Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-11

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ekologinę gamybą skatins, o kas įpirks ekologiškus produktus?

Lietuva turės sparčiai vytis Austriją ir kitas ES valstybes, kur iki ketvirtadalio ir daugiau žemės ūkio paskirties žemės užima ekologiniai plotai. Ekologiškas maistas, užaugintas ir pagamintas be sintetinių trąšų, chemikalų ir kitokių vengtinų priedų, – kiekvieno vartotojo svajonė. Tik toks maistas Lietuvoje kasdieniam vartojimui įperkamas kol kas nedaugeliui.

Politinio sutarimo dar nėra

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo susipažinta su Europos Komisijos (EK) komunikate išdėstytu ekologinės gamybos plėtros veiksmų planu ir diskutuota, ko reikėtų imtis Lietuvoje, kad ekologiškų produktų būtų ne tik daugiau pagaminama, bet ir vartojama.

EK plačiai užsimojusi pasiekti, kad iki 2030 m. būtų ekologiškai ūkininkaujama 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir gerokai padidėtų ekologinės akvakultūros apimtis. Tiesa, vienoms ES valstybėms narėms tai yra iššūkis, kitoms – jau pasiektas ir pralenktas rodiklis. Ekologinio ūkininkavimo lyderė yra Austrija, toli pralenkusi kitas valstybes, ją vejasi Švedija, Estija ir kt. Lietuvoje ekologinės gamybos plotai užima 8,2 proc. – tai šiek tiek mažiau nei ES vidurkis.

EK komunikate teigiama: kadangi ekologinės gamybos ir vartojimo mastas valstybėse narėse labai skiriasi (žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis svyruoja nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc.), labai svarbu, jog kiekviena valstybė narė kuo greičiau parengtų savo nacionalinę ekologinio ūkininkavimo strategiją, remdamasi išsamia sektoriaus analize, ir nustatytų susijusius veiksmus, paskatas, aiškius terminus ir nacionalinius uždavinius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad mūsų nacionalinėje bendrosios žemės ūkio politikos strategijoje ekologinės gamybos plotus numatyta išplėsti iki 15 proc. „Komunikatas valstybėms narėms nurodo politines gaires, kaip turėtų vykti ekologinio ūkininkavimo ir ekologinės gamybos plėtra. Dabar pagrindinis rūpestis dėl susitarimo ir pinigų. Aišku viena, kad susitarimo dėl finansų po pastarojo Europos Tarybos susitikimo nėra. Didžiausias klausimas, ar dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos pavyks susitarti iki birželio pabaigos. Jeigu nepavyks, iškils daug klausimų, kaip visi judėsime su savo nacionalinėmis strategijomis. Reforma numatyta, bet faktiškai susitarimo dar nėra, o ekologinėms išmokoms reikia sugeneruoti pinigų“, – susidariusią politinę situaciją aiškino žemės ūkio ministras.

Jis užsiminė, kad Lietuvoje iššūkis – menkas ekologiškų produktų vartojimas. „Dabar remiame ekologiško maisto tiekimo darželiams programą. Tai skatinimo instrumentas, kuris, tikimės, plėsis. Kitas laukiamas proveržis – trumpųjų grandinių sistemoje, kuri turėtų įgalinanti Lietuvoje išaugintus ir pagamintus produktus tiekti į valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių įstaigas“, – dėstė K.Navickas.

Ekologinių išmokų nedidins

Po ilgos pertraukos šiemet į ekologines išmokas galės pretenduoti nauji ūkiai. Tačiau sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė pastebėjo, kad naujų pareiškėjų kol kas nedaug – tik 40. „Iš tikrųjų augimas menkas, ne toks, kokio tikėtasi. Pasėlių deklaravimas pratęstas, tikimės, kad pareiškėjų bus daugiau, bet suplanuoto augimo pagal pasirašytų naujų sutarčių skaičių kol kas nėra“, – informavo „Ekoagros“ vadovė.

KRK narys Juozas Baublys žemės ūkio ministro teiravosi, ar bus didinamos ekologinės išmokos, nes esamos nemotyvuoja ekologiškai dirbančių ūkininkų. „Chemizuotai augintų grūdų kainos kyla, o ekologiškų – nelabai. Tokiu atveju nėra paskatos ekologiškai ūkininkauti“, – tvirtino parlamentaras.

K.Navickas teigė, kad ekologinių išmokų didinti neplanuojama, kaip žinia, numatyta tik ekologinio ūkininkavimo plėtra. „Aišku, jeigu Seimas priimtų sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo stambiesiems, tada liktų lėšų ir ekologiniams ūkiams, bet dabar nenumatoma didinti“, – pridūrė žemės ūkio ministras.

Kariai valgo svetimą maistą

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad ES nustatė bendrą ekologinio ūkininkavimo kryptį, bet daugelis valstybių narių aktyviai atlieka „namų darbus“. „Mes ekologinius plotus didinsime iki 15 proc. Gal ir pasieksime tą svajonę, bet kas iš to, jeigu ekologiška produkcija bus sumaišyta su chemizuota, kaip dabar pusė ekologiško pieno patenka į chemizuotą žaliavą, arba bus išeksportuota“, – vis tą pačią problemą kėlė ūkininkas.

Pasak jo, daugelis valstybių į viešąjį sektorių įtraukia vis daugiau ekologiškų produktų. „Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje viešajame sektoriuje ekologiškas maistas sudaro nuo 60 iki 80 proc. Pas mus ekologiškas maistas tiekiamas viso labo į maždaug 30 vaikų darželių. Tai pirmoji kregždė, bet reikia dirbti aktyviau. Darželiuose, kur maitinama ekologiškai, 90 proc. produktų yra lietuviški. Tai tvari grandinė – gamyba ir pristatymas, Lietuvoje pagaminome ir suvartojome“, – kalbėjo S.Daniulis.

Jis siūlė ekologiškai maitinti Lietuvos kariuomenę, ligonius ir kt. „Kariuomenei skiriame 2 proc. nuo sukuriamo bendrojo vidaus produkto, bet 20 tūkst. karių kasdien maitiname atvežtiniais produktais. Ar tai ekonomiška? O kur dar ligoninės, senelių namai, sanatorijos… Turime skatinti mūsų produktų vartojimą, tada visa trumpoji grandinė gyvuos ir aplinkosaugai bus gerai. Kol šito nepadarysime, apčiuopiamos naudos valstybė neturės, nors ir padidinsime ekologinės gamybos plotus“, – konstatavo LEŪA vadovas.

Jis priminė siūlymą mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ekologiškiems produktams, tačiau politikai turi savo nuomonę. „Buvęs premjeras Saulius Skvernelis argumentavo, kad sumažinus PVM, išloš tik prekybininkai. Bet šį mokestį galima sumažinti viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, vaikų darželiams, tokiu atveju paremtume jaunas šeimas“, – siūlė S.Daniulis ir pridūrė, kad Lietuvoje reikia skatini ekologiškų produktų vartojimą, o priemonės yra politikų rankose.

„Žalieji“ pirkimai šlubuoja

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis iškėlė su teisės aktais susijusią problemą: „Nuo šių metų liepos mėnesio viešųjų pirkimų dalyje „žalieji“ pirkimai turėtų sudaryti iki 30 proc., nuo kitų metų – 60 proc. Tačiau „žaliuosiuose“ viešuosiuose pirkimuose, kuriuos reglamentuoja aplinkos ministro įsakymas, nėra numatyta trumpųjų maisto grandinių kaip elemento. Mes Žemės ūkio ministerijai siuntėme pasiūlymą jas įtraukti, tačiau į tai neatsižvelgėte ar neatkreipėte dėmesio. Jeigu norime paskatinti trumpąsias maisto grandines, tokia pozicija turėtų atsirasti „žaliuosiuose“ pirkimuose. Manau, kad ministerija turėtų inicijuoti teisės akto pakeitimą, tada būtų galima laukti norimo proveržio.“

Žemės ūkio ministras tvirtino, kad viešuosiuose pirkimuose yra kriterijus dėl trumpųjų grandinių. Anot jo, tokį pozityviai diskriminacinį kriterijų, kuris nusako CO2 pėdsaką, leidžia ir EK. Tai ir yra trumpoji grandinė, kai atsižvelgiama į atstumą nuo gamintojo iki vartotojo. Tačiau K.Navickas pabrėžė, kad Lietuvoje problema yra kitur – trumpoji maisto tiekimo grandinė neišjuda, nes tarp ūkininko ir pirkėjo nėra partnerio, kuris sukomplektuotų visą reikiamą maisto krepšelį. „Nė vienas viešųjų pirkimų organizatorius neperka atskirai morkų, bulvių ir kt. Jam reikia visų produktų. Taigi esmė – tokio maisto krepšelio suformavimas. Tam esame numatę steigti logistikos centrus, skatinti kooperaciją“, – aiškino K.Navickas.

Ekologiškuose produktuose – chemija?

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė pabrėžė ryškėjančią prastą tendenciją: „Didelė grėsmė, kad ekologiniai ūkiai taps nelegalių augalų apsaugos produktų pirkėjais. Kai nėra legalių produktų, jie įstumiami į tam tikrą kampą. Stebima tokia tendencija, kad susigundoma falsifikatais.“

Ji atkreipė dėmesį į Europos maisto saugos agentūros šiemet balandžio mėnesį paskelbtą ataskaitą, kurioje pateikta ekologiniams ūkiams ir ekologiškų produktų vartotojams įdomių duomenų. „Dėmesio verta viena lentelė, kurioje matyti tyrimais nustatytas sąrašas veikliųjų medžiagų, kurių iš viso neturėtų būti ekologiškuose produktuose. Ir tai nėra, kaip pas mus dažnai norima pasakyti, oru arba vandeniu atėjusios ar plintančios medžiagos. Jos atsiranda dėl nelegalaus naudojimo. Norėčiau jau dabar į tai atkreipti dėmesį, nes augant ekologinės gamybos plotams, ši problema taip pat didės“, – tvirtino LAAA direktorė Z.Varanavičienė.

S.Daniulis suskubo ginti ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus: „Chemikalai neturi nieko bendro su sąžiningai ūkininkaujančiais ūkininkais. Be to, yra kontrolės įstaigos, kurios tikrina, ima mėginius.“

Auga plotai ir pardavimai

EK komunikate nurodyta, kad per pastaruosius 10 metų ekologiškai dirbamų plotų padaugėjo beveik 66 proc. – nuo 8,3 mln. hektarų 2009 m. iki 13,8 mln. hektarų 2019 m. Šiuo metu jie sudaro 8,5 proc. viso ES naudojamo žemės ūkio paskirties ploto. Gerokai išaugo ir mažmeninė prekyba. Per pastaruosius 10 metų jos vertė padvigubėjo – nuo maždaug 18 mlrd. eurų 2010 m. iki daugiau kaip 41 mlrd. eurų 2019-aisiais.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-06-10

Į „politikavimą“ dėl išmokų ribojimo nenori veltis

Diskusijoje dėl siūlymo įstatymu riboti tiesioginių išmokų pagrindinės dalies sumą Žemės ūkio rūmų nariai išsakė skirtingas nuomones, bet net ir sutinkantys su išmokų ribojimu nepritaria parengtam projektui. Diskusijos dalyvių manymu, įstatymo pakeitimo svarstymas Seime truks ilgai, nes diskusijos dar tik prasideda.

Kaip jau skelbta, gegužės 12 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas įregistravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 str. (Paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas) pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma nustatyti, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims negali viršyti 150 000 eurų per metus; taip pat ši suma negalėtų būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.

Teigiama, kad įteisinus ribojimą, smulkiam ir vidutiniam ūkiui kasmet galima būtų skirti papildomai iki 15 mln. eurų. Seimo nariai K. Starkevičius, E. Pupinis, J. Gudauskas, A. Matulas, I. Haase įregistravo pasiūlymą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo netaikyti susijusiems fiziniams asmenims, ribojimą taikant tik susijusiems juridiniams asmenims; išimtį taikyti ir gyvulininkystės ūkiams, kurie laiko gyvulius bei turi bent po vieną sutartinį gyvulį 1 ha žemės ūkio naudmenų. Grupė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių irgi įregistravo pasiūlymą dėl projekto keitimo. Nežinia, juokais ar rimtai, jie siūlo tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimą taikyti Ramūnui Karbauskiui. ŽŪR narių diskusijos buvo atsargios, vis tik buvo linkstama nepritarti M. Majausko siūlomam įstatymo pakeitimo projektui, vadinant tai „politikavimu“.

Tačiau kito konservatoriaus, buvusio žemės ūkio ministro, Ekonomikos komiteto pirmininko ir ūkininko K. Starkevičiaus siūlymas ribojimą taikyti tik susijusiems juridiniams, bet ne fiziniams, vertinamas palankiau. Vytautas Buivydas teigė, kad Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pritaria tiesioginių išmokų ribojimui, bet nepritaria parengtam projektui. Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Genrikas Kolendo siūlė riboti tiesiogines išmokas pagal žemės plotą – kuo daugiau žemės, tuo mažesnės išmokos. Vis dėlto ŽŪR nariai labiau linkę nepritarti išmokų ribojimui ir mano, kad kol kas neturi veltis į „tą politikavimą“, kadangi Europos Sąjunga teisės aktu dar neapsisprendė, ar išmokas reglamentuos ES politika, ar tai bus palikta nacionalinei teisei. Todėl siūlo klausimą atidėti, kol bus priimtas atitinkamas ES reglamentas. Taip pat pasiūlyta atlikti išmokų analizę.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-10

Seimas leido perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis

Lietuvoje bus galima gaminti produktus ne tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų augalo dalių. Auginti bus galima tik įteisintų veislių pluoštines kanapes. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas: už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – aštuoni, o 18 parlamentarų susilaikė.

Prieš balsavimą ragindamas pritarti projektui Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kalbėjo, kad toks istorinis sprendimas sukurtų teisinį pagrindą, kurį turėdami po kojomis ūkininkai ir pluoštinių kanapių perdirbėjai galėtų nuosekliai planuoti savo veiklą bei investicijas, o laukiantieji jų produkcijos tiksliai žinoti, kad ji bus prieinama ir žinoti, jog už jos vartojimą jie nebus laikomi nusikaltėliais. Teisės aktu apibrėžta, kas laikoma pluoštinėmis kanapėmis – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento, ir pluoštinėmis kanapėmis sodininkystei – tai pluoštinės kanapės, agrotechniniais ar fitosanitariniais tikslais auginamas tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų.

Pluoštinių kanapių produktais laikomos perdirbti skirtos žaliavinės pluoštinių kanapių dalys ir pluoštinių kanapių sėklos. Pluoštinių kanapių gaminiais laikomas galutiniam vartojimui skirtas iš pluoštinių kanapių produktų pagamintas maistas, pašarai, kosmetika ir kiti gaminiai su pluoštinių kanapių produktais. Įstatyme reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimo ir auginimo priežiūros reikalavimai. Šiuos augalus leidžiama auginti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių gamybai, sodininkystei arba moksliniais eksperimentiniais, selekcijos ir naujai sukurtų veislių ūkinio vertingumo tyrimo tikslais, siekiant jas įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Taip pat nustatyti privalomi reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams: kur, kokias veisles auginti, kam teikti informaciją apie numatomą auginimą, pasėtus plotus, informuoti apie pluoštinių kanapių žydėjimą; kaip deklaruoti pluoštinių kanapių pasėlių plotus; kur laikyti pluoštinių kanapių produktus ir kt. Įstatyme reglamentuota, kad pluoštinių kanapių sodininkystei augintojas gali auginti pluoštinių kanapių augalus ne didesniame kaip 0,1 ha žemės valdos plote, sėdamas iki 20 šių augalų vienetų į 0,01 ha. Šis įstatymas netaikomas pluoštinių kanapių gaminiams, kurie Farmacijos įstatyme apibrėžti kaip farmacijos produktai. Kosmetikos gaminiams šis įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Parlamento reglamentui dėl kosmetikos gaminių.

Prognozuojama, kad leidus perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, tuo užsiimančio verslo veiklos apyvarta gali siekti 100 mln. eurų. Pluoštinių kanapių gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai ir THC kiekio juose priežiūrą vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Specifinės pluoštinių kanapių gaminių gamybos atveju, kai atsiranda griežtesnio lygio priežiūros poreikis, reikės gauti atskirą leidimą, kuris ribotų ūkinę veiklą. Taip siekiama sumažinti piktnaudžiavimo galimybę ir užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiami tinkamos kokybės gaminiai, o veiklą vykdantis įmonė užtikrintų tinkamą medžiagų apskaitą ir sunaikinimą.

Europos Komisija (EK) priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje. Iki 2020-ųjų lapkričio 9-osios Lietuva EK turėjo pateikti atsiliepimą į priekaištus pataisų atitikimo ES teisei, tačiau kol kas tai nepadaryta. Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-10

Pasaulio ūkininkai šiemet tikisi didžiulio pelno, o Lietuvos – nuostolių

Per penkerius metus, iki 2019–2020 metų, pasaulio prekyba visais grūdais ir aliejiniais augalais padidėjo apie 120 mln. tonų, kasmetis prieaugis sudarė 3,5 proc. CAGR (metinis augimo koeficientas). Pasak „Farm Inputs“ analitikės Elisabeth Lunik, grūdų kainų augimas kartu su visos jų prekybos padidėjimu bendrą srautų vertę išaugino 17 proc. Tikimasi, kad pajamos bei auganti populiacija ir toliau skatins ilgalaikį prekybos srautų augimą, todėl pasaulio ūkininkai nusiteikę kaip niekada optimistiškai.

Rinkos analitikų nuomone, šiais metais didesnių žemės ūkio pelno maržų tikimasi JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, taip pat ir Europos šalyse. „Rabobank“ vertinimu, Europoje augalininkystės pelningumas pagerės dėl aukštesnių kainų (kviečių) ir padidėjusio produkcijos kiekio. Tokios šalys kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Rumunija šiais metais tikisi didesnių maržų ir didesnio derliaus. Ko šiemet gali tikėtis mūsų šalies žemdirbiai, komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Yra keli tokio pajamų didėjimo aspektai. Kalbant apie derlių, manau, šiandien dar anksti prognozuoti, koks bus derlius. Nors pasėliai šiuo metu atrodo lyg ir neblogai, bet dabar yra kritinis momentas – grūdų brandinimo stadija. Kviečiai pradeda plaukioti, o tai reiškia, kad pasirodo varpos. Procesas labai priklausys nuo oro sąlygų – ar jos bus palankios, ar nebus karščio bangų, kurios gana dažnos. Dabartinės orų prognozės rodo, kad galime tikėtis, jog vėl bus gana karšta vasaros vidury. Neaišku, kiek nuostolių padarys įvairūs augalų kenkėjai, kiti faktoriai, ar bus palankus oras derliaus dorojimo metu.

Prognozuoti būsimo derliaus šiandien tikrai nesiimčiau. Manau, kad jis bus ne mažesnis nei daugiametis vidurkis. Bet, įvertinus visas išvardytas priežastis ir tai, kad vasariniai pasėliai neatrodo labai gerai, nes buvo didžiulis drėgmės perteklius, yra daug pažeistų vietų, išmirkusių, prognozuoti, jog derlius bus tikrai didesnis negu praėjusiais metais, nedrįsčiau.

Taip, grūdų kainos šiuo metu yra aukštesnės, kalbu apie pasaulines biržas, kurios daro įtaką kainoms Europoje ir Lietuvoje. Bet reikia turėti omenyje, kad brangsta ne tik grūdai. Brangsta visi ištekliai – trąšos, degalai, energetika, darbo užmokestis, todėl mes tai vertiname kaip infliaciją. Kokio dydžio infliacija bus metų pabaigoje, šiandien dar neaišku. Ar infliacija „nesuvalgys“ padidėjusių kainų? Turėsime pirkti pabrangusias trąšas, brangesnius degalus, daugiau mokėti už elektros energiją, kitus išteklius, taigi nesakyčiau, kad kainos didėjimas gali nusėsti ūkininkų kišenėse. Toli gražu ne.

Vakarų pasaulyje vykdoma antipandeminė politika, ekonomikos skatinimas, besaikis pinigų leidimas į rinką gali turėti įtakos ir papildomo pelno ūkininkai negaus. Kaip ir kitos pramonės bei ekonomikos šakos. Infliacija gali suėsti visą mūsų pelną. Pavojus šiandien yra labai realus.

Kitas dalykas – galbūt Pietų Amerikos bei Šiaurės Amerikos ūkininkai gali tikėtis, jog dėl jų vyriausybių vykdomos politikos turės tam tikrą pranašumą prieš Europos Sąjungos (ES) ūkininkus. Mums labai didelį nerimą kelia ES žaliasis kursas. Jokiu būdu mes neprieštaraujame šiam kursui, bet matome, kad ES ambicijos yra šiek tiek didesnės nei galimybės. Ir ypač tai jaučiama Lietuvoje.

Nors Paryžiaus susitarimo, kuriam pritarė ir Lietuva, preambulėje parašyta, kad visi pokyčiai, susiję su klimato kaita, turi būti adekvačiai finansuojami ir ūkininkai neturi patirti finansinių nuostolių, matome, kad Lietuvoje tokio finansavimo, prisitaikant prie ES žaliojo kurso, tiesiog nėra. Turbūt pats ryškiausias pavyzdys yra tas, kad iš Europos atsigavimo fondo, vadinamojo RRS fondo, žemės ūkiui nebuvo skirta praktiškai jokios paramos, nors šis fondas yra visiems sektoriams, tarp jų – ir tvariai maisto gamybai. O žemės ūkis yra vienas pagrindinių maisto gamintojų. Tie prieštaravimai, kurie yra tarp užsibrėžtų tikslų ir realaus gyvenimo, mums kelia didžiulį nerimą. Ir ne tik mums…

Visai neseniai didžiausia Europos žemdirbių organizacija COPA-COGECA kreipėsi viešu laišku į ES lyderius. Kartu su COPA-COGECA šį kreipimąsi pasirašė per 30 didžiausių ES žemės ūkio organizacijų. Laiške išreikšta pozicija, kad ambicijos yra galbūt šiek tiek per didelės, palyginti su tuo, koks yra skiriamas tų iššūkių įgyvendinimo finansavimas. Prieš kelias dienas man teko skaityti Vokietijos žemės ūkio asociacijos kreipimąsi į Vokietijos ir kitų ES šalių lyderius, kuriame raginama atkreipti dėmesį, jog žemės ūkis gali labai stipriai nukentėti dėl ateinančių permainų. Tad tie pokyčiai turi būti dar kartą apsvarstyti ir pasverti. Todėl matome grėsmę, kad ir ES, ir Lietuvos ūkininkai gali pasidaryti mažiau konkurencingi pasaulinėse rinkose. Tai turės įtakos pelningumui ir augimo galimybėms. Tad iššūkių yra tikrai labai daug.

Išvada tokia – žaliasis kursas tikrai pareikalaus iš ūkininkų didesnių sąnaudų. Štai ir žemės atidėjimo priemonė, kai dalį žemės reikės palikti nedirbamą. Jeigu bus įgyvendintas šitas siekis ir bus privaloma palikti iki 10 proc. žemės nedirbamos, kurioje nebus galima gaminti žemės ūkio produkcijos, galima kaipmat nubraukti prognozuojamą 17 proc. augimą ir jis gali pavirsti į 17 proc. nuosmukį. Beje, Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas, kuris Europos Parlamento užsakymu padarė studiją, kaip žaliasis kursas darys įtaką ES ūkininkų gyvenimui, būtent tai ir pabrėžė.

Pasak jo, jeigu bus įgyvendinti visi planai, iki 2030 metų ES žemės ūkio produkcija, taip pat ir ūkininkų pajamos sumažės 25 proc. Mes daug kartų raginome Lietuvos Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją įvertinti, kaip žaliasis kursas atsilieps Lietuvos ūkininkams, bet, deja, tokio vertinimo dar iki šiol neturime. Matyt, mes nuogi puolame į dilgėles – nežinome, kaip tai atsilieps mūsų ekonomikai, žemdirbių pajamoms ir kaimo žmonių gerovei. Bet ambicijos labai didelės. Lietuvos ambicijos žaliojo kurso srityje yra vienos didžiausių ES.

Dar būtina pabrėžti, kad mūsų artimiausi kaimynai – lenkai, latviai ir estai – savo klimato darbotvarkėse numato, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkyje didės. Skamba paradoksaliai, kalbant apie žaliąjį kursą. Bet kaimyninių valstybių vyriausybės ir parlamentai tvirtina tokias strategijas, kurios numato žemės ūkio augimą, o augimas, aišku, sukels didesnį poveikį klimatui. Jie supranta, kad mūsų Rytų Europos žemės ūkis yra atsilikęs, palyginti su senųjų Europos valstybių žemės ūkiu. Norint bent kiek pagal savo efektyvumą priartėti prie Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ūkininkų, privaloma neišvengiamai didinti gamybą. O pas mus siekiama, kad žemės ūkis, kaip ir kiti sektoriai – transportas, pramonė, savo išmetimus mažintų. Todėl turėdami labai žemo lygio gamybą privalėsime ir toliau dar labiau ją mažinti. Tokios perspektyvos Lietuvos ūkininkams yra gana liūdnos.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-06-10

Uždaryti restoranai kirto lietuviškų sūrių eksportui

Lietuvos pienininkams pandeminė situacija pagrindinėse eksporto rinkose duris laikė privėrusi – per pirmąjį šių metų ketvirtį daugumos pagrindinių pieno produktų pardavimai užsienyje traukėsi, o produkcija kaupta sandėliuose, teigia asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.

Pasak eksperto, per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, toliau mažėjo pagrindinio eksportuojamo lietuviško pieno produkto – sūrių, eksportas, jų pardavimai sumenko penktadaliu, rašoma pranešime. „Dėl karantino užsienio rinkos lietuviškiems sūriams išliko uždaros, kadangi vis dar liko apribota restoranų ir viešbučių veikla, į kuriuos keliauja reikšminga mūsų produkcijos dalis. Tačiau Įsibėgėjant visuotinei vakcinacijai, stebimas didesnis rinkų atvirumas, todėl tikimės, kad tai išjudins ir lietuviškų pieno produktų eksportą“, – sako E. Simonis.

Pagrindiniai lietuviškų sūrių pirkėjai yra Italija, Latvija, JAV ir Kazachstanas – per pirmąjį šių metų ketvirtį tik šiose svarbiausiose rinkose sūrių eksportas susitraukė trečdaliu, o JAV pardavimai sumažėjo beveik perpus. Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pagaminto išrūgų baltymų koncentrato eksportuota 3,4 proc. mažiau, nugriebto pieno miltų – 19,3 proc. mažiau. Kitų produktų pardavimai užsienyje augo: grietinėlės eksportas stiebėsi 4,4 proc., o sutirštinto pieno pardavimai užsienyje išaugo du kartus. Nors viešajame maitinime maisto vartojimas pradeda atsigauti, tačiau rinkos analitikai nesitiki, kad jis bus staigus ir spės sugrįžti į lygį iki pandemijos.

Jungtinės Karalystės Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros tarybos AHDB vertinimu, šių metų paskutinį ketvirtį ES ir JAV viešojo maitinimo sektoriuje pardavimai bus ketvirtadaliu mažesni, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinės pieno gamybos rinkos augimas lėtės iki 1 proc., palyginti su 2020 metais fiksuotu 1,4 proc. augimu. Tikimasi, kad augančioje pieno gamyboje didžioji dalis atiteks ES ir JAV rinkoms. Tačiau išaugusios pašarų kainos abejuose regionuose gali padidinti spaudimą ūkių maržai, o tai apribos žalio pieno gamybos augimą šių metų antroje pusėje, prognozuoja AHDB. Per šių metų sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos pieno perdirbimo gamyklose gamyba augo tik dvejose kategorijose: daugiau pagaminta grietinėlės (9,8 proc.) ir koncentruoto pieno (49,8 proc.).

Per tą laikotarpį sūrių pagaminta 4,6 proc. mažiau, jogurto (2,9 proc. mažiau), sviesto (41,3 proc. mažiau), nugriebto pieno miltų (12,9 proc. mažiau), geriamojo pieno (4 proc. mažiau). Iš pieno ūkių atitinkamu laikotarpiu pieno supirkimo kiekiai sumažėjo 1,8 proc. Tuo tarpu žaliavos supirkimo kainos laikosi aukštumoje. Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2021 metų balandį buvo 318,6 eurai už toną – 0,7 proc. mažesnė nei kovą, tačiau 13 proc. didesnė nei 2020 metų balandį. Stambiems pieno gamintojams šių metų balandį už natūralų pieną mokėta vidutiniškai 356 eurus už toną – jos viršijo ES vidurį. Bendrijos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, šį balandį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 354 eurus už toną.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-10

Seima svarstyta, kaip užkirsti kelią žemės panaudai

Seimo naujovė – komitetų metiniai pranešimai. Vienas pirmųjų tokį pranešimą parlamentui rengiasi pateikti Kaimo reikalų komitetas (KRK). Parinkta tema ypač aktuali baigus žemės grąžinimo procesą. Gyvenimas diktuoja būtinybę naujai pažvelgti į nacionalinę žemės politiką.

Pranešimas Dėl nacionalinės žemės politikos bus Seimo rudens sesijoje. Birželio 9 dieną KRK vicepirmininkas Vidmantas Kanopa ir komiteto narys Jonas Gudauskas suinteresuotas šalis sukvietė į pasitarimą. Besiklausant diskusijos kilo pasiūlymų ir KRK nariams, kurie svarstė, kad reikia kreiptis į antikorupcijos ekspertus, prašyti įvertinti nepotistinį tinklą žemėtvarkos sistemoje, nes apstu gandų ir pranešimų girdėti apie netinkamą buvusių ministerijos tarnautojų, giminaičių elgesį.

Kitas siūlymas – dėl dabar paplitusios žemės panaudos praktikos, kaip jai užkirsti kelią. Tai nusikalstama praktika, nes žemės savininkai nuomą nuo valstybės slepia, ūkininkai verčiami mokėti pinigus. Žemės politikai peržiūrėti premjerės Ingridos Šimonytės pavedimu sudaryta Vyriausybės darbo grupė. Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ji pradės dirbti ateinančią savaitę. Darbo grupei paversta iki gruodžio mėnesio parengti siūlymus dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų įvertinimo ir perdavimo kitoms institucijoms, dėl teisinių spragų, dėl valstybinės žemės naudojimo ir tvarkymo efektyvinimo.

Atlikus šiuos darbus galima bus kalbėti apie naujos žemės naudojimo strategijos principus. Viceministras išreiškė nuomonę, jog Seimo komitetui metinį pranešimą verta daryti tuomet, kai darbo grupė suformuos siūlymus, nes jų dauguma bus susiję su teisės aktų keitimu. Tačiau Seimo komitetas išreiškė nuostatą, jog šioje srityje darbą tęs nebūtinai jį siedamas su metiniu pranešimu ir nebūtinai laukdamas Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadų. KRK jau gavo nemažai pasiūlymų iš įvairių institucijų, pluoštą jų pateikė ir mokslininkai – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas. Instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė taip pat dalyvavo pasitarime. Pasiūlymų KRK pateikė ir NŽT, o direktorius Laimonas Čiakas pritarė Seimo komitetui, kad diskutuoti aktualiais klausimais verta nelaukiant rudens sesijos ir darbo komisijos išvadų.

Pasiūlymus dėl žemės politikos išsakė Žemės ūkio rūmų lyderiai. Įvardytas platus problemų ratas: praeities klaidos grąžinant žemę teisėtiems paveldėtojams, „skraidanti“ žemė, nutrūkęs žemės konsolidavimo procesas, įsiterpę sklypai ir kt. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį, kad dabartinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės palankios tik besiribojantiems sklypams. Jiems pirmenybė teikiama ir žemės laikino naudojimo, ir nuomos atvejais. O kaip įgyti žemės tam, kuris nori pradėti ūkininkauti, bet neturi žemės? „Turėtų būti kiti kriterijai“, – tvirtino V.Buivydas. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis nurodė naujai išryškėjusią problemą – kaip grybus po lietaus pridygusius įvairius uab‘us, kurie neužsiima žemės ūkio veikla, tačiau spekuliaciniais tikslais visoje Lietuvoje supirkinėja žemes.

Besiklausant diskusijos kilo pasiūlymų ir KRK nariams, kurie svarstė, kad reikia kreiptis į antikorupcijos ekspertus, prašyti įvertinti nepotistinį tinklą žemėtvarkos sistemoje, nes apstu gandų ir pranešimų girdėti apie netinkamą buvusių ministerijos tarnautojų, giminaičių elgesį. Kitas siūlymas – dėl dabar paplitusios žemės panaudos praktikos, kaip jai užkirsti kelią. Tai nusikalstama praktika, nes žemės savininkai nuomą nuo valstybės slepia, ūkininkai verčiami mokėti pinigus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-10

Kaip tinkamai pateikti mokėjimo prašymą?

Atsakymą į šį klausimą galėjo gauti vakar vykusių mokėjimo prašymų teikimo mokymų dalyviai.  Įrašas, Prezentacija, Informacija apie mokėjimo prašymus 

Siekdama padėti Lietuvos kaimo plėtros programos projektų vykdytojams tinkamai pateikti dokumentus, išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, Nacionalinė mokėjimo agentūra surengė mokymus, kuriuose NMA specialistas Darius Valiušis pristatė mokėjimo prašymų pildymą naudojantis ŽŪMIS sistema, taip pat atsakė į žiūrovų klausimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-10

Ankstesnės žemės ūkio naujienos