, bet ir efektyviau valdyti kylančias rizikas, kurių, ne paslaptis, šiame sektoriuje yra nemažai.

Manančių, kad Lietuvos žemės ūkio ateitis – kooperacija ir bendradarbiavmas – daugėja. Teigiami pavyzdžiai užkrečia, paskatina kitus ūkininkus pasitikėti vieni kitais ir išdrįsti dirbti kartu. Prisideda ir ŽŪM siūlomos galimybės, kuriomis jau pasinaudojo ne vienas kooperatyvas ar ūkininkai, nusprendę bendradarbiauti.

„Pienas LT“ – ambicingas ir tuo pačiu prieštaringai vertintas projektas, čia kasdien perdirba 15 tūkst. karvių pieną. Perdirba taip: atsiveža 500 tonų pieno, o išveža tik 55 tonas produkcijos. Keistokas verslas, tiesa? Bet keistokas jis tik tada, jei nežinai, jog kooperatyvas gamina pieno miltus. Nors ir tai nėra tiesa, nes bendrinis pieno miltų pavadinimas slepia ne vieną produktą: pieno išrūgų baltymus, micelinio kazeino ir pieno baltymų miltelius, pieno filtrato miltelius“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Visi šie kooperatyvo gaminami produktai pagal pažangiausias technologijas kuriami nuo 2017 m. ir yra sėkmingai eksportuojami. Kurti ir gaminti aukštesnės kategorijos produktus, kurių pelningi pardavimai kasmet gerina kooperatyvo finansinius rezultatus, kooperatyvą skatina visame pasaulyje augančios sausų pieno baltymų rinkos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-26

Pasibaigus transliacijai, bus paskelbtas jos įrašas. Paraiškos paramai gauti pagal KPP veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiais metais bus renkamos nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Kviečiame pasinaudoti proga ir sužinoti paramos teikimo sąlygas!

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-26

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka suteiktą veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį;

-Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka paženklinto ir Ūkinių gyvūnų registre registruoto ūkinio gyvūno bandos ir individualų numerį;
-paženklinto ir Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio (šuns, katės, šeško) mikroschemos numerį;
-gyvūno atvedimo datą (jeigu žinoma) arba amžių;
-gyvūno kilmės (gyvūno atvedimo vietos) šalį.

Ši informacija yra reikalinga pirkėjams, norintiems įsigyti gyvūną augintinį ar ūkinį gyvūną.

Už pirkėjų klaidinimą ar reikiamos informacijos apie siūlomą parduoti gyvūną nesuteikimą numatyta administracinė atsakomybė.

VMVT žada vykdyti skelbimų apie siūlomus parduoti gyvūnus stebėseną, prireikus atliks ir slapto pirkėjo procedūrą, patikrą vietoje. Gali kreiptis ir į redakcijas dėl nekorektiško skelbimo panaikinimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-26

Pradėję įsigytą sklypą tvarkyti, sulaukė vietinių gyventojų pasiūlymų dirbti ir prižiūrėti jų žemes, kurių apleistų, nedirbamų tuo metu rajone buvo gana nemažai. „Su žmonėmis radome bendrą kalbą, tad taip ir plėtėmės per daug nesistengdami“, – pasakoja Vytautas. Dabar Vytautas ir Erika (mat įregistruoti du ūkiai) bendrai dirba 400 ha, didžiąją dalį sudaro nuomojama žemė. Padidinti nuosavos žemės dalį – vienas iš šeimos ūkio siekių.

Šiuo metu dirbamą plotą Vytautas įvardija kaip minimumą, jau leidžiantį ne tik išgyventi, išsilaikyti, bet ir investuoti į ūkį. Jaunų ūkininkų šeima planuoja ūkį plėsti – tam galimybių Dzūkijoje yra: konkurencija nedidelė, tad laisvos žemės pasiūla nemaža. „Didžiausias mūsų ūkio minusas tas, kad dirbame gana plačiai, laukai išmėtyti dideliais atstumais, reikia toli iki laukų važiuoti, tad bandysime kuo daugiau žemių įsigyti prie namų – tai padėtų pasiekti didesnio tikslumo, efektyvumo, mažintų energijos, darbo sąnaudas, taupytų laiką“, – pasakoja ūkininkas, šiuo metu dirbantis nuo 2 iki 40 ha dydžio laukus.

Derinasi prie gamtos ir siekia tikslumo

Vytauto vardu įregistruotas ekologinis, Erikos – chemizuotas augalininkystės ūkis. Pasak V. Kazėno, taip jie bando prisitaikyti prie gamtos, žemės ir krašto specifikos. Prastesniuose mažesnio derlingumo laukuose, kur chemizuotas ūkis nėra perspektyvus, neneša pelno ar darbo našumas mažas, augina ekologiškus rugius, avižas, grikius, geresniuose sėja kviečius ir kvietrugius, po truputį bando auginti ir rapsus.

Bandė ūkininkai ir belukštes avižas, pupas, speltas auginti, bet dėl rinkos bangavimų dabar jų sėja minimaliai, o kaip pagrindinius ūkio augalus įvardija rugius, avižas ir grikius – būtent šios kultūros Dzūkijoje geriausiai dera. Derlingiausi rugiai – pernai vidutiniškai jų byrėjo po 6 t/ha, avižų kūlė 4,5 t/ha. Prastokai užderėjo tik grikiai – Vytautas sako, kad po ilgų diskusijų su kitais ūkininkais nustatęs technologines klaidas, kurių stengsis išvengti. „Didelį dėmesį skiriame tinkamų veislių pasirinkimui, sėjomainai, šiuolaikinėms technologijoms.

O dirbant nelabai palankiomis ūkininkauti sąlygomis svarbiausia yra tikslumas. Jei nori rezultato, visus tręšimo, sėjos, priežiūros darbus turi padaryti tada, kada reikia, nelaukdamas ir neatidėliodamas“, – sako Lazdijų r. ūkininkas. Kaip vieną iš specifinių Dzūkijos krašto sąlygų jis išskiria vyraujančias sausras, ypač sunkinančias vasarinių augalų auginimą – juos V. Kazėnas stengiasi pasėti kuo anksčiau, kol dar dirvoje yra drėgmės. Pradėti pavasarinę sėją anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose leidžia ir šio krašto dirvožemio struktūra, nes čia žemės lengvesnės, jos anksčiau pradžiūsta, todėl ir į laukus su technika galima važiuoti gana anksti. Vytautas prisimena vienais metais pradėjęs sėti net kovo pradžioje, nes taip gamta diktavo, tačiau buvę ir atvejų, kai birželį teko užsėtą lauką sulėkščiuoti, nes viskas išdžiūvo, ir sėti grikius.

Ūkio techniką prižiūri ir remontuoja patys

Pradėję ūkininkauti nuo skolinto Belarus traktoriaus, pamažu Kazėnai technikos parką išplėtė, įsigydami visas ūkininkauti reikalingas mašinas. Pasak Vytauto, šiuo metu ūkis turi visai neblogą techninę bazę, kurios pajėgumų užtektų ir gerokai didesniems plotams apdirbti. Ūkyje taikomos ariminės ir bearimės technologijos, pastarosioms teikiama pirmenybė, tačiau be plūgo neišsiverčiama ekologiniuose plotuose, mat arimas, kartu su sėjomaina, vienas iš efektyviausių piktžolių naikinimo būdų.

„Su parama nepavyko įsigyti naujų traktorių ir dėl to labai nesikremtame, nes senas daiktas yra geras daiktas. Tik reikia tinkamai išsirinkti, atsižvelgiant į patikimumą ir jo galimybes. Mums svarbu ir tai, kad galėtume techniką patys remontuoti“, – sako technikos mėgėju save vadinantis V. Kazėnas. Patys remontuodami techniką ir sutaupo, ir laisvą laiką išnaudoja, ir dviem ūkio darbuotojams užimtumą užtikrina visus metus.

Išnaudoja alternatyvaus verslo kaime galimybes

Tarp artimiausių Kazėnų ūkio planų – grūdų džiovyklos, valomosios, svarstyklių ir bokštų įsirengimas, kad galėtų sandėliuoti visą ūkio derlių ir parduoti atsižvelgdami į rinkos poreikius ir supirkimo kainas. Dabar ūkininkai pusę derliaus, dažniausiai ekologinius grūdus, parduoda per pačią javapjūtę, kitą dalį sandėliuoja ūkio garažuose. Pasinaudodami paramos programa verslui kaimo vietovėje kurti dar praėjusiais metais Kazėnai investavo į turizmo ir serviso paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros sukūrimą.

Pastatė pirtį, įrengė kubilą, planuoja įsteigti darbo vietą ir Dzūkijos kraštovaizdžiu norintiems pasigrožėti poilsiautojams teikti ne tik pirties ir kubilo nuomos, bet ir apgyvendinimo, esant poreikiui, ir maitinimo paslaugas. Dar vienas įgyvendintas projektas – įrengtos dirbtuvės serviso paslaugoms teikti, aprūpintos visa reikiama įranga: keltuvu, padangų permontavimo staklėmis, freono pildymo aparatu, presu, detalių plovimo įranga. Tad šiuo metu verslus ūkininkas teikia tekinimo, virinimo, žemės ūkio technikos ir automobilių padangų montavimo, remonto paslaugas aplinkiniams ūkininkams, įmonėms, bendradarbiauja su šalimais veikiančia miškininkų bendrove.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-27

„Ar bent vienas reikalavimus ruošęs valdininkas yra dalyvavęs mėšlavežyje?“ – klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Viceministrui jis rėžė, kad draudimais ŽŪM vadovybei bus sunku įvykdyti Vyriausybės programą. ŽŪM rengia įsakymo Nr. D1-755/3D-844 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Šis praėjusios kadencijos aplinkos ir žemės ūkio ministrų priešpaskutinę darbo dieną (2020 m. gruodžio 9 d.) pasirašytas įsakymas žemdirbiams sukėlė šoką – pagal jį nuo šių metų lapkričio 15 d. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. Diskusijų kėlė ir kai kurie kiti reikalavimai. Gavę buvusios valdžios „dovanėlę“, dabar viską sustatyti į savo vietas turi naujieji ministerijos vadovai.

Viceministras D. Dudutis pabrėžė, kad jie bando palengvinti tirštojo mėšlo tvarkymo ir laikymo sąlygas ir pakeisti nelogiškus buvusios valdžios sprendimus. Naująjį aprašą rengė ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus specialistai. Į kai kuriuos socialinių partnerių pasiūlymus ŽŪM atsižvelgė, tačiau daugiau jų buvo atmesta. Tiesa, diskusijos dar nesibaigė ir žemdirbių organizacijos ginklų dėl mėšlo laikymo taisyklių dar nesudėjo.

Ar reikės laukuose daryti „apkasus“?

Didžiausią triukšmą sukėlusio taisyklių pakeitimo, kuriuo būtų uždrausta tirštąjį mėšlą apskritai laikyti laukuose, neliks. Tačiau lieka kitų klausimų – kaip, kur ir kiek mėšlo galima laikyti. Apie tai irgi karštai ginčytasi, o klausimo svarbą rodė daugiau kaip 50 nuotoliniame posėdyje dalyvavusiųjų žmonių. Mėšlo laikymo aikštelė iš visų pusių turi būti apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Pasak J. Sviderskio, galimam tinkamai laikomo mėšlo nutekėjimui sulaikyti pakanka 20 cm aukščio pylimo, o šiuolaikinei žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technikai reikalingi lygūs laukai, todėl nėra reikalo dirbtinai kurti dirvos paviršiaus nelygumus, nekalbant apie 50 cm aukščio siekiančius „apkasus“.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) taip pat pateikė savo pastabas, kad netikslinga reikalauti 50 cm žemės pylimu apjuosti rietuves. Rietuvėje prie tvarto žemės pylimas gal ir yra logiškas sprendimas, tačiau lauko rietuvėje, kai ji formuojama šaltuoju metų laiku, kai žemė yra įšalusi, neįmanoma iš žemių suformuoti žemės pylimo. Galbūt tai turėtų būti tam tikras šiaudų sluoksnis, sulaikantis srutų ištekėjimą.

Kraštutiniu atveju, žemės pylimas, juosiantis rietuvę, turi būti 30 cm. 50 cm aukščio pylimui prieštaravo ir Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais (antrasis papildytas ir pataisytas leidimas, 2007 m.). J. Sviderskis ŽŪM specialistams rėžė, kad dabar reikėtų vadovautis daug naujesniu Geros žemdirbystės praktikos kodeksu (2019 m.) ir „nereikės grįžti prie senų nuostatų.“

Ministerija nelinkusi atsižvelgti ir į siūlymą mėšlą rietuvėse laikyti ne ilgiau kaip 12 ar net 24 mėnesius – kol kas lieka galioti 6 mėn. terminas. Rietuvės gali būti įrengiamos tik laukuose, kurie bus tręšiami. Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėse negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. LVPŪA kėlė klausimą, kaip bus su besiribojančiais laukais, kuriuos skiria kelias ar kitas bloko numeris – ar būtina kiekviename lauke įrenginėti atskiras rietuves? ŽŪR taip pat bandė įrodyti, kad galimybė mėšlą laikyti viename sklype, tačiau juo aprūpinti ir gretimus ar besiribojančius sklypus, ženkliai sutaupytų žemės ūkio subjektų žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.

LVPŪA taip pat prašė išaiškinti, kaip keisis tirštojo mėšlo laikymo sąlygos tiems ūkininkams, kurie neturi tręšimui skirtų laukų, o mėšlą kaupia ir parduoda. ŽŪM sutiko atsisakyti taisyklių punkto, kad tirštojo mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu negali laikyti asmenys, laikantys daugiau nei 50 sąlyginių galvijų. Buvo atsižvelgta į visų socialinių partnerių išsakytą pastabą, kad toks reikalavimas – nelogiškas, nes ne sąlyginių galvijų skaičius, o jų laikymo būdas lemia susidarančio tirštojo mėšlo kiekį. Be to, LŽŪBA duomenimis, apribojimų, siejamų su gyvulių skaičiumi, nėra nė vienoje ES valstybėje.

Ūkininkams paliks laiko dalyvauti investicinėse programose

LŽŪT kategoriškai nesutinka su įsakymo teiginiu, kad paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos turi būti įterpiamos į dirvožemį kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo. Siūloma palikti ankstesnį įsakymo variantą, kad paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos turi būti įterpiamos į dirvožemį (suariama ar sukultivuojama) kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Tačiau ŽŪM aiškina, kad į aplinkos orą iš mėšlo ir srutų išsiskiriantis amoniako kiekis ir nemalonūs kvapai tręšimo metu priklauso nuo to, per kiek laiko jos įterpiamos į dirvą. Todėl siekiant mažinti iš žemės ūkio sektoriaus į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekį ir kartu šio teršalo skleidžiamus nemalonius kvapus, didinti organinių trąšų maistinių medžiagų įsisavinimą, nuo 2024 m.dideliems ūkiams (tręšiantiems 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų) pagal ES direktyvą nurodytas mėšlo ir srutų įterpimo į dirvą laikas – 4 val. nuo paskleidimo, paliekant galimybę taikyti nurodytas įterpimo laiko išlygas.

Kai yra tręšiama ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, mėšlas ir srutos turi būti įterpiamos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės.

Ministerija pažadėjo atsižvelgti į LŪS, LVPŪA prašymą pavėlinti šio reikalavimo taikymą iki 2027m. sausio 1 d., sudarant sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose mėšlo kaupimo vietoms parengti ir sutvarkyti. Nors diskutuojant emocijų ir aštresnių pasisakymų netrūko, viceministras D. Dudutis stengėsi suvaldyti aistras, pažadėjęs toliau gilintis į mėšlo laikymo niuansus ir kvietė toliau teikti pasiūlymus ir diskutuoti.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-26

Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina augo atitinkamai 3,9 proc. ir 6,4 proc. iki 170,1 euro, o rugių vidutinė supirkimo kaina buvo 13,7 proc. didesnė nei prieš metus prieš metus ir siekė 133,4 euro. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 176,4 euro – panašia kaina kaip prieš savaitę, bet 10,7 proc. brangiau negu prieš metus. Rapsai supirkti po 482,6 euro – atitinkamai 7,2 proc. ir 24,8 proc. brangiau.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-04-26

Todėl darbuotojų ūkininkai ieško gana netikėtose vietose. „Tolimųjų reisų vairuotojai plataus profilio ir jie gali dirbti su žemės ūkio technika. Šiandien laisvų kvalifikuotų mechanizatorių, kurie ieškotų darbo, tiesiog nėra. Žmones viliojamės iš transporto sektoriaus, nes vilkikų vairuotojai pavargsta nuo tokio gyvenimo būdo. Profesinių mokyklų, kurios ruoštų mums reikalingus specialistus, nėra“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Jis vardina ir kitas specialybes, kurių trūksta: agronomai, veterinarijos gydytojai ir darbuotojų trūkumas tik didėja.

Vairuotojui, kuris ir taip jau pakankamai geras specialistas, tapti kvalifikuotu mechanizatoriumi užtrunka maždaug metus. Vidutinis atlyginimas ištisus metus nuo 1000 eurų „į rankas“. Tačiau ne visi piešia tokį šviesų vaizdą. „Nors bedarbių daug, tačiau norinčių dirbti žemės ūkyje nedaug, nes tai sektorius, kuris kuria palyginti nedidelę pridėtinę vertę ir nekvalifikuotiems darbuotojams gali mokėti mažesnę algą nei kiti sektoriai. Išimtis tik kvalifikuoti žmonės, dirbantys su modernia technika, dėl kurių konkuruoja dideli ūkiai“, – dėlioja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ko trūksta Užimtumo tarnyba savo komentare rašo, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbdaviai per šių metų pirmus du mėnesius Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 900 laisvų darbo
vietų (78,7 proc. neterminuotam darbui). Sezoniniams darbams pateikta beveik 100 darbo pasiūlymų. Daugiausiai ieškoma braškių augintojų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų, pagalbinių darbininkų.

2020 metais žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 3,6 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausiai pasiūlymų buvo Vilniaus, Pasvalio, Kėdainių, Joniškio ir Radviliškio rajonų savivaldybėse. Kovą registruotose sezoninio darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio atlygis prieš mokesčius: nekvalifikuotiems darbininkams – 812 Eur; maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams – 1200 Eur; judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams – 1126 Eur; sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojams – 1000 Eur; kvalifikuotiems miškų ūkio darbuotojams – 865 Eur; pardavėjams – 642 Eur.

A. Macijauskas sako, kad, pavyzdžiui, negalima įvertinti, kiek uždirba veterinarai, kurie turi savo įmones ir jiems mokama už kiekvieną atvažiavimą į ūkį. „Nežinau, kodėl ši specialybė nepopuliari, nes dauguma baigę studijas eina gydyti kačiukų ir papūgėlių, nors prižiūrint ūkinius gyvūnus galima uždirbti daugiau“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad jei reikia rasti konsultantą – agronomą, tai praktiškai neįmanoma.

Šią specialybę studijuoja tik tik pačių ūkininkų vaikai, kurie planuoja perimti tėvų ūkį. V. Buivydas sako, kad nors politikai kalba tik apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimą, tačiau realiai be jų neišsiversime, nes tą kelią jau praėjo praktiškai visos ES šalys. Kadaise lietuviai emigrantai taip pat dirbo mažiausiai apmokamus darbus užsienyje. Populiariausios specialybės Užimtumo tarnybos duomenimis, kalbant apie darbo rinką, 2021 metų pavasarį labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai.

Į Užimtumo tarnybą iš šio sektoriaus kasmet kreipiasi vidutiniškai 11,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per metus užsiregistravusių bedarbių skaičius svyruoja iki 10 proc. Pernai užsiregistravo 7,3 proc. daugiau darbo neturinčių asmenų iš žemės ūkio sektoriaus nei 2019 m., o bendroje registruotų bedarbių struktūroje tokių asmenų dalis sumažėjo 1,2 proc. . Miškų ūkio darbininkams ir sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai įregistruota daugiau nei tokį darbą norinčių dirbti.

Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų 1,6 karto daugiau nei norinčių dirbti kvalifikuotais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkais. Augalininkystės ūkiuose pageidaujančių dirbti kvalifikuotais darbininkais – dukart daugiau nei ieškančių kvalifikuoto gyvulininkystės darbininko darbo.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-04-26