Žemės ūkio naujienos: 2021-06-10

Jauniesiems ūkininkams – palankesnės sąlygos

Iki šiol Žemės įstatyme buvo nustatyta, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir ūkininkavimo patirties, turi vienodą pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerijos siūlomas įstatymo pakeitimas suteiktų jauniesiems ūkininkams pirmenybę, palyginti su kitais ūkininkais, nuomotis valstybinę žemę – pagrindinę žemės ūkio verslo priemonę.

Lietuvos žemės ūkyje kartų kaitos problema ypač aktuali. Daugiau nei pusė žemės ūkio valdų valdytojų yra pensinio amžiaus ir tik 12 proc. – jaunesni nei 40 metų. Jaunųjų ūkininkų vis mažėja – 2008 metais jų buvo daugiau nei 41 tūkst., o 2020 metais – beveik 19 tūkst.

„Ši problema turėjo būti sprendžiama nedelsiant. Vyriausybės programoje numatyta skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, sudaryti sąlygas kartų kaitai kaimo vietovėse. Jaunieji ūkininkai Europoje vis dažniau renkasi tvarią ir ekologinę žemdirbystę. Skatinimas užsiimti žemės ūkio veikla turi būti ne tik mokant išmokas, bet ir taikant kitas priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jauniems žmonėms pradėti žemės ūkio gamybos veiklą ir ją plėtoti. Jauniesiems ūkininkams galimybė išsinuomoti žemės – ypač svarbi“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Svarbius servitutų sandorius turėtų patvirtinti ne tik teismas

Vyriausybė taip pat pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti svarbius valstybės infrastruktūros projektus.

Šiuo metu Žemės įstatyme numatyta, kad servitutai (t. y. teisės į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžiančios naudotis tuo turtu) gali būti nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai numatoma tiesti kelius, takus, inžinerinės infrastruktūros tinklus ir kt. Tačiau valstybei priklausantys žemės sklypai gali būti ne tik išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, tačiau ir valdomi patikėjimo teise valstybinės žemės patikėtinių. Pastarieji sklypai nepriskiriami prie žemės sklypų, kuriems servitutą nustatytų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – jiems servitutas nustatomas tik teismo sprendimu. Todėl pastaruoju metu susiduriama su situacijomis, kai dėl tokio teisinio reglamentavimo kyla sunkumų įgyvendinant svarbius valstybinius projektus.

Pakeitus įstatymą, servituto sandorius galėtų sudaryti ir NŽT, ir valstybinės žemės patikėtiniai. Taip būtų sutaupoma daug laiko ir finansinių išteklių – teismai nebebūtų apkrauti papildomu darbu, mažėtų projektų įgyvendinimo sąnaudos, o sklypas būtų greičiau naudojamas visuomeninei naudai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-09

Vyriausybė siūlo Žemės įstatymo projekte nustatytą atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sieti su statiniais ar įrenginiais. Jeigu statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius didės jais užstatytas žemės plotas, atlyginimą už teisę statyti sudarys ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo rinkos vertės. Valstybinės žemės nuomininkas už teisę statyti šioje žemėje 50 proc. nustatytos sumos turėtų sumokėti į valstybės biudžetą, 50 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose 2020–2021 metais Vilniuje vykdomi 139, Kaune – 16, Klaipėdoje – 31 projektas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-09

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė posėdyje priminė, kad šiuo metu yra taikomos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių lengvatos žemės ūkio sektoriui ir žuvininkystei. Jų tikslas yra pagerinti veiklos sąlygas žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams ir įmonėms, reguliuoti žvejybą.

„Lengvatų esmė yra ta, kad neapmokestinamos tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos gyventojams ir žemės ūkio subjektams“, – aiškino viceministrė. Ministerijos skaičiavimais, tiesiogines išmokas gauna apie 129 tūkst. gyventojų, o kompensacines išmokas – 74 tūkst. gyventojų. Jų poveikis biudžetui esą yra apie 17 mln. eurų. Pasak R. Bilikšytės, svarstytina lengvatą naikinti, nes analogiška parama yra apmokestinama pelno mokesčiu.

Esą dabar tokios pajamos apmokestinamos nemažiau kaip 16 valstybių – taip pat ir Lenkijoje ar Latvijoje jos taip pat apmokestinamos „Nereikia suprasti, kad visos išmokos jos iš karto bus priskiriamos pelnui ir bus apmokestinamos. Iš tikrųjų gautos tiesioginės išmokos nebus apmokestinamos, jeigu bus patiriamos tokios pat sąnaudos“, – komentavo R. Bilikšytė.

Anot jos, jeigu gyventojų sąnaudos bus mažesnės už gautas tiesiogines išmokas, tai bus apmokestinamas skirtumas. „Nereikia įsivaizduoti kad nuo pirmo euro – tik skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų sąnaudų“, – tikino viceministrė. Ji nepatikslino, kaip išmokas gaunantiems, kurių nemaža dalis yra pensinio amžiaus, reikės skaičiuoti ir deklaruoti ūkyje patiriamas išlaidas. Ministerija planuoja, kad visi mokestinių įstatymų pakeitimų projektai Seimui bus pristatyti šį rudenį. Paprastai mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti praėjus bent pusmečiui nuo jų priėmimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-09

Prie kaprizingų oro sąlygų prisitaikyti padeda galinga technika

Šiuo metu didžiausią nerimą žemės ūkių bendrovių agronomams kelia vasarinių rapsų pasėliai, kurių šiemet Lietuvoje užsėta rekordiškai daug – apie 40 tūkst. hektarų (pernai – apie 15 –17 tūkst. ha.). Kai kuriuose ūkiuose, kur nėra sutvarkytos drenažo sistemos, ūkininkai vis dar negali įvažiuoti į užmirkusius laukus. Be to, kai kuriuose rajonuose stiprus vėjas augalus iš šlapios dirvos tiesiog išplėšė su šaknimis. „Šiuo metu kritinis metas rapsus auginantiems ūkininkams – dabar pats laikas geltonai pražydusius laukus nupurkšti priemonėmis, apsaugančiomis nuo grybinės infekcijos bei augimo reguliatoriais.

Tai ypač svarbu, nes pradelsus šį svarbų purškimo etapą, rapsų stiebai bus silpni ir lengviau pažeidžiami esant nepalankioms oro sąlygoms, o prasidėjus vasarinių audrų su krušomis sezonui, galima netekti didelės dalies būsimojo derliaus“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Pasak specialisto, turimi duomenys iš Lietuvos ūkių, rodo, kad kol kas didžioji dalis vasarinių bei žieminių rapsų pasėlių yra geros būklės, ir jei bent kelias savaites išliktų sausesni orai ir ūkininkai spėtų atlikti būtiniausius darbus, šiemet galima tikėtis gero rapsų derliaus.

Didesnio nei vidutinio derliaus ūkininkai tikisi ir iš kitų auginamų kultūrų: kviečių, miežių. Pasivyti vėluojančius darbų laukuose grafikus ūkininkams padeda galinga technika. AB „Linas Agro Group“ valdomos Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastyti Krištolaitis teigia, jog be didelio našumo technikos visų reikiamų darbų laukuose tokį permainingą ir lietingą pavasarį nebūtų pavykę padaryti.

„Per pastaruosius kelerius metus mes išmokome prisitaikyti prie nenuspėjamų oro sąlygų, kurios kartais laukuose mums dirbti leidžia vos kelias dienas per savaitę. Gerai, kad turime du savaeigius purkštuvus, kurių plotis 36 metrai, bei kitos pažangios technikos, kurios našumas leidžia mums tinkamu metu ir per trumpą laiką atlikti visus būtiniausius darbus. Todėl ir derliaus rezultatai būna geri.

Nerimas dėl lietaus keliamo pavojaus pasėliams jau praėjo. Praėjusią savaitę pavyko užbaigti ir pirmąją žolinių pašarų šienapjūtę. Kviečių, rapsų, miežių pasėliai mūsų laukuose atrodo tolygiai ir gražiai. Jei dabar bent kelias savaites išsilaikys šiltesni orai, tikimės, kad šių metų derlius bus ne blogesnis nei pernai, kuomet iš hektaro prikūlėme apie 7,5 tonas kviečių, 4 tonas rapsų ir 6,7 tonas miežių“, – sako 3300 hektarų žemės dirbančios bendrovės vadovas.

Supirkimo kainos tarptautinėse biržose išlieka aukštos

Kitose Europos Sąjungos šalyse derliaus prognozės, pasak S.Banelio, kol kas vertinamos gan atsargiai, o tarptautinėse biržose tiek kviečių, tiek rapsų kainos kol kas išlieka labai aukštos, palyginus su kelių pastarųjų metų kainomis.

„Didžiausios rapsų augintojos Prancūzija ir Vokietija pernai labai nukentėjo dėl sausrų, o šių metų pasėliai per patį žydėjimą Prancūzijoje buvo paveikti pavasario šalnų, tad šių metų derliaus prognozės nepakito ir išliks panašios kaip ir pastaruosius trejus metus. Skaičiuojama, kad derlingumas sieks apie 3 tonas iš hektaro, o bendras rapsų derlius bus nedidelis – apie 16,7 mln. tonų.

Todėl aukštos rapsų kainos – apie 500 eurų už toną – šių metų lapkričio mėnesiui išsilaiko ir tarptautinėje „Euronext“ (buvusi MATIF) biržoje. Tai – geras ženklas Lietuvos ūkininkams“, – pažymi S.Banelis.

Rusijoje, pasak S.Banelio, skirtingi analitikai prognozuoja nuo 79 iki 85 mln. tonų rapsų derlių, kuris praėjusį sezoną siekė apie 86 mln. tonų. Šio sezono pasaulio kviečių derliaus prognozes tarptautiniai analitikai kilstelėjo 5 proc., iki 2,292 mlrd. tonų (pernai derlius siekė 2,22 mlrd. tonų), o Europos Sąjungos šalių kviečių derliaus prognozes padidino 6 procentais,iki 126 mln. tonų (praėjusį sezoną derlius buvo 117 mln. t.).

„Šiemet ES šalių ūkiuose tikimasi 3,6 proc. didesnio kviečių derlingumo – apie 5,9 t iš hektaro. Kviečių vartojimas auga visame pasaulyje, o jų kainos vidurkis „Euronext“ biržoje gruodžio mėnesiui šiuo metu siekia 210 eurų. Iki 1,194 mlrd. tonų didinamos ir kukurūzų derliaus prognozės, pernai jų derlius siekė 1,134 mlrd. tonų“, – pažymi S.Banelis.

Nors rapsų ir kviečių supirkimo kainos šiuo metu tarptautinėse biržose yra labai aukštos, S.Banelio teigimu, įsibėgėjant sezonui, grūdų supirkimo kainos turi tendenciją mažėti. „Šiuo metu prekyba visais grūdais yra sulėtėjusi, tad ūkininkams dabar palankus metas sudaryti išankstinius pardavimus parduodant iki trečdalio būsimojo derliaus. Po 2–3 savaičių prekyba taps aktyvesnė“, – pažymi jis.

Derliaus nuėmimas vėluos

Užsitęsęs lietingas ir vėsus pavasaris, pasak ekspertų, gali 2–3 savaitėmis pavėlinti ir derliaus nuėmimo terminą. Paprastai Lietuvoje derliaus nuėmimo darbai pradedami apie liepos 25 d., nors pernai dėl sausrų jie prasidėjo net 15 dienų anksčiau nei įprasta.

Šiemet Lietuvoje daugiausia buvo sėta žieminių kviečių ir žieminių rapsų. Kai kuriuose regionuose dėl sniegingos žiemos padarinių nukentėjo kvietrugiai ir ūkininkams teko juos pavasarį atsėti. Šiemet Lietuvoje bus mažesnis žirnių derlius, nes jų šiemet užsėti mažesni plotai. Pupų derlius, prognozuojama, bus panašus, kaip ir praėjusiais metais.

„Ūkininkams trūko žirnių žaliavos, nes pernai dėl sausros jų derlius buvo prastas, todėl buvo užsėti didesni vasarinių rapsų plotai. Daugelis ūkininkų sėjo savo, o ne sertifikuotą sėklą, todėl daug kam žirniai nesudygo ir teko atsėti. Dabar visiems pasėlių laukams labiausiai reikia aukštesnės temperatūros, saulės ir didesnio vėjo, kad dirvose išdžiūtų užsistovėjęs vanduo. Tad jei lietūs ūkininkams netrukdys dirbti laukuose, galime tikėtis, kad derlius bus didesnis nei vidutiniškas“, – sako S.Banelis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-09

Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą. „Gali būti nepasiektas pasiūlyme nurodytas tikslas – sumažinti maisto produktų kainas ir taip paskatinti tų produktų vartojimą, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, iš esmės nepinga“, – išvadą argumentuoja Finansų ministerija.

Pasak jos, dėl pakeitimų valstybės biudžetas per metus galėtų netekti iki 326 mln. eurų pajamų iš PVM. Be to, aiškina ministerija, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad esminiai mokesčio elementai turi būti nustatomi įstatymu, todėl konkrečių maisto produktų, kurie būtų apmokestinami taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), savo ruožtu, nepritarė neigiamai Vyriausybės išvadai ir siūlė svarstyti galimybę nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šiems būtiniausiems maisto produktams: duonai, kvietiniams miltams, bulvėms, morkoms, kopūstams, burokėliams, svogūnams, česnakams, pomidorams, agurkams, pienui, kefyrui, grietinei, varškei, sviestui, šviežiai kiaulienai ir paukštienai, kiaušiniams, obuoliams.

ŽŪM, nesant galimybės taikyti PVM lengvatą visiems produktams, siūlė įvertinti galimybę pritarti Seimo narių siūlymui lengvatinį apmokestinimą taikyti ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlė mažinti PVM tarifą tiems maisto produktams, kurie atitinka tarptautinius „Rakto skylutės“ (tai yra, palankių sveikatai) kriterijus. Vyriausybės posėdyje išvadai vis dėlto pritarta vienbalsiai.

Seimas antradienį nusprendė nesvarstyti panašių opozicinių „darbiečių“ pataisų dėl 5 proc. lengvatinio PVM tarifo nustatymo ekologiškiems maisto produktams. Taip pat svarstymo tęsinio nesulaukė ir siūlymas nustatyti lengvatinį PVM būtiniausiems maisto produktams: aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, vaisiams. Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 procentą.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-10

Šios iniciatyvos, kurias parengė Aplinkosaugos koalicija, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, Lietuvos dirvožemininkų draugija, antradienį buvo pristatytos spaudos konferencijoje. „Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus taip ūkininkaujama, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas“, – teigia analizę atlikusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė. Minėta analizė yra dalis rengiamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano. „Mes matome rizikas tiek Lietuvoje, tiek ir ES, kad šis planas gali nespręsti aplinkosauginių problemų.

Trečdalis to plano turi būti skiriamas tikslingai spręsti aplinkosauginėm problemom. Yra tikrai labai daug rizikų, kad tos problemos tęsis, jeigu nieko iš esmės nekeisime“, – teigia K. Gurjazkaitė. Pasak jos, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. „Lietuvoje susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Nėra tinkamo reglamentavimo, nėra reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako K. Gurjazkaitė. Tiesa, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Vis dėlto, ekspertės manymu, Lietuva turėtų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus susijusius su dirvožemio apsauga.

Reikia ne tik dirvožemio įstatymo, bet ir stebėsenos

Tiek Aplinkosaugos koalicijos, tiek ir mokslininkai, taip pat ir aktyvūs ūkininkai jau ne kartą yra sakę, jog būtina turėti dirvožemį saugantį įstatymą. Jis buvo pradėtas rengti dar 2015 metais, tačiau po dvejų metų viskas sustojo. Šiuo metu dirvožemio apsauga nėra atstovaujama nė viename lygyje. „Geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei. Siekiant išsaugoti kokybišką dirvožemį, būtinas tinkamas reguliavimas. Reikia ne vien dirvožemio įstatymo, bet ir nuolatinės jo būklės stebėsenos, kitaip tariant monitoringo”, – sakė doc. dr. Jonas Volungevičius, Lietuvos dirvožemio draugijos pirmininkas.

Pasak J. Volungevičiaus, dabartinė dirvožemio stebėsena yra tik sudėtinė aplinkosaugos stebėsenos dalis, t.y. mes stebime tik dirvožemio taršą. Jeigu kalbame apie dirvožemio apsaugą, tai svarbu įvertinti, ar jo kokybė gerėja, ar prastėja. Pasak mokslininko, būtina įvertinti, kokią ilgalaikę įtaką dirvožemiui daro žemės ūkis: kaip kinta savybės, didėja ar mažėja organinės anglies kiekis. Todėl, pasak J. Volungevičiaus, stebėsenos sistema turi būti iš esmės peržiūrėta ir galbūt sukurta atskira dirvožemio stebėsenos sistema. Jis pateikė Lietuvos dirvožemių žemėlapį, kuriame jie išsiskiriami pagal našumą ir kitus duomenis. Mokslininkas akcentavo, jog nenašūs dirvožemiai turi būti naudojami visiškai kitaip negu dabartinė praktika. Skirtingoms dirvoms turi būti taikomos skirtingos agrotechninės priemonės.

Paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas

Apie mineralinių trąšų naudojimą kalbėjęs Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas, akcentavo, kad reikia ieškoti sprendimų subalansuotam tręšimui, kad reikalinga tiksli mineralinių trąšų sunaudojimo apskaita. Būtina nustatyti ribas, kiek fosforo ir azoto galima įterpti į dirvą. D. Tracevičiaus nuomone, esama žemės ūkio politika ir jos paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas, pavyzdžiui, ariamosios žemės plėtrą gamtinėse buveinėse, kartais netgi erozijai jautriose zonose, chemizuotą ūkininkavimą, dėl kurių prastėja dirvožemio būklė, teršiamas gruntinis ir paviršinis vanduo, intensyvėja klimato kaita.

Jo teigimu, toks subsidijų mechanizmas, kuomet paramos priemonėmis yra skatinama žalinga praktika, turi pasikeisti. „Finansavimą ūkininkams reikia paskirstyti tokiu būdu, kad aplinkai ir klimatui žalingas ūkininkavimas būtų nepatrauklus. Ūkininkai turi būti remiami už dirvožemį tausojančias praktikas“, – teigė D. Tracevičius. Jis pridūrė, kad dabartinės rėmimo priemonės nepopuliarios dėl to, jog ūkininkams trūksta žinių, ir dėl to, kad rėmimas palyginti menkas.

Kas būtina, norint išsaugoti dirvožemio kokybę

Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų, tvariai ūkininkaujančių ūkininkų asociacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, pateikė pasiūlymų politikos formuotojams, ką reikėtų daryti, norint išsaugoti dirvožemio kokybę. Šių iniciatyvų svarbiausi punktai yra keli. Siūloma pertvarkyti žemės ūkio paramos sistemą taip, kad ji būtų nukreipta į aplinką tausojantį ūkininkavimą, neberemiant aplinkai žalingų praktikų. Siūloma apsaugoti ir atkurti gamtines buveines, kurios saugo dirvožemį. Taip pat rekomenduojama griežtinti ūkininkavimo sąlygas ariamoje žemėje, sumažinant neigiamą poveikį dirvožemiui.

Reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti šių trąšų patekimą į aplinką. Nuosekliai stebėti ir saugoti dirvožemio būklę bei šviesti ūkininkus dėl aplinkosaugos naudos. Rengiant šiuos pasiūlymus, kaip teigia jų autoriai, buvo konsultuotasi su įvairiomis žemdirbių ir aplinkosaugos organizacijomis, mokslininkais. Spaudos konferencijoje dalyvavusi žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pabrėžė, kad dirvožemio apsaugos tikslai turi būti nemažiau ambicingi negu saugant vandenį ar švarų orą. Pasak jos, dirvožemiui palankus ūkininkavimas yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų, patvirtintų ir Vyriausybės programoje. „Pirmiausiai tai yra veiksmai, susiję su mineralinių trąšų naudojimo mažinimu ir efektyvumu.

Darbai ta linkme jau pradėti. Esame numatę ir platesnio masto darbus dėl daug anglies turinčių sistemų atkūrimo, t.y. šlapynių, durpžemių atkūrimas, savaiminių miškų išsaugojimas“, – sakė K. Simonaitytė. Žemės ūkio ministro patarėja dar akcentavo, jog labai sunku saugoti tai, ko negalima pamatuoti. Todėl ir ministerija mato poreikį dirvožemio stebėsenos bei vieningo valdymo sistemai ne tik šalies, bet ir ūkio lygmenyje. Manoma, kad tokia sistema leistų tiksliau suprojektuoti ir žemės ūkio paramos priemones. Dabar rengiamame 2023-2027 metų laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane taip pat bus siekiama skatinti veiksmingą gamtos išteklių, tame tarpe ir dirvožemio išteklių, apsaugą ir valdymą.

Tikimasi, kad šiemet taip pat bus atnaujinta ir paskelbta ES teminė dirvožemio strategija. K. Gurjazkaitė reziumavo, jog tik tuomet, kai matysime, kad aplinkos būklė gerėja, galėsime teigti, jog žemės ūkio politika yra sėkminga. O žemės ūkis tikrai turi didelį potencialą prisidėti prie aplinkosaugos tikslų, mažinti poveikį klimatui. Tai – sektorius su labai dideliu gamtosauginiu potencialu.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-09

Finansine išraiška šis Rusijos eksportas sumenko kukliau – 5,1 proc. iki 2,4 mlrd. JAV dolerių, rodo Federalinės muitinės duomenys. Balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportas kiekybine išraiška sumažėjo 30,3 proc. iki 799 tūkst. tonų, finansine – 23,5 proc. iki 230,6 mln. dolerių. Kaip jau buvo skelbta, Rusijos vyriausybė nuo vasario vidurio iki šių metų vidurio padidino muitus grūdų eksportui už Eurazijos Ekonominės Sąjungos ribų. 2020-aisiais Rusija kviečių ir kvietrugių eksportavo 20,9 proc. daugiau nei užpernai – 38,554 mln. tonų.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-06-09

Toks vertinimas leidžia tikėtis, kad 2021 metų derlius nebus mažesnis nei praėjusių metų. LGAA narių vidutinis 2020 metų kviečių derlingumas siekė 7 t/ha, šiems metams prognozuojamas labai panašus—6,9 t/ha., rašoma pranešime.

Dėl rapsų ūkininkai turi daugiau optimizmo- 2020 metais kulta apie 3,5 tonos, šiems metams prognozuoja 3,8 t/ha. Bendras rapsų derlius Lietuvoje turėtų augti ir dėl apie 10 proc. didesnio pasėto ploto. Turime narių, kurie sėjo iki 3 kartų didesnius rapsų plotus nei tai dare 2020 metais. Be abejo, neapsieita ir be nuostolių. Vis dar sunku prognozuoti pupų, grikių derlius, nes dėl perteklinės drėgmės gegužės mėnesį vėlavo jų sėja. Perteklinė drėgmė sumaišė ir gamybos technologijas.

Dar iki šiol tenka traukti įklimpusius traktorius. Dalyje Lietuvos kvietrugių pasėliai neišgyveno per žiemą – jie tiesiog iššuto. Vis tik didžiausiu iššūkiu tampa brangstančios žaliavos ir technika, vėluojantys jos pristatymai. Žaliavų tiekėjai taip pat mato padidėjusią kainą, gražius pasėlius laukuose ir palankesnius žemdirbiams metus stengiasi panaudoti pelno didinimui. Jei palankios gamtinės ir rinkos sąlygos išsilaikys iki prekybos meto, ūkiams pavyks uždirbti ir atsitiesti po sudėtingų metų, tačiau priešingu atveju susidariusios kainų žirklės gerokai apkarpys ūkių pelnus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-09