Žemės ūkio naujienos: 2021-07-19

Deklaruojant pūdymą, būtina užtikrinti, kad nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. šiame plote nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti, t. y. juodajame pūdyme nebūtų vykdoma sėja, nebūtų auginamas ar nuimamas derlius, žaliajame pūdyme nebūtų ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės susmulkinimą ir įterpimą į dirvą.

Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydinčių piktžolių, o žaliajame pūdyme dirvos struktūrai gerinti auginami žemės ūkio augalai į dirvą turi būti įterpiami ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. – prieš įterpiant į dirvą nuimti šių augalų derlių draudžiama.

Pareiškėjai turi laikytis geros agrarinės būklės reikalavimų dėl juodojo pūdymo: ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą (išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose) iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.

Jei pūdymas naudojamas EASV užskaitai, jame draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Primename, kad apie įvykdytus įsipareigojimus galima pranešti naudojantis mobilia programėle „NMA agro“.

Šaltinis: nma.lt,2021-07-16

Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje užtikrina, kad dirvožemio paviršius neliktų atviras rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais. Taip dirvožemis apsaugomas ne tik nuo vėjo ir vandens erozijos, bet kartu praturtinamas organinėmis medžiagomis bei pagerinama jo struktūra. Ūkininkams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, rekomenduojama tarpinius pasėlius pasėti per savaitę po pagrindinio derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo įsėti tarpiniai pasėliai mažina maistinių medžiagų išsiplovimą bei padeda apsaugoti vandens telkinius nuo taršos nitratais. Augalų, tinkamų paramai gauti pagal veiklą, sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių 9 priede. Tai aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, dobilai, vikiai bei minėtų augalų mišiniai ir pan.

Kiti įsipareigojimai:

išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.;
įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją;
neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose, neruošti pašaro ir nešienauti;
nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.

Šiais metais dalyvauti veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pasirinko 1 170 žemdirbių, bendras deklaruotas plotas siekia 35 523 ha. Tai viena populiariausių priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų.

Šaltinis: nma.lt,2021-07-19

Ūkininkai piktinasi tokiais planais ir tvirtina, jog tokiu atveju kone visi pieniniai buliukai bus išvežami į užsienį, o Lietuvos vartotojams teliks valgyti numelžtų karvių mėsą, nes mėsinių galvijų jautieną mažai kas įperka, o pieninių bulių mėsos nebeliks.

Nori aprūpinti geresne mėsa

„Planuojama, jog už pieninių veislių bulius parama nebebus mokama. Remiantis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų tyrimais, pieninių veislių bulių mėsa nėra itin aukštos kokybės, o Lietuvos viena prioritetinių krypčių – mėsinės gyvulininkystės plėtojimas. Tad pieninių bulių rėmimas yra mažiausiai tikslingas. Tai dar tik pasiūlymas, sprendimai bus priimami vėliau, o kol kas ministerija su socialiniais partneriais svarsto, nagrinėja, kurios sritys yra labiausiai probleminės, kur labiausiai reikia paramos. Lėšų kiekis yra labai ribotas, todėl paramą turime skirti prioritetinėms sritims, o pieninių bulių sektorius atsiduria už prioritetų ribos“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiomas Volkovas.

Dabar už pieninius bulius susietosios paramos išmoka buvo 100 eurų už gyvulį. Pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai auginami mėsai. Nors šių bulių mėsos savikaina mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina taip pat gerokai mažesnė negu mėsinių.

Pasak ŽŪM atstovo A.Volkovo, Lietuvoje viena iš prioritetinių krypčių – mėsinės galvijininkystės vystymas, todėl pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti šalį geros kokybės mėsa. Dėl šių priežasčių siūloma koncentruoti paramą pieno sektoriui, remiant pieninių karvių augintojus, o mėsos sektoriui – remiant mėsinių galvijų augintojus.

„Prieš keletą metų mėsinių galvijų augintojų rėmimo lėšų dalis buvo atiduota išmokoms už pieninius bulius. Jeigu dabar tie pinigai sugrįžtų mėsinių galvijų augintojų paramai, būtų sveikintinas žingsnis. Tuomet mėsinių galvijų būtų mažiau eksportuojama į užsienį, ūkininkai jų daugiau paliktų auginti Lietuvoje veislei arba mėsai. Nebūtų išvežami jauni veršiukai, didėtų pridėtinė vertė. Dabar gi daug buliukų išvežama į užsienį, ir pridėtinės vertės Lietuvoje nebelieka, nes mūsų galvijus užaugina kitos šalys. Eilę metų sakoma, kad mėsinė gyvulininkystė – prioritetas, bet tai daugiau buvo popieriuose. Reikia tikėtis, jog valdžia pagaliau atsigręš į darbus, o ne į popierizmą“, – svarstė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojai nežinioje

Vis tik mėsinių galvijų augintojams džiaugtis per anksti – lėšų dalis, kuri šiuo metu yra skiriama pieninių veislių bulių augintojams remti, būtų 100 proc. perkelta į pieninių karvių sektorių.

„Didžiausia bėda yra pieninių karvių sektoriuje, labai mažėja pieninių karvių, todėl lėšos, kurios dabar skiriamos pieninių veislių bulių rėmimui, atitektų pieninių karvių išlaikymui. Norima paremti pieninių karvių augintojus, kad kuo mažiau jų atsisakytų šios veiklos ir nepereitų į kitas žemės ūkio sritis ar apskritai neatsisakytų ūkininkavimo“, – tvirtino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas A.Volkovas.

Pasak ŽŪM atstovo, kai nebus išmokų už pieninius bulius, sektoriuje atsiras tam tikrų pokyčių, tikriausiai dalis ūkininkų jų nebeaugins, ieškos kitos ūkininkavimo krypties, kuri duotų daugiau naudos.

ŽŪM duomenimis, Lietuva susietajai paramai 2023–2027 m. planuoja numatyti beveik 451 mln. eurų tiesioginių išmokų finansinio voko. Svarstoma, jog būtų didinamos išmokos už mėsinius galvijus, tačiau ar iš tiesų taip bus – dar neaišku.

„Planuojamas išmokų didinimas už mėsinių veislių galvijus, nes didėja tiesioginių išmokų vokas, tačiau išmokų didėjimas bus labai nežymus. Kol kas negalime pasakyti, kokia tiksliai bus išmoka. Galime preliminariai ją numatyti pagal dabar auginamų ir deklaruotų mėsinių galvijų skaičių, bet jei į sektorių ateitų daugiau augintojų ir mėsinių galvijų žymiai daugėtų, išmokos automatiškai sumažėtų, nes į tą pačią finansinio voko sumą pretenduotų daugiau mėsinių galvijų augintojų“, – teigė A.Volkovas.

Vis tik mažai tikėtina, kad ūkininkai ims auginti daugiau mėsinių galvijų. Pasak ŽŪM atstovo, nėra kažkokio ypatingai didelio paskatinimo ar kažkokios politikos, kuri labai paskatintų didinti mėsinių galvijų bandas.

„Vertinant duomenis, kuriuos turime, išmoka už mėsinius galvijus turėtų padidėti, bet labai nedaug“, – sakė A.Volkovas.

Skaudžios pasekmės

„Jeigu susietoji parama nebus skiriama pieninių veislių bulių augintojams, bet padidės išmokos už pienines karves – didelės tragedijos gal ir nebus, bet žmonės, auginantys pieninius bulius, skaudžiai pajus tokio sprendimo pasekmes. Tikimės, jog tai dar ne galutinis sprendimas. Dėl šio klausimo rašysime raštą Žemės ūkio ministerijai“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Gyvulininkystės grupės vadovė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Ūkininkė su vyru Dainium Dargiu augina ir pieninius, ir mėsinius galvijus – iš viso su prieaugliu apie 300 galvijų.

„Pieninių veislių veršelius paauginame du mėnesius ir parduodame, nes jei veršiukui daugiau kaip du mėnesiai, kaina žymiai krenta. Supirkėjai reikalauja, kad veršiukas svertų ne mažiau 50 kg. O telyčaites auginame savo ūkiui –jomis pakeičiame brokuotas karves. Dauguma rajono ūkininkų, kaip ir mes, pieninius buliukus parduoda. Juos augina dažniausiai smulkūs ūkininkai, maži ūkiai, kurie laiko iki penkių galvijų, nes žmonėms 100 eurų išmoka už metus išlaikytą bulių – nemaži pinigai. Jie pieninius bulius parduoda mėsai“, – tvirtino Z.Dargienė.

Kita vertus, mėsinio ir pieninio buliaus supirkimo kaina žymiai skiriasi, nors, anot ūkininkės, prižiūri, šeri juos vienodai, viskas kainuoja tiek pat, sąnaudos tokios pačios, o už pieninės veislės bulių gauni daug mažesnę kaina, o jei dar ir susietąją paramą nuims, gyvulių augintojams tai bus skaudus smūgis.

Pasak pašnekovės, norint skatinti gyvulininkystę Lietuvoje, tai daryti reikėtų per susietosios paramos išmokas, kurias reikėtų didinti. „Tie žmonės, kurie augina penkis galvijus, žinodami, kad parama bus nemaža, galbūt augintų dešimt ar daugiau galvijų“, – sakė Telšių rajono ūkininkė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis įsitikinęs, jog išmokos už pieninių veislių bulius turi išlikti. „Jei neliks išmokų, pieniniai buliukai bus išvežami į užsienį, nebus kuriama pridėtinė vertė Lietuvoje. Greitai nieko savo neturėsime, nes viską išvešime, o sau atsivešime užsienietiškos produkcijos. Yra ūkių, kurie neišveža pieninių buliukų, bet juos paaugina ir vėliau parduoda mėsai, bet jų ne tiek daug.

Po tokių sprendimų jų dar sumažės, nors šie ūkiai skatina gamybą, palaiko kaimo gyvybingumą, pateikia vietinei rinkai sveikų produktų. Labai skaudu, kai sakoma viena, o daroma kita. Žemės ūkio ministerijoje mažėja žemdirbių atstovų, trūksta kvalifikacijos, mums vis sunkiau susikalbėti su ne žemdirbiams tarnaujančia ministerija. Nors Lietuva – agrarinė šalis, bet žemdirbiai yra nuolat žeminami. Jau trečia karta nežino, kas yra kaimas, todėl ir sprendimai tokie. Toliau džiaugsis Lenkija, kitos šalys, kad mes jų mėsą vartosime“, – ironizavo P.Puskunigis.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat tvirtino, jog sprendimas panaikinti išmokas už pieninių veislių bulius – būtų prastas sprendimas.

„Mūsų nuomonė kitokia, bet, kaip sakoma, šunys loja, karavanas eina. Tokiu principu vadovaujasi ministerija, o aš manau, kad toks sprendimas stipriai atsilieps Lietuvos žmonėms, jautienos vartojimo įpročiams. Mėsinių bulių mėsa yra ganėtinai brangi, žmonės jos neįperka. Didžioji šios jautienos dalis eksportuojama į užsienį, o mums Lietuvoje liks valgyti tik numelžta karviena“, – tvirtino J.Sviderskis.

LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, gerai užaugintų pieninių bulių mėsa ne ką prastesnė už mėsinių ir parama jų augintojams turi išlikti.

„Gerai, kad didinama parama už pienines karves, bet tai neturi būti daroma mažinant paramą už pieninius bulius. Dabar maždaug pusė pieninių buliukų eksportuojama, pusė lieka Lietuvoje. Nelikus susietosios paramos, pieniniai buliukai bus išvežami į Lenkiją, Izraelį, kitas šalis, kurioms pieninių bulių mėsa tinka, ji laikoma gera, tik mūsų Žemės ūkio ministerijai, gal dar kažkam netinka. Visuose forumuose šaukdavo, kad išvežam buliukus – tai paremkim, kad neišvežtų. Dejuoja ir perdirbamoji pramonė, kad jiems trūksta mėsos, o jei neliks išmokų už pieninius bulius, jos dar labiau trūks“, – teigė J.Sviderskis.

ŽŪM informavo, jog laiko diskusijoms dar yra, ūkininkų asociacijos savo siūlymus dėl susietosios paramos skirstymo gali teikti maždaug iki lapkričio.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-07-19

O darbai įvairiausi – pasodinti medžių, krūmų, gal kokią gyvatvorę įveisti. Tačiau šeimininkaudami savame kieme, net ir puoselėdami gerus santykius su kaimynais, nepamirškite – įstatymo raidė saugo kaimynų teisę į saulės atokaitą, o per arti pasodinta gyvatvorė ar medis gali net nuvesti iki teismo suolo.

Kreipėsi penki žmonės

Štai į Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių pernai kreipėsi penki žmonės, kurie skundėsi per arti sklypo ribos pasodintais augalais. „Viešosios tvarkos skyriuje žodžiu ir raštu buvo gauti 5 gyventojų prašymai dėl per arti pasodintų medžių arba pastatytų statinių. Gavus tokius skundus arba prašymus, aiškinamasi su gyventojais vietoje. Jei randama pažeidimų, asmenys įpareigojami perkelti augalus. Bausti galima tik tuo atveju, kai augalai netinkamu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos pasodinti mažiau kaip prieš dvejus metus. Jei pasodinti daugiau kaip prieš dvejus metus, gyventojams patariama kreiptis į teismą.

Tokiais klausimais gyventojus konsultuoja Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius, o medžių ir krūmų veisimo tvarka yra skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje“, – informavo Kėdainių savivaldybės mero patarėja Jorūnė Liutkienė.

Privatumas – per metrą

Jeigu norite ant sklypo ribos įrengti tvorą ar pasodinti gyvatvorę, čia jus sustabdys įstatymo raidė. Aklina tvora arba gyvatvorė laisvai leidžiama tik per metrą nuo sklypo ribos. O kuris gi asmuo norės „netekti“ metro savo sklype? Tad arba tvora turėtų būti kitokia – žema ir akyta, praleidžianti daug šviesos, arba reikia raštiško kaimynų sutikimo. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė Vida Linkienė komentavo, kad ne pagal taisykles pastatyta tvora gali pažeisti kaimynų interesus.

„Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo jos aukščio, žemės sklypo, kuriame tvora statoma, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), konstrukcijos (su pamatu ar ne), ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto pagal statybos techninį reglamentą. Taip pat ir nuo vietos sklypo ribų atžvilgiu – ar tvora statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis“, – komentavo specialistė.

Jei praleidžia šviesą, viskas paprasčiau

Pasirodo, kad taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta – kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo. „Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir kai tenkinami užtvaros akytumo reikalavimai. Leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) ir jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, – komentavo V.Linkienė.

Augalija – ne bet kur

Lygiai taip pat nurodoma, ir kokiais atstumais galima sodinti vaiskrūmius ar vaismedžius. Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti aukštesni kaip 3 metrų aukščio, šiaurinėje sklypo pusėje sodinami gali būti 5 metrų atstumu nuo kaimynų, kitose pusėse – 3 metrų atstumu. 2–3 metrų aukščio medžiai ir krūmai bet kurioje sklypo pusėje sodinami turi būti 2 metrų atstumu nuo kaimynų. Medžiai ir krūmai, augantys ar formuojami iki 2 metrų aukščio, taip pat ir gyvatvorė, formuojama iki 2 metrų aukščio, turi būti per 1 metrą nuo kaimyninio sklypo.

Šaltinis: lrytas.lt, Eglė Kuktienė, rinkosaikste.lt, 2021-07-16

Imitavo krušos nukirstus ir nulenktus rapsus

Ypač pavojinga pasėliams yra vis dažnėjanti kruša, todėl pasėlių savidraudos fondo iniciatyva LAMMC jau antrus metus atliko žieminių rapsų regeneracinių galimybių tyrimus. Tokie tyrimai svarbūs, norint teisingai įvertinti krušos daromus nuostolius žieminių rapsų pasėliams ūkininkų laukuose, rašoma pranešime. „Krušos žalą rapsams imitavome keturis kartus skirtinguose jų išsvystymo tarpsniuose ir nustatėme, kad rapsai turi itin stiprias regeneracines savybes, t.y. krušos nukirsti augalai iš dalies atauga. Pernai metų tyrimai parodė, kad jeigu rapsai buvo pažeisti prieš žydėjimą, derliaus praradimai siekė 11 – 15 proc., o pažeidus juos žydėjimo pabaigoje – buvo prarasta daugiau kaip 70 proc. derliaus. Šiais metais rezultatai šiek tiek skirsis, bet tendencijos išlieka panašios“, – Lauko dienos renginyje rezultatus pristatė LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.

Tęstinių bandymų metu mokslininė įsitikino, kad apskritai rapsai yra labai stiprūs augalai, turi stiprias regeneracines savybes, todėl svarbu po krušos atėjus į rapsų lauką neskubėti išsigąsti. Pažeisti prieš žydėjimą, jie regeneruojasi gana lengvai, o vėlyvojoje stadijoje pažeisti augalai taip pat dar turi jėgų iš dalies atsitiesti. „Vis tik, nors pažeisti rapsai iš dalies atsitiesia, bet ūkininkai turi įdėti daug papildomų pastangų, kad išsaugotų derlių iš likusiųjų rapsų“, – sakė O. Auškalnienė. Lauko dienoje dalyvavę ūkininkai juokavo – „kam čia imituoti krušos žalą, atvažiuokite pas mus į laukus“.

Iš visos Lietuvos suvažiavę ūkininkai įvardino, kad orų sąlygos pastaraisiais metais akivaizdžiai keičiasi ir todėl jų pasėliams grėsmę kelia plačiausio spektro rizikos: liūtis, kruša, audra, sausra, iššalimai, iššutimai, vėlyvosios šalnos ar netikėtai ant žydinčių rapsų iškritęs sniegas. Tęstinio žieminių rapsų regeneravimosi galimybių tyrimo rezultatai bus perkelti į apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ rapsų vertinimo metodikas Lietuvoje ir Latvijoje. „Savidraudos fondui svarbu teisingai įvertinti patirtus žemdirbių nuostolius dėl skirtingų meteorologinių reiškinių, todėl aktyviai dalyvaujame mokslinėje–šviečiamojoje veikloje. Tikiu, kad surėmę galvas su mokslininkais rasime efektyviausius būdus, kaip apsaugoti Lietuvos ūkininkų laukus“, – sakė pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Bandymai su 5 žieminių kviečių veislėmis

O. Auškalnienė pristatė ir LAMMC Žemdirbystės institute atliktus penkių žieminių kviečių veislių skirtingų sėjos laikų bandymus. Pasak jos, kintant klimatui ir technologijoms atsiranda naujų problemų, į kurias būtina atkreipti dėmesį pasirenkant, atrodytų, tokį žinomą parametrą kaip sėjos laikas. „Ir moksliniai bandymai, ir ūkininkų praktika parodė, kad ankstyva sėja lemia blogesnį kviečių žiemojimą, o peržiemoję atskirų veislių augalai linkę labiau išgulti, dėl šio reiškinio prarandamas ne tik derlius, bet ir pablogėja jo kokybė. Vėlesnė sėja yra pagrindinis žingsnis kovojant su piktžolėtumu. Dėl to nerekomenduojame ankstinti žieminių kviečių sėjos laiko. Kuo ilgesni tampa šiltieji rudenys, tuo labiau mes turime sėją artinti prie žiemos“, – rekomendavo mokslininkė O. Auškalnienė. Lauko dienos renginyje ūkininkai taip pat buvo supažindinti ir su naujausiais sėklų beicavimo bandymais, šių metų augalų apsaugos aktualijomis.

Lokalios meteorologinės stotelės

Dar vienas itin ryškus su klimato kaita susijęs pokytis – meteorologiniai reiškiniai tampa lokalūs: toje pačioje seniūnijoje vieno ūkininko lauke gali pliaupti liūtis, kapoti kruša, o gretimi laukai kentėti dėl sausros. Dėl to auga poreikis vadovautis maksimaliai tiksliais meteorologiniais duomenimis. „Turime tikslą per keletą metų Lietuvoje pastatyti lokalių meteorologinių stotelių tinklą, kuris įgalintų dar tiksliau įvertinti ekstremalių reiškinių mastą ir jų daromą žalą pasėliams. Eksperimentinės lokalios stotelės Lietuvoje jau veikia ir jos matuoja vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį ir kitus rodiklius“, – pasakojo M. Rusteika ir demonstravo LAMMC Žemdirbystės instituto laukuose veikiančios lokalios stotelės veikimo principus. Pasak O. Auškalnienės, kintant klimatui būtina nuolat atnaujinti savo žinias žemės ūkio srityje, o mokslinių bandymų metu gauta objektyvi informacija yra naudinga visiems – ir ūkininkams, ir pasėlių žalų vertintojams, ir politikams, ir patiems mokslininkams.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-17

Tačiau patys ūkininkai sako, kad nors metai, tikėtina, bus labai geri, tačiau viršpelnių nesulauks. Tam trukdo į padebesius šoktelėjusios trąšų ir pesticidų kainos.

„Javapjūtė Lietuvoje prasidėjo žieminių miežių kūlimu. Deja, pirmieji derliai sumažino žemdirbių optimizmą – nuo birželio prasidėję karščiai sustabdė grūdo vystymąsi, o kartu sumažino derlingumą 10-15 proc. Tikėtina, kad kaitra kviečius paveikė lygiai taip pat. Pirmieji rapsų aliejingumo tyrimai rodo gan neblogus rezultatus – pasiekiamas ir 48 proc. ir didesnis lygis. Planuojama, kad jau kitą savaitę bus pradėti kulti rapsai, o savaitės gale įsibėgės ir kviečių kūlimas“, – analizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.

Brango trąšos ir chemikalai

Asociacijos duomenimis, nors kaina per paskutinius pora mėnesių nukrito daugiau nei 15 proc., ji vis dar išlieka apie 10 proc. aukštesnė nei buvo pernai. Kadangi pavasarį trąšų kaina augo dešimtimis procentų, šiuo metu ženkliai išaugusi degalų ir kitų žaliavų kaina, tolimesnis kainos kritimas greičiausiai lemtų nuostolius, todėl tikimasi, kad didesnių kainos korekcijų bus išvengta. „Darant prielaidą, kad trąšos brango apie 10 proc, degalai apie 15 proc., darbo užmokestis 8 proc, pesticidai ir kitos gamybos žaliavos (dalys, tepalai, technika ir pan) iki 20 proc. bendras svertinis išlaidų augimas sudarytų 14 proc. be abejo tai gana grubus skaičiavimas, tačiau galime daryti prielaidą, kad prikūlus tiek pat, kiek pernai, o kainai laikantis, pelnas turėtų būti panašus, kaip ir praėjusį sezoną.

Jei derlius bus mažesnis, o prekiausime mažesne kaina nei dabar, pelningumo rodikliai turėtų mažėti“, – skaičiuoja I. Jankauskas. Asociacijos duomenimis, vidutiniškai pramoniniai grūdų ūkiai iš hektaro kviečių ar rapsų gauna apie 1000 eurų pajamų. Dirbantys prastesnėse žemėse 600-800 eurų. Prie to reikia pridėti tiesiogines išmokas. Pelningumas 15–20 proc. Jei nenutiks gamtinių kataklizmų, panašūs rodikliai bus pasiekti ir šiais metais. „Skaičiuojame, kad gerais metais su tiesioginėm išmokom ūkis gali pasiekti apie 300 EUR/ha gryno pelno, iš kurio dengia nuomą, kreditus, investicijas ir gyvena pats“, – paaiškina I. Jankauskas.

Ministerija laukia rekordo

Žemės ūkio ministerija savo pranešime rašo, kad dėl palankių oro sąlygų šiemet derlius gali būti dar didesnis nei pernai, kai ūkininkai džiaugėsi rekordu. Gera žinia ir ta, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje taip pat išlieka aukštos, nors augintojai savo aruoduose dar tebeturi 2020 metų derliaus likučių. „Augintojai turi daug priežasčių artėjančią javapjūtę pasitikti su dideliu optimizmu. Pasėliai laukuose atrodo puikiai, pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos.

Tačiau rizikų taip pat yra. Tai ir ekstremalūs temperatūriniai režimai, pasėlius guldančių škvalų tikimybė, nepalankūs lietingi orai derliaus nuėmimo metu“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius. Jo teigimu, šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo. Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Palyginti, pernai derlingumas siekė 5,4 t/ha. Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.

Geras pasaulinis derlius

Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai – 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį. Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.

Nepaisant optimistinių naujojo pasaulinio derliaus prognozių, grūdų ir rapsų supirkimo kainos gegužės mėnesį Lietuvoje vis dar augo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su balandžio mėnesiu, sparčiausiai paaugo rugių (beveik 11 proc.) ir rapsų kainos (9,1 proc.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rapsų kainos padidėjo net trečdaliu. Maistinių II klasės kviečių kaina per metus padidėjo 11 proc., o pašariniai kviečiai buvo superkami 5 proc. brangiau.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-15