Žemės ūkio naujienos: 2021-05-11

Marijampolės savivaldybėje, Gudinės kaime ūkininkaujantis Mykolas šiuo metu laiko apie 40 mėsinių simentalų veislės galvijų, dar tiek pat šios veislės galvijų jis prižiūri tėvo ūkyje. Šveikauskams priklauso apie 140 ha žemės. Krūvis išties nemažas, tačiau jaunasis ūkininkas niekada neabejojo savo pasirinkimu.

Įkūręs savo ūkį Mykolas ėmė domėtis galimybėmis jį stiprinti, todėl pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) teikiama galimybe jauniesiems ūkininkams. Gavęs paramą, jis įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu, kuriuo šiandien gali ir šerti, ir šienauti, tad darbai vyksta kur kas sparčiau ir paprasčiau. Tokia galimybe gali pasinaudoti ir kiti jaunieji ūkininkai – jie nuo birželio 1 d. iki liepos 30 d. bus kviečiami teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta beveik 15 mln. Eur paramos lėšų.

Mykolas, siekdamas stiprinti ir plėtoti savo ūkį, ėmėsi ir valdų modernizavimo – už KPP programos lėšas įsigis naują plūgą, sėjamąją, žolės rulonų vyniotuvą, tręštuvą.

Jaunasis ūkininkas nesustoja ir nuolat ieško galimybių ūkį padaryti efektyvesnį, tad yra svarstęs ir apie galimybę stoti į kooperatyvą.

„Buvo tokių minčių, tačiau nemažai gyvulininkų pereina į augalininkystę, tad kuriam laikui svarstymus apie kooperaciją atidėjau. Neatmetu galimybės tapti kooperatyvo dalimi, juk kam naudoti tris kartus didesnius išteklius, kai galima dalytis – vienas ūkininkas turi vieną reikiamą traktorių, kiti – kitokių pajėgumų“, – kooperacijos privalumus vardija M. Šveikauskas.

Sėkmės istorijos įkvepia

Tuo, kad bendradarbiauti apsimoka, jau įsitikino žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ nariai. Septynerius metus sėkmingai veikiančio kooperatyvo, įsikūrusio Šakių rajone, Jokūbonyse, nariai sukaupia didesnį daržovių kiekį, tad yra patrauklūs tiek prekybos centrams, tiek užsienio partneriams.

„Susiburti paskatino supratimas, kad tik susijungę būsime kam nors įdomūs. Kooperavimosi pliusų daug: tai ir efektyvesnė gamyba, ir lengvesnė produkcijos realizacija, ir, žinoma, daug geresnės ūkio perspektyvos“, – kooperatyvo direktorius Martynas Laukaitis teigė K. Navickui, aprodydamas daržovių sandėlius ir netoliese plytinčius laukus su pasėtais burokėliais.

Šiuo metu 8 narius vienijantis kooperatyvas daugiausia augina ir superka bulves ir burokėlius. Didžioji produkcijos dalis (60–70 proc.) keliauja į užsienį – Vokietiją, Angliją, Suomiją, Latviją, Estiją , Olandiją, Belgiją, Lenkiją, Italiją, Čekiją.

Kooperatyvas yra pasinaudojęs ir 2014-2020 m. KPP teikiama parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir/arba plėtrą. Investicijoms į kooperatyvo veikos plėtrą buvo skirta apie 859 tūkst. Eur. Ši parama padėjo kooperatyvui įsigyti daržovių rūšiavimo ir saugojimo įrangos, krautuvų, traktorių, pakavimo ir kitos kooperatyvo veiklai būtinos įrangos.

Siekdamas didinti savo konkurencingumą, kooperatyvas gavo paramą ir pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Gautą paramą – apie 320 tūkst. Eur – kooperatyvas skyrė aikštelės statybai ir krovikui ant palečių.

Kooperatyvui įdomi ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėja, labiausiai vilioja produkcijos tiekimas mokykloms, darželiams 100 km spinduliu, tačiau tai – ateities klausimas, nes kol kas yra kliūčių. „Trūksta pagalbos logistikos sandėlio įkūrimui, kad galėtume prijungti prie turimo paketo kitas daržoves, mėsą, pieną, kiaušinius“, – teigia kooperatyvo vadovas.

Pasak ministro K. Navicko, jaunojo ūkininko M. Šveikausko ūkis ir kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“ – du skirtingi ūkininkavimo modeliai. „Vienu atveju dar svarstoma galimybė kooperuotis su kitais ūkininkais, kitu – į kooperatyvą susibūrę aštuoni ūkininkai tokia nauda neabejoja. Jie žengia toliau, planuodami investicijas į kooperatyvo plėtrą. O galėdami pristatyti didelius kiekius daržovių, yra patikimi ir patrauklūs užsakovams partneriai“ – teigia ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-05-10

Parama skiriama dviem veiklos sritims:

-atlikti tam tikrus veislininkystės darbus ir (arba) paslaugas, susijusius su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu, įskaitant veisimo organizacijų arba jų paskirtų trečiųjų šalių atliekamus galvijų genomo tyrimus – galvijų genomo tyrimams vykdyti skirta 300 000 Eur ir veislininkystės darbams, susijusiems su gyvūnų genetinės kokybės nustatymu, – 22 000 Eur nacionalinės paramos, finansuojama iki 70 proc. genomo ir kitų tyrimų išlaidų, susijusių su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu;
-gauti valstybės pagalbą konkursams, prekybos mugėms ir (arba) parodoms, skirtoms ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizuoti ir dalyvauti juose, – šiai veiklai vykdyti skirta 150 000 Eur nacionalinės paramos, finansuojama iki 100 proc. konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizuoti ir dalyvauti juose tinkamų finansuoti išlaidų.

Paraiška gauti paramą (Finansavimo taisyklių 1 priedas) NMA gali būti teikiama spausdintine forma, pateikiant vieną originalų egzempliorių. Šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pateikti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, arba atsiųsti per kurjerį, arba paštu registruota pašto siunta NMA (adresas: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius).

Paraiškos taip pat gali būti teikiamos elektronine forma, pateikiant užpildytus dokumentus (suformuotus į bylą ir sunumeruotus, pdf formatu) ir paraiškos formą (doc arba docx formatu). Šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, ir pateikti NMA elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.

Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (Finansavimo taisyklių 7 priedas).

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-10

Metų metais kalbama, kad į žalos atlyginimo sąrašą turi būti įtraukiami ir nuostoliai, patirti dėl laukinių paukščių, tačiau problema nesprendžiama.

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Žemės ūkio sektorius generuoja nemažą dalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), iš ūkininkavimo gyvenantys žmonės palaiko gyvybę nykstančiuose kaimuose, sukuria darbo vietų, leidžia vaikus į mokslus, tačiau valdžia juos dažnai palieka likimo valiai: laukinių paukščių daroma žala žemės ūkiui – vis dar tik pačių ūkininkų galvos skausmas.

Žemdirbiai neapsikentę metų metais nesprendžiamos problemos ne kartą kreipėsi į valdžią, pernai siuntė ir rezoliuciją, kur pateikė pasiūlymus, kaip spręsti laukinių paukščių daromos žalos klausimus, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pasiūlymus teikė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, tačiau panašu, kad viskas veltui. Ūkininkų laukus pamėgusių gervių, žąsų, gulbių padarytos žalos kompensavimas iki šiol nenumatytas, o Seimo Kaimo reikalų komitetas vėl pirminiame problemos taške – jis svarstė, kaip padėti ūkininkams, patiriantiems nuostolių dėl laukinių paukščių daromos žalos. Apie tai jau ne kartą svarstyta praėjusios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitete, ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dirbo, bet, kaip sakoma, trukt už vadžių – vėl iš pradžių.

Tiek žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, tiek Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pritarė, kad problema yra sena ir aktuali.

Politikams ir valdininkams metai iš metų „gilinantis į temą“, situacija nesikeičia, o ūkininkai kasmet dėl laukinių paukščių daromos žalos patiria didžiulius nuostolius prarasdami dalį derliaus.

„Laukinių paukščių padaroma žala – labai ženkli. Jie nulesa, ištrypia, nuniokoja ūkininkų 20–30 ha dydžio laukus, ir tai ne kažkokia galulaukė, o masyvas, derlingas žemės plotas. Rokiškio krašte daugiausia žalos padaro gervės ir žąsys, kituose regionuose skirtingai – kai kur dar ir gulbės. Mano laukuose būna labai daug gervių. Ankstyvą pavasarį gervės kviečių lauką tiesiog ištrypė, nes jų – tūkstančiai. Kai paukščių tokia masė, iš lauko nieko nelieka. Mes ne prieš paukščius, tačiau negali būti taip, kad ūkininko derlius sunaikinamas, bet už patirtą žalą nėra jokios kompensacijos.

Jei norime išsaugoti žemės ūkio šaką, kuri tikrai reikšminga Lietuvai, jai turi būti skirtas atitinkamas dėmesys, turi būti ne vienadieniai, o ilgalaikiai mechanizmai, padedantys prisitaikyti prie kintančios gamtos. Už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą kompensuojama, o už paukščių – ne, tarsi jos ir nėra. Bet žala didžiulė, todėl reikia priimti žalos kompensavimo mechanizmą ir atlyginti ūkininkams patirtus nuostolius“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR Kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotoja, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė.

Po gervių „antskrydžio“ – plikas laukas

Didžiausius nuostolius žemės ūkiui daro gervės, žąsys, gulbės. Daugiausia nukenčia grūdų ir daržovių augintojai. Dažnas ūkininkas gali papasakoti, kaip nutūpusios gulbės 10 ha rapsų ar kitų kultūrų lauką per naktį palieka pliką, arba kaip po gervių „antskrydžio“ iš kviečių ar avižų lauko nieko nelieka.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, jog krašto ūkininkai daugiausia nukenčia nuo gervių ir žąsų.

„Jos leidžiasi į pasėlius, kur tik pamato želmenis. Kiekvienais metais nuniokojami vis kiti laukai. Nuostoliai vis didėja, tačiau žalos niekas nekompensuoja. Laukinės žąsys – migruojantys paukščiai, kurie nuostolių padaro praskrisdami. Jos Lietuvoje ilgai neužsibūna, bet gervės čia gyvena visą vasarą. Žąsys daugiausia taikosi į žiemkenčių pasėlius, o gervės kone į viską – ir į kopūstų laukus, ir į kviečius. Net kai kviečių derlių nuiminėji, gervės nulesa jau prinokusius kviečius. Daug metų apie tai kalbame, bet niekas nereaguoja, iki šiol nėra nei įstatymo priimto, nei metodikos žalai kompensuoti“, – apgailestavo V.Ivanauskas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog Kėdainių krašto ūkininkai daug nuostolių patiria dėl gausiai čia gyvenančių stumbrų, kurių didžiulė banda nuolat ganosi ir jo laukuose. Stumbrų niekaip negali išvaryti, o kai dar laukus nusiaubia ir laukiniai paukščiai, ūkininkas nebepakelia tokios naštos.

„Visi suprantame, kad gamtoje turi būti ir paukščiai, ir žvėrys, ūkininkai tam neprieštarauja, tačiau už patirtus nuostolius ūkininkams privalo būti kompensuota.

Už žvėrių padarytą žalą valdžia kažkiek kompensuoja, nors kompensavimo metodikos yra pasenusios, turi trūkumų, o apie paukščių daromos žalos kompensavimą visai nešneka. Valdžia greita tik ūkininkams visokių prievolių, pareigų uždėti, kaltina, kad gamtą teršiame, bet jos pagalbos nesulaukiame. Kėdainių rajone yra laukų, kuriuos, galima sakyti, apsėjame paukščiams“, – tvirtino V.Ivanauskas.

Į Lietuvą iš kitų šalių žmonės atvyksta stebėti paukščių, nes Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse yra stipriai pakenkta gamtai. Lietuvoje, palyginti su visa Europa, yra pakankamai neblogos sąlygos laukiniams paukščiams, ir jų vis daugėja. Gervė buvo saugomas paukštis, bet žymiai pagausėjus jų populiacijai, gervės buvo išbrauktos iš Lietuvos saugomų rūšių sąrašo. Jei prieš dešimtmetį gervės žalos padarydavo tam tikrose lokaliose vietovėse, dabar gervių daroma žala yra masiška kone visuose Lietuvos regionuose. Tą pastebi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius.

„Prieš daug metų, kai dar nebuvau susidūręs su tokiais didžiuliais pulkais gervių, į ūkį atvažiavusiam vienos bendrovės vadybininkui rodžiau ir gėrėjausi, kokie gražūs javai, gamta, kokie gražūs paukščiai pas mane gyvena – tada apie 30 gervių būrys buvo. Vadybininkas pasijuokė sakydamas, kad turbūt neilgai tuo džiaugsiuosi. Taip ir buvo – visas tas grožis greitai pradėjo per pakaušį eiti: gervių labai pagausėjo, jos nuniokoja kviečius“, – sakė R.Gunevičius.

Raseinių rajoną pamėgusios ne tik gervės, bet ir gulbės. Pasak ūkininko, jei gervės daugiau taikosi į kviečius, gulbės pavasarį po rapsų laukus gulinėjo ir žnaibė rapsą.

„Ir mano laukuose pavasarį buvo koks šimtas gulbių susimetusios. Su kitu ūkininku juokavome – aš gulbes nugenu nuo savo lauko, jos nuskrenda ant jo, jis nugena nuo savo, jos parskrenda pas mane“, – pasakojo LŪS Raseinių skyriaus pirmininkas R.Gunevičius.

Pasak ūkininko, jei nedidelis būrelis paukščių lauke nusileidžia palesti, gal žala ir nėra labai didelė, bet tose vietose, kur paukščiai praleidžia visą vasarą ir maitinasi ūkininko laukuose, turi būti kompensuojama jų padaryta žala.

Tikisi įstatymo pataisų

Seimo Kaimo reikalų komitete Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A.Klimavičius pažymėjo, jog signalų apie paukščių daromą žalą yra daug, tačiau valstybės atsakomybę turi apibrėžti įstatymas – ministro įsakymo lygiu ko nors ištaisyti neįmanoma, turi būti įstatymo lygmens sprendimai.

„Svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo naują redakciją, buvo teikiamos pataisos, jog valstybė būtų atsakinga ir už laukinių paukščių daromą žalą, bet priimant naują redakciją liko ta pati nuostata, kad už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atlygina medžiotojai, o už griežtai saugomų rūšių padarytą žalą – valstybė. Ji atlygina ir kai eismo įvykiuose žvėrys suniokoja žmonių turtą ar sukelia pavojų sveikatai. Seimo nariai teikė siūlymus, kad būtų atlyginta laukinių paukščių padaryta žala, bet Seimas jiems nepritarė. Galbūt verta argumentuoti ir kelti šį klausimą iš naujo, bet kartu galvoti ir iš kokių biudžeto eilučių, iš kokių programų lėšų tai būtų daroma“, – sakė A.Klimavičius.

Aplinkos ministerijos atstovas teigė, jog kartu su ŽŪM jie yra išnagrinėję, kokią praktiką taiko kitos valstybės. Vienas iš būdų – remiama ūkininkams nenaudinga, bet leidžianti valdyti gyvūnijos žalą veikla, pavyzdžiui, paliekama dalis nenuimtos kultūros, paukščiai nebaidomi iš tų plotų. Taip mažiau žalos patiria aplinkiniai laukai, o tam ūkininkui, kuris paliko dalį nenuimtų kultūrų, pavyzdžiui, miežių lauką, sulesti gervėms, atlyginama iš Kaimo plėtros programos lėšų.

Kai kuriose valstybėse taikoma ir mažiau priimtina praktika – pasėlių struktūros keitimas. Tačiau, anot Aplinkos ministerijos atstovo A.Klimavičiaus, praktiškai tai įgyvendinti pavyksta labai retai – jei ūkininkas prisitaikęs visą savo infrastruktūrą auginti, pavyzdžiui, kopūstus, jam bus labai sunku pereiti prie miežių auginimo. Pasak A.Klimavičiaus, dėl paukščių keliamos žalos vertėtų svarstyti apie kompensavimą pagal tam tikras vietoves, nes pastebima, kad didžioji dalis paukščių kasmet renkasi labai panašias lokacijas.

„Didesnė paukščių žala pasidaro paprastai tose pačiose Lietuvos vietose. Esame surinkę informaciją apie tokias vietas, reikėtų dar ją patikslinti, kiek lokaliai žala išplitusi. Dar šiek tiek padirbėjus galėtume pasakyti, kokiose vietose reikia remti ūkininkus, prisitaikant prie laukinės faunos keistenybių“, – teigė A.Klimavičius.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ketina siūlyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms peržiūrėti teisės aktus bei metodikas, jas patikslinti, kad ūkininkams būtų tinkamai atlyginama už žalą, kurią padaro tiek medžiojamieji, tiek nemedžiojamieji gyvūnai.

„Metai iš metų politikai kalba, bet nieko nenusprendžia. Pas mus, deja, tokia praktika – daug kalbėti ir sprendimo nepriimti. Dėl to kenčia žmonės, užsiimantys vienokia ar kitokia veikla. Tikimės, jog šį kartą sprendimas bus priimtas ir bus atlyginama žemdirbiams už laukinių paukščių daromą žalą. Be to, reikia žiūrėti, kas yra mūsų prioritetai, matyti žemės ūkį kaip svarbią ūkio šaką, o jeigu ne, tada priimti sprendimą, kad žemės ūkis nėra svarbus. Tai irgi būtų tam tikra žinutė“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino L.Meilutė-Datkūnienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-05-10

Medžiotojai atkerta, kad dėl visko kalta pandemija – dėl ribojimo suvaržymų jie šį sezoną sumedžiojo tik pusę leistino gyvūnų limito. Pagausėjus kanopinių žvėrių populiacijai, jų daugėja ir keliuose, dėl to žmonės patiria vis daugiau avarijų.

Ūkininkai skundžiasi, kad dėl ypač pagausėjusios kanopinių žvėrių populiacijos, neberasdami ėdesio miškuose elniai, stirnos ir briedžiai maisto ieško jų laukuose ir daro milžinišką žalą.

Ūkininkai mano, kad dėl to kalti savo pareigų nevykdantys medžiotojai. „Purškiau lauką 5 valandą vakaro išėjo 30 eilių elnių pasiganyti. Nu jie turi ėst, turi žvėreliai kažką paėsti. Didžiulė bėda ir kuo toliau, dar šernų populiacija atsigaus, tai tikrai reikia užsidaryti viską, nes nesusitvarko jie“, – sako ūkininkas Gintaras Špokauskas.

„Karvių ganyt nebegaliu, nes elektrinį piemenį nutraukia kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Šalia eina autostrada, gyvuliai išbėga į kelią. Dabar aš turiu gyvulius laikyti tvarte. Žiemą, vasarą. Taip ramiau. Man išbėgtų gyvuliai į autostradą, aš nežinau, turėčiau viską parduot turbūt ir neišsimokėčiau“, – pasakoja ūkininkas Alfredas Galminas.

„Buvo duotas limitas apie 110 sumedžioti elnių. Kiek aš žinau, tai apie 50 sumedžiota yra. Aišku, visi pasakys: tai pandemija neleido išmedžioti. Šitiems plotams priskaičiuota žala apie 52 tūkst. eurų, tai mums įdomu visiems, kaip čia švaistomas valstybės turtas, tokią žalą daro, kiek gali egzistuoti tokios organizacijos“, – teigia ūkininkas Juozas Staliūnas.

Ūkininkams tik belieka skėsčioti rankomis. Mat atsiginti nuo kanopinių žvėrių nepadeda nei į juos mėtomos petardos, nei tvoros, nei juos turintys sumedžioti medžiotojai. Kad tauriųjų elnių, stirnų, briedžių, danielių populiacija Lietuvoje yra padidėjusi pripažįsta ir patys medžiotojai.

Stirnų dabar daugiau kaip 2,5 karto nei prieš 20 metų, 1,5 karto daugiau nei prieš 10. Tauriųjų elnių 4 kartus daugiau negu buvo prieš 20 metų ir beveik 3 kartus daugiau nei prieš 10-mt. Briedžių daugiau kaip 3,5 karto nei prieš 20 metų ir 3 kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Medžiotojai sako, šiemet per pandemiją valdžia neleido daliai medžiotojų atlikti pareigos, tad jie sumedžiojo tik pusė limito. Mat kitose savivaldybėse gyvenantys medžiotojai dėl judėjimo suvaržymų negalėjo atvykti į savo klubų ir būrelių medžioklės plotus.

„Tos kvotos vat dabar suskirstymo yra padidintos, tikrai, kiek kas prašė buvo paskirta ir pusmečio bėgyje, 8 mėnesiai gal praeis, kol bus leidžiama medžioti. Manau greitai ta populiacija bus sureguliuota ir nuostoliai bus minimalūs kaip ir anksčiau“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Ūkininkai verkia ir verks. Jie verks, jeigu bus 1 šernas, verks, kai bus 100 šernų. Ir verks, kai bus 2 šernai arba du elniai ir kai bus 200 elnių. Nuo to niekas nepasikeis. Bet iš kitos pusės 200 truputėlį per daug. Neturėtų šito būti. Turėtų iš tikrųjų sutarti ūkininkai su medžiotojais“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kanopiniai žvėrys nuostolių pridaro ne tik ūkininkams, bet ir daro didžiulę žalą ką tik pasodintiems jauniems medžiams.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkas Laimonas Daukša apžiūrinėja stirnų ar elnių nugraužtas medžių viršūnes ir ūglius, ieško sulaužytų medžių, į kuriuos žvėrys mėgsta pasitrinti ragais. Miškininkas sako, kad kanopinių žvėrių pažeisti medžiai nyksta, blogai auga, į juos įsimeta ligos.

„Jų gyvenimas būna sudėtingesnis, sulėtėja augimo stadija ir vadinkim gerų našių medynų iš tokių pažeistų medelių neužauginsime“, – pasakoja miškininkas Laimonas Daukša. Dėl to ką tik pasodintas egles miškininkams tenka saugoti ir tepti suspensijomis su smėliu, individualiai tverti ąžuolus, o didesnius jaunuolynų plotus juosti tvoromis.

Padaugėjus kanopinių žvėrių populiacijai, atidesniems reikėtų būti ir vairuotojams. Šių metų pirmą ketvirtį palyginti su pernai dėl ant kelio išbėgusių žvėrių automobilius apdaužė mažiausiai 997 vairuotojai, tai yra 100 avarijų daugiau nei pernai tuo pat metu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-05-10

Tačiau čia susiduriama su keblumais dėl, kaip teigia žemdirbiai, ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų. Žemės ūkio ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžia Užimtumo tarnyba bei socialiniais partneriais ieško, kaip spręsti šią problemą.

Sutarta, kad sodininkai parinks bendroves, ūkininkus, kurie nori įdarbinti užsieniečius ir kartu su Užimtumo tarnyba išbandys visą darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kelią, nustatant poreikius koreguoti šią tvarką. Taip, anot žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, bus efektyviau išaiškinti įdarbinimo tvarkos sunkumai. Juos nustačius, esant poreikiui, bus galima keisti dabar galiojančią tvarką.

„Girdime tiek ūkininkų, tiek žemės ūkio asociacijų skundus dėl painios sezoninių darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarkos. Kartu ieškome būdų, kaip palengvinti tokių asmenų įdarbinimo tvarką, juk darbai negali sustoti dėl darbuotojų stygiaus – uogos nelauks, kol bus nuskintos, o daržai patys neišsiravės“, – teigia patarėjas D.Rybakovas.

Susiduria su darbuotojų trūkumu

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius, turintis juodųjų serbentų ūkį, neslepia susiduriantis su darbuotojų trūkumu.

„Sezoninių darbuotojų išties labai trūksta ir su tuo susiduria ne tik mano ūkis. Pavasarį, kai ateina laikas sodinti, vėliau – prižiūrėti uogynus ir skinti derlių, nepavyksta prisikviesti dirbti vietinių žmonių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis jų nenori dirbti ir mieliau registruojasi Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Sunkiai prisiviliojame juos net pakeldami atlyginimą į rankas. Būna, kad už kai kuriuos darbus siūlome iki 40 eurų per dieną, deja, daugelio ir tai nemotyvuoja. Todėl sezoniniai darbuotojai iš kitų šalių, pasirengę čia atvykti ir darbuotis, išties labai padėtų. Pats galėčiau savo ūkyje apgyvendinti 5–10 darbuotojų iš užsienio, tačiau kol kas įdarbinimo procedūros nuo to atbaido“, – sako A.Jasinevičius.

Anot jo, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos nariai galėtų ir norėtų įdarbinti apie 150 sezoninių darbuotojų iš užsienio. Asociacijos pirmininkas neabejoja, kad palengvinus tokių darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje reikalavimus, naudą pajustų tiek ūkininkai, tiek valstybė.

Situaciją keistų lankstesnė tvarka

Sezoninių darbuotojų (tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų), anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkės Daivos Šateikienės, daržininkystės ir sodininkystės sektoriuose trūksta įvairiems sėjos, sodinimo darbams pavasarį ir derliaus nuėmimui rudenį. Trūksta ir kvalifikuotų mechanizatorių. „Ūkiuose dirbama su nauja, išmania ir labai brangia technika, todėl mechanizatorius turi labai daug sugebėti ir išmanyti. Tikrai ne bet kam gali patikėti valdyti tokią techniką“, – teigia D.Šateikienė. Lankstesni įstatymai ir nuostatos, jos teigimu, padėtų išspręsti trūkstamų darbuotojų problemą.

„Manau, kad prie problemos sprendimo prisidėtų ir teigiamas požiūris į ūkininką kaip į darbdavį. Kiekvienas darbdavys gerą, dirbti norintį darbuotoją saugo ir globoja, jam visokeriopai padeda, remia ir jį, ir jo šeimą. Turėtų būti formuojamas teigiamas požiūris į ūkininką. Mes dažnai net nesusimąstome, kad viską, ką valgome, kuo rengiamės, ką avime, užaugino ūkininkaujantis, savo darbą ir žemę mylintis ūkininkas. Jei ne ūkininkai, visi vaikščiotume alkani, nuogi ir basi“, – apie būtinybę formuoti teigiamą ūkininkų įvaizdį kalba D.Šateikienė.

Sezoninių darbuotojų įdarbinimo tvarka

Leidimus dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduoda Užimtumo tarnyba. Norint įdarbinti užsienietį, nereikalaujama, kad jis turėtų kvalifikaciją ar darbo patirties, tačiau šis darbas turi būti įtrauktas į oficialiai patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą.

Užsieniečiui, ketinančiam dirbti pagal sutartį su darbdaviu, leidimas išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti šį sezoninį darbą. Darbdaviui prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens. Gyvenamasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 kv. m. Tai, kad šis plotas yra gyvenamosios paskirties patalpose, įrodo atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre.

Jei sudaroma gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 proc. užsieniečio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas). Gyvenamosios patalpos nuomos (arba panaudos) sutartis privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui. Jei pateikiamas fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kartu pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad asmuo yra nurodytos gyvenamosios patalpos savininkas arba bendraturtis.

Darbdavių pateikti dokumentai yra išnagrinėjami ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu dokumentų nereikia tikslinti ar papildyti, dažniausiai jie išnagrinėjami per 3–4 darbo dienas.

Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvą dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.

Prašymai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą Užimtumo tarnybai gali būti pateikti tą pačią darbo dieną, kai užregistruojama laisva darbo vieta (laisvos darbo vietos skelbimui nėra taikomas 5 darbo dienų registracijos terminas).

Dokumentus darbdavys pagal tą patį laisvos darbo vietos skelbimą gali teikti Užimtumo tarnybai dar 1 mėnesį po to, kai baigia galioti užregistruotos laisvos darbo vietos skelbimas (jei į nurodytą laisvą darbo vietą dar reikalingi darbuotojai).

Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, turi gauti Šengeno vizą, kai jam netaikomas bevizis režimas. Jei leidimas išduotas ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, užsienietis turi gauti nacionalinę vizą.

Kada įdarbinti paprasčiau

Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir dar neišnaudota nustatyta kvota.

Į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą įtrauktas ir žemės ūkis. Šiame sąraše 2021 metams nurodytos 96 profesijos. Iš jų 3 priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiems metams nustatyta kvota leis įdarbinti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų 2 000 – žemės ūkyje.

Tačiau šis sąrašas neatitinka žemės ūkio sektorių poreikio, todėl artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais parengs ir pateiks Užimtumo tarnybai svarstyti profesijų, kurioms reikia kvalifikuotos darbo jėgos, sąrašą.

Karantino metu – išimtys

Karantino metu žemės ūkyje norintiems dirbti asmenims, gavusiems Užimtumo tarnybos leidimą, gali būti suteiktas žemės ūkio ministro leidimas išimties tvarka atvykti į Lietuvą.

Tokiu atveju darbdaviai teikia motyvuotus prašymus Žemės ūkio ministerijai.

Darbdavys įpareigojamas užtikrinti, jog į šalį atvykstantys asmenys laikytųsi nustatytų saugos reikalavimų, susijusių su COVID-19.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-05-10

Iki šiol ekologinis ūkininkavimas buvo remiamas tik iš kaimo plėtrai skirtų lėšų. Daugelis naujų ūkininkų, perėję į ekologinį ūkį, arba jau šioje srityje dirbantys ir didinantys plotus žemdirbiai pastaraisiais metais išmokų nebegaudavo, nes tam pritrūkdavo lėšų. Tad ekologinės gamybos plėtra Lietuvoje buvo menka, o pastaraisiais metais ši sritis netgi traukėsi.

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo sertifikuotas 2731 ekologinės gamybos subjektas, o bendras sertifikuotas plotas siekė 246,6 tūkst. ha, tai sudarė 8,4 proc. viso tais metais deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto. 2020 m. sertifikuotas ekologinės žemės ūkio gamybos plotas sumenko iki 235,6 tūkst. ha, pirminės gamybos subjektų (ūkių) skaičius sumažėjo iki 2199. Javai sudarė 44 proc. sertifikuoto ploto, 34 proc. – daugiametės žolės, 8,9 proc. – ankštinės kultūros, mažėjo gyvulių. NMA duomenimis, pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pernai deklaruota 188,5 tūkst. ha, buvo pateiktos 1956 paraiškos – galima suprasti, kad tik tiek ūkių už minėtą plotą pretendavo į paramą, o likusieji jos negavo.

Įsipareigojimai dvejiems metams

Nuo šių metų, kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys ekologinei gamybai keliamus reikalavimus: tiek jau įvykdę įsipareigojimus, tiek ir naujai pradėję ekologiškai ūkininkauti. Tuo tikslu balandžio mėn. buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Sutrumpinta ir prisiimtų įsipareigojimų trukmė, kuri yra dveji metai (2021-2022). Anksčiau pareiškėjai turėjo prisiimti įsipareigojimus 5-6 metams. ŽŪM informuoja, kad 2021 m. paraiškų priėmimui pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skirta 51,25 mln. Eur.

Kokios finansinės perspektyvos

Naujuoju finansiniu laikotarpiu, kuris prasidės nuo 2023 m., atsiranda galimybė finansuoti ekologinio ūkininkavimo sritį ir per tiesioginių išmokų ramstį – tai pasirinkti gali pačios valstybės, informuoja ŽŪM. Kaip jau ne kartą minėta, 2023-2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms iš viso skirta 3012,3 mln. Eur, o kaimo plėtrai – 977,5 mln. Eur ES lėšų. ŽŪM, atsižvelgdama į šį Lietuvai skirtą finansavimą ir privalomą lėšų skyrimą ekoschemoms bei kaimo plėtros aplinkos ir klimato priemonėms, siūlo ekologinį ūkininkavimą remti per tiesioginių išmokų ramstį, o perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo – per kaimo plėtros ramstį. Taip pat ateityje siūlo išlaikyti šio laikotarpio paramos gavėjų įsipareigojimų trukmę.

ŽŪM siūlo atnaujinti išmokų dydžius ir optimizuoti išmokų grupes – dabartines 8 išmokas sujungti į 3 ir skiriamas išmokas padidinti visose grupėse. Taip pat naujuoju finansiniu laikotarpiu siūloma išlaikyti dabartinę taisyklę, jog ekologinis plotas, viršijantis 200 ha, būtų remiamas 70 proc. intensyvumu, t. y. išmoka mažinama 30 proc. Kadangi dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus gyvulininkystės dalis bendroje ekologinės produkcijos vertėje nuolat mažėjo, siūloma skirti papildomą išmoką už sąlyginį gyvulį.

ŽŪM teigia, jog ekologinių ūkių rėmimo scenarijų parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus. Numatoma, kad 2027 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 13 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o 2030 m. – 15 proc. Pasak ŽŪM, finansinis 2023–2027 metų vokas turėtų siekti 405 mln. Eur, iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą. Tikimasi, kad tokiu būdu bendras ekologinis plotas 2027 m. turėtų pasiekti 382 tūkst. ha.

Dar nesutariama dėl žaliųjų ambicijų

ES tikisi, kad iki 2030 metų ekologiniai plotai Bendrijoje sudarys 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Šiandien mūsų šalyje ekologiniai plotai sudaro 8,1 proc. žemės ūkio naudmenų – atitinkame ES vidurkį, kuris yra 8 proc. Artėjant naujajam finansiniam laikotarpiui, ES vis dar nesutariama, kokio dydžio žaliąsias ambicijas turės įgyvendinti kiekviena valstybė narė. Tačiau numatoma, kad 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto turės būti skirta su aplinkosauga ir klimatu susijusiems tikslams.

„Derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl BŽŪP paketo tebevyksta. Proveržio tikimės gegužės mėnesį. Manau, pradžioje užtektų, jei valstybės narės skirtų ekoschemoms bent 20 proc. savo tiesioginių išmokų finansinio voko. Tai būtų didelis postūmis į žaliąjį ūkininkavimą“, – nuotoliniame susitikime su ekologinių ūkių atstovais teigė ministras Kęstutis Navickas. Lietuva savo strateginį planą ir tikslus naujajam finansiniam laikotarpiui Europos Komisijai turi pateikti iki metų pabaigos.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-11

Ekspertų komanda, vadovaujama dr. Peng`o Yu (Peng Yu), atrado fermentą flavono sintazę 2, kuris panaudojamas tam tikrų flavonoidų molekulių gamybai. Vėliau susintetintos medžiagos paskleidžiamos į dirvą. Žinoma, kad flavonoidai suteikia gėlėms ir vaisiams spalvą, tačiau dirvožemyje jie atlieka kitokią funkciją. Šios medžiagos palaiko tam tikrų specifinių bakterijų kaupimąsi apie šaknis. Savo ruožtu, mikroorganizmai skatina augalo šoninių šaknų vystymąsi ir kukurūzai gali absorbuoti daugiau azoto.

Tai reiškia, jog flavonoidus sintetinti galintys augalai auga geriau, net jei dirvoje yra mažiau azoto, palyginti su veislėmis, kurioms nebūdinga ši savybė. Mokslininkai atliko eksperimentą su kukurūzų veisle LH93, kuri yra jautri aplinkos sąlygoms ir nepasižymi derlingumu. Pirmiausia jie pasodino bandomuosius augalus į dirvą, kurioje prieš tai augo labai produktyvi veislės linija.

Rezultatai buvo akivaizdūs – LH93 augo žymiai geriau. Vėliau tyrėjai pasodino bandomuosius augalus į sterilizuotą dirvą, kurioje buvo išnaikintos visos bakterijos, ir kukurūzai nepasiekė savo potencialo. Kito eksperimento metu, kuriuo taip pat norėta įrodyti bakterijų įtaką augimui, mokslininkai panaudojo kukurūzų veislę, dėl genetinės mutacijos negalinčią formuoti šoninių šaknų. Pasodinus augalus į dirvą, kurioje gausu specifinių bakterijų, augalo šoninės šaknys vis dėl to išsivystė. Nors kol kas neaišku, kaip kai kurios kukurūzų atmainos įgavo savybę sintetinti flavonoidus ir pritraukti bakterijas, manoma, kad tai padeda augalam susidoroti su azoto trūkumu.

Šis makroelementas yra svarbus augalų augimui tiek, kad ūkininkai priversti didinti jo kiekį dirvoje dirbtinai tręšdami laukus. Lyjant dalis cheminių medžiagų išsiplauna į paviršinius ir gruntinius vandenis. Jos patenka į atmosferą kaip azoto oksidas ir amoniako dujos, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. Be to, azoto trąšų gamybai reikia daug energijos. Anot prof. Pengo Yu, veisiant kultūras, kurios geba privilioti bakterijas ir taip pagerinti azoto pasisavinimą, galima žymiai sumažinti azoto trąšų poreikį. Kaip rašoma mokslo leidinyje „Nature Plant“, tyrimas rodo, jog augalai geba formuoti dirvožemio, kuriame auga, sąlygas, kol galiausiai jos tampa naudingos. Tačiau šis aspektas iki šiol ignoruojamas kuriant naujas kultūrų veisles.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-10

Pašariniai miežiai supirkti vidutiniškai po 175,9 euro – atitinkamai 6,7 proc. bei 12,51 proc. brangiau. Kvietrugių kaina per savaitę mažėjo 17,3 proc., o per metus – 6,3 proc. iki 148,4 euro, o rapsai buvo superkami vidutiniškai po 477,5 euro – 4,9 proc. didesne kaina, nei prieš savaitę.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-10