Žemės ūkio naujienos: 2021-07-05

Per tris Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius Rūmai tapo įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija, prisidėjusia prie modernaus ir konkurencingo Lietuvos žemės ūkio kūrimo.

„Istorija rodo, kad norint pasiekti bet kokį tikslą, būtina dirbti drauge. Todėl šiandien visiems Rūmų nariams, partneriams bei draugams linkiu bendradarbiavimo ir sutarimo. Nes mūsų visų tikslas vienas – gyvas ir klestintis Lietuvos kaimas“, – šventinio renginio metu kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-02

Nuo skatinamosios finansinės priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūčio mėn. jau 1280 žemės ūkio ir žuvininkystės subjektų pasinaudojo galimybe gauti paskolų už 127,9 mln. eurų. Paskoloms pagal šią priemonę iš viso yra skirta 133,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lengvatinėmis paskolomis naudojasi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai. Daugiausia jų veikia augalininkystės sektoriuje, tačiau aktyvūs ir pienininkystės, gyvulininkystės ūkiai, kailinių žvėrelių augintojai. Paskolomis mažiau domisi akvakultūros, sodininkystės, daržininkystės ir paukštininkystės ūkiai.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų. Ji gali būti suteikta laikotarpiui iki 36 mėn. su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

Paramą administruoja Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Ūkio subjektai, norintys gauti lengvatinę paskolą, pirmiausia turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus (jų sąrašas skelbiamas www.garfondas.lt) ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ūkio subjektui ji gali būti suteikta tik vieną kartą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-02

Dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos Europos Komisija leido valstybėms narėms sumažinti patikrų imtis 2020 m., taip pat ir šiais metais. Tad 2021 m. planuojamas panašus patikrų skaičius kaip ir pernai.

Jau nuo praėjusių metų NMA nuotoliniu būdu atlieka ne tik laukų matavimus, bet ir nustato auginamą pasėlį, pievų šienavimą/ganymą. Minėtų reikalavimų nustatymas atliekamas vadovaujantis palydoviniais duomenimis arba gavus nuotraukas per mobilią programėlę „NMA agro“.  Naudodamiesi programėle pareiškėjai gali patys dalyvauti patikrinimo procese ir pranešti apie įvykdytas veiklas (atsiųsti dirbamo lauko nuotraukas), taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.
 
Paminėtina, kad pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves ir deklaravę 3 ha ir didesnį plotą, privalo pateikti mobiliąja programėle „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame turi matytis užaugintas derlius, nuotraukas. Nuotraukas būtina atsiųsti iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo.
 
Šiais metais įsigaliojo naujas reikalavimas – draudimas smulkinti žolę, jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui. Tikrinant šį reikalavimą pirmiausia įvertinami nuotolinių patikrinimų rezultatai ir tik tuo atveju, jei nustatomas biomasės sumažėjimas,  bus vykstama atlikti patikrą vietoje. Vykdant patikrą vietoje vizualiai nustatomas faktas, ar žolės mulčiavimo ganyklose arba pievose arba žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje buvo atliekamas.
 
Siekis vengti besidubliuojančių reikalavi­mų tikrinimo bei mažinti vizitų pas tikruosius ūkininkus skaičių taip pat paskatino NMA peržiūrėti bei atnaujinti atitinkamas patikrinimų atlikimo tvarkas su pagrindinėmis ūki­ninkus prižiūrinčiomis instituci­jomis: Valstybine maisto ir veterinari­jos tarnyba (VMVT), VšĮ „Ekoagros“, Valstybine augalininkystės tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kt.
 
Paminėtina, kad nuo 2021 m. susietosios paramos gyvulius patikras atliks ne NMA, o VMVT. Taigi nuo šiol, jei pareiškėjas bus atrinktas susietosios paramos už gyvulius bei kompleksinės paramos reikalavimų patikrai, jo ūkyje lankysis tik viena institucija.

Šaltinis: nma.lt,2021-07-05

Apie tai laidoje Delfi tema kalbėjomės su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos grūdų augintojų sąjungos pirmininku Aušriu Macijausku.

„Daugelio dalykų, kas laukia ūkininkų, tikėjomės. Pavyzdžiui, to, kad Žemės ūkio ministerija per šį laikotarpį perskirstys virš milijardo aplinkosaugai skirtų lėšų. Tačiau yra ir kita dalis. Kai kurių sąlygų reikės laikytis vien tam, kad gautum tiesiogines išmokas. Tai vadinami privalomieji reikalavimai. Paskutinės minutės dalykai, kurie buvo pateikti tiesiogiai Ministrų tarybai, tai socialinė dimensija, dėl elgesio su darbuotojais. Nors buvo siekiama, kad ji būtų neprivaloma, nuo 2025 m. taps privaloma ir už darbo teisės pažeidimus bus daromos nuoskaitos nuo tiesioginių išmokų.

Kita dalis tai vadinamosios ekoschemos. Nebepripažįstamas kaip ekologinio ūkininkavimo dalis darbas nenašiose žemėse. Šalims narėms prievolė nusistatyti kas yra aktyvus ūkininkas. Be to, tiesioginių bazinių išmokų lubos. Jei šalis nuspręs jas taikyti, tai turės daryti nuo 100 tūkst. eurų“, – svarbiausius dalykus įvardina K. Navickas. Si A. Macijauskas pabrėžia, kad vadinamas Žaliasis kursas ir Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) tai du skirtingi dalykai, nors jie tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Dabar susitarta su BŽŪP ir didelių naujovių nėra. Apie tai diskutuota metus ir priimtas kompromisinis variantas.

Tačiau visai kas kita kai reikės šiuos reglamentus reikės įgyvendinti. Didelė naujovė vadinamosios ekoschemos. Reikės įdėti daug darbo, kad jas atitiktume. „Turės prisidėti visuomeninės organizacijos ir tikimės, kad ŽŪM įtrauks mokslo organizacijas. Jei schemos bus nepatrauklios, ūkininkai jų tiesiog nevykdys. Jei tai kainuos per daug, atsisakys tų pinigų, kurie skiriami ir tiek. Be to, vokietis už panašias eko schemas vien dėl tiesioginių išmokų skirtumų, nuo kurių bus skiriami 25 proc., gaus dvigubai daugiau lėšų. Mes gyvename nupigintoje ekologijoje“, – dėlioja A. Macijauskas.

K. Navickas sako, kad žemės ūkis vien tuo išsiskiria iš kitų verslo sričių, kad dotuojama ne produkcija, o pati veikla. Be to, kalbant apie ekoschemas, tai daugelį dalykų, pavyzdžiui, mineralinių trąšų naudojimo mažinimą, galima išspręsti ir be milžiniškų investicijų „Turi būti ne tik mokslinis ir ekologinis modelis, bet ir modelis, kuris būtų patrauklus tas schemas įgyvendinantiems praktikoje“, – dėsto žemės ūkio ministras. Kol kas nėra tiksliai įvardinta ir kas yra aktyvus ūkininkas. Kiekviena valstybė tai spręs atskirai. Tikslas, kad išmokas gautų tie, kurie raliai dirba ir atriboti tuos, kurie nekuria produkcijos. Kita dalis skatinti tuos, kurie teikia aplinkosaugines paslaugas ir dėl to negali gaminti produkcijos.

Tai tiesiog paslauga visuomenei kaip „Natura 2000“. „Mūsų ūkiai pakankamai stiprūs, tačiau įgyvendinant naują BŽŪP įžvelgiame keletą pavojų. Pirmiausia gali nukentėti mažesni augalininkystės ūkiai, kuriems teks pagrindinė šios politikos įgyvendinimo našta. Gyvulininkystės ūkiai problemų neturi, nes jų tiesiog sparčiai mažėja. Blogai tai, kad matome, jog pokyčiams Lietuva neturi pakankamai lėšų. Be žalos ūkiams šiuos pokyčius įgyvendinti nepavyks ir tai smogs smulkiesiems. Stambieji ir šiandien ūkininkauja labai efektyviai ir konkuruoja pasaulyje.

Blogiausiai bus valdantiems 100-200 ha“, – ateitį vertina A. Macijauskas. K. Navickas sako, kad konkurencinės sąlygos blogėja visiems vienodai, o buferis, apsaugantis smulkius ir vidutinius, bus tai, kad jie bus papildomai remiami. Turime matyti to paties mėšlo grįžimą į dirvožemį ir reikės kurti schemas, kad tie mainai būtų finansiškai ir technologiškai patrauklūs. A. Macijauskas sako, kad norint atgaivinti gyvulininkystę reikia milžiniškos paramos tiems, kurie norėtų plyname lauke statyti naujas fermas. Kol kas mūsų vietą prekybos centrų lentynose užima estai ir lenkai. Be to, reikia ir perdirbimo pajėgumų, kurie priklausytų ūkininkams. Tačiau matant kiek turime lėšų tikėtis proveržio neverta. Iki 2030 m. karvių mažės po 10-15 tūkst. per metus ir liks tik stambūs ūkiai.

K. Navickas sako, kad kalbant apie gyvulininkystę jis nėra pesimistas. Kol kas tikslas sustabdyti kritimą ir tai jau būtų galima vertinti kaip tinkamą rezultatą.

Pagrindiniai aspektai

Ekoschemos

Lėšų rezervavimas – 25 proc. per visą laikotarpį 2023 ir 2024 m. mokymosi laikotarpis su 20 proc. „grindų“ mechanizmu.
Nepanaudotas lėšas žemiau „grindų“ – kompensuoti iki laikotarpio pabaigos:
I ramstyje per ekoschemas
II ramstyje per aplinkosaugines ir klimato priemones prarasti nepanaudotas lėšas.

Galimas kaimo plėtros žalių priemonių užskaitymas, jei viršijama tai, kas privaloma II ramstyje.

Žalios priemonės kaimo plėtroje

Lėšų rezervavimas – 35 proc,
įskaitant: parama vietovėms su gamtinėmis kliūtimis 50 proc.
žaliosios investicijos, gyvūnų gerovė 100 proc.

GAAB 8 (dirvožemio potencialo išsaugojimas)

Išlaikoma pasėlių įvairinimo taikymo galimybė
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys

GAAB 9 (neproduktyvūs plotai siekiant pagerinti ūkio biologinę įvairovę)

Minimali ariamos žemės dalis ūkio lygiu – 4 proc.
Jei pagal ekoschemą: bent 7 proc. negamybiniams plotams, tuomet dalis pagal GAAB – 3 proc.
Jei įtraukiama ir dalis gamybinių plotų: minimali ariamos žemės dalis – 7 proc. (iš jų 3proc. Negamybiniams)
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys

Tiesioginės paramos perskirstymas

Privaloma perskirstymo išmoka – skirti ne mažiau kaip 10 proc.
Galimos išimtys pagrįstais atvejais (jei tų pačių tikslų siekiama kt. I ramsčio priemonėmis)
Savanoriškai taikomas išmokų mažinimas ties 100 000 EUR riba (tik bazinei išmokai)
Galimas mažinimas iki 85 proc. virš 60 000 EUR (galima daryti daugiau rėžių)
Galimybė pilnai išskaičiuoti darbo užmokestį, kt. susijusias išlaidas

Susietoji parama

Paramos lygis – 13 proc. plius 2 p. p. baltyminiams augalams (neįtrauktos maistinės bulvės)
Parama jauniesiems ūkininkams
Bent 3 proc. tiesioginių išmokų voko skiriama jauniesiems ūkininkams.
Galima skirti: išmokoms jauniesiems ūkininkams jaunųjų ūkininkų įsikūrimui jaunųjų ūkininkų investicijoms (svertinis koeficientas 50 proc.)

Socialinė dimensija

Įgyvendinimo pradžia – privalomai nuo 2025 m., laisvanoriškai nuo 2023 m.
3 pagrindinės direktyvos: dėl darbo sąlygų, saugos ir sveikatos darbe, darbo įrangos reikalavimų.
Su galimybe pridėti ketvirtą (po Komisijos vertinimo) dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES (iki 2025)
Remsis esamais nac. socialinės srities kontrolės mechanizmai
Komisijos vertinimas po dvejų taikymo metų.

Suderinimas su Žaliuoju kursu

Konstatuojamoji dalis – vertinant BŽŪP strateginius planus Komisija turės atsižvelgti į indėlį įgyvendinant aplinkosaugos ir klimato srities teisės aktus ir įsipareigojimus, visų pirma į ES 2030 m. tikslus, nustatytus F2F ir Bioįvairovės strategijose
BŽŪP strateginiai planai tvirtinami/tikslinami pagal teisėkūros pasiūlymų nuostatas (sąrašas reglamento priede)
Komisija iki 2025 m. pab. tą sąrašą papildys naujai priimtais teisės aktais dėl klimato ir strategijų.
BŽŪP planai turės būti keičiami, jei to reikės, kad atitiktų.
Komisijos ataskaitos Tarybai ir EP:
Iki 2023 m. pab. – suvestinė dėl VN bendrų pastangų, siekiant aplinkos ir klimato tikslų
Iki 2025 m. pab. – VN strateginių planų bendras indėlis siekiant įgyvendinti ES aplinkos ir klimato tikslus.

Horizontalus reglamentas

Žemės ūkio rezervas: Žemės ūkio rezervo suma – 450 mln. EUR kiekvienų metų pradžioje (naudojamas sunkumams rinkose spręsti, rinkos priemonėms)
Išlaikyta 2 000 EUR riba. Formuojant rezervą išmokos nebus mažinamos smulkiems ūkiams, kurių išmokos neviršija 2 000 EUR ribos (jei būtų taikoma finansų disciplina).

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-02

Kas yra ši technologija ir kuo ji naudinga dirvožemiui, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Kęstutis Romaneckas, rašoma pranešime.

Pagrindiniai skirtumai

Gilus dirvos arimas, dar kitaip tariant – arimas plūgu – tampa vis mažiau populiarus žemdirbių gretose. Išvystytose žemdirbystės šalyse atsisakoma arimo ir sėjama į minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas. Taip yra mažinamas neigiamas poveikis dirvožemiui, o ūkininkams dažniausiai nereikia itin galingos technikos (tik purenant podirvį), todėl yra taupomos kuro ir laiko sąnaudos, išsiskiria kur kas mažiau anglies dvideginio į atmosferą. Kaip teigia profesorius, toks žemdirbystės būdas neabejotinai padeda mažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį klimatui.

„Tradicinėse ariminėse technologijose dirvožemio sluoksnis yra atpjaunamas, pakeliamas ir apverčiamas. Neariminėse technologijose dirvožemis tiesiog smulkinamas įvairiu intensyvumu arba neįdirbamas visai. Žemę ariant plūgu, susidaro plūgo darbinių dalių sutankintas sluoksnis – „armens padas“, kuris sugadina nusistovėjusią kapiliarinę sistemą. Be to, arimo metu plūgas dažniausiai augalines derliaus liekanas užverčia giliai ir sudaro augalinių derliaus liekanų sluoksnį, kuris pelydamas nuodija augalų šaknis, išbalansuoja dirvožemio hidrologinę būklę, trukdo įsisavinti mitybos elementus“, – teigia profesorius K. Romaneckas.

Pranašumai ir galimybės

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus teigimu, modernesni dirvos dirbimo būdai leidžia užtikrinti dirvožemio derlingumą, pasiekiamas didesnis našumas ir mažesnės darbo laiko bei energijos sąnaudos. „Minimalaus žemės dirbimo technologija turi esminį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms. Dirbant šiuo būdu yra išsaugoma natūralesnė ir patvaresnė dirvožemio struktūra, sankloda ir drėgnumas, didinamas biologinis dirvožemio aktyvumas (biota), sumažėja erozijos rizika. Pasirinkus šį žemės dirbimo būdą galima užtikrinti didesnį organinių medžiagų kiekį dirvožemio paviršiuje, sliekų skaičių ir jų masę“, – pasakoja K. Romaneckas.

Patarimai norintiems taikyti šią technologiją

Profesorius pabrėžia, kad nors šis žemės dirbimo būdas turi itin svarbų poveikį dirvožemiui ir žemės ūkio augalų derlingumui, reikia būti kantriems, nes tikrieji rezultatai pasimato ne pirmaisiais metais. „Pagrindinis patarimas – nesuvėlinti agrotechninių darbų ir kantriai išlaukti dirvožemio pasikeitimų. Jau 3-4-ais minimalių žemės dirbimo sistemų taikymo metais pradės tamsėti viršutinis dirvožemio sluoksnis, didės jo struktūringumas – labai sumažės nestruktūrinių, plutas sukeliančių dulkinių dalelių“, – teigia profesorius pridurdamas, kad svarbiausias yra derliaus nuėmimo procesas – augalinės liekanos turi būti susmulkintos 3-5 cm ilgio kapojais. Tokiuose kapojuose prasčiau žiemos augalų ligos ir kenkėjai, gerės sėjos kokybė, o nuo to priklausys tolimesnė taikomos agrotechnikos sėkmė – net pasėlio piktžolėtumas.

Ūkių patirtis

„AUGA group“ minimalaus žemės dirbimo technologiją savo ekologiniuose ūkiuose taiko nuo 2015 m. Bendrovės atstovas Tomas Čeponkus teigia, kad ši technologija atspindi įmonės norą dirbti tvariai, užtikrina darbų efektyvumą ir norimą derliaus kokybę. „Beariminis, minimalaus žemės dirbimo būdas puikiai atitinka mūsų ūkininkavimo standartą, nes tausoja aplinką, mažina dirvožemio eroziją ir taupo ūkininkų išteklius, lyginant su arimine technologija.

Taikydami gerai suplanuotą sėjomainą bei minimalaus žemės dirbimo būdą geriname dirvos būklę, auginame derlingą jos sluoksnį. Dirbdami tik paviršinį dirvos sluoksnį ir mažiau suslėgdami dirvą, mes palaikome gyvybinius, aerobinius dirvos procesus, užtikriname mikroorganizmų darbą, gerą organinės medžiagos skaidymą. Taikydami šią technologiją galime pamaitinti augalą organinėmis trąšomis, jas įterpiant į aktyviausią šaknų sluoksnį – visa tai leidžia užauginti kokybišką derlių“, – sako Tomas Čeponkus, „AUGA group“ pirkimo departamento direktorius.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-02

„Luminor“ bankas, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės augimas sudarė apie 5,4 proc. ir tik mažiau nei vienu procentu atsiliko nuo lyderio poziciją užėmusio informacinių technologijų sektoriaus. „Daugelis žemės ūkio bendrovių pernai fiksavo rekordinius pelnus, nes metai buvo išties palankūs.

Mūsų klientų nusiteikimas dėl šio sezono taip pat yra teigiamas – sukaupusios nemažai finansinių rezervų bendrovės investuoja į naują techniką, produkciją ir naujus žemės sklypus. Per penkis šių metų mėnesius žemės ūkio finansavimas mūsų banke buvo apie 30 proc. didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sakė „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas. Pasak jo, žemės ūkio finansavimo augimą šiemet lėmė tiek drąsesnis ūkininkų bei bendrovių investavimas į plėtrą ir technikos atnaujinimą, tiek „Luminor“ kartu su Europos investicijų banku atvertas specialus paskolų portfelis smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Didžiausią augimą šiemet fiksavome finansuodami žemės ūkio technikos ir įrengimų įsigijimą. Vien mūsų banke per šių metų sausio – gegužės mėnesius pasirašytų lizingo sutarčių suma buvo du kartus didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tiesa, skolinimasis apyvartiniam kapitalui šiemet mažesnis nei pernai, nes 2020 metais ūkininkai gavo didesnes pajamas už parduotą produkciją ir apyvartinių lėšų kol kas nepristigo“, – sakė V.Žegužauskas.

Svarbu valdyti finansus

Šiemet vėl tikimasi gero derliaus, tačiau planuojant žemės ūkio bendrovių išlaidas ir investicijas ekspertas ragina vertinti ilgalaikę perspektyvą. „Žemės ūkio sektorius veikia ciklais. Jo efektyvumas priklauso ne tik nuo investicijų ir darbo našumo, bet ir gamtinių sąlygų. Natūralu, kad vieni sezonai būna geresni už kitus, tačiau planuojant bendrovių plėtrą svarbu tvariai valdyti finansus. Savo klientams rekomenduojame įvertinti ilgalaikius verslo rezultatus, pasverti, ar bendrovei labiau apsimoka investuoti nuosavas, ar skolintas lėšas, kad blogesniais sezonais nebūtų disbalanso“, – pabrėžė V. Žegužauskas.

Be ūkininkams teikiamų kredito linijos ir žemės ūkio paskirties sklypų finansavimo produktų, šiemet „Luminor“ kartu su Europos investicijų banku atvėrė ir 660 mln. EUR paskolų portfelį, kuris smulkiam ir vidutiniam verslui suteikia galimybę pasiskolinti už 25 baziniais punktais mažesnę skolinimosi maržą.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-02