Žemės ūkio naujienos: 2021-04-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kas užsakinės muziką žemės ūkiui?
Žemdirbių organizacijos sukluso dėl žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašyto memorandumo, kuriuo siekiama plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą agrarinės aplinkosaugos srityje. Ar tai reiškia, kad agrarininkams teks vis dažniau šokti pagal aplinkosaugininkų dūdelę? Iki šiol jų užsakoma muzika toli gražu ne visada pataikė į ūkininkų taktą.
„Nuo 2023-ųjų labai stipriai daugėja aplinkosauginių priemonių, joms nuo bendro paramos voko finansavimas didėja net iki 40 proc., dabar agrarinei aplinkosaugai skiriami tik 4 proc. Todėl reikalinga AM, kur sutelkta daugiau ekspertų agrarinės aplinkosaugos klausimais, pagalba. Ji buvo teikiama ir ankstesniais laikotarpiais: investicijos į „Natura 2000“ teritorijas miškuose ir pievose, biologinę įvairovę ir kt. Tokios pagalbos dabar reikės dar labiau, nes Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) teks daug darbų ir iššūkių – ji telksis į ekologines schemas, klimato kaitos ir kitas priemones“, – aiškino žemės ūkio ministras.
Jis pabrėžė, kad memorandumu neįsipareigojama perduoti lėšas ar perleisti įtaką AM. „Jokių pinigų ar įtakos perskirstymo nebus, ŽŪM ir toliau tvirtins tiek priemones, tiek lėšų proporcijas. Čia yra labiau pagalbos prašymas“, – tikino K. Navickas.
Anot žemės ūkio ministro, šiuo geros valios memorandumu pirmiausia siekiama užtikrinti, kad į rengiamą planą būtų įtrauktos efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Tikimasi, jog pasitelkus AM turimas gyvosios gamtos apsaugos kompetencijas ir patirtį, naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos finansiniu periodu planuojamos priemonės bus dar palankesnės gamtai bei labiau skatins ūkininkus tvariai ūkininkauti.
Jaučiasi mulkinami
Sprendžiant iš K.Navicko paaiškinimų, pasirašytas memorandumas – nieko iš esmės nekeisiantis geros valios popierius. Tačiau kai kurie žemdirbių atstovai ėmė nuogąstauti, kad dar stipresnė AM lyderystė rengiant agrarines aplinkosaugos priemones gali prastai atsiliepti žemės ūkiui. Ne paslaptis, kad mūsų žemdirbiai kreivai žiūri į aplinkosaugininkus. Ir tam, sako, turi pagrindą, nes neretai tenka srėbti aplinkos sergėtojų stovykloje gimusių įpareigojimų pasekmes. Jie pirmiausia pamini atsiradusius naujus mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, kurie sukėlė pasipiktinimų audrą. Tiesa, gyvulininkystės ūkiams nepalankų įsakymą palaimino ne tik tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, bet ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Dabartiniai ministrai atsižvelgė į pasipiktinimus, ir dabar tie reikalavimai yra tobulinami.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos nariai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kaip nuo 2019 metų trukusios diskusijos dėl naujų mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų jiems atvėrė daug įdomių ir reikšmingų patirčių. Pasak jų, AM siūlė įtvirtinti tokią nuostatą, kad tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis būtų naudojamos tik tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Smulkiesiems tai neįkandamai brangios technologijos. Kai ūkininkai pradėjo piktintis, AM jiems pasiūlė pasiskaityti ES reglamentą dėl Nitratų direktyvos. Matyt, tikėjosi, kad jie to nedarys. Tačiau pieno gamintojai jį perskaitė ir išsiaiškino, kad skystojo mėšlo nebūtina įterpti, jį galima ir išpurkšti. Kai AM valdininkams pabaksnojo į tokią nuostatą, šiems teko pasitaisyti.
Žemdirbių atstovai taip pat svarsto, ar ne per siaurai žiūrima į biologinės įvairovės saugojimą. Jų manymu, tai ne tik brangių paukštelių, bet ir daug platesnės ekosistemos, integruojančios labai daug su žemės ūkio veikla susijusių komponentų, saugojimas. Tačiau žemės ūkio indėlis tai saugant nėra įvertinamas. Ir čia labai svarbus ne AM, o ŽŪM vaidmuo ir žemės ūkio srities mokslų atstovų ekspertinė pagalba.
Ministerijos toli nuo gyvenimo
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis pabrėžė, kad už žemės ūkio politiką yra atsakinga ŽŪM, tad lyderystė priklauso jai. „Jei memorandumas neturi užslėptų ketinimų, tokių kaip ŽŪM noras išvengti žemdirbių kritikos ir visą atsakomybę suversti AM specialistams, šis susitarimas yra apie nieką. Juk kiekviena ministerija turi savo atsakomybės sritį, visi ES reglamentai yra paskirstyti ministerijoms. Sprendžiant reikalus yra dvi ministerijos: pagrindinė ir dalyvaujanti. Tad šiandien be jokių papildomų susitarimų yra sudarytos visos galimybės ministerijų specialistams tartis, keistis informacija, gauti tarnybinę pagalbą, todėl memorandumo formatas tarp dviejų ministerijų daugiau negu stebina. Nebent tai gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija, skirta „aktyvistams“, kurie neturi supratimo apie valstybės valdymą“, – savo nuomonę išsakė LŽŪBA prezidentas.
P.Puskunigis apgailestavo, kad vis dažniau tenka konstatuoti faktą, jog ministerijos yra atitrūkusios nuo realaus gyvenimo, neišmano taikomų technologijų, nekovoja už atstovaujamą sektorių. „Negi kraštovaizdžio specialistas nagrinės augalininkystės ypatumus? Jei Lietuvoje žemės ūkio nebereikia, politikai tai turi aiškiai pasakyti. Tačiau svarbu neužmiršti, kad maistas yra pirmo būtinumo prekė, todėl žemės ūkio griovimas įgauna nacionalinio saugumo klausimo elementus. Istorija byloja, kad visi visuomenės maištai kyla dėl maisto trūkumo. Esant perprodukcijai ES artimiausiu laiku maisto gal ir nepritrūks, bet reikės prisiimti atsakomybę už pasekmes naikinant kaimą, maisto gamybos tradicijas, kurios formavosi šimtmečiais. Jau šiandien nepasigaminame Lietuvai reikalingo kiaulienos ir pieno kiekio. Atsiranda neprognozuotos ligos, epidemijos, karantinai. Jei užsidaro sienos, kas tada?“ – retorinį klausimą kėlė LŽŪBA prezidentas.
Geras ženklas įveikti įtampą
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas nelinkęs įžvelgti kažko blogo žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašytame memorandume. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal memorandumą AM lyderystę perima tik biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityse.
„Gal ir gerai, kad šie ministrai susitarė bendradarbiauti. Tai duos gerą toną ir ministerijų darbuotojams, nes ilgą laiką tarp šių dviejų ministerijų vyravo įtampa. Viena ministerija buvo kaip žemdirbių motina globėja, o kita kaip pikta, nuolat skriaudžianti pamotė. Buvo laikai, kai šių ministerijų vadovybė nesusikalbėdavo. Gal praeis tas laikas, kai aplinkosaugininkai užsispyrusiai stabdydavo žemdirbių veiklą“, – samprotavo A.Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas pridūrė, kad dabar, kai visa ES suka žaliąja kryptimi, gal ir gerai, jog aplinkosaugininkai turės patarti, kaip geriau tvarkytis. „Tai neišvengiama, esame priversti eiti šiuo keliu, įsipareigojimai jau prisiimti, tad reikia diskutuoti ir ieškoti kompromisų. Kita vertus, nereikėtų iš anksto įtarinėti, kad dėl pasirašyto memorandumo kažkas bus blogai, vertinti reikia pagal darbus ir veiksmus“, – teigė jis.
Turi vilčių dėl ateities
A.Baravykas svarstė, kad jeigu žemės ūkio ir aplinkos ministrai susitarė dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimo, gal susikalbės ir dėl kitų žemės ūkiui svarbių dalykų. Pasak jo, po pokalbių su S.Gentvilu agrarinės srities organizacijų atstovams susidarė įspūdis, kad aplinkos ministras plačiau mato žemės ūkio ir kaimo problemas.
„Aplinkos ministras leido suprasti, kad nėra griežto mojavimo aplinkosauginiais reikalavimais šalininkas. Jis yra pasakęs, kad jautriai žiūrės į tuos klausimus, nes jie turi įtakos maisto gamybai, socialinei sričiai. Panašu, kad suprantama, jog aplinkosaugininkas neturi sukiotis kaip dramblys krištolo parduotuvėje“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas.
Daug lėšų už aplinkosaugą
Memorandume numatoma, jog AM teks iniciatyva parengti KPP strateginio plano kompensacinių ir ne pelno siekiančių priemonių sąrašą, rekomendacijas bei pagrindines priemonių sąlygas biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityse. ŽŪM aktyviai dalyvaus šiame procese. Iš abiejų ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovų bus sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtą medžiagą ŽŪM panaudos rengdama KPP plano priemonių aprašus.
Šiuo metu rengiamas KPP planas prisidės prie Europos žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų siekio. Numatoma, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėms, o ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekologinėms schemoms. Minėtas strateginis planas turi būti pateiktas Europos Komisijai iki šių metų pabaigos.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-27, Vida Tavorienė
„Naivu tikėtis, kad permainos žemės ūkyje vyks remiant tik pelkių atkūrimą“
Lietuvos ūkininkų sąjunga LŪS), susipažinusi su Vyriausybės parengtu Ekonomikos gaivinimo priemonių plano projektu „Naujos kartos Lietuva“, kuris buvo pateiktas derinimui su visuomene, reiškia didelį žemdirbių susirūpinimą dėl atsainaus valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos šaką – žemės ūkį.
Žemės ūkio komisaras irgi ragina stiprinti sektorių
ES žemės ūkio komisaras Janusz`as Wojciechowski`s (Janusz Wojciechowski) jau ne kartą viešai ūkininkams yra sakęs, kad valstybių narių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (EGADP, arba angl. RRF) Europos Komisija nori matyti priemones, skirtas stiprinti žemės ūkį. „Tai buvo mano asmeninė iniciatyva planuojant ES atsigavimo fondą, kad žemės ūkis privalomai būtų įtrauktas į šalių narių rengiamus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planus. Į pagalbą sektoriui atremti visus keliamus iššūkius turi būti pasitelkti visi įmanomi fondai, nukreipiami sustiprinti žemės ūkį.
Ypatingai tai svarbu sektoriui įgyvendinant Žaliojo kurso strategijos „Nuo lauko iki stalo“ iškeltus uždavinius, perorientuojant vietos rinką“, – dar kartą balandžio 22 d. akcentavo ES žemės ūkio komisaras, dalyvavęs vienos didžiausių žemdirbių organizacijų COPA-COGECA (kurios nare yra LŪS) narių vadovų susirinkime. Jis pridūrė, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondo tikrai neužteks ambicingiems ES tikslams, kurie iškelti žemės ūkiui, pasiekti ir pereiti sektoriui reikalingą transformaciją.
LŪS primena, kad Lietuvos BŽŪP fondas yra vienas mažiausių ES, tuo tarpu visuomenės reikalavimai žemės ūkiui griežtėja tokiu pat mastu kaip visoje ES. Su kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis didesnė BŽŪP dalis yra nukreipiama ne ekonomikos šakai plėtoti ir vystyti, bet aplinkosaugos problemoms spręsti. Naujuoju 2023-2027 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvos Kaimo plėtros fondas, kuriame užkoduojamos žemės ūkio šakos modernizavimo kryptys ir paskatos priemonės, sumažintas 15 proc., ir 40 proc. jo turės būti nukreipta aplinkos apsaugai.
Būtina naudoti visų fondų deramą dalį
Norint, kad Lietuvos žemės ūkyje įvyktų proveržis, būtų sėkmingai vykdoma žalioji ir skaitmeninė transformacija plačiąja apimtimi, neeliminuojant jokio dydžio žemės ūkio subjektų, būtina naudoti visų turimų fondų deramą dalį. „Tikrai naivu tikėtis, kad savaime vyks fantazuojamos permainos be paskatų ir atsparumo didinimo įrankių“, – rašoma LŪS kreipimesi į aukščiausią šalies valdžią.
Pasak ūkininkų organizacijos, klaidinga manyti, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID -19 pandemijos, ir kad jo transformacijos žaliajai pertvarkai pakaks tik BŽŪP fondo su minimaliu galimu nacionaliniu prisidėjimu. Mūsų šalyje sparčiai traukiasi pieno ūkiai, Lietuva neapsirūpina reikiamais mėsos, daržovių produktais, yra visiškai priklausoma nuo importo.
Todėl šokiruojančiai atrodo Lietuvos Vyriausybės pasirinktas prioritetas – Atsigavimo fondo lėšomis finansuoti pelkių atstatymą ir visiškai ignoruoti ženklią pridėtinę vertę kuriantį, pajamas šalies biudžetui generuojantį sektorių. Pasak ūkininkų, pelkių atstatymas nepadarys šalies ekonomikoje jokio proveržio, jei ir toliau bus leidžiama užsienio kapitalui naikinti Lietuvos iškasenas – durpynus (jų, deja, turime ribotą kiekį), dideliais kiekiais eksportuojant durpes.
Reikia balanso tarp aplinkosaugos ir gamybos
LŪS teigimu, reikalingas sveikas visų ramsčių – ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos – balansas. Ūkininkų organizacija konstatuoja, kad Lietuvos žemės ūkiui tikslai iškelti labai dideli. Jei nebus įtrauktų ilgalaikių ir transformuojančių investicijų į žemės ūkį, tai turės rimtų neigiamų pasekmių ateinančiam dešimtmečiui ir vėliau… „Nederėtų pamiršti, kad ES visuose strateginiuose dokumentuose kalbama apie tvarią plėtrą: tvarią gamybą ir vartojimą, tvarias maisto sistemas, tvarų ekonomikos augimą.
Tačiau, atrodo, kad pamirštama, kokią plačią reikšmę turi pati sąvoka. Tvarumas nėra tik aplinkos apsauga. Tai – subalansuota socialinė, ekonominė, kultūrinė ir ekologinė plėtra. Tuo tarpu viename iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonių plane eliminuojamas žemės ūkis, kuris realiai atliepia visas tvarios plėtros dimensijas“, – teigiama LŪS rašte.
Kreipėsi į aukščiausiąją šalies valdžią
LŪS raštą „Dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projekto“, kurį pasirašė Sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir kuriame raginama nenusisukti nuo žemės ūkio, išsiuntė ne tik šalies Vyriausybei, bet ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, Finansų, Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijoms. Primename, kad iki šios savaitės pirmadienio vyko RRF plano, kurį sudaro net 187 puslapiai, derinimas su visuomene.
Lietuvos Vyriausybė buvo numačiusi RRF planą pateikti Europos Komisijai balandžio paskutinėmis dienomis. Tačiau antradienį Seime finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad planą EK ketinama pateikti gegužės viduryje. Pasak jos, per šį laiką planas bus toliau derinamas tiek viduje, tiek su Europos Komisija. Beje, planą peržiūrėti ir nukelti jo tvirtinimą prašė ir kai kurios kitos visuomeninės organizacijos bei politikai. Pavyzdžiui, Pilietinę visuomenę iš Lietuvos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Kęstutis Kupšys teigia, kad Lietuvos RRF pateikimo datą reiktų perkelti į gegužę.
Tiek nevyriausybinės organizacijos (NVO), tiek ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai turės daugiau laiko įsigilinti ir pateikti kokybiškesnius pasiūlymus, kuriuos valdžios institucijos galėtų įvertinti ir turėtų laiko atsižvelgti. „Ne veltui prašėme rodyti visą planą, kad ir juodraštinį jo variantą, nes turime matyti, kokios priemonės kokioms sritims yra skirtos. Juk skaitmenizacija, žalioji pertvarka, galimi mokesčių keitimai ir kitos temos yra horizontalios, eina per visus sektorius. Nepaisant mūsų prašymų, mes gaudavome tik plano fragmentus.
Planą rengiant pajungtas visas valstybės institucijų aparatas, o mes tokių pajėgumų neturime. Įsigilinimui reikia daugiau laiko“, – spaudos pranešime pirmadienį teigė K. Kupšys. „Matydami aktyvų socialinių ekonominių partnerių įsitraukimą (į plano aptarimą – BNS), nusprendėme pasinaudoti galimybe planą pateikti kiek vėliau ir šį laiką išnaudosime tolesniam plano derinimui, reakcijai į pastabas ir pasiūlymus bei neformaliam pakeitimų susiderinimui su EK“, – antradienį Seime sakė G. Skaistė.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-28
Estijos žemės ūkis gamybą pernai sumažino
Žemės ūkio produkcijos Estijoje 2020-aisiais pagaminta už 974,3 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2019 metais, pranešė šalies Žemės ūkio ministerija. 48 proc. šios vertės sudarė augalininkystės, 42 proc. – gyvulininkystės, o likusią dalį – kita produkcija ir paslaugos.
Mėsos gamyba padidėjo 5 proc. iki 79,89 tūkst. tonų dėl paukštienos ir kiaulienos gamybos augimo. Mažesnis pernai dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo daržovių bei vaisių derlius. Estijos maisto pramonė produkcijos pernai pagamino už 2,1 mlrd. eurų, o tai – 16,4 proc. visos apdirbimo pramonės produkcijos.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-27
Lietuva perspjovė ES – valdininkai sukūrė dešimtis reikalavimų, kurių Europa laikytis neprašo
Lietuvoje deklaruojama, kad kuriamos kuo palankesnės sąlygos verslui, tačiau atlikus analizę aiškėja, kad mūsų valdininkai kuria kur kas daugiau reikalavimų nei to reikalauja ES reglamentai.
Paaiškėjo, pavyzdžiui, kad Lietuvoje negalima, skirtingai nuo kitų šalių, kurti mišrių ūkių, kai dalis ūkio tradicinis, kita dalis ekologinis. Pas mus galimas tik toks arba toks. Norint visą ūkį paversti ekologiniu reikia labai daug investicijų, o kokia bus parama niekas nežino. Be to, mišrus ūkis mažina riziką. „Tokie faktai privertė visos ES mastu priimti naują reglamentą, kad ūkininkavimo sąlygos būtų suvienodintos visoje Europoje. Kitas tikslas, kad suaktyvėtų perdirbimas ir šių produktų pardavimas.
Be to, kiek man teko bendrauti su ūkininkais ir perdirbėjais, jie norėtų, kad galiotų bendras reglamentas. Valdžia atvirkščiai, nori, jog išliktų galimybė jai papildomai reguliuoti tvarką, nors dažnai sakoma, kad vieno ar kito įsipareigojimo reikalauja ES, nors tai būna vietinė iniciatyva“, – aiškina B. Ropė.
Jis pateikia ir vieną iš pavyzdžių, kaip tai atrodo praktikoje. 2021-2027 laikinasis reglamentas numatė, kad valstybės narė ekologiniam ūkininkavimui leistų 5 metų pereinamąjį laikotarpį, bet Lietuva pasirinko trumpesnį 3 metų laikotarpį ir tuo pačiu parama ūkininkams sumažėjo. Kitas pavyzdys, vadinamasis Atsigavimo fondas, kuriame numatyta, kad 37 proc. lėšų atitektų klimato kaitos priemonėms, bet mes neskyrėme nieko, nors ekologinis ūkininkavimas idealiai atitinka reikalavimus.
Tai žmones skatina trauktis iš šios srities. Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, sako, kad mes ekologinių ūkių reglamentą tiesiog supainiojome su vadinamaisiais privačiais standartais, tokiais, kaip biodinaminis ūkis, kurių sertifikavimas ir veiklos reglamentavimas kur kas griežtesnis, o pas mus taisyklės lenkia net šiuos standartus ir tai mūsų, ne ES iniciatyva. „Kiekviena šalis gali griežtinti reikalavimus ir mes tai padarėme ir sugalvojome nurodyti, kada ūkininkui pjauti, kiek piktžolių turi būti lauke ir mūsų valdininkai šiuos reikalavimus vis griežtina, nes nori pateisinti savo darbą. Jei priimsi taisykles pagal ES reglamentą, jis turi nesikeisti bent 5-7 metus, tačiau tada atskiri skyriai Žemės ūkio ministerijoje neturės ką veikti. Dabar pas mus taisyklės keičiasi kelis kartus per metus ir kaip jų laikytis ūkininkai nebesupranta. Tą panaikinus visiems būtų paprasčiau“, – piktinasi S. Daniulis.
B. Ropė sako, kad mėgino aiškintis, kaip vienoje ar kitoje srityje pakeisti tvarką, kad būtų kuo mažiau trikdžių paprasčiausiai dirbti ir parduoti produktus. Parlamentaras pateikia pavyzdį – dar neseniai Lietuvoje buvo reikalaujama, kad ekologiniuose produktuose nebūtų jokių pesticidų likučių, nors dešimtmečiais dirbant žemę jų išvengti neįmanoma. ES minimalūs likučiai leidžiami, o pas mus už tai buvo atimami sertifikatai ir išmokos. S. Daniulis sako, kad reikalavimą, kad už pesticidų likučius nebūtų baudžiama užtruko dvejus metus. Be to, kokie gali būti ribojimai, jei mes turime 7 proc. ekologiškų pasėlių, o ES reikalauja per keletą metų pasiekti 25 proc. Tačiau daugiau lėšų rėmimui, kad žmonės eitų į šią sritį nėra. Visoje Europoje tai remiama sritis.
Asociacijos vadovas skaičiuoja ir kiek brangsta ūkininkavimas jei tenka laikytis kai kurių tik pas mus galiojančių reikalavimų. „Pavyzdžiui, reikalavimai dėl sėjomainos, galioję dar visai neseniai. Kas penkerius metus ekologinio ūkio plotas turi būti užsėjamas dobilais, kad atsistatytų dirva. Už tai ūkis gauna 59 eur/ha išmoką. Tuo tarpu chemizuotas ūkis dobilus vertina kaip posėlinę kultūrą, ją išlaiko 8 savaites ir gauna 130 eurų išmoką. Tai reiškia, kad ekologiški ūkiai derlių galėdavo imti tik kas penktus metus.
Tiesiog trūko pinigų ir valdininkai taip neformaliai sumažino išmokas“, – skaičiuoja S. Daniulis ir sako, kad yra sunkiai suvokiamų remiamų kultūrų sąrašai, kiek turi būti nuimta derliaus. Tai tiesiog valdininkų sugalvoti apsunkinimai, kad jie patys galėtų susireikšminti. „Dabar nutiko taip, kad mes atėjo į šią sritį, prisiėmėme įsipareigojimus, trauktis negalime. O valstybė tuo tarpu staiga pareiškia, kad vykdyti savo įsipareigojimų negali, nes neturi pinigų ir vis sugalvoja naujas taisykles, kurių nebuvo pradedant veiklą ir kurios kardinaliai keičia patį ūkininkavimą“, – piktinasi S. Daniulis.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius,2021-04-27
Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, prižiūrinčių šlapynes ir saugančių jų biologinę įvairovę
Kai gamta nedrąsiai pradeda rodyti vis sodrėjantį žalią rūbą, gausybė vabzdžių, varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų, paukščių bei žvėrių jau seniai kruopščiai suka lizdus, rūpinasi patogiais urvais ar guoliais savo jaunikliams. Kiekvienas jų susiranda būtent sau tinkamiausius namus: saulės šildomą griovio šlaitą, iš pavasario potvynių išsilaisvinusias pievų platybes ar įvairiausių garsų pilnutėles šlapynes. Didžiausias mūsų visų rūpestis – nepalikti be priežiūros ūkininkavimui mažiau patrauklių teritorijų, nes tai yra tas pats, kas palikti jų gyventojus be namų.
Veikla „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ siekiama paskatinti žemdirbius laikantis keleto pagrindinių principų padėti gamtai klestėti. Ūkininkavimas šlapynėse yra sudėtingesnis negu įprastose pievose, tačiau kiekvienas tinkamai prižiūrėtas ir sutvarkytas šlapynių hektaras atneša didžiulę naudą gamtai.
Padėti gamtai klestėti gali ne tik teisingas visų mūsų supratimas, bet ir stiprus ūkininkų noras išsaugoti vertingas gamtai teritorijas. Pasirinkę ekstensyviai tvarkyti šlapynes ūkininkai įsipareigoja vėliau pradėti šienavimo darbus, nupjautos žolės nemulčiuoti, gyvulius ganyti mažesniu intensyvumu.
Vėlyvas šienavimas užtikrina, kad šienavimo technika nepakenks paukščių jaunikliams. Liepos antroje pusėje daugelio paukščių mažyliai jau būna pakankamai suaugę, moka skraidyti ir geba patys pasprukti nuo pražūtingų ašmenų.
Ekstensyvus ganymas artimas natūraliems gamtiniams procesams, prie kurių prisitaikę vertingi šlapynių arba pievų augalai ir jų bendrijos. Tai panašu į išnykusių laukinių žolėdžių – taurų, stumbrų – veiklą. Mažesnis gyvulių ganymo intensyvumas kelia mažesnę grėsmę paukščių lizdams. Be to, jei gyvulių būtų daugiau, susidarytų didesnis mėšlo kiekis, pieva būtų labiau patręšta, o žolė intensyviau nudeginama, susidarytų nenatūralios sąlygos – vertingi augalai bei jų bendrijos neišlaikytų konkurencijos sąlygų ir užleistų vietą gamtiniu požiūriu menkaverčiams žolynams.
Laisvai besiganantys žolėdžiai vienus augalus ėda labiau, kitus tik paskabo, todėl ilgainiui ganomose pievose susiformuoja tik joms būdinga augalijos mozaika. Taigi ekstensyviai ganant didėja rūšinė augalų ir vabzdžių įvairovė, gerėja sąlygos paukščiams maitintis ir sėkmingai perėti, teritorija tampa gyvybingesnė, pagerėja dirvožemio struktūra ir CO2 absorbcija.
Įsipareigojimas nesmulkinti žolės taip pat padeda išsaugoti pievų ar šlapynių gyventojų gerovę. Smulkinant žolę žūsta daug vabzdžių, varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų, dirvos paviršiuje suformuojamas negyvos augalų biomasės sluoksnis, kuris sutrikdo dirvos aeraciją, trukdo atsikurti natūraliai pievos augalijai.
„Atsisakymas žolę smulkinti išlaiko šlapynę nepakitusią ir padeda jos gyvūnijai. Smulkinta žolė pūdama patręšia šlapynę, o tai yra žalinga jos augalijai – ilgainiui keičiasi augalijos struktūra, įsivyrauja azotamėgiai augalai. Smulkintuvo peiliai sunaikina virš dirvos paviršiaus įsikūrusią šlapynės gyvūniją. Nuolatos smulkinant išlyginami kupstai – vieta gyvūnams slėptis, o esant aukštesniam vandens lygiui ir – sukti lizdus“, – pasakoja gamtosaugos specialistas Justas Gulbinas.
Lieka neišnaudotas didžiulis potencialas
Pernai pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ buvo pateiktos 764 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 7 646 ha. Iš viso Lietuvoje nustatytas 377 215 ha šlapynių plotas, taigi daugiau kaip 365 tūkst. hektarų šlapynių ploto galėtų prižiūrėti ir tvarkyti ūkininkai.
Nusprendę dalyvauti veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ūkininkai gali tai padaryti žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu: pateikti paraišką ir prisiimti įsipareigojimus pagal šią veiklą bei šienauti šlapynių plotus arba ekstensyviai juose ganyti gyvulius. Šlapynių plotus ūkininkas gali deklaruoti pasirinkęs vieną iš šių pasėlio kodų: 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)) arba 5PT-3 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas), kai tiesioginės išmokos nėra mokamos). Tai priklauso nuo to, kokiame kontroliniame žemės sklype (bl1, bl3, bl9) yra pareiškėjo deklaruojami šlapynių plotai.
2020 m. aktyviausiai paraiškas teikė Vilniaus apskrities (170 paraiškų), Utenos apskrities (115 paraiškų), Tauragės apskrities (106 paraiškos), Klaipėdos apskrities (104 paraiškos) ūkininkai. Panevėžio apskrityje buvo pateiktos 65 paraiškos, Telšių apskrityje 61, Alytaus apskrityje 60, Šiaulių apskrityje 42, Kauno apskrityje 25 ir Marijampolės apskrityje 16 paraiškų.
Kompensacinių išmokų dydis
Išmokų dydis už įsipareigotų šlapynių plotų tvarkymą – 208 Eur už ha.
Įsipareigojimai
Vykdyti veiklą ūkininkai gali tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose šlapynių plotuose, kurie yra skelbiami Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroniniame žemėlapyje.
Vykdydami veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:
neįrengti naujų drenažo sistemų ar laistymo ir drėkinimo sistemų;
nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą), augalų apsaugos produktų;
kasmet šienauti arba ganyti jose gyvulius, laikantis šių reikalavimų (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):
šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.;
ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha pagal priemonės veiklą deklaruotame plote;
ganyti gyvulius nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
nenuganytos žolės likučius nušienauti;
pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. (nesusmulkinti ir nepaskleisti).
Svarbu per įsipareigojimų laikotarpį nesuarti šlapynių bei nepersėti jų kultūrinėmis žolėmis.
Šaltinis: nma.lt, 2021-04-27
Bendroji žemės ūkio politika: dar vienas žingsnis pirmyn
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje aptarti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2020 metų, tarptautinės prekybos, gyvūnų gerovės klausimai, padėtis žemės ūkio rinkose.
„Vienas svarbiausių mūsų prioritetų BŽŪP reformos pakete – žalioji politika. Pasisakome už ambicingus jos tikslus. Reikšmingi juk ne tik procentai, bet ir tai, ką sudėsime į žaliąsias priemones“, – vaizdo konferencijoje sakė ministras K. Navickas. Lietuvai labai svarbus ir sąžiningas paramos paskirstymas žemdirbiams, smulkių ūkių interesų apsaugojimas, administracinės naštos mažinimas. Palaikomas ir Europos Komisijos (EK) siekis įvesti „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimą. Ministras apgailestavo, kad vis dar nėra žymesnio progreso dėl rinkos reguliavimo ir išskirtinių krizių valdymo priemonių, bei paragino ieškoti bendrų sprendimų su Europos Parlamentu vardan bendro tikslo turėti veiksmingesnę šių priemonių sistemą.
Lietuvai labai svarbūs ir su tarptautine prekyba susiję žemės ūkio klausimai. Šiuo metu EK, reaguodama į gamintojų ir eksportuotojų poreikius, peržiūri ES prekybos politiką, siekia atverti naujas eksporto rinkas. „Remiame EK pastangas į prekybos susitarimus įtraukti elementus, atspindinčius žaliąjį kursą, klimato kaitos ir tvarumo tikslus. Taip pat atverti rinkas mūsų eksportuotojams, apsaugant jautrius žemės ūkio sektorius. Svarbu, kad siekiant lygių konkurencinių sąlygų mūsų gamintojams, importuojami žemės ūkio produktai atitiktų aukštus ES standartus“, – sakė ministras.
Vaizdo konferencijoje aptariant padėtį žemės ūkio rinkose, ne vienos valstybės atstovai pripažino, kad jų šalyse patiriami sunkumai dėl pavasarinių šalnų, gyvūnų ligų protrūkių, taip pat jaučiami ir neigiami besitęsiančios COVID-19 pandemijos padariniai. „Lietuvoje su ekonominiais sunkumais vis dar susiduria paukštienos, kiaulienos ir daržovių sektoriai. Jiems ir toliau turime teikti laikinąją valstybės pagalbą. Atsižvelgdami į tai, prašome Europos Komisijos atidžiai stebėti padėtį rinkose, o prireikus – nedelsiant reaguoti aktyvuojant reikalingas ES rinkos reguliavimo priemones“, – kalbėjo ministras K. Navickas.
ES vis didesnę svarbą įgauna gyvūnų gerovės klausimas. „Mūsų šalyje pastebime didėjantį visuomenės susirūpinimą gyvūnų gerove, tai yra ir vienas iš Lietuvos nacionalinių prioritetų. Palaikome iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti gyvūnų gerovės standartus tiek pačioje ES, tiek skatinama tai daryti globaliai“, – situaciją apibūdino Lietuvos žemės ūkio ministras. Jo teigimu, skirtingos gyvūnų gerovės sąlygos ES ir trečiosiose šalyse taip pat sudaro nevienodas konkurencines sąlygas importo atveju. Tokiu būdu ne tik neužtikrinamas atsekamumas visoje maisto gamybos–tiekimo grandinėje, bet ir ES vartotojai negauna pakankamos informacijos apie produkto kilmę ir gyvūnų laikymo būdus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
